Teatras - tai stebuklingas pasaulis, kuriame spalvos tampa ryškesnės, žodžiai skamba garsiau, o jausmai išgyvenami giliau. Vaikystės patirtis teatre dažnai išlieka atmintyje visą gyvenimą, formuodama savitą požiūrį į pasaulį ir skiepydama tikrąsias vertybes. Violeta Palčinskaitė taikliai pastebėjo: „Vaikas, į kurio galvelę įkrito tas amžinas gėrio ir grožio grūdas, negali užaugti blogu žmogumi.“ Šiame straipsnyje panagrinėsime teatro naudą vaikų darželiuose, apžvelgsime jo įtaką vaiko raidai, kūrybiškumui, socialiniams įgūdžiams ir emociniam intelektui.
Teatro Svarba Vaikų Raidai
Teatras vaikams yra ne tik pramoga, bet ir svarbi ugdymo priemonė. Tai būdas mokytis spręsti problemas, lavinti konfliktų valdymo įgūdžius ir ugdyti savireguliaciją. Teatras padeda vaikams suvokti supantį pasaulį, atsako į jiems rūpimus klausimus ir iškelia naujus.
Būdami teatre, vaikai geriau pažįsta save, lavina empatijos jausmą ir ugdo socialinius įgūdžius. Stebėdami spektaklius apie bendraamžius, jie supranta, kad nėra vieni, kad kiti vaikai taip pat patiria panašius iššūkius - nesutaria su tėvais, patiria patyčias, jaučiasi vieniši, kažko bijo ar negali suvaldyti savo pykčio. Tai padeda vaikams suprasti ir priimti savo jausmus bei ieškoti būdų, kaip su jais susidoroti.
Teatras - ypatinga erdvė, kurioje vaikai lavina savo kūrybiškumą, kalbėjimo įgūdžius ir išlaisvina fantaziją. Pasak Alberto Einšteino, „Vaizduotė yra svarbiau nei žinios“. Teatro būrelio metu, žaidimo pagalba, žadinamas vaikų kūrybiškumas ir vaizduotė, mokoma jausti ir išlaikyti ribas žaidimo įkarštyje, būti laisvu ir kartu leisti kitam būti šalia laisvai ir saugiai.
Teatro Būrelių Teikiama Nauda
Dalyvavimas teatro užsiėmimuose yra ne ką mažiau naudingas nei spektaklių stebėjimas. Užsiėmimų metu vaikai mokosi ne tik iš bendraamžių, bet ir iš mokytojo.
Taip pat skaitykite: Profesionalaus teatro atsiradimas
Teatro būreliai ugdo komandiškumą - moko bendradarbiauti. Užsiėmimai ugdo vaiko asmenybę, moko puoselėti vertybes. Vaidyba padeda ir psichiniam vystymuisi - tobulėja vaiko komunikaciniai gebėjimai, jis įgunda aiškiai reikšti mintis ir jausmus, sugeba geriau suprasti save ir aplinkinius.
Su mokytojo pagalba lavinami gebėjimai ir atrandami nauji talentai. Užsiėmimų metu ugdomas vaikų emocinis intelektas, išmokstama ir pradedama naudoti skirtingas reakcijas (veido išraiškos, garsai, judesiai). Kalbos technikos užsiėmimai tobulina vaiko kalbą ir dikciją.
Pirštukų žaidimai, dainelės, pasakos padeda susidoroti su kasdienybėje iškylančiomis situacijomis. Judesio užsiėmimuose vaikas išmoksta valdyti savo kūną. Teatro būrelių metu vaikas pailsi ir atsipalaiduoja.
Naudojamos dainelės, judesiai siejami su dainų žodžiais. Bandomi pirmieji personažai - kaip jie kalba ir jaučiasi? Juk daug lengviau įvardinti, kai kalbi, įsileidi kas netikra - juk čia ne apie mane… o gal? Žadinamas pastabumas ir atidumas detalėms, taip po truputį vis plečiant ir plečiant improvizacijos ribas.
Daug dėmesio skiriama smulkiajai motorikai, nes daug lengviau pažinti aplinkinį pasaulį ir jame jaustis saugiai, kai pažįsti save. Pagrindinis tikslas, kuris yra keliamas teatro užsiėmimuose - jaustis saugiai ir drąsiai visiems drauge, tai tikrai nėra lengva užduotis!
