Skystai Kepti Kiaušiniai Nėštumo Metu: Rizika ir Saugios Alternatyvos

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai mitybai skiriamas ypatingas dėmesys. Būsimos mamos stengiasi užtikrinti, kad gautų visas reikalingas maistines medžiagas, tuo pačiu vengdamos produktų, galinčių pakenkti vaisiui. Vienas iš dažnai kylančių klausimų - ar nėštumo metu saugu valgyti skystai keptus kiaušinius? Šiame straipsnyje aptarsime galimą riziką, susijusią su skystai keptais kiaušiniais nėštumo metu, ir pateiksime saugių alternatyvų.

Subalansuota Mityba Nėštumo Metu

Nėštumas - tai metas, kai moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl subalansuota mityba yra ypač svarbi. Tai, ką suvalgote, tiesiogiai veikia vaisiaus vystymąsi ir sveikatą. Siekiant užtikrinti optimalų vaisiaus vystymąsi ir išsaugoti nėščiosios sveikatą yra būtinas nuolatinis maistingų medžiagų bei energijos organizmui tiekimas. Dėl šių priežasčių laukiantis patariama valgyti dažnai ir geriau mažesnėmis porcijomis. Pagrindinį racioną turėtų sudaryti valgymas tris kartus per dieną, tačiau taip pat reikėtų nepamiršti ir lengvų užkandžių, kuriais galima mėgautis tris kartus per dieną ar dažniau. Todėl būtina atidžiai rinktis maisto produktus ir žinoti, ko reikėtų vengti.

Nėščiosios mityba

Vos pastojus nėščiosios organizme prasideda įvairūs procesai, kurie lemia ir mitybos piramidės pasikeitimus. Viena svarbiausių reikalingų medžiagų yra baltymai, kurie yra būtini tiek būsimos mamos, tiek vaisiaus audiniams, raumenims, kaulams ir vidaus organams. Besilaukiančiai moteriai reikalingas baltymų kiekis yra 15-20 proc. didesnis nei įprastai, todėl į meniu būtina įtraukti tokius produktus kaip žuvis, paukštiena ir mėsa, kiaušiniai bei pieno produktai, grūdinės kultūros, riešutai. Veganėms ar vegetarėms patariama vartoti reikalingus papildus, kadangi atsisakant baltymų turinčių produktų jų organizmas negauna pakankamai medžiagų.

Kad ir kaip norėtųsi angliavandenių, prieš suvalgant pyragaitį reikėtų pagalvoti: daug cukraus turintys produktai yra menkos maistinės vertės ir organizmas juos greitai įsisavina, todėl jų turimi angliavandeniai suteikia trumpalaikę naudą. Gerieji angliavandeniai organizme yra skaidomi ilgiau ir suteikia ilgalaikį poveikį. Jie slypi tokiuose produktuose kaip ryžiai, rupių miltų produktai, ankštinės kultūros, naudingas daug skaidulų turintis maistas.

Nėštumo laikotarpiu didelis riebalų kiekis nėra reikalingas, tačiau vaisiaus vystymuisi šios medžiagos būtinos. Kaip ir angliavandenių šaltinius, riebalus taip pat reikėtų rinktis atsakingai: jų rasite mėsoje, keptuose produktuose, riebiuose pieno gaminiuose. Visi šie riebalai laikomi sočiaisiais ir nėra labai naudingi nei moteriai, nei vaisiui, todėl jų vartojimą reikėtų riboti keptus produktus pakeičiant virtais ar troškintais patiekalais, renkantis liesus pieno gaminius. Nesočiųjų riebalų gausite iš augalinio aliejaus bei riebių žuvų, jie reikalingi vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Riebi žuvis yra ne tik puikus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, joje žemas sočiųjų riebalų kiekis, tačiau renkantis žuvį reikėtų atkreipti dėmesį į didesnę taršalų koncentraciją ir riebią žuvį valgyti tik keletą kartų per savaitę.

Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei kūdikis viduriuoja

Suderintos ir įvairios mitybos dienos meniu nėštumo metu turėtų atrodyti maždaug taip:

• Daržovės ir vaisiai: 7-8 porcijos (pirmenybę teikite tamsiai žalios bei oranžinės spalvos daržovėms);
• Grūdų produktai: 6-7 porcijos (rinkitės pilno grūdo, rupių miltų, daug skaidulų turinčius produktus, kuriuose yra mažiau riebalų, cukraus bei druskos);
• Pieno produktai: 2 porcijos (pieną gerkite kiekvieną dieną, o jaučiant didelį pieno produktų poreikį rinkitės neriebius: liesą varškę, jogurtą ir kt.);
• Gyvulinės kilmės produktai: 2 porcijos (rinkitės liesą mėsą, paruoštą be riebalų, reguliariai valgykite žuvį, o jei norite paįvairinti racioną gyvulinės kilmės produktus galite pakeisti tofu ar sojų pupelių produktais).

Produktai, Kurių Reikėtų Vengti Nėštumo Metu

Nėštumo metu reikėtų vengti tam tikrų maisto produktų dėl galimos rizikos užsikrėsti bakterijomis ar parazitais, kurie gali pakenkti vaisiui. Štai keletas pagrindinių kategorijų:

• Mėsos gaminiai: Termiškai neapdorota arba dalinai apdorota mėsa, vytintos ar rūkytos dešros, kumpis, saliamis ir mėsos užtepėlės gali turėti parazitų. Kepenys, turinčios daug vitamino A, gali sukelti įgimtus defektus. Jei ketinate užsisakyti jautienos kepsnį ar mėsainį išsinešti, prašykite visiškai iškeptos mėsos.
• Neplauti vaisiai ir daržovės: Vaisiai ir daržovės gali būti užteršti pavojingais mikrobais.
• Termiškai neapdoroti daigai: Žali daigai, įskaitant ridikėlių, liucernos, spindulinių pupuolių ir dobilų daigus, gali slėpti E. coli bakterijas, listerijas bei salmoneles.
• Rūkyta ir termiškai neapdorota žuvis: Nuo tokio maisto kaip rūkyta lašiša nėščia moteris gali apsikrėsti listerioze. Venkite sašimių, sušių ir kitų patiekalų su termiškai neapdorota žuvimi.
• Šviežios jūrų gėrybės ir skystai virti kiaušiniai: Skystai virti ar kepti kiaušiniai bei šviežios jūrų gėrybės, įskaitant austres, gali turėti bakterijų, galinčių sukelti apsinuodijimą maistu.
• Daug gyvsidabrio turinti žuvis: Lašišos, upėtakio, dryžuotojo ešerio, tuno, ryklio ir kitų nereikėtų valgyti dažniau negu du kartus per mėnesį.
• Vaišių patiekalai: Vaišės, kurios daugiau negu dvi valandas išbūna kambario temperatūroje, gali sukelti apsinuodijimą maistu.
• Nepasterizuotas pienas ir pieno produktai: Šviežias pienas ir minkštasis sūris gali turėti listerijų.
• Šviežiai spaustos sultys ir greitas maistas: Šviežiai spaustos sultys bus nepasterizuotos ir jose gali būti salmonelių ar E. coli bakterijų. Greitas maistas turi daug cukraus, pridėtinių riebalų bei kalorijų.
• Dideli kiekiai kofeino: Pasistenkite apriboti kofeino kiekį iki 200 mg per dieną.
• Vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai: Alkoholis nėštumo metu gali sukelti vaisiaus alkoholinį sindromą.

Skystai Virti Kiaušiniai: Rizika ir Alternatyvos

Skystai virti ar kepti kiaušiniai nėštumo metu nėra rekomenduojami dėl galimos salmonelių rizikos. Salmonelės yra bakterijos, kurios gali sukelti apsinuodijimą maistu, pasireiškiantį pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais ir viduriavimu. Nėštumo metu imuninė sistema yra susilpnėjusi, todėl apsinuodijimas maistu gali būti ypač pavojingas tiek motinai, tiek vaisiui.

Kad išvengtumėte salmonelių rizikos, kiaušinius būtina termiškai apdoroti iki galo. Tai reiškia, kad trynys ir baltymas turi būti visiškai kieti. Jei norite ir toliau mėgautis šiais patiekalais, vietoje žalių kiaušinių naudokite pasterizuotus arba rinkitės pirktines šių patiekalų versijas, kurios būna pasterizuotos.

