Kartais mūsų mažieji nenuoramos taip įsišėlsta, kad nebegali sustoti. Iš nuovargio tampa pikti ir suirzę. Kas, jei ne mama, geriausiai gali padėti savo pipirui? Šiame straipsnyje pateiksime įvairių pratimų ir patarimų, kaip padėti vaikui atsipalaiduoti, pažinti savo kūną ir lavinti motorinius įgūdžius. Taip pat aptarsime, kas yra makaliūzės ir kodėl jos svarbios vaiko tobulėjimui. Galiausiai, pasidalinsime laimės ir sėkmės ženklais bei prietarais, kurie gali praskaidrinti kasdienybę.
Atsipalaidavimo pratimai vaikams
Šie pratimai padės vaikui nusiraminti, atsipalaiduoti ir geriau pažinti savo kūną:
Pažink savo kūną! Paprašykite vaiko atsisėsti. Paimkite į rankas kamuoliuką ir ridenkite nuo kojų pirštukų, per blauzdas, keliukus, klubus, pilvuką, krūtinę, petukus, rankas, veidą, kaktą, skruostus, apie akis. Ridendama tam tikrą kūno dalį įvardykite. Paskui paprašykite, kad vaikas pakartotų šį pratimą jums. Šis pratimas padės mažiukui ne tik nusiraminti ir atsipalaiduoti, bet ir geriau pažinti savo kūną.
Ridename kamuoliuką. Paprašykite vaiko atsigulti, rankas ištiesti į šalis. Dabar mama gali švelniai ridenti kamuoliuką mažylio pilvuku, paskui išilgai kojyčių ir rankyčių. Kad labiau atsipalaiduotų, mažylis gali užsimerkti. Galima vaiką švelniai paglostyti.
Katinėlis laka pieną. Ar matėte, kaip rąžosi katinėlis? Vaikas atsistoja keturiom ir ištiesia rankytes į priekį, smakriuku siekia grindis. Paskui tegu pavaizduoja, kaip katinėlis laka pienuką. Kojytes pritraukia prie krūtinės, rankytėmis remiasi į grindis ir nuleidžia žemyn galvytę. Atsipalaiduoja.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: „Tavo Vaikas“ ir LV
Aš - medkirtys. Vaikas tegu pabus medkirtys, kuris kapoja malkas. Vaikas gali stovėti arba atsisėsti ant kėdės (taip paprasčiau), plačiai išsižergti, rankas su kamuoliuku ištiesti virš galvytės. Giliai įkvepiame ir lenkiamės žemyn - iškvepiame. Galvytė nuleista, vaikas atsipalaiduoja.
Pyrago tešla. Šiam pratimui reikia lengvos lazdelės. Paprašykite vaiko prisiminti, kaip kočiojama pyrago tešla. Jei neprisimins, parodykite. Vaikas atsisėda, kojytės per kelius sulenktos, lazdelė priglaudžiama prie kojų pirštukų. „Kočiodamas” lazda krūtinės link vaikas kojytes pamažu ištiesia - įkvepia. „Kočiodamas” žemyn - iškvepia.
Beždžionėlė. Tegu stovintis mažylis kojų pirštukais sugriebia nosinaitę. Kad ją paimtų, jis turi kulniuku atsiremti į grindis. Paskui su nosinaite pakelti kojytę aukštyn ir palaikyti. Pratimą pakartoti kita kojyte. Pratimas ne tik padeda atsipalaiduoti, bet ir lavina pusiausvyrą bei stiprina kojų raumenukus.
Žuvytė. Pasiūlykite vaikui įsivaizduoti, kad jis - žuvytė. Tegul atsigula ant pilvuko, rankas ištiesia į priekį ir „plaukia” jas tiesdamas į šalis link sėdmenų. Kai rankytės ištiestos - įkvėpti. Kai jas priglaudžia prie šonų - iškvėpti.
Mieganti gėlelė. Ar matėte, kaip vakarais suskleidžia žiedlapius gėlelė? Pabandykite ir jūs tai padaryti kartu su vaiku. Vaikas klūpi ant grindų, rankos į šalis. Paskui tegul krūtinę priglaudžia kaip galėdamas labiau prie kelių, rankas delniukais į viršų - prie kojyčių ir galvą padeda ant grindų. Atsipalaiduoja. Esant visiškai tylai galima išgirsti, kaip plaka vaiko ir mamos širdis.
