Smegenų pažeidimo dėl hipoksijos gydymas naujagimiams

Šiame straipsnyje aptariama smegenų pažeidimo dėl hipoksijos problema naujagimiams. Hipoksija - tai deguonies trūkumas, kuris gali atsirasti prieš gimdymą, jo metu ar iškart po jo. Tai gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant smegenų pažeidimą. Straipsnyje aptariamos hipoksijos priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymo būdai.

Įvadas

Hipoksija naujagimiams yra rimta būklė, kuri gali sukelti ilgalaikių pasekmių. Smegenų pažeidimas dėl hipoksijos gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant intelekto sutrikimus, motorikos problemas ir epilepsiją. Ankstyva diagnostika ir gydymas yra labai svarbūs siekiant sumažinti ilgalaikę žalą.

Hipoksijos priežastys

Hipoksija naujagimiams gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, įskaitant:

• Prenataliniai veiksniai: Nėštumo metu pasireiškusios komplikacijos, pvz., infekcijos, prasta mityba ar piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, gali paveikti vaisiaus smegenų vystymąsi.
• Perinataliniai veiksniai: Gimdymo metu patirtos komplikacijos, pvz., deguonies stoka (hipoksija), galvos trauma ar neišnešiotumas, gali padidinti intelekto sutrikimo riziką.
• Gimdymo komplikacijos: Skersinė vaisiaus padėtis ar kojinė pirmeiga; vaisiaus dangalų infekcija; blogo kvapo ar vaisiaus vandenys su mekonijumi; motinai skirta narkotinių medikamentų.
• Ankstyvas naujagimių sepsis: Dažniausias ankstyvos naujagimių infekcijos sukėlėjas yra B grupės streptokokas (BGS). Žinant, kad gimdanti moteris yra BGS nešiotoja, stacionare jai bus skirti antibiotikai, galintys pilnai ar iš dalies apsaugoti naujagimį.

Hipoksijos simptomai

Hipoksijos simptomai naujagimiams gali būti įvairūs, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir vietos. Kai kurie dažniausi simptomai yra:

• Kūno temperatūros kitimai: Aukšta arba žema.
• Kvėpavimo sutrikimai: Dažnas, apsunkintas kvėpavimas arba kvėpavimo sustojimai (apnėja).
• Širdies ritmo sutrikimai: Dažnas pulsas.
• Neurologiniai sutrikimai: Vangumas, traukuliai, silpnas refleksas.
• Odos spalvos pokyčiai: Pilkšva ar tarsi marmuras odos spalva, cianozė (melsva odos spalva).

Hipoksijos diagnostika

Hipoksijos diagnostikai naudojami įvairūs tyrimai, įskaitant:

Taip pat skaitykite: Smegenų pažeidimai

• Naujagimio gaivinimas: Vertinamas naujagimio gestacinis amžius, raumenų tonusas, kvėpavimas.
• Neurologinės būklės įvertinimas: Vertinama naujagimio reakcija į dirgiklius, refleksai.
• Ultragarsinis galvos smegenų tyrimas: Leidžia įvertinti smegenų struktūrą ir nustatyti pažeidimus.
• Elektroencefalograma (EEG): Registruoja smegenų elektrinį aktyvumą ir padeda nustatyti traukulių aktyvumą.
• Kraujo tyrimai: Nustatomas kraujo krešumas, gliukozės kiekis kraujyje, tiriama kepenų ir inkstų veikla.
• Elektrokardiograma (EKG): Registruoja širdies elektrinį aktyvumą.