Kiaušiniai ir Cholinas: Nauda Nėštumo Metu

Nors skystų kiaušinių reikėtų vengti, kiaušiniai apskritai yra naudingas maisto produktas nėštumo metu. Jie yra puikus cholino šaltinis. Cholinas yra svarbi maistinė medžiaga, reikalinga smegenų vystymuisi ir funkcijai.

Taip pat skaitykite: Ar saugu valgyti skystus kiaušinius nėštumo metu?

Mokslininkai teigia, kad nėščios moterys, kurios per dieną suvalgo iki 9 kiaušinių, susilaukia aukštesnį intelekto koeficientą turinčių kūdikių. Viename kiaušinio trynyje vidutiniškai yra apie 115 mg cholino. Besilaukiančios moterys per dieną turėtų suvartoti maždaug 480 mg cholino. Mokslininkai nori pabrėžti, jog daugelis nėščiųjų nesuvartoja net rekomenduotinos šios medžiagos normos.

Cornellio universiteto mokslininkai analizavo 26-ias trečią nėštumo trimestrą pasiekusias moteris. Pusė jų iki gimdymo kasdien suvartodavo 480 mg cholino, o kita dalis - 930 mg. Rezultatuose teigiama, jog motinų, kurios suvartodavo 930 mg cholino, vaikai turėjo geresnę reakciją, greičiau apdorojo informaciją. Svarbu pabrėžti, kad žmogaus intelekto koeficientas priklauso nuo jo atminties sugebėjimų.

„Prieš tai tuos pačius bandymus atlikus su graužikais, buvo nuspręsta, jog šios medžiagos vartojimas turi ilgalaikės naudos žmogaus kognityvinėms funkcijoms. Tačiau, svarbu atsiminti, kad 9 kiaušiniai per dieną yra gana daug. Dėl to gali padidėti cholesterolio kiekis organizme, atsirasti rimtų sveikatos sutrikimų, netgi ištikti mirtis.

Cholinas taip pat galima aptikti raudonoje mėsoje, žuvyje, riešutuose, paukštienoje ir ankštiniuose augaluose.

10 Nėštumo Metu Būtinų Mitybos Elementų

1. Kalcis yra svarbus kaulų ir vaisiaus skeleto vystymuisi, todėl gauti pakankamą jo kiekį su maistu tiesiog būtina. Puikus kalcio šaltinis yra pieno produktai, kuriuos patariama vartoti kiekvieno valgio metu: paskaninkite patiekalą gabalėliu sūrio ar natūralaus jogurto padažu, desertui rinkitės jogurtą ar varškę.
2. Vitaminas D padeda organizmui iš maisto produktų pasisavinti kalcį, kuris yra toks svarbus. Šio vitamino poreikis nėštumo metu padidėja dvigubai, ypač 6-7 nėštumo mėnesiu, kai vaisius auga labiausiai. Dalį vitamino D organizmas pasigamina saulės dėka, o kitą dalį galima gauti iš riebios žuvies, kepenų, kiaušinių bei pieno produktų. Didžiausias vitamino D trūkumas pastebimas nėštumo pabaigoje bei laukiantis šaltojo sezono laikotarpiu.
3. Geležis ypač svarbi nėštumo pabaigoje, o jos trūkumas gali padidinti priešlaikinio gimdymo ar mažo naujagimio svorio riziką. Geležis gaunama vartojant tokius produktus kaip kiaušiniai, žuvis bei mėsas, ankštiniai produktai, augaliniai aliejai, špinatai. Taip pat valgykite ir vitamino C turinčius produktus: citrusinius vaisius, brokolius ir kt., nes šis vitaminas padeda organizmui absorbuoti geležį.
4. Folio rūgštis arba vitaminas B9 svarbus vaisiaus augimui bei vystymuisi, jo trūkumas didina priešlaikinio gimdymo riziką. Šio vitamino gausu žaliose daržovėse: špinatuose, rėžiukuose bei kitose lapinėse daržovėse, pupelėse, žirniuose, cukinijose, avokaduose ir kt. Taip pat jo yra ir kiaušiniuose, sūryje, morkose, pomidoruose, svogūnuose, burokėliuose bei lęšiuose.
5. Pakankamas jodo kiekis, gaunamas su maistu užtikrina gerą skydliaukės veiklą bei kūdikio smegenų vystymąsi. Jo gausu vėžiagyviuose ir jūros gėrybėse, jūros žuvyse, taip pat kiaušiniuose, joduotoje druskoje.
6. Angliavandeniai - pagrindinis maistas vaisiui, jų gaunama iš įvairių grūdinių produktų, krakmolo, ankštinių kultūrų.
7. Baltymų organizmas gauna valgant mėsą, žuvį, kiaušinius ir pieno produktus.
8. Vaisių besilaukiant galima valgyti bet kiek, jie suteikia naudingų medžiagų bei vitaminų tiek mamai, tiek vaisiui.
9. Skaidulų turintis maistas padeda išlaikyti energiją, pagerina virškinimo sistemos darbą. Vietoje įprastų produktų patariama rinktis turinčius daugiau skaidulų, pavyzdžiui, baltą duoną pakeisti rupia ar praturtinta neskaldytais grūdais.
10. Žuviai nėštumo laikotarpiu vertėtų suteikti pirmenybę. Ją valgant reguliariai gaunamas pakankamas kiekis jodo, seleno, vitamino D, B12, omega-3 rūgščių, kurios yra svarbi medžiaga tinkamam vaisiaus vystymuisi.

