Nėštumas yra nuostabus laikotarpis moters gyvenime, tačiau jis gali būti lydimas įvairių nemalonių pojūčių. Vienas iš jų - krūtinės spaudimas, kuris gali sukelti diskomfortą ir nerimą. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias krūtinės spaudimo priežastis nėštumo metu, simptomus ir patarimus, kaip palengvinti šį nemalonų pojūtį.
Kodėl nėštumo metu spaudžia krūtinę?
Krūtinės spaudimas nėštumo metu gali būti susijęs su įvairiais fiziologiniais pokyčiais, vykstančiais moters organizme. Štai keletas pagrindinių priežasčių:
- Hormonų pokyčiai. Nėštumo metu padidėja hormonų, tokių kaip progesteronas ir estrogenai, koncentracija. Tai gali sukelti krūtų audinio padidėjimą, jautrumą ir spaudimo jausmą.
- Padidėjęs kraujo tūris. Nėštumo metu moters organizme cirkuliuojančio kraujo tūris padidėja, todėl širdžiai tenka dirbti sunkiau. Tai gali sukelti spaudimo jausmą krūtinėje.
- Augantis vaisius. Augantis vaisius spaudžia diafragmą, todėl plaučiams sunkiau išsiplėsti. Tai gali sukelti dusulį ir spaudimo jausmą krūtinėje.
- Paūmėjusios lėtinės ligos. Nėštumo metu gali paūmėti įvairios lėtinės ligos, tokios kaip astma ar širdies problemos, kurios gali sukelti krūtinės spaudimą.
- Nėščiųjų kardiomiopatija. Tai reta širdies raumens liga, kuri gali pasireikšti paskutinį nėštumo mėnesį arba per penkis mėnesius po gimdymo. Vienas iš pagrindinių simptomų yra dusulys ir krūtinės spaudimas.
- Plaučių embolija. Tai pavojinga būklė, kai plaučių kraujagyslę užkemša kraujo krešulys. Tai gali sukelti staigų dusulį ir krūtinės skausmą.
Kiti nėštumo metu pasireiškiantys nepatogumai
Nėštumo metu moters kūnas patiria daug pokyčių, kurie gali sukelti įvairius nepatogumus. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius:
- Rėmuo. Didėjanti gimda spaudžia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę.
- Pykinimas ir vėmimas. Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių.
- Nugaros skausmas. Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio.
- Kojų venų išsiplėtimas. Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose.
- Kojų tinimas. Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos.
- Hemorojus. Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų.
- Dantenų kraujavimas. Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja.
- Odos pokyčiai. Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius.
- Pigmentacija. Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms.
- Mėšlungis. Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu.
- Paruošiamieji sąrėmiai. Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį.
- Dažnas šlapinimasis. Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis.
- Vidurių užkietėjimas. Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę.
- Strijos. Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos.
- Makšties išskyros. Taip nutinka, nes dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė.
- Odos jautrumas. Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą.
- Krūtų pokyčiai. Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais.
- Nuovargis. Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių.
- Padidėjęs apetitas. Nėščiosios organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, o tai yra didelis fizinis krūvis ir energijos sąnaudos.
- Nuotaikų kaita. Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS.
Ką daryti, jei nėštumo metu spaudžia krūtinę?
Jei jaučiate krūtinės spaudimą nėštumo metu, pirmiausia pasikonsultuokite su gydytoju, kad įsitikintumėte, jog tai nėra susiję su rimta sveikatos problema. Jei priežastis yra fiziologiniai nėštumo pokyčiai, galite išbandyti šiuos patarimus:
- Sulėtinkite tempą. Vaisiaus augimo nesustabdysite, todėl nėštumo pabaigoje teks prisitaikyti ir sulėtinti tempą. Būkite realistė įvertindama, ką galite, o ko negalite padaryti. Visada klausykite savo kūno.
- Laikykitės geros laikysenos. Nėštumo metu pasikeičia svorio centras, pakinta laikysena, ir dėl to plaučiai dar labiau spaudžiami, tampa sunkiau kvėpuoti.
- Praktikuokite sąmoningą kvėpavimą ir kvėpavimo pratimus. Visuomet stenkitės kvėpuoti giliai, ramiai, mokykitės diafragminio kvėpavimo.
