Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Deja, ne visi jie malonūs. Vienas dažniausių nėštumo simptomų - galvos svaigimas, kuris gali pasireikšti įvairiais trimestrais ir turėti skirtingas priežastis. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl nėštumo metu gali svaigti galva, kokios yra galimos priežastys ir kaip galima sau padėti.
Įvadas
Galvos svaigimas nėštumo metu - tai pojūtis, kai atrodo, kad aplinka sukasi, svyruoja arba kad pati moteris praranda pusiausvyrą, nors iš tikrųjų ji stovi ar sėdi ramiai. Svaigimas nėra liga, o simptomas, rodantis, kad kažkas organizme veikia netinkamai. Nėštumo metu galvos svaigimas gali būti susijęs su hormonų pokyčiais, kraujospūdžio svyravimais, mažakraujyste, dehidratacija ir kitomis priežastimis.
Galvos svaigimo tipai
Yra dvi pagrindinės galvos svaigimo kategorijos: periferinis ir centrinis.
- Periferinis svaigimas yra labiausiai paplitęs tipas, atsirandantis dėl vidinės ausies arba vestibulinio nervo, kuris kontroliuoja pusiausvyrą, sutrikimų.
- Centrinis svaigimas atsiranda dėl smegenų sutrikimų, tokių kaip insultas, smegenų auglys, migrena, trauminis smegenų sužalojimas, infekcija ar išsėtinė sklerozė.
Dažniausios galvos svaigimo priežastys nėštumo metu
Nėštumo metu galvos svaigimą gali sukelti įvairūs veiksniai:
- Hormonų pokyčiai. Nėštumo metu padidėjęs hormonų kiekis gali paveikti kraujagyslių tonusą ir kraujospūdį, sukeldamas galvos svaigimą. Dėl hormonų pokyčių nėščiosioms taip pat sumažėja kraujospūdis, todėl dažnai pasidaro silpna ar ima svaigti galva. Fiziologiškai padidėjusi progesterono koncentracija nėščiosios organizme sumažina tulžies latakų tonusą ir taip padidina cholestazę.
- Kraujospūdžio svyravimai. Per žemas kraujo spaudimas (hipotenzija) gali sukelti trumpalaikį galvos svaigimą, ypač atsistojus po ilgesnio sėdėjimo ar gulėjimo. Šis reiškinys vadinamas ortostatine hipotenzija. Nerimo metu organizme kyla adrenalino lygis, kvėpavimas tampa paviršutiniškas, o tai lemia deguonies ir anglies dioksido disbalansą kraujyje.
- Mažakraujystė (anemija). Nėštumo metu padidėja geležies poreikis, todėl gali išsivystyti geležies stokos anemija, sukelianti galvos svaigimą, silpnumą ir nuovargį.
- Mažas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija). Ilgas nevalgymas ar per mažas cukraus lygis kraujyje gali sukelti silpnumą ir svaigimą. Kai kraujyje sumažėja gliukozės (hipoglikemija), gali atsirasti svaigulys, pykinimas, drebulys, prakaitavimas, širdies plakimas, odos blyškumas ir sumišimas. Šis sutrikimas ypač dažnas taikant insulino arba kitus gliukozės mažinančius vaistus.
- Dehidratacija. Kai organizmui trūksta skysčių, dažnai jaučiamas nuovargis, pykinimas, galvos svaigimas. Dehidratacijos metu ypač pavojingas vėmimas, nes dar labiau sumažėja reikalingų skysčių kiekis.
- Vidinės ausies sutrikimai. Neretai galvos svaigimo priežastis slypi mūsų vidinės ausies, kitaip vadinamos vestibuliniu aparatu, veikloje. Ši sistema atsakinga už pusiausvyros pojūtį, todėl sutrikus jos funkcijai atsiranda nestabilumo pojūtis, padažnėja griuvimų rizika. Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas (BPPV) atsiranda, kai smulkios kristalų struktūros vidinėje ausyje pasislenka iš savo vietos ir sukelia stiprų sukimąsi, pykinimą, svaigimą. Meniere liga - kitas dažnas pusiausvyros sutrikimas. Jai būdingas skysčių kaupimasis ausies labirinte, dėl ko pasireiškia svaigimas, ūžesys, spaudimo jausmas ausyje ar net klausos silpnėjimas. Priežastys gali būti labai įvairios: migrenos, galvos traumos, infekcijos, užsikimšęs skysčių nutekėjimas ar net alergija. Vestibulinis neuritas reiškia vestibuliarinio nervo uždegimą, kuris dažniausiai pasireiškia virusinės infekcijos fone. Šis sutrikimas trikdo pusiausvyrą, sukelia svaigimą, nestabilų ėjimą, bet rečiau nulemia klausos sutrikimų.
