Šeima, kurioje vaikas auga apsuptas tėvų meilės ir rūpesčio, yra svarbiausia kiekvieno vaiko teisė. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kas yra globa ir įvaikinimas, kaip jie apibrėžiami Lietuvoje, bei kokią reikšmę jie turi vaikams, netekusiems galimybės augti biologinėje šeimoje. Taip pat aptarsime galimus sunkumus, susijusius su perdėtu rūpesčiu, ir kaip užtikrinti, kad vaiko globa būtų tinkama ir naudinga jo raidai.
Globa ir Įvaikinimas: Esminiai Apibrėžimai
Globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka, patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - tai laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės mero potvarkiu, o jos trukmė siekia iki 12 mėnesių.
Įvaikinimas - tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, o įvaikinimo procesas yra konfidencialus.
Situacija Lietuvoje
Šalyje vis dar yra vaikų, augančių be biologinių tėvų priežiūros ir neturinčių globėjų. Metų pradžioje šalies vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 1340 vaikų, daugiausia vyresni nei 7 metų. Tai rodo, kad Lietuvoje ypač trūksta globėjų vyresniems vaikams. Visuomenės tolerancija, supratimas ir pozityvus požiūris į globą ir įvaikinimą vis dar nėra pakankamai aukštas.
Taip pat skaitykite: Vaiko gerovė
Kas Gali Tapti Globėju ar Įtėviu?
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys iki penkiasdešimties metų, tinkamai pasirengę įvaikinti. Globėju (rūpintoju) gali būti žmogus nuo 21 iki 65 metų amžiaus, kuris nebūtinai turi būti susituokęs ir neprivalo turėti jam nuosavybės teise priklausančio būsto. Svarbiausia - turėti tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis. Sulaukę 65 m. bei vyresni gali tapti jaunesnio nei 10 metų vaiko nuolatiniais globėjais (rūpintojais), o vyresnio nei 10 metų vaiko - laikinaisiais arba nuolatiniais globėjais (rūpintojais). Vaiko artimiesiems giminaičiams (vaiko seneliai, broliai ir seserys) dėl jų amžiaus galimybė globoti (rūpinti) vaiką nėra ribojama. Artimuosius giminaičius gali globoti ir jaunesni nei 21 m.
Norintiems įvaikinti reikalingiausia yra meilė vaikui ir noras padėti. Ikiteisminė įvaikinimo procedūra - įvaikintojų pasirengimas įvaikinti be tėvų globos likusį vaiką, kurį vykdo atestuoti socialiniai darbuotojai pagal Globėjų (rūpintojų) ir įvaikintojų mokymo ir konsultavimo programą - yra nemokama. Be to, teisės aktuose nėra reglamentuota, kokia turi būti šeimos turtinė padėtis, norint įvaikinti. Gaunamų pajamų orientacinis kriterijus - pakankama turtinė padėtis išlaikyti save ir įvaikintą vaiką.
Finansinė Parama Globėjams ir Įtėviams
Šiuo metu globos laikotarpiu kiekvienam globojamam vaikui kas mėnesį skiriama globos išmoka, globėjui - globos išmokos tikslinis priedas, taip pat pagalbos pinigai, kurių dydis skirtingose savivaldybėse skiriasi. Valstybės paramą gali gauti ne tik globėjai, bet ir įtėviai. Įvaikinus vaiką, LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, įtėviai turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, tėvystės išmoką. Taip pat įsivaikinus skiriama vienkartinė išmoka, kas mėnesį mokama išmoka vaikui, o vienam iš vaiko tėvų tam tikrą laikotarpį mokama išmoka per mėnesį. Nuo 2022 m. buvo planuojama gerokai padidinti išmokas globojamiems vaikams ir globėjams.
Budintis Globotojas: Svarbi Funkcija
Svarbiausia budinčio globotojo pareiga - rūpintis vaiku fiziškai ir emociškai, suteikti jam saugią aplinką šeimoje. Kadangi budintis globotojas dirba pagal individualios veiklos pažymą ir sudaro bendradarbiavimo sutartį su Globos centru, vaiko atstovas yra Globos centras. Budintis globotojas, vykdantis vaiko priežiūrą, gali vaiką globoti kriziniais atvejais (iki 3 mėn.), kai jį reikia skubiai, bet kuriuo paros metu apgyvendinti saugioje aplinkoje.