Taip pat skaitykite: Gimimo datos ir gėlės
Drugelis. Paprašykite, kad vaikas atsistotų , ištiestų rankas ir pamojuotų jomis taip, lyg dangumi skristų drugelis. Galite kartu paniūniuoti kokią lyrišką melodiją.
Atėjo naktis. Tegu vaikas užsideda ant akių rankas, tik ne per stipriai. Tegu sako, ką mato. Šviesu? Tamsu? Gal mato žvaigždes?
Svajoklis. Šis pratimas ypač padeda atsipalaiduoti. Jis labai tiks, jei vaikas labai daug ir linksmai bėgiojo. Taigi jis atsigula ant nugaros, rankos ištiestos. Paleiskite arba dainuokite lopšinę. Dainuokite vis tyliau, paskui tik niūniuokite. Paprašykite jo įkvėpti giliai giliai, paskui iškvėpti pro burną ar nosį.
Laimės ir sėkmės ženklai bei prietarai
Visose tautose, taip pat ir mūsų, yra labai daug negatyvių, perspėjančių ir apsaugančių nuo įvairių bėdų ir nelaimių ženklų ir prietarų. Bet juk taip norisi, kad mūsų gyvenime būtų kuo daugiau optimizmo. Todėl čia pabandysiu surinkti kuo daugiau LAIMĖS IR SĖKMĖS ŽENKLŲ IR PRIETARŲ. Jei ir Jūs žinote mažai, arba dar visai negirdėtų ženklų, ar prietarų, prašau atsiųsti man. Jie bus kuo skubiau čia patalpinti. Pasidalinkime laime ir jos gausime daug daugiau.
- Jei jūs norite, kad jūsų namuose vyrautų gėrovė, o visi to namo gyventojai būtų laimingi, pakabinkite ant įėjimo durų pasagą.
- Rasti keturlapį dobilą ir alyvos penkialapį žiedą - laimei.
- Rasti akmenėlį su skylute, kuris dar kitaip vadinamas vištų dievu - laimei.
- Jei aižant žirnelių ankštį, jums pasiseka ir randate 9 žirnelius, tai jų nevalgykite, bet sugalvoję norą meskite jį per petį.
- Kai virš savo galvos pamatysite krentančią žvaigždę - sugalvokite norą.
- Jei gegužės 1 d.
- Jei sausio 1 d. nupjausite nuo bet kokio medžio vytelę ir ją nešiosite kišenėje, tuomet ištisus metus jus lydės sėkmė.
Dvimetis vaikas: savarankiškumo ir nuotaikų kaita
„Mano!” IR „Paaats!” turbūt geriausiai apibūdina šį amžių. Geriausiai prisimenu kaip krikšto dukra atvažiuodavo į svečius ir - lipdama laiptais - pasipiktinusi šaukdavo padėti norintiems tėveliams: „Papiiii!” 🙂 Taigi nenuostabu, kad bene išskirtiniausiais dvimetukų bruožas yra jų didžiulis noras būtų savarankiškais. Kitas dvimetukų „perliukas” - nuotaikų kaita. Mažylio juokas gali virsti pykčio ašaromis per keletą sekundžių. Dvimetukai pasitiki savimi ir maždaug žino, ką gali ir ko negali. Trečiaisiais gyvenimo metais vaikai stypteli į ūgį ir praranda tą tokį nepaprastai mielą kūdikišką putlumą. Šio amžiaus vaikai labai prisirišę prie artimųjų. Jie išbando naują veiklą ir tyrinėja aplinką, tačiau drąsiai jaučiasi tik tada, kai esate netoliese. Dvimetukai jau pradeda domėtis kitais vaikais, tačiau dar nelabai moka su jais bendrauti.
Taip pat skaitykite: Skausmo Įveikimas
- jam reikia laiko, kad pereitų nuo vienos veiklos prie kitos.
- Kiekvieną dieną garsiai skaitykite paprastas pasakas ir istorijas. Leiskite vaikui pačiam versti lapus.
- Lavinkite vaiko kalbą. Patys su vaiku kalbėkite taisyklingai, tačiau jo netaisykite ir neverskite kartoti.
- Leiskite jums padėti: kartu tvarkykite žaisliukus, rūšiuokite skalbinius, šluokite grindis. Gal dabar atrodys, kad vaikas daugiau trukdo ir užima daugiau laiko, tačiau visa tai atsipirks su kaupu, kai jau norėsite, kad vaikas tvarkytųsi pats.