Hipoksijos gydymas

Pagrindinis hipoksijos gydymo metodas yra naujagimio gaivinimas. Gaivinimo metu siekiama atkurti normalią širdies ir plaučių veiklą, užtikrinti pakankamą deguonies tiekimą smegenims. Kiti gydymo būdai gali apimti:

• Dirbtinė plaučių ventiliacija: Jeigu atsiranda kvėpavimo sutrikimo požymių, naujagimiui gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
• Skysčių infuzija į veną: Dažniausiai naujagimiui skiriama skysčių infuzija į veną, palaikanti normalų metabolizmą, gerinanti širdies ir inkstų veiklą. Pirmas paras naujagimiui skiriamos maisto medžiagos į veną.
• Gydomasis kūno temperatūros mažinimas: Siekiant sumažinti smegenų pažeidimus, atliekama gydomasis kūno temperatūros mažinimas. Kūno temperatūros sumažinimas 3-5 °C lėtina medžiagų apykaitą smegenų ląstelėse ir taip stabdo deguonies trūkumo smegenyse pradėtus pakitimus. Gydomasis kūno temperatūros mažinimas turi būti pradedamas kuo greičiau po gaivinimo. Jo metu naujagimis paguldomas ant specialaus šaldymo čiužinio, kuris atšaldo jį iki reikiamos temperatūros. Čiužinys yra pripildytas skysčio, kuris gali būti šaldomas ir šildomas. Gydomojo kūno temperatūros mažinimo metu sumažinama naujagimio kūno temperatūra nuo normalios (37 °C) iki 33.5 °C. Tokia temperatūra palaikoma 3 paras (72 val). Po to naujagimis lėtai sušildomas iki normalios temperatūros, toliau stebima jo būklė.
• Nuskausminimas: Naujagimiai jaučia baimę, skausmą. Todėl tyrimų ėmimo, procedūrų atlikimo metu jūsų naujagimiui bus taikomos visos įmanomos medikamentinės ir ne medikamentinės nuskausminimo priemonės, apie kurias jums papasakos jūsų naujagimį gydantis gydytojas ir slaugytoja.
• Antibiotikai: Sergantiems naujagimiams gydytojai paskirs antibiotikus, kurie bus švirkščiami į veną per kateterį.
• Vaistai: Kai kuriais atvejais, jei pasireiškia specifinės elgesio problemos ar kitos būklės, gydytojas gali skirti vaistų, kurie padeda valdyti simptomus.

Galimos komplikacijos

Hipoksija gali sukelti įvairių komplikacijų, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo. Kai kurios galimos komplikacijos yra:

• Intelekto sutrikimas: Žemesnis nei vidutinis intelektinis gebėjimas, kuris daro įtaką gebėjimui mokytis, spręsti problemas ir kasdieniame gyvenime veikti savarankiškai.
• Motorikos problemos: Raumenų silpnumas, koordinacijos stoka, paralyžius.
• Epilepsija: Pasikartojantys traukuliai.
• Cerebrinis paralyžius: Judėjimo ir koordinacijos sutrikimai, atsirandantys dėl smegenų pažeidimo.
• Mirtis: Sunkiais atvejais hipoksija gali būti mirtina.

Reabilitacija ir ilgalaikė priežiūra

Naujagimiams, patyrusiems hipoksiją, gali prireikti ilgalaikės reabilitacijos ir priežiūros. Reabilitacija gali apimti fizinę terapiją, ergoterapiją, kalbos terapiją ir kitas terapijas, padedančias pagerinti motorikos įgūdžius, kalbą ir kognityvines funkcijas. Ilgalaikė priežiūra gali apimti specialųjį ugdymą, socialinę paramą ir kitas paslaugas, padedančias vaikui pasiekti maksimalų potencialą.

Prevencija

Nors ne visada įmanoma išvengti hipoksijos, yra keletas žingsnių, kuriuos galima atlikti siekiant sumažinti riziką:

• Prenatalinė priežiūra: Reguliarus lankymasis pas gydytoją nėštumo metu gali padėti nustatyti ir valdyti komplikacijas, kurios gali sukelti hipoksiją.
• Sveika gyvensena nėštumo metu: Vengti alkoholio, narkotikų ir rūkymo nėštumo metu gali padėti sumažinti hipoksijos riziką.
• Atsargus gimdymas: Kvalifikuotas personalas gimdymo metu gali padėti išvengti komplikacijų, kurios gali sukelti hipoksiją.
• Vitamino K skyrimas: Skiriant profilaktiškai vitamino K naujagimiams tuoj pat po gimimo, dažniausiai kraujavimo pavyksta išvengti.
• Motinos pienas: Motinos piene yra visų reikiamų naujagimiui maisto, augimą skatinančių ir imunitetą stiprinančių medžiagų. Žindymas yra motinos ir naujagimio bendravimo pagrindas, užmezgantis fizinį ir emocinį tarpusavio ryšį visam gyvenimui.
• Atidėtas virkštelės perspaudimas: Išnešioti naujagimiai turi pakankamas geležies atsargas iki 4 mėn., jei atidedamas virkštelės perspaudimas.
• Kengūros metodas: Paguldykite nuogą naujagimį, paprastai tik su sauskelnėmis, ant savo nuogos krūtinės tokiu būdu, kad mažylio ausytė priglustų prie jūsų krūtinės ties širdimi. Užklokite antklode. Laikykite jį kniūbsčią vertikalioje padėtyje, tarsi vaikelis gulėtų kengūros sterblėje.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite bet kurį iš šių požymių:

Taip pat skaitykite: Hidrocefalija kūdikiams: priežastys ir gydymas

• Jei pastebite, kad vaikas atsilieka nuo bendraamžių kalbos, socialinių ar kitų gebėjimų vystymosi srityse.
• Jei vaikas susiduria su sunkumais mokykloje ir iškyla poreikis specialiai švietimo programai.
• Jei kyla elgesio problemų ar sunkumų kasdienėse veiklose, kurias sunku įveikti be pagalbos.
• Jei reikia pagalbos diagnozuojant arba sudarant pagalbos planą.

Išvados

Hipoksija naujagimiams yra rimta būklė, kuri gali sukelti ilgalaikių pasekmių. Ankstyva diagnostika ir gydymas yra labai svarbūs siekiant sumažinti ilgalaikę žalą. Jei įtariate, kad jūsų naujagimis patyrė hipoksiją, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Kraujavimo stabdymas

Bet kokį kraujavimą reikia kuo greičiau sustabdyti, nes praradus daugiau kraujo, krenta kraujospūdis, sutrinka smegenų aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis, ištinka šokas ir, laiku nesuteikus pagalbos, mirtis.

Kraujavimo tipai

• Kapiliarinis kraujavimas: Sužalojamos pačios smulkiausios kraujagyslės-kapiliarai. Tai negausus kraujavimas, primenantis lengvą rasojimą. Jis dažniausiai pasitaiko nubrozdinus odą.
• Arterinis kraujavimas: Tai pulsuojanti trykštanti šviesiai raudono kraujo čiurkšlė. Kraujas trykšta pro pažeistą arterijos sienelę, nes į arterijas širdis pumpuoja kraują, susidaro kraujospūdis, o pulsuoja todėl, kad kiekvieną kartą širdžiai susitraukus, kraujospūdis padidėja, po to vėl sumažėja.
• Veninis kraujavimas: Tai plūstantis ar silpna srove tekantis (priklausomai nuo pažeistos veninės kraujagyslės dydžio) tamsiai raudonas kraujas.
• Išorinis kraujavimas: Kai kraujuoja į išorę, kraujavimas yra matomas.
• Vidinis kraujavimas: Kai kraujuoja į vidų (pilvo ar krūtinės ertmę, kaukolės dėžę ar tarp raumenų), šio kraujavimo nematome, todėl sunku nustatyti.
• Mišrus kraujavimas: Kai pažeista daug kraujagyslių, gali atsirasti gana gausus išorinis kraujavimas ir vidinis.