Taip pat skaitykite: Scenos menų įvairovė
Teatras Darželyje: Ne Tik Žiūrovai, Bet ir Kūrėjai
Teatras darželyje suteikia vaikams galimybę būti ne tik žiūrovais, bet ir aktyviais kūrėjais. Tai ne vien pramoga, bet ir galinga priemonė vaikų saviraiškai ir kūrybiškumo ugdymui. Darželio „Mažutėliams“ teatro mokytoja Monika pabrėžia teatro galią padedant droviems vaikams peržengti savo drovumą: „Didžiausias atradimas buvo tada, kai keli vaikai, kurie dažniausiai būdavo tik tie, kurie stebi, kas vyksta užsiėmimo metu, nejučia pradėjo įsitraukti, siūlyti idėjas, veikti. Tuomet suvokiau, kad vaikas pasitiki savimi, manimi ir aplinkiniais.“
Kūrybiškumo Slopinimas ir Jo Atgaivinimas
„Vaikai - tai tikrų tikriausia kūrybiškumo iliustracija. Dažnai net sunku atsistebėti jų aktoriniais sugebėjimais, pačių išrastais žodžiais ar neįtikėtina fantazija piešiniuose. Deja, pats kūrybiškiausias laikotarpis yra iki darželio. Vėliau kūrybiškumas, jei jis nėra ugdomas, pamažu ima slopti.“ Todėl svarbu sudaryti sąlygas vaikams kuo anksčiau susipažinti su teatru ir jame aktyviai dalyvauti.
Kamerinio objektų teatro „Stalo teatras“ įkūrėja Saulė Degutytė teigia, kad ugdymo įstaigų vadovų požiūris į vaikams skirtus spektaklius keičiasi: „Jie ieško įdomesnių, edukacinių užsiėmimų. Spektakliai jau nebelaikomi tik pramoga.“ Tačiau ji pabrėžia suaugusiųjų požiūrio į spektaklius vaikų auditorijai svarbą: „Kai sukuriamas rimtesnio turinio kūrinys, neretai tėveliai replikuoja: „Tai ne vaikams!” Kodėl gi ne? Nejaugi mažieji nemąsto apie gyvenimą? Pažiūrėkime, kokius žaidimus žaidžia. Atkartoja suaugusiųjų gyvenimo siužetus: augina vaikus, rūpinasi namais.“
S. Degutytė įsitikinusi, kad teatras turi būti vaistas, o ne saldainis: „Kiekviename spektaklyje turi būti vaistų. Svarbu, kad po jo kiltų noras kalbėtis, pasigaminti kokį nors matytą daiktą.“ Ji taip pat atkreipia dėmesį į žiūrėjimo kultūrą: „Manau, kiekviename gerame spektaklyje įvairaus amžiaus žiūrovai gali atrasti sau įdomių dalykų. Mūsų teatro spektakliai beveik visi skirti šeimai.“
Tarptautinė Teatro Diena Vaikams ir Jaunimui
Kovo 20 d. minima Tarptautinė teatro diena vaikams ir jaunimui. Šios tradicijos atsiradimą nulėmė tarptautinė teatrų vaikams ir jaunimui asociacija ASSITEJ, kuri vienija viso pasaulio teatrus, teatrines įstaigas, trupes ir individualius menininkus, kuriančius vaikams ir jaunimui. Pagrindinis šios dienos minėjimo tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į scenos meną, skirtą jauniesiems žiūrovams.
Taip pat skaitykite: Lėlių teatras vaikams
ASSITEJ prezidentė Yvette Hardie klausia: „Dauguma tėvų supranta knygų skaitymo naudą vaikams, nepaisant to, ar patys yra aktyvūs skaitytojai, ar ne. Jie suvokia šio užsiėmimo praktinę vertę ir pripažįsta, kad toks gebėjimas ateityje tarnauja lyg pasas keliaujantiems per realų pasaulį link fantazijų karalystės. Tėvai netgi stengiasi surasti tokią knygą, kuri sužadintų vaiko vaizduotę ir skatintų jį įveikti sudėtingesnę literatūrą. Kodėl neturim tokio paties supratimo, kai kalbame apie vaikų patirtį teatre?“ Todėl Pasaulinės teatro dienos vaikams ir jaunimui minėjimas yra kvietimas pripažinti, kad vaikų patirtis teatre priklauso nuo juos supančių suaugusiųjų ir jų bendro požiūrio į meną.