Rekomenduojami Produktai Nėštumo Metu

Nėštumo metu svarbu valgyti įvairų ir subalansuotą maistą. Štai keletas rekomenduojamų produktų:

Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti makaronus su kiaušiniais

• Vaisiai ir daržovės: Suvalgykite apie 7 porcijas per dieną, kuo daugiau žalių, neapdorotų. Maisto racione kasdien turi būti vaivorykštė: daug spalvotų vaisių, daržovių, uogų.
• Gėlavandenės žuvys: Galima valgyti iš patikimų telkinių.
• Riešutai: Jei nesate alergiškos, riešutai labai naudingi.
• Baltymai: Apie 20 proc. dienos raciono turėtų sudaryti baltymai.
• Gerieji riebalai: Apie 30 proc. dienos raciono turėtų sudaryti geri riebalai (alyvuogių ar linų sėmenų aliejus, avokadai, kartais riebi jūros žuvis).
• Angliavandeniai: Apie 50 proc. dienos raciono turėtų sudaryti angliavandeniai - kviečiai, pilno grūdo gaminiai, daržovės ir vaisiai.
• Šokoladas: Galima suvalgyti apie 30-50 gramų šokolado per dieną, bet juo nepiktnaudžiauti.

Nėščiosioms rekomenduojama valgyti apie 5 kartus per dieną. Pavyzdžiui, trys pagrindiniai valgymai (pusryčiai, pietūs ir vakarienė), o tarp pagrindinių valgymų galima suvalgyti 1-2 užkandžius. Užkandžiams galima rinktis kelis vaisius arba jogurtą su įvairiomis sėklomis.

Arbatos, rekomenduojamos nėštumo metu:

• Aviečių lapų (nuo 24 savaitės, puikus kalcio ir magnio šaltinis)
• Imbiero (gelbėja nuo pykinimo ir vėmimo)
• Mėtų (lengvina pykinimą, atpalaiduoja skrandį, raumenis)
• Raudonoji (mažina refliuksą)
• Dilgėlių lapų (gausi geležies, kalcio ir magnio, tik negerkite kartu su pienu)
• Kiaulpienių (nuo antro nėštumo trimestro, truputį varo šlapimą, aktualu, kai prasideda tinimai)
• Melisos (mažina nuovargį ir įtampą, padeda užmigti)
• Ramunėlių (gausi kalcio ir magnio, ramina skrandį, gerina virškinimą)

Vitaminai ir Mineralai Nėštumo Metu

Vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis nėštumo metu padidėja. Tokių vitaminų kaip vitaminas D ar geležis gali trūkti ir iki nėštumo, todėl planuojant pastoti rekomenduojama pasitikrinti kraują ir šių mikroelementų trūkumą sumažinti dar iki nėštumo.