- Rinkitės tinkamą atramą sėdint ir gulint.
- Kvėpuokite gaiviu, švariu oru. Nėštumo metu kvėpuoti sunkiau, todėl labai svarbu, kad įkvepiamas oras būtų kuo gaivesnis ir švaresnis. Venkite tabako dūmų.
- Valgykite reguliariai ir nedidelėmis porcijomis. Laikykitės sveikos mitybos piramidės principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai.
- Venkite aštrių, sūrių ir riebių patiekalų. Taip pat venkite užkandžių prieš miegą.
- Stenkitės daug nesilankstyti ir nekilnoti sunkių daiktų.
- Vakarienę valgykite anksčiau ir neikite gulti iškart pavalgius. Palaukite 1-2 valandas po valgio.
- Pasikelkite galvūgalį. Naudokite aukštesnę pagalvę.
- Venkite ankštų drabužių.
- Judėkite. Pasivaikščiojimai, plaukimas ir mankšta gerina kraujo cirkuliaciją.
- Atsigulkite ir palaikykite kojas pakėlus aukščiau.
- Darykite Kėgelio pratimus. Stiprinkite dubens dugno raumenis.
- Išsimiegokite. Nėščiai moteriai vidutiniškai pakanka 8-9 val. miego.
- Stenkitės nepervargti ir skirti laiko sau.
Kada kreiptis į gydytoją?
Daugeliui moterų nėštumo pabaigoje tampa sunkiau kvėpuoti, tačiau tai nėra simptomas, į kurį galima numoti ranka. Svarbu įsitikinti, kad kvėpavimą apsunkina augantis vaisius, o ne ligos ar kitos pavojingos būklės, kurias būtina gydyti. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate:
Taip pat skaitykite: Priežiūra nėštumo metu: krūtų pokyčiai
- Stiprų krūtinės skausmą.
- Staigų dusulį.
- Širdies ritmo sutrikimus.
- Galvos svaigimą ar alpimą.
- Kosulį su krauju.
- Kojų tinimą ir skausmą.
Miego sutrikimai nėštumo metu
Apie du trečdalius besilaukiančių moterų kankina miego sutrikimai. Štai keletas patarimų, kaip jų išvengti:
- Eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu kiekvieną dieną.
- Vasarą reikia gultis 21.30-22 val., o žiemą - valanda anksčiau, apie 21 val.
- Vėdinkite miegamąjį ir pasirūpinkite, kad jame būtų vėsu.
- Prieš miegą nevalgykite sunkiai virškinamo maisto ir negerkite daug skysčių.
- Atsipalaiduokite prieš miegą. Galite skaityti knygą, klausytis ramios muzikos ar pasimėgauti šilta vonia.
- Miegokite ant kairiojo šono. Dešinysis šonas nelabai tinkamas, nes per šią pusę eina apatinė tuščioji vena - pagrindinė kraujagyslė, nešanti kraują iš kojų, dubens į širdį.
- Naudokite pagalves, kad patogiau jaustumėtės. Vieną pagalvę pasidėkite tarp kelių, kitą - po sprandu.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC)
Tai kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos. Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnus, padus, galūnes, mažiau veidą ir kaklą), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę.
Jei jaučiate stiprų niežėjimą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų galima nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą.
Krūtų pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo metu krūtys patiria įvairių pokyčių, kurie gali sukelti diskomfortą:
- Krūtų skausmas ir jautrumas. Tai vienas pirmųjų nėštumo požymių, kurį moterys gali jausti po pastojimo praėjus vos 1-2 savaitėms.
- Krūtinės padidėjimas. Krūtys nėštumo metu padidėja, visų pirma, dėl pieno liaukų padidėjimo.
- Krūtinės niežulys.
- Išryškėjusios kraujagyslės ant krūtų.
- Tamsesnės aureolės.
- „Mazgeliai“, maži spuogeliai aplink spenelius.
- Sukietėjimai, gumbeliai krūtyse.
- Spenelių išskyros.
- Strijos.
Norint sumažinti diskomfortą, svarbu dėvėti patogią liemenėlę, drėkinti odą ir vengti vielinių pakietinimus turinčių liemenėlių.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir būdai
Taip pat skaitykite: Kaip palengvinti krūtų skausmą nėštumo metu?