Menų Nauda Vaikų Ugdymui
Dauguma specialistų pritaria, kad menai vaikų ugdymui naudingi jau nuo pat mažens - taip lavinami komunikaciniai, kūrybiniai gebėjimai, motoriniai, problemų sprendimų įgūdžiai. Tačiau dažniausiai kalbama apie atvejus, kai vaikas yra įtraukiamas į kūrybinį procesą. Mažiau svarstoma nauda, kai vaikas lieka žiūrovu.
Psichologas T. Lagūnavičius tikina, kad vesdamiesi vaiką į teatrą, pirmiausia ugdote jo estetinį skonį. Pasak jo, šeimos su vaikais dažnai įsisuka į rutinas, todėl spektaklis vaikui gali tapti išskirtiniu įvykiu, kurį jis gali prisiminti ir visą gyvenimą. „Svarbu, kad vaikas pamatytų kūrinį, kuris paliktų didžiulį įspaudą, kad kažkas mene gali būti tokio įspūdingo, ko jis negali padaryti pats. Tada jam atsiranda poreikis mokytis, tobulėti, galbūt imtis pačiam statyti spektaklius, vaidinti ar šokti“, - tvirtino specialistas.
Jo teigimu, pastaruoju metu visoje Europoje ryškėja tendencija, kad menininkai, kuriantys spektaklius vaikams, labiau rūpinasi, kaip įtraukti vaikus ir jungti kelias raiškos formas, tačiau nuo to dažnai kenčia meistriškumas. Psichologo manymu, tai - didelė klaida. „Vaikas turi įgimtą harmonijos ir estetikos pojūtį. Pavyzdžiui, kūdikis jau atskiria formas, mamos veidą nuo svetimo žmogaus. Todėl menininkai, kurie supaprastina judesį ir padaro jį primityvų, daro klaidą, nes vaikas nebepatiria to nustebimo momento. Kai vaikas stebi išsižiojęs, tada yra poveikis. Todėl pasirodymai vaikams turi būti tokio paties aukšto lygio kaip ir suaugusiems. Turi figūruoti keistos formos, tempas, ritmas, emocijų amplitudė, netikėti judesiai, kurių negali atlikti pats vaikas. Viso to nereikia supaprastinti. Postmodernus teatras gali jungti daugelį dalykų, bet meistriškumo nereikia užmiršti“, - aiškina specialistas.
Teatras Regionuose
Teatras vaikams didžiuosiuose miestuose - dažnas ir vis naujų formų įgaunantis reiškinys, o regionai dažnai lieka nuošalyje. Tiesa, mėginimų gaivinti kultūrą regionuose daugėja. Vienas iš pavyzdžių - Ilzenbergo dvare vykęs teatro festivaliukas vaikams. Jo metu buvo surengti 6 skirtingi vaidinimai, pasižymėję raiškų įvairove. Štai šokio teatras „Dansema“ atliko dar kūdikiams skirtą šokio spektaklį. Judesiui daug dėmesio taip pat skyrė suomė Jatta Borg, cirko elementų pademonstravo Giedrė Degutytė lanko ir klounados mono spektaklyje.
Kaip teigia šio projekto vadovas Audronis Imbrasas, festivalio ambicija - kad Rokiškio regiono vaikus pasiektų kultūriniai reiškiniai, kurie didmiesčių vaikus džiugina nuolat. Anot jo, Lietuvoje pastaraisiais metais atsirado būtent patiems mažiausiems žiūrovams skirtų scenos reiškinių, kurie laikomi vienais įdomiausių ir inovatyviausių pasaulyje. „Pagrindinis šio renginio tikslas - priartinti prie Ilzenbergo dvaro apylinkių ir viso Rokiškio rajono vaikų jiems skirtas pasaulinės kultūros apraiškas, kurių jie veikiausiai iki šiol neturėjo progų pamatyti. Esu įsitikinęs pats ir žinau iš pažangiausių šalių kultūros politikos, kaip menai veikia mąstymo ir analizavimo gebėjimus, todėl tikiuosi, kad prisidėsime prie rajono vaikų šių savybių efektyvesnio ugdymo“, - tvirtino A. Imbrasas.