Pirmoji pagalba kraujuojant

• Arterinis kraujavimas: Pirmą pagalbą būtina suteikti labai greitai. Būtina naudoti turniketą ar iš audeklo pasidarytą varžtą užspaudžiant (suveržiant) ranką ar koją virš žaizdos. Varžtas turi užspausti kraujagyslę taip, kad žemiau žaizdos neapčiuoptume pulso, t.y. ,kad žemiau žaizdos nustotų tekėjęs kraujas ir būtina atžymėti varžto uždėjimo laiką.
• Galūnės pakėlimas: Naudojama, kai yra nestiprus kraujavimas iš galūnių ar kompleksiškai derinant su kitais kraujavimo stabdymo būdais. Ranka (stovint, sėdint, gulint) ar koja (gulint) pakeliama aukščiau širdies lygio.
• Maksimalus galūnės sulenkimas: (rankos sulenkimas per alkūnės sąnarį ar kojos sulenkimas per kelio sąnarį, jei neįtaria lūžio). Naudojama kraujavimo stabdymo pradžioje, kai kraujuoja žemiau kelio ar alkūnės sąnario. Efektas geresnis į lenkiamą vietą įdėjus minkštą volelį.
• Užspaudžiant žaizdą: (pirštais, kakle delno pagrindu, kirkšnyje kumščiu). Naudojama laikinai, kraujavimo stabdymo pradžioje, kol bus panaudoti kiti būdai, tačiau, kraujuojant iš kaklo ar kirkšninių arterijų, tai yra vienintelė galimybė padėti. Reikia nedelsiant užspausti ranka, tik akimirkai atleidus, ant žaizdos dėti didelį, standų, sterilų tvarstį ir vėl skubiai prispausti ranka, neatleidžiant, gulimoje padėtyje vežti medikams.
• Užspaudžiant kraujagyslę aukščiau pažeidimo vietos: (žasto viduryje iš vidinės pusės kišant 4 pirštus tarp bicepso ir žasto). Naudojama pradžioje, kai kraujuoja žemiau žasto vidurio. Užspausti galima ten, kur jaučiama virš kaulo einančios kraujagyslės pulsacija. Tai atlikti reikalingi įgūdžiai.
• Paprastu tvarsčiu: Naudojama kapiliariniam ir silpnam veniniam kraujavimui stabdyti. Jei kraujavimas silpnas, pakelti galūnę, apnuoginti žaizdą, esant galimybei nuvalyti žaizdos kraštus, praplauti žaizdą, ant žaizdos uždėti sterilų tvarstį ir aprišti marle, skarele ar audinio atraiža. Tvarstant ir rišant mazgą stipriai nespausti, kad audiniuose nesutriktų kraujotaka, nerišti mazgo ant žaizdos, baigus tvarstyti, jei tvarstis permirksta krauju, galima ranka jį prispausti prie žaizdos ir palaikyti 5-10 minučių.
• Sužeistąjį reikia pasodinti ar paguldyti: Užspausti žaizdą, galūnę pakelti, (galima med. skarele užveržti 1 mazgu apie 5 cm nuo žaizdos, kad laikinai sustabdyti kraujavimą), apnuoginti žaizdą prapjaunant ar atsmaukiant drabužius, išsiimti ir paruošti tvarstį, uždėti ant žaizdos ir stipriai apvynioti. Jeigu dar kraujuoja, dėti antrą. Dėmesio! Virš lūžio vietos dėti spaudžiamą tvarstį negalima, nes spaudžiant lūžgalius jie gali pažeisti aplinkinius audinius.

Žaizdų tipai ir pirmoji pagalba

Žaizda - tai odos ar gleivinės ir po jomis esančių gilesnių audinių vientisumo pažeidimas. Žaizdos gali būti paviršinės, gilios, penetruojančios (besiskverbiančios gilyn) ir kiaurinės.