Pagrindiniai Vitaminų Šaltiniai:

• Geležis: pupelės, lęšiai, žirniai, špinatai, šparagai, kiaušinio trynys, kepenys, grūdai ir gaminiai iš jų (duona, makaronai, dribsniai).
• Magnis: Dalyvauja medžiagų apytakos reguliavime, yra svarbus kaulų, dantukų ir kitų audinių formavimuisi.
• Vitaminas D: Saulės šviesa yra svarbiausias vitamino D šaltinis.
• Cinkas: Dalyvauja ląstelių dauginimosi, atstatymo procese, nuo seno žinomas kaip skatinantis žaizdų gijimą.
• Vitaminas A (retinolis): raudona mėsa (jautiena, veršiena), vištos kepenėlės, kiaušiniai, žuvų taukai, pieno produktai.

Kiaušinių nauda sveikatai

Viename kiaušinyje, nelygu jo dydis, yra apie 7 gramai baltymų. Maistine verte kiaušiniai yra itin vertingas produktas, kurį tiesiog būtina įtraukti į kasdienį mitybos racioną. Kiaušiniai - gyvūninės kilmės maisto produktas, turintis didelę maistinę naudą. Jie vertinami dėl didelės biologinės vertės baltymo, turtingo visomis būtinomis amino rūgštimis. Kiaušiniuose yra visų žmogui reikalingų mineralinių medžiagų ir mikroelementų: geležies, magnio, seleno, cinko, vario, kalcio, kalio, fosforo.

Kiaušiniuose gausu ir vandenyje bei riebaluose tirpių vitaminų: regėjimui svarbaus vitamino A, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai reikalingo vitamino D ir visų grupių vitamino B. Pavyzdžiui, vitamino B4, kitaip dar vadinamo cholinu. Ši medžiaga yra būtina smegenų vystymuisi, nervų sistemos veiklai palaikyti ir nervinių impulsų perdavimui. Vitaminas B4 ypač reikalingas ir moterims nėštumo metu, todėl svarbu, kad šis produktas būtų įtrauktas į mitybos racioną.

Kiaušiniuose galima rasti karotinoidų - liuteino ir zeaksantino. Tai - antioksidantai, kurių daugiausia randama augalinės kilmės maisto produktuose ir jie reikalingi kataraktos vystymosi profilaktikai. Kiaušiniuose gausu ir kitų maistinių medžiagų, būtinų žmogaus organizmo veiklai palaikyti, pavyzdžiui, Omega-3 riebalų rūgščių. Viename kiaušinyje jų yra apie 70 miligramų. Turint omenyje, kad žmogui per parą reikėtų apie 1 gramo šių riebalų rūgščių, kiaušiniai - puikus maistinis šios medžiagos šaltinis.

Paprastai kiaušinis susideda iš baltymo ir trynio, o kalbant apie kiaušinių maistingumą, tai ne tik visų būtinųjų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų turintis, tačiau ir sąlyginai nekaloringas maisto produktas. Viename kiaušinyje, nelygu jo dydis, yra maždaug 60 kilokalorijų. Tai išties nedaug. Tuo labiau, kai tos kalorijos ateina kartu su būtinosiomis maistinėmis medžiagomis.

Nors kiaušiniuose yra ir cholesterolio, jo baimintis nereikėtų. Viename kiaušinyje, nelygu jo dydis, yra apie 200 miligramų cholesterolio. Cholesterolis - riebalų dalis, siejama su širdies bei kraujagyslių ligų vystymųsi, kai šios medžiagos žmogaus organizme yra perteklius. Teigiama, kad asmenys, kurie turi polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei tie, kurių organizme yra sutrikusi lipidų apykaita, turėtų saikingai vartoti maisto produktus, turtingus cholesteroliu. Su maistu tokie asmenys turėtų gauti ne daugiau kaip 300 miligramų cholesterolio per dieną, tačiau šiomis sveikatos problemomis besiskundžiantys asmenys neturėtų kiaušinių išbraukti iš savo mitybos raciono, nes kiaušinius vartodami saikingai rekomenduojamos cholesterolio paros normos neviršys.

Griežtai vengti kiaušinių reikėtų nebent jiems alergiškiems žmonėms, o tai, kiek kiaušinių galima suvalgyti per dieną, vertinama pagal suvartojamų baltymų kiekį. Kiekvieno žmogaus individualus poreikis yra skirtingas, tačiau svarbu, kad suvartojamas kiaušinių kiekis nebūtų perteklinis. Suvalgyti po vieną kiaušinį per dieną, suaugusio žmogaus racione, yra normalu. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad mitybos racionas turi būti įvairus ir tik tuomet, kai valgysime įvairių maisto produktų ir kitų organizmui reikalingų baltymų gausime tiek iš mėsos, tiek iš žuvies ar pieno produktų, toks racionas bus sveikatai palankiausias.