Teatras Padeda Įsiminti
Festivaliuko metu buvo ne tik rodomi šokio spektakliai bet ir stalo teatro pasirodymai. Režisierė ir aktorė Saulė Degutytė su aktoriumi Sauliumi Čėpla vaikams parodė tris spektaklius „Pasaka apie karalius“, „Stebuklinga pati“ ir „Sekretai iš būtųjų laikų“, kuriuose meninė idėja perteikiama kasdienybėje mus supančiais daiktais, scenoje tampančiais lėlėmis. Spektaklio „Sekretai iš būtųjų laikų“ metu susirinkusiems mažiesiems žiūrovams buvo daiktais pasakojama Lietuvos istorija.
Psichologas T. Lagūnavičius tvirtina, kad teatras nuo antikos laikų buvo viena iš svarbiausių medijų informacijai perduoti. „Tada būdavo perduodama istorija, formuojamos žmonių nuostatos. Ne šiaip paprasta informacija, bet tie dalykai, kurie turi svarbą ir prasmę. Teatras perteikia tam tikras vertybes - tai veikia todėl, kad vaikas išgyvena kartu su aktoriumi. Emocijos padeda geriau įsiminti, ypač neigiamos, o pasakojime visada yra blogoji pusė, konfliktas, kuris vėliau išsprendžiamas“, - svarstė pašnekovas.
Virtualios Teatro Šventės
Net ir sudėtingomis pandemijos sąlygomis teatras rado būdų pasiekti vaikus. Kovo 26-tąją, pasitinkant Tarptautinę Teatro dieną, zoom platformoje įvyko virtuali rajoninė vaikiško teatro šventė. Šiemet vaikų spektakliai buvo filmuojami, pasirodymo laikas buvo sumažintas iki minimumo 5-8 minučių, todėl šventėje galėjo dalyvauti daugiau kolektyvų.
Šventės organizatoriai - „Pelėdžiukų“ ir „Zuikučių“ - pastatė šešėlinio teatro spektaklį „Nakties stebuklai“. Pasitelkus naujausias technologijas, spalvotų šviesų efektus, užburiančios muzikos garsus ir mažųjų artistų vaidybinį žaismą, suvirpinta stebuklingoji teatro dvasia ir išgauta didžiausia emocija.
Naujos Iniciatyvos: Teatras „Pradžia“
Vos prieš kelis mėnesius Vilniuje duris žiūrovams atvėręs teatras „Pradžia“ jau spėjo įsitvirtinti Vilniaus renginių kalendoriuose, kviesdamas šeimas su pačiais mažiausiais į spektaklius, gyvos muzikos koncertus, meno pažinimo užsiėmimus, o dar tik besilaukiančias poras - į tėvystės paskaitas. Teatras vaikams „Pradžia” šią savaitę žymi jau 100-ąjį renginį nuo atsidarymo pradžios.
Teatro vaikams „Pradžia” įkūrėja Aušra Paukštytė sako: „Atsidarėme norėdami užpildyti labai konkrečią kultūrinių renginių nišą. Startavome su trimis spektakliais, o vėliau, matydami neblėstantį mamų ir tėčių norą smagiai praleisti laiką su tokio amžiaus vaikais, kurių į kultūrines erdves dar paprastai nepriima, pasiūlą praplėtėme ir kitokiais veiklų formatais.“
Kūrybinę grupę apie vaikų raidos specifiką konsultuojanti psichologė Laura Milčienė teigia, kad didžiausia tokio teatro nauda yra sąmoningas ir kokybiškas laiko su vaiku praleidimas: „Vesdami vaiką į teatrą, jie tarsi „įsipareigoja” vaikui supažindinti jį su visokiu pasauliu ir parodo, koks jis gali būti įdomus. Vaikas jaučia, kad juo rūpinamasi, kad tėvai nori būti kartu, taip supranta, kad yra lygiavertė šeimos dalis.“
Psichologė taip pat pabrėžia meno pažinimo svarbą: „Teatras yra puikus pakaitalas technologijoms, nes čia stebimas gyvas judesys, emocijos, garsai, istorija. Vaikai įtraukiami į spektaklio veiksmą ir tokiu būdu mokosi įvairesnės emocijų raiškos. Jie stebi neįprastas situacijas ir mokosi suprasti personažą, jo motyvus, o tai lavina empatiją.“