Įvadas
Straipsnyje analizuojami pastarųjų dešimtmečių Europoje, o po nepriklausomybės atkūrimo ir Lietuvoje vykstantys socialinės globos paslaugų organizavimo ir finansavimo pokyčiai, rodantys mišrios globos ekonomikos įsitvirtinimo tendenciją. Socialinės globos paslaugų sritis įtraukia rinkos elementus, skatina paslaugų teikėjų konkurenciją, o tai savo ruožtu gerina paslaugų kokybę, mažina kainas ir užtikrina didesnį paslaugų pasirinkimą.
Socialinės globos sistemos raida Lietuvoje
Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje pradėta kurti šiuolaikinė socialinės globos sistema per palyginti trumpą laikotarpį spėjo patirti gana didelius pokyčius: nuo sovietiniu laikotarpiu gyvavusio centralizuoto socialinės globos modelio, pagrįsto valstybiniu reguliavimu, buvo pereita prie decentralizuotos socialinės globos paslaugų sistemos, o pastaruoju metu joje, kaip ir kitų Europos šalių socialinės globos paslaugų sistemose, įsigali rinkos principai. Šie pokyčiai pirmiausia sietini su finansavimo sistemos pertvarkymu.
Iki 2006 m., kai buvo priimtas naujas Socialinių paslaugų įstatymas, socialinės globos paslaugų organizavimas ir finansavimas Lietuvoje buvo grindžiamas hierarchine struktūra. Socialinės globos paslaugų teikimo, organizavimo ir finansavimo funkcijos buvo priskirtos ministerijoms, apskritims ir savivaldybėms. Lietuvoje dominavo biudžetinis socialinės globos paslaugų įstaigų finansavimas. Socialinės globos paslaugas daugiausia teikė biudžetinės įstaigos arba NVO viešosios įstaigos, kurios buvo tiesiogiai finansuojamos iš savivaldybės arba valstybės biudžetų.
Finansavimo modelių kaita
Šiame straipsnyje terminas „finansavimo modelis“ reiškia socialinės globos paslaugų finansavimo būdą (kaip ištekliai patenka paslaugų teikėjams) ir principus, kurie lemia išlaidų, būtinų paslaugoms teikti, apskaičiavimo metodus. Taigi, kai kalbame apie socialinės globos paslaugų finansavimo modelio pasikeitimą, kalbame apie perėjimą nuo paslaugų finansavimo, kuris grindžiamas išteklių teikimu, siekiant kompensuoti visas išlaidas, būtinas paslaugoms teikti pagal sąmatines sąnaudas, prie paslaugų pirkimo, kai paslaugos kaina yra fiksuota konkrečiam klientui, o paslaugos teikėjo pasirinkimas grindžiamas viešųjų pirkimų procedūra ir tų paslaugų teikėjų konkurencija.
2006 m. priėmus naują socialinių paslaugų įstatymą, buvo sudarytos prielaidos rinkos mechanizmo įsitvirtinimui: atsirado socialinės globos paslaugų pirkimo sąvoka ir socialinės globos paslaugų kainos apskaičiavimo metodas, o savivaldybė gali pirkti socialinės globos paslaugas gyventojams pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti kompensuojamas sauskelnes ligoninėje?
Straipsnyje analizuojamas socialinių paslaugų pirkimas kaip esminis mišrios ekonomikos organizuojamos paslaugų sistemos elementas. Paslaugų pirkimas yra kelių etapų paslaugos teikėjo ir savivaldybės, kaip paslaugų organizatoriaus, sąveikos procesas. Šis procesas reiškia, kad paslaugos yra specialiai pritaikytos konkretaus kliento poreikiams. Dabartinė teisinė bazė leidžia pereiti Lietuvos socialinės globos sektoriui nuo biurokratinio socialinės globos paslaugų koordinavimo modelio prie mišrios ekonomikos modelio.
Socialinio poveikio obligacijos
Mūsų siūlomas sprendimas-socialinio poveikio obligacijos.
Iššūkiai pereinant į savarankišką gyvenimą
Lietuvoje kasmet bent 1000 jaunuolių palieka globos sistemą. Didžioji dauguma (>67%) buvusių auklėtinių teigia, jog atėjus laikui pradėti savarankišką gyvenimą, jie tam jautėsi nepasiruošę. Visgi 2019 m. IV ketvirčio duomenys rodo, kad beveik dviejuose trečdaliuose (62%) visų Lietuvos savivaldybių jaunuoliams, paliekantiems globos sistemą, nėra prieinama palydėjimo į savarankišką gyvenimą paslauga.
2019-2020 m. PPMI vykdyta savivaldybių ir darbo biržų apklausa 2011 m. rodo, kad būtent socialinių įgūdžių stoka, pasitikėjimo savimi, savarankiškumo stoka, gyvenamosios vietos neturėjimas yra pagrindiniai socialinės atskirties veiksniai, lemiantys buvusių globos sistemos auklėtinių sunkumus integruojantis į visuomenę. Tą patvirtina ir šalyje vykdytos buvusių vaikų globos namų auklėtinių apklausos, kurios rodo, kad beveik pusė respondentų atėjus laikui palikti globos įstaigą jautėsi tam nepasiruošę.
Perėjimas į savarankišką gyvenimą - tai sudėtingas pereinamasis periodas prieš suaugusiųjų gyvenimą bei esminis metas pagalbai šiems jaunuoliams tapti pilnaverte visuomenės dalimi. Perėjimo į savarankišką gyvenimą etapas turėtų byloti kokybiškų palydėjimo paslaugų organizavimą ir teikimą jaunuoliams, siekiant sėkmingos jų integracijos visuomenėje. Palydėjimo paslaugų (apsaugoto būsto, saviugdos, pagalbos tęsiant mokslus) prieinamumo ir kompleksiškumo trūkumas - egzistuojantis socialinių paslaugų katalogas bei jame apibrėžtos paslaugos nesudaro prielaidų reikiamos pagalbos gavimui.
Taip pat skaitykite: Pagalba sergantiesiems Alzheimeriu ir jų šeimoms
Taip pat skaitykite: Reikalavimai integraliai slaugai namuose
tags: #slaugos #ir #socialines #globos #sistemos #finansavimo