Žaizdų tipai pagal atsiradimo priežastį

• Pjautinės žaizdos: Padaromos aštriais pjaunamaisias daiktais, būna įvairaus dydžio ir gylio.
• Kirstinės žaizdos: Padaromos kertamaisias įrankiais.
• Durtinė žaizda: Nedidelė, bet gili. Ji gali būti pavojinga, nes giliai pažeidžiamos įvairaus dydžio kraujagyslės, nervai, gyvybiškai svarbūs organai.
• Šautinės žaizdos: Padaromos šautiniais ginklais. Jos gali turėti vieną arba dvi angas. Tai įėjimo ir išėjimo angos. Įėjimo anga maža, išėjimo didesnė, plėštais kraštais. Tarp angų -žaizdos kanalas, kuris ne visada būna tiesus. Aplink kanalą esantys audiniai dėl kulkos sutrenkimo vėliau apmiršta. Šautinė žaizda visada pavojinga, nes yra giliai pažeidžiamos stambios kraujagyslės, nervai, gyvybiškai svarbūs organai, kaulai.
• Muštinės žaizdos: Padaromos kietais bukais daiktais. Dažniausiai odos vientisumas būna nepažeistas arba žaizdos kraštai būna nelygūs, suspausti. Kraštuose gali būti audinių nekrozės židinių.
• Kąstinės žaizdos: Atsiranda įkandus gyvūnams. Jos gali būti daugybinės. Žaizdų kraštai būna nelygūs, įvairios formos, kuri priklauso nuo dantų. Šios žaizdos beveik visada supūliuoja.
• Plėštinės žaizdos: Padaromos įvairiais didele jėga veikiančiais daiktais. Jos pasitaiko geležinkelio, gatvės, žemės ūkio nelaimingų atsitikimų metu ir kt. Žaizdos kraštai nelygūs, išdraskyti lopais, oda ir audiniai gali būti plačiai atplėšti, gausiai kraujuoja.

Bendrieji žaizdų tipai

• Pjautinės žaizdos (lot. vulnus incisum): Sužeidimas peiliu ar kitu aštriu daiktu.
• Durtinės žaizdos (lot. vulnus punctum): Nedidelės, išorinis kraujavimas nežymus, bet gilios, dažnai pažeidžiami vidaus organai, stambios kraujagyslės.
• Kirstinės žaizdos (lot. vulnus caesum): Padaromos kertamuoju ginklu ar įrankiu. Gilios, pažeidžiančios raumenis, sausgysles, kaulus. Žiojėja, tačiau kraujavimas mažesnis, nei iš pjautinių žaizdų, nes kraujagyslės greičiau užsitraukia.
• Muštinės žaizdos (lot. vulnus contusum): Atsiranda nuo stipraus smūgio buku kietu daiktu. Didelis ir platus audinių pakenkimas. Skausmingos, gyja blogai, nes negyvybinguose audiniuose ima daugintis mikrobai, dažnai supūliuoja.
• Kąstinės žaizdos (lot. vulnus morsum): Atsiranda įkandus gyvūnui ar žmogui. Visada būna infekuotos ir gyja labai lėtai.
• Šautinės žaizdos (lot. vulnus sclopetarium): Atsiranda dėl kulkų ar skeveldrų poveikio. Gali būti kiauryminės, aklosios, liestinės ar paviršinės (kulka ar skeveldra pažeidžia tik kūno paviršių}. Tokios žaizdos turi įėjimo angą, žaizdos kanalą arba ertmę, o esant kiauryminei žaizdai - ir išėjimo angą. Būna labai užterštos mikrobais, sužalojami vidaus organai. Dažnai mirtinos.
• Plėštinės žaizdos (lot. vulnus laceratuma): Atsiranda dėl traumų, kai oda ir gilesni audiniai suplėšomi.
• Traiškytinės žaizdos (lot. vulnus conquassatum): Atsiranda stipriai suspaudus audinius. Plačios, sužalojami giliai esantys audiniai, kaulai. Dažniausiai nekraujuoja, bet neretai supūliuoja ir labai lėtai gyja.
• Apnuodytosios žaizdos (lot. vulnus veneatum): Atsiranda veikiant mechaninei jėgai ir nuodingoms cheminėms medžiagoms; įkandus gyvatei, bitei, įsidūrus cheminiu pieštuku. Jeigu, įkandus gyvatei, nuodai patenka tiesiog į kraują, mirtis gali įvykti staiga. Bičių įgėlimai labai pavojingi alergiškiems žmonėms.

Žaizdų gijimo fazės

• Uždegimo fazė: Jos metu atsidalina nekrozinės masės, žaizda išsivalo biologiškai.
• Regeneracijos fazė: Žuvusių ląstelių pakeitimo naujomis tos pačios rūšies ląstelėmis procesas. Jo metu vyksta naujų audinių susidarymas, žaizda pasidengia granuliacijomis.
• Rando reorganizacijos ir epitelizacijos fazė: Regeneravęs audinys, sudarytas iš fibroblastų, pamažu pakeičiamas skaiduliniu jungiamuoju audiniu, t. y., žaizda randėja.