Sveikiausias kiaušinių paruošimo būdas

Nors kiaušiniai yra visavertis ir maistingas produktas, kurį rekomenduojama valgyti beveik kasdien, tai daryti vertėtų ne tik saikingai, bet ir skiriant dėmesį tinkamam kiaušinių paruošimui. Geriausia vartoti neperkeptus ir nepervirtus kiaušinius. Taip pat dėl sunkesnio jų virškinimo ir padidėjusios rizikos užsikrėsti salmonelioze nepatariama valgyti žalių kiaušinių.

Palankiausiu paruošimo būdu įvardijamas tas, kuris reikalauja ne per didelio virškinimo sistemos veiklos įsikišimo į kiaušinio virškinimą. Kiaušinio trynys skatina tulžies išsiskyrimą, tad kai mes suvalgome kiaušinį, priklausomai nuo to, kaip jis buvo paruoštas, į virškinimo traktą išsiskiria daugiau arba mažiau tulžies. Pervirti ar perkepti kiaušiniai gali būti ilgiau ir sunkiau virškinami. Be to, kiaušinio pervirimas ar perkepimas sumažina ir naudingų maistinių medžiagų bei vitaminų kiekį, todėl geriausias kiaušinių paruošimo būdas - pusiau virti, apie 5-7 minutes ruošti kiaušiniai. Nepatarčiau valgyti ir visiškai žalių kiaušinių. Sveikatos būklės, kurią pagerintų žalių kiaušinių vartojimas, negalėčiau išskirti. Sveikam žmogui, norinčiam paįvairinti patiekalus, tai daryti galima, tačiau rizika užsikrėsti salmonelioze visuomet išlieka. Beje, žali kiaušiniai sunkiau virškinami, mat termiškai juos apdorojus yra suardomas baltymas.

Visgi, už tai, ar kiaušiniai virti, ar kepti, kur kas svarbiau yra jų galiojimo laikas ir šviežumas: Tinkamas kiaušinių galiojimo laikas yra maždaug 28 dienos nuo tada, kai kiaušinis buvo padėtas, todėl perkant kiaušinius parduotuvėje vertėtų žvilgtelti į jų galiojimo laiką. Jau paruoštus, išvirtus kiaušinius reikėtų suvartoti per tris paras. Taip pat prieš vartojimą būtina patikrinti, ar kiaušiniai nėra sugedę ir juos nuplauti. Populiaru šviežumą tikrinti kiaušinį panardinant į stiklinę ar dubenėlį su vandeniu - kuo senesnis kiaušinis, tuo sunkiau jis skęsta. Šviežio kiaušinio spalva turėtų būti nepakitusi, jis neturėtų skleisti jokio kvapo.

Skirtingų paukščių kiaušiniai skiriasi savo dydžiu ir gali nežymiai skirtis maistinėmis savybėmis. Visgi, ženklaus skirtumo - valgyti vištos, putpelės ar anties - kiaušinius tikrai nėra. Daug svarbiau - rinktis kokybiškus kiaušinius ir jais praturtinti savo mitybos racioną. Jeigu bus skanaujama įvairių kiaušinių - maisto racionas bus turtingesnis, o dėl šios įvairovės ir nauda sveikatai bus didesnė.

Skirtingų paukščių kiaušiniuose gali skirtis naudingų medžiagų koncentracija, tačiau ne tiek reikšmingai, kad galėtume vertinti jų sudėtį ar poveikį sveikatai. Kalbant apie kiaušinio maistingumą, visų mano išvardytų naudingų medžiagų yra įvairiai augintų vištų kiaušiniuose. Reikėtų pabrėžti, kad šios proporcijos gali skirtis priklausomai nuo to, ką vištos lesa. Ar jos auginamos laisvai, ar nelaisvai - tai etiniai ir gyvūnų gerovės dalykai, tačiau čia susideda ir keletas kitų niuansų. Visų pirma laisvai augantis paukštis pats pasirenka lesalus ir todėl, tikėtina, jo kiaušinio sudėtis