- Plėskite vaiko žodyną.
- Kai vaiką ištinka pykčio priepuolis, išlikite ramus.
- Pasistenkite nedaryti už vaiką: nepiešti, nelipdyti. JIs daug daugiau išmoks, jei atpalaiduos fantaziją ir darys pats, o ne stengsis padaryti taip, kaip jūs.
- Tik nesitikėkite, kad jūsų dvimetis dalinsis ir lauks savo eilės. Dabar jiems svarbiausia - savipagalbos įgūdžiai ir kalbinė raida.
- Jeigu yra poreikis, leiskite vaikui žaisti vienam, suteikite jam erdvės.
- Stebėdami dvimetuką, pamatysite, kuri ranka ima dominuoti, tačiau - tai pamatę - neskatinkite visko daryti ta ranka.
- Žaiskite mėgdžiojimo žaidimus: tegul vaikas daro tai, ką darote jūs.
- Sudarykite sąlygas žaisti su smėliu bei vandeniu.
Ką mato kūdikis ir kaip keičiasi jo rega
Taip yra todėl, kad naujagimių rega dar nėra išsivysčiusi: vos gimęs kūdikis mato pasaulį juodai-baltą ir išplaukusį, it pro miglą. Pirmosiomis savaitėmis su kūdikiu užmegzti akių kontakto greičiausiai nepavyks: naujagimis dar nefokusuoja regėjimo. Iš pradžių akutės ne visuomet judės lygiagrečiai: to dar reikia pasimokyti, patreniruoti akių raumenis ir neurologines jungtis. Mažyliui augant, rega tobulėja: akys ir smegenys vis geriau sugeba priimti ir apdoroti vaizdinę informaciją.
Paauglių maištas ir saviraiška
Taaaip suprantu-nemaloni situacija ne tik jums bet ir sūnui.Gal su tokia "psichologe"jums reikėjo taip jau "psichologiškai" pasikalbėti gal net direktoriaus kabinete… tai,kad nesinori astrinti ir taip jau nesmagios padeties.pas poliklinikos psichologe irgi nelengva papulti.nueini pas vidaus gydytoja,pasakoji savo problemas,ji siuncia pas psichiatra,nes tokia tvarka.o psiciatre israso vaistu,nors tu ju nenori gerti,o pas psichologa taip ir nepatenki.bet pagalvokit kiek kartu turi visiem aiskinti,kad tau ar tavo vaikui blogai.jau vien tai mane zemina. mano sunus banglas.ir man tai patinka,nors ju mokykloj tik 4 tokio stiliaus.bet as jam leidziu taip rengtis,tikm kai einam kartu ir jis uzsideda ziauriai per platu megztini,paprasau,kad pasikeistu i normalesni.jis pasijuokia,bet padaro ko prasau. Na, ir psichologe . Beje, su gydytojo nukreipimu kai kurias paslaugas galima gauti nemokamai. Maniškis irgi "eina per stilius" , visaip stengdamasisi parodyti panieką suagusių gyvenimui, mintim ir skoniui. Aš jį vis paerzinu : " jei jau maištauji, tai būk originalas - susikurk savo stilių, renkis taip, kaip niekas nesirengia". O dabar tai reperis, tai reiveris…. Aš paauglystėj mėgdavau (ir dabar mėgstu) išsiskirti iš kitų - kai visi vaikščiojo siauručiais džinsais, vaikščiojau su kliošu, kai neper seniausiai pas mus buvo kliošų mada, per galvą verčiausi, kol gavau siaurėjančius džinsus. O tas jų maištavimas ir draskymasis… Atsiminkim save panašaus amžiaus - argi tuomet neatrodė, kad esam pačios protingiausios ir toliau nėr kur? Pati noriu auskaro į liežuvį. Mama prieš tai kategoriškai nusistačiusi, netgi neleidžia rengtis taip, kaip noriu.Irgi klausausi sunkiojo metalo ir nešioju tas spygliuotas apyrankes. teisingai, neklausau mamos, bet nėra taip, kad neklausau visai.Auskaro zyziu jau metai. Kaip tik neprašiau, bet mama laikosi savo.