- Gimdos spaudimas. Trečiojo trimestro metu, kai motina guli ant nugaros, kūdikis gali spaudžiami kai kurias pagrindines pilvo venas, o tai taip pat gali sukelti galvos svaigimą.
- Kitos priežastys. Galvos svaigimą taip pat gali sukelti migrena, stresas, nerimas, tam tikri vaistai, galvos ar kaklo traumos.
Kaip sau padėti, kai svaigsta galva nėštumo metu
Jei nėštumo metu jaučiate galvos svaigimą, galite imtis šių priemonių:
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti skrandžio skausmą nėštumo metu?
- Keiskite kūno padėtį lėtai, neskubėdami. Venkite staigių judesių, ypač atsistodami iš gulimos ar sėdimos padėties.
- Valgykite dažnai, mažomis porcijomis. Venkite ilgo nevalgymo, pasirūpinkite, kad jūsų mityba būtų subalansuota ir turtinga geležies. Palaikykite reikiamą cukraus kiekį kraujyje valgydama dažnai, bet nedidelėmis porcijomis. Šiuo metu tai geriau, nei tris kartus sočiai pavalgyti.
- Gerai hidratuokitės - daug gerkite vandens. Rekomenduojama vyrams - apie 3,7 litro, moterims - kiek daugiau nei 2,7 litro skysčių (įskaitant gėrimus ir maistą). Jei jau prasidėjo dehidratacijos požymiai, svarbu atstatyti skysčių pusiausvyrą - išgerti daugiau vandens, o sunkesniais atvejais vartoti skysčių su elektrolitais.
- Venkite gulėjimo ant nugaros, keldamiesi darykite tai lėtai. Naktį stenkitės miegoti ant šono. Ypatingai trečiame trimestre.
- Venkite karštų vonių ar dušų. Maudykitės po šiltu, bet jokiu būdu ne karštu, dušu. Labai tiktų kontrastinis dušas. Ta pati taisyklė galioja ir maudantis vonioje.
- Dėvėkite laisvus, nevaržančius judesių drabužius.
- Jei mankštinatės, jokiu būdu nepersistenkite.
- Išlikite rami. Vos pajutus svaigimą, reikėtų sustoti ir atsisėsti. Jei įmanoma, galvą palenkite šiek tiek žemyn arba prigulkite - taip pagerėja kraujotaka smegenyse. Negalima bandyti eiti ar staigiai judėti, nes tai didina griuvimo riziką. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą oro kiekį - atidaryti langą ar išeiti į gryną orą, jei įmanoma.
- Pasitarkite su gydytoju. Jei galvos svaigimas stiprus, dažnas ar lydi kitų simptomų, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas. Jei pykinimas itin stiprus ar ilgai nepraeina, verta pasitarti su gydytoju dėl saugių vaistų, tinkamų nėštumo metu. Ypatingas dėmesys reikalingas, jei pasireiškia stiprus vėmimas, svorio kritimas ar dehidratacija - gali būti įtariama tokia būklė kaip hiperemesis gravidarum, kuriai reikalinga profesionali pagalba. Jei pykinimas ar vėmimas viduryje nėštumo prasideda netikėtai, būtina pasitikrinti dėl galimų komplikacijų, pavyzdžiui, preeklampsijos.
- Geležies papildai. Jei svaigimo priežastis - geležies trūkumas, padės geležies papildai. Be to, svaigimas gali būti vienas iš lėtinių ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, simptomų.
Kada kreiptis į gydytoją
Būtina kreiptis į gydytoją, jei galvos svaigimas:
- Stiprus ir trukdo kasdienei veiklai.
- Dažnas ir pasikartojantis.
- Lydi kiti simptomai, tokie kaip galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, regos ar klausos sutrikimai, silpnumas, tirpimas ar kalbos sunkumai.
- Atsirado po traumos.
- Lydi kraujavimas iš makšties.
Galimos komplikacijos
Nors galvos svaigimas nėštumo metu dažniausiai nėra pavojingas, jis gali padidinti griuvimų riziką, o tai gali būti pavojinga tiek motinai, tiek kūdikiui. Be to, jei galvos svaigimą sukelia rimta sveikatos problema, tokia kaip insultas ar širdies infarktas, būtina skubi medicininė pagalba.