Pirmoji pagalba žaizdoms

• Sustabdykite kraujavimą.
• Žaizdos kraštus dezinfekuokite ir žaizdą sutvarstykite. Svarbu, kad dezinfekuojančios priemonės nepatektų į žaizdą ir nepažeistų audinių.
• Malšinkite skausmą.
• Sužeistąjį paguldyti jam patogioje padėtyje, nuraminti, ant žaizdos uždėti apsauginį tvarstį, svetimkūnį apdėti steriliais tvarsčiais ar voleliais, juos fiksuoti bintu ar skarele. Pastaba: draudžiama bandyti ištraukti įstrigusį svetimkūnį, nes gali pradėti kraujuoti iš užspaustų kraujagyslių, išplisti infekcija, pavojus papildomai pažeisti aplinkinius organus.
• Sužeistąjį paguldyti ant nugaros , nuraminti, apnuoginti žaizdą, nukritusias ant žemės žarnas užkelti ant pilvo volelio pagalba, uždengti išlindusias žarnas fiziologiniu tirpalu sumirkytu steriliu tvarsčiu ar skarele, ant viršaus uždėti plėvelę arba maišelį. Draudžiama kišti iškritusius organus atgal, duoti valgyti ir gerti, valyti žaizdą, ištraukti įstrigusius svetimkūnius, liesti žarnas nuogomis rankomis. Jei žarnų kilpa dar tik veržiasi, ją reikia prilaikyti ranka, naudojant sudrėkintą, kuo švaresnį audinį.

Nudegimai

Nudegimas (lot. combustio) - tai audinių pažeidimas, kurį sukelia vietinis šilumos, cheminių medžiagų, elektros srovės arba radiacijos poveikis. Pažeidimo sunkumas priklauso nuo nudegimo laipsnio, nudegusio ploto ir vietos, jeigu nudega trečdalis ir daugiau kūno, toks nudegimas dažnai mirtinas.

Nudegimų laipsniai

• Pirmojo laipsnio nudegimas: Pasireiškia odos paraudimu ir patinimu. Toks nudegimas dažnai būna nuo saulės spindulių. Ligonis jaučia deginimą, perštėjimą. Praeina per 4-7 dienas. Lieka laikinai padidėjusi odos pigmentacija. Kliniškai būdinga kiek skausminga prisiliečiant, sausa ir paraudusi oda.
• Antrojo laipsnio nudegimas: Odos dalies nudegimas.
  • Antrojo A laipsnio nudegimas: Paviršinės dalies odos storio nudegimas. Kliniškai būdingos didelės sveikos ar jau sprogusios subepiderminės pūslės bylojančios apie viso epidermio atsisluoksniavimą nuo pamatinės membranos. Pūslės gana didelės, pripildytos audinių skysčio, kartais ir kraujo. Jei pūslės sprogusios, žaizdos dugne matoma rausvos spalvos, drėgnas blizgantis ar kraujingas tikrosios odos sluoksnio reljefas, jį lengva pažeisti.
  • Antrojo B laipsnio nudegimas: Giliosios dalies odos storio nudegimas. Pūslės jau sprogusios ar nesusidaro iš viso. Kliniškai matomas nekrozės lopas, žaizdos paviršius ryškiai raudonos arba pilkos matinės spalvos.
• Trečiojo laipsnio nudegimas: Oda, kaulai, raumenys suanglėja. Tokius pakitimus sukelia labai didelė temperatūra, gaisras, užtiškus skysto metalo. Šis nudegimas yra pats sunkiausias. Sveikimo laikotarpį.

Nudegimų tipai

• Radiaciniai nudegimai: Nudegimai, kuriuos sukelia jonizuojanti spinduliuotė (alfa, beta, rentgeno, gama spinduliai). Kuo daugiau pažeista odos ploto ir gylio, tuo prognozė nepalankesnė. Gilus 20 proc. (11 ×9 proc. + 1 proc.
• Cheminiai nudegimai: Tai nudegimai sukelti cheminių medžiagų, stiprių rūgščių ar šarmų.