Perdėta Globa: Kada Meilė Tapti Žalinga?
Sakoma, kad meilės niekada nebus per daug, tačiau perdėta vaiko globa nereiškia, kad jis yra labiau mylimas. Tas vištos perekšlės noras nuolatos laikyti viščiuką po sparneliu gali trukdyti natūraliai vaiko asmenybės raidai.
Taip pat skaitykite: Vaikų planavimas: tėvų teisės ir ribos
Hiperglobojantys tėvai daro viską, kas vaikui patinka ar yra patogu, ir neprašo daryti nieko, kas jam nepatinka, nepatogu, kelia sunkesnes emocijas. Paprasčiau tariant, pramogos ir malonumai lieka, pareigos ir darbai panaikinami, visus kilusius vaikų iššūkius sprendžia tėvai, nesuteikdami progos patiems vaikams mokytis. Tėvai nori, kad vaikas nepatirtų jokių sunkumų, tačiau tai galų gale atsisuka prieš patį vaiką, sukelia jam įvairių bendravimo ir emocinių sunkumų už namų ribų, ypač paauglystėje.
Reikėtų ne vengti neigiamų emocijų, o mokytis su jomis susidoroti. Tėvams labai svarbu atskirti didžiulę meilę nuo hiperglobos.
Mitai Apie Vyresnių Vaikų Globą
Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Dažnai įsivaizduojama, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai.
Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos.
Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities.
Taip pat skaitykite: Motinystės atostogų aspektai Lietuvoje
Kaip Prisidėti?
Jei nenorite ar negalite įvaikinti arba globoti, tačiau norite prisidėti prie globos namuose augančių vaikų gerovės, esate kviečiami priimti vaikus laikinai svečiuotis. Vaikui, kurio ryšiai su šeima ir giminaičiais nutrūkę, tokia draugystė yra labai svarbi, nes vaikui yra skiriamas individualus dėmesys, jis gali svečiuotis šeimos aplinkoje ir matyti kitokį šeimos modelį, nei matė, augdamas su biologiniais tėvais. Svarbu iš anksto vaikui sąžiningai pasakyti, jog jis kviečiamas į šeimą pasisvečiuoti, kad vaikas nekurtų nepagrįstų lūkesčių dėl jo įvaikinimo ar nuolatinio apsigyvenimo šioje šeimoje. Laikinas svečiavimasis taip pat skatina vaiko pasitikėjimą kitais ir savimi, ugdo atsakomybės jausmą bei formuoja teigiamą savęs vertinimą.
50:50 Bendravimo Tvarka
50:50 bendravimo su vaiku tvarka yra terminas naudojamas Lietuvos teismų praktikoje, nes taikydami ir aiškindami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.169 straipsnį, teismai linkę spręsti, kad vaiko gyvenamoji vieta, net ir bendru tėvų sutarimu, negali būti nustatoma su abiem tėvais, gyvenančiais skyrium, todėl tuo atveju, jei tėvai, jiems gyvenant skyrium, ir toliau pageidauja dalytis vaiko priežiūra po lygiai, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, su kitu nustatant 50:50 bendravimo tvarką. Iš esmės tai yra ta pati dviguba gyvenamoji vieta (angl. k. dual residence), kuri taikoma santuokos nutraukimo bylose jau daugiau nei 40 metų.
Tyrimai atskleidė, kad vaikai, gyvenantys išsiskyrusiosiose šeimose, bet turintys dvigubą gyvenamąją vietą arba 50:50bendravimo su abiem tėvais tvarką, susiduria su mažiau problemų nei vaikai, gyvenantys tik su vienu iš tėvų. Nesibaigiantys tėvų tarpusavio konfliktai daro didelę žalą vaikui.
Vilniaus apygardos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytai laikinai bendravimo su vaiku tvarkai pagal 50:50 bendravimo modelį, nurodydamas, kad byloje nenustatyta, kad vaiko motina nesirūpina vaiku tinkamai, tuo tarpu yra būtina užtikrinti vaiko ryšį su abiem tėvais.