Diagnostika
Sveikatos priežiūros specialistas gali diagnozuoti svaigimą atlikdamas klinikinį tyrimą ir surinkdamas informaciją apie jūsų simptomus ir ligos istoriją. Vertinant svaigimą gali būti naudingi tam tikri klinikiniai tyrimai ir stebėjimai. Tai apima galvos impulsų tyrimą arba Dix-Hallpike manevrą (pacientai greitai nuleidžiami iš sėdimos padėties į gulimą). Kai kuriais atvejais svaigimui diagnozuoti gali būti reikalingi papildomi tyrimai, įskaitant vaizdo diagnostiką, klausos tyrimus ir pusiausvyros tyrimus.
Gydymas
Gydymas priklauso nuo diagnozės. Sergant BPPV dažniausiai padeda specialūs galvos judesiai (Epley manevras), kurie padeda pašalinti išjudintus kristalus iš vidinės ausies. Jei pykinimas labai stiprus, gali prireikti jį slopinančių vaistų. Meniere ligą dažnai valdyti padeda mažai druskos turinti mityba, šlapimą varantys vaistai ar antihistamininiai preparatai. Kai kada taikomos injekcijos arba chirurginis gydymas. Vestibuliniam neuritui dažniausiai užtenka laiko - simptomai silpnėja savaime, tačiau kartais rekomenduojami antihistamininiai ar pykinimą malšinantys vaistai, taip pat vestibuliarinė reabilitacija, stiprinanti pusiausvyros jausmą.
Vestibulinė migrena
Vestibulinė migrena - retas migrenos tipas, kuris sukelia stiprų galvos svaigimą, pykinimą, bet dažnai nebūna galvos skausmo. Migrenos metu paprastai padidėja jautrumas šviesai ir garsui, o vestibulinės migrenos metu papildomai jaučiamas pusiausvyros sutrikimas. Kaip ir kitų migrenų atveju, svarbu pažinti savo ligos sukėlėjus: orų permainos, tam tikri maisto produktai, praleisti valgiai, mirksinčios šviesos ar netgi miego trūkumas gali išprovokuoti simptomus. Vestibulinės migrenos gydymui taikomi tie patys vaistai ir neuromoduliacijos metodai, kaip ir kitų migrenų atvejais. Gyvenimo būdo pokyčiai dažnai taip pat yra svarbūs.
Taip pat skaitykite: Apie filmą „Stiprūs Vaikai Neverkia“
Nerimas ir stresas
Nerimas dažnai pasireiškia ne tik emociniais, bet ir kūno pojūčiais: svaigimu, pykinimu, pagreitėjusiu širdies plakimu. Organizmas į įtampą reaguoja didindamas kraujospūdį, kvėpavimo dažnį, o kraujas atitraukiamas nuo virškinamojo trakto, todėl kyla pykinimas.
- Gilus kvėpavimas
- Meditacija
- Poilsio technikos
- Fizinis aktyvumas
- Dėmesingumo praktikos
- Jausmų užrašinėjimas
- Subalansuota mityba
Jei nerimas trukdo kasdienei veiklai, gali būti reikalinga specialistų pagalba ar medikamentinis gydymas.
Mityba ir gyvenimo būdas
Subalansuota mityba, turinti pakankamai geležies, B grupės vitaminų ir omega-3 riebalų rūgščių, padeda palaikyti normalią nervų sistemos ir kraujotakos veiklą. Fizinis aktyvumas ir pusiausvyros treniruotės Lengvi pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, baseino mankšta ar specialūs pusiausvyros pratimai, padeda treniruoti vestibulinę sistemą.
Kaip elgtis, jei pasireiškė galvos svaigimas
- Reikia sustoti, atsisėsti ar atsigulti, užtikrinti oro patekimą ir ramiai kvėpuoti.
- Patikrinkite, ar nesate išsekęs, nevalgęs ar nepakankamai išgėręs vandens.
- Jei svaigimas nepraeina ar stiprėja, kvieskite medikus.
Galvos svaigimas ir regos problemos
Regos sutrikimai ar netinkamai parinkti akiniai gali išbalansuoti erdvinį suvokimą, todėl atsiranda svaigimas ar diskomfortas. Jei įtariate, kad priežastis gali būti regėjime, verta apsilankyti pas oftalmologą.
Taip pat skaitykite: Kaip apsaugoti vaiką nuo stipraus vėjo?