Pirmoji pagalba nudegimų atveju

• Šaltas vanduo naudojamas visais nudegimų atvejais. Šaldoma 10-15 minučių.
• Jei įtariamas kvėpavimo takų pažeidimas BŪTINA intubuoti!
• Įvykus traumai, per pirmąsias 8val.,lašiname pusę apskaičiuoto kiekio.
• Skausmo malšinimas -Morfinas 10mg,atskiedžiamas su NaCl 0,9%-9ml,leidžiama po 2-4mg tol, kol nustos skaudėti.

Elektros traumos

Elektros srovė pereina per audinius, sukeldama jų nekrozę. Oda dažnai suanglėja, o kai kada plyšta. Tokiu sužeidimo atveju paprastai būna įėjimo ir įšėjimo žaizdos. Įvyksta tarp dviejų netoli vienas kito ir netoli odos esančių kontaktų vykstant elektros iškrovai. Tokiais atvejais oda yra veikiama labai aukštos temperatūros, sukeliančius labai stiprius odos sužeidimus. Įvyksta kai elektros srove teka metaliniu daiktu (pvz: Viela arba įrankiu ) ir jį labai įkaitina. Audinių nudegimo elektra sunkumas priklauso nuo srovės stiprumo ir poveikio trukmės. Nudegimas elektra ištikrujų yra šiluminis nudegimas: audiniuose elektros energija virsta šiluma, kurios kiekis priklauso nuo srovės stiprumo. Susitraukiant raumenims, galimas stuburo juosmeninių slankstelių, žąstikaulio arba net šlaunikaulio lūžimai.

Taip pat skaitykite: Etapai ir tėvų vaidmuo

Kaulų lūžiai ir išnirimai

Kaulo lūžis - tai jo vientisumo suardymas. Kaulai lūžta veikiant didelei mechaninei jėgai. Lūžis - tai kaulo vientisumo pažeidimas. Šis terminas apima visus kaulo pažeidimus -nuo skilimo iki skeveldrinio lūžimo. Kaulas gali lūžti tiesioginės išorinės jėgos poveikio vietoje.

Lūžių tipai

• Atviri lūžiai: Kai žaizda turi tiesioginį ryšį su kaulo lūžio vieta, žaizdoje matomi lūžgaliai. Atviri lūžiai gali atsirasti, kai lūždamas kaulas pažeidžia odą arba, išorinės jėgos veikiami, tuo pačiu metu pažeidžiami ir oda, ir kaulas. Šiuo atveju prognozė blogesnė dėl didesnio minkštųjų audinių pažeidimo ir infekcijos pavojaus.
• Paprasti lūžiai: Būdinga viena lūžimo linija, dalijanti kaulą į 2 fragmentus .
• Spiralinis lūžis: Lūžis, kai lūžimo linija sukasi aplink ilgojo kaulo diafizę, taip formuodama spiralę pagal kaulo išilginę ašį.
• Įstrižinis lūžis: Lūžis, kai kampas tarp kaulo išilginės ašies ir lūžimo plokštumos >30°.
• Skersinis lūžis: Lūžis, kai kampas tarp kaulo išilginės ašies ir lūžimo plokštumos <30°.
• Skeveldrinis lūžis: Lūžis, kai susidaro daugiau kaip 2 kaulo fragmentai. Skeveldriniai lūžiai susidaro dėl didelės kaulą veikiančios jėgos, neretai jie yra atviri, sunkiai pažeidžiami minkštieji audiniai. Tokių lūžių atveju padidėja rizika sužeisti šalia esančias kraujagysles ir nervus.

Pirmoji pagalba lūžių atveju

• Svarbiausia imobilizuoti pažeistą vietą taip, kad nejudėtų lūžgaliai.
• Jei lūžis atviras, prieš imobilizaciją būtina sustabdyti kraujavimą ir sutvarstyti žaizdą.
• Transportuoti nukentėjusįjį galima tik imobilizavus pažeistą sritį!

#

tags: #smegenu #irimas #naujagimiui #nuo #hipoksija #bioenergetikai