Issisiautimas issisiautimui nelygu: kai tai liecia apranga, kambario apipavidalinima, muzika, tai trauk ja devynios, bet auskarai veide ir po to liekantys bjaurus randai, kuriu jokios krempudros nepaslepia, tatuiruotes, kuriu veliau apsigalvojes neisgrausi be pedsako - tai jau kas kita. As jau nekalbu apie tai, kad tokiu budu "save isreiskes" paauglys gali likti nepagydomu ligoniu uzsikretes aids, hepatitu B, C, pasmerktas netureti sveiku vaiku (patikekit, zinau tokiu zmoniu ), galbut ir savos seimos… Ir visa tai tik per uzejusi nora "issisiausti".Kiekvienas atvejis individualus. Labai uzjauciu mama. Daug lengviau patarti, pakalbeti teoriskai, bet kad taip butu lengva patarimus igyvendinti. Stiprybes jums, meginkit tapti artima dukros drauge, palaikykite ja tose situacijose, kurios nenesa nepataisomos zalos, nors jums jos ir nepriimtinos. Diskutuokit, kalbekites, tarkites, praleiskit daugiau laiko drauge. Pamastykit drauge ir apie profesionalia pagalba (psichologus). Irgi klausausi sunkiojo metalo ir nešioju tas spygliuotas apyrankes. Auskaro zyziu jau metai. Kaip tik neprašiau, bet mama laikosi savo. Renkis, muzikos klausyk, piešk, filosofuok… To ateity nesimatys. Bet nu būk tu žmogus protingas, nežaisk su tais auskarais ir tatuiruotėm, a? Ne mama aš tau ir pagal amžių dar paauglės dukters turėt negalėčiau, nu bet vis tiek Gerai, dabar, paauglystėj, įsiversi auskarą į liežuvį. Gražu bus. Prikolna. O po 5 metų būsi be priekinių dantų, arba su stipriai aplūžusiais. Ir kad pataisyt bendrą vaizdą, reikės daug litų. Pastoviai, visą gyvenimą. Nes netikrais dantimis arba apiplombuotais reikia pastoviai rūpintis. O ar gali garantuot, kad visada jų turėsi? Nerizikuok. Neverta. 30ties metų būdama, irgi norėsi būti graži, patikėk tu manim Dabartinės 35metės atrodo geriau už 20metes. Dauguma. Ir kaip tu tarp jų atrodysi be dantų? Arba tatuiruotės. Pvz. dabar pasidarysi tatuiruotę - o po 10 metų ką su ja darysi? Iš mados išeis garantuotai. Gi taturuočių mados irgi yra, jų ir technologijus nuolat kinta, tavo šiandien graži tatuiruotė po kiek laiko atrodys senienų seniena, bet bus ant tavęs. O panaikint neina. Lieka plėmas. Ir dar labai skauda… tai čia aš apie prabangiam salone darytas. O tie variantai, kai tatuiruotojas abejotinas arba dar geriau - draugė padaro, gali iš viso bėdų pridaryt Ligas jau vardino - tas realu, ne bobčių išmislai, hepatitas C - bjauri bjauri bjauri liga, pažįstu užsikrėtusių - priešui nelinkėčiau O dar kai tą tušą per giliai įveda… tada jau ir panaikint neina. Piešinį nukreivoja… Dar. Kūnas kinta. Be to, išsitatuiravus ir nepagalvojus, netyčia gali pataikyt ant kokio kalėjime populiaraus simbolio, kad reikštų tai, ko tu net nepagalvotum Kažkada "Argumentuose ir faktuose" buvo straipsnių serija apie tatuiruočių reikšmes - tai ten vos ne mokslas atskiras Ir vaikščiosi su tatuiruote, kurios reikšmė bus, pvz.
Vaikų kūryba ir jos reikšmė
Pavasario pabaigos, vasaros pradžios šventės (Motinos diena, Tėvo diena) ir minėtinos datos (Tarptautinė šeimos diena, Tarptautinė vaikų gynimo diena) paskatino organizuoti įvairius renginius vaikams ir suaugusiesiems apie vaikus. Klaipėdos aps. viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje eksponuotų vaikų darbų parodų ir parodėlių moto galėtų būti D. Kalbėdami apie vaikystę, dažnai vartojame epitetus nerūpestinga, giedra, laiminga. Mokslo darbai, populiarieji periodiniai ir statistikos leidiniai atskleidžia kiek kitokius vaikystės atspalvius ir tonus. Publikacijose tvirtinama, kad vis jaunesni vaikai tampa nusikaltėliais, kad vaikams ne visada saugu atskirties šeimose, kad į karjeros, mokymų, persikvalifikavimo, darbo paieškų ratą įsukti tėvai, pavargę nuo intensyvaus gyvenimo, ne visada noriai bendrauja su savo atžalomis. Be to, vaikams trūksta erdvės fiziniam aktyvumui: agresyvūs automobilių savininkai naikina poilsio zonas ir žaidimų aikšteles. Bendravimas su šeimose skatinamais visur ir visada dominuoti egoistiškais bendraamžiais (deja, tokių vaikų daugėja) teikia mažai malonumo. Vaikų kūryboje atsispindi poreikis džiaugtis, žavėtis gamta, globoti gyvūnus, nerimas, liūdesys, svajonės. Kartos vertybines nuostatas ugdo kultūrinė aplinka, perskaitytos knygos. Mūsų biblioteka kartu su UAB „Gudragalvis“ organizavo renginį vaikams „Vaikų valanda: knyga ir lėlė“. Parodoje buvo eksponuojamos lėlės - vaikų sukurti knygų herojai. Šį pavasarį bibliotekoje parengta ir eksponuota nedidelė, bet įdomi japonų vaikų piešinių paroda. Jos paveikslai į Lietuvą atkeliavo iš labai toli, ekspozicija suteikė daug informacijos bibliotekos lankytojams, tyrinėjantiems vaikų dvasinę raidą įvairiose pasaulio šalyse. Iniciatyva surengti vaikų kūrybos parodą toje tolimoje šalyje rodo japonų dėmesingumą jaunosios kartos ugdymui. Akivaizdu, kad ten vaikų darbeliai laikomi svarbiu šalies kultūros ir tapatumo reiškiniu. Žvelgdami į sodriai žalios vejos fone saulės nušviestus parodos eksponatus, lankytojai gėrėjosi metalo, medžio ir kitokių konstrukcijų grakštumu, lengvumu, dinamika. Čia išvydome vaikų fantazijos, mokytojų ir mokinių kruopštaus darbo rezultatus. Pedagogai S. Plotnikovas, S. Bertulis, D. Drulys, G. Burbienė, E. Bernotas geba lavinti vaikų vaizduotę, moko juos stebėti gamtos stebuklus, ugdo technikos įgūdžius. Poetiškus, spalvingus piešinėlius parodėlėje „Paveikslas - tai eilėraštis be žodžių“ eksponavo Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Liepsnelė ugdytiniai. Centre vaikai mokosi piešimo, dizaino pagrindų, darbo įgūdžių, lanko dailiųjų amatų būrelius, įvairius renginius, muzikuoja. Jų parodėlė atspindėjo norą bendradarbiauti su biblioteka. Savo darbelius eksponavo piešimo mokytojo R. Kušlio ir dizaino programos mokytojos E. A. Vaikų piešiniai suteikė aplinkai gyvumo. Bibliotekos lankytojai pastebėjo, kad vaikų kūryba labai nuoširdi. Šiuolaikinius vaikus veikia reklamos, vaikiškų prekių, animacinių filmukų vaizdavimo būdų stereotipai. Kičo stilistika dažnai skverbiasi ir į vaikų kūrybą. „Liepsnelės“ pedagogams pavyko išvengti vaizdavimo štampų. Jų ugdytiniai ieško originalių sprendimų. Darbų temos, siužetai paprasti: žydinti pieva (E. Ru telionytės „Skrisk, drugeli“), kaimo sodyba (E. Rutelionio „Saulė teka“), akvariumas (G. Jurkuvėnaitės „Žuvytės“), jūroje tingiai besisupanti didžiulė žuvis (A. Lukausko „Ryklys), ryškiame, spalvingame fone skraidantys žmogeliukai (K. Merkelytės „Elfų šventė“). Tačiau piešimo metodika įdomi. Mokytojai kviečia auklėtinius žaisti, skatina jų vaizduotę. Tikrame gyvenime vaikai dažnai turi vykdyti suaugusiųjų valią, be jų pagalbos negali įgyvendinti savo lūkesčių, dažnai patiria, kad jų norai yra ignoruojami. Kūryba suteikia galimybę pasinerti į tokį pasaulį, kokį vaikai regi svajonėse. Klaipėdos aps. Žurnalas „Rubinaitis“, 2010 Nr. Kronika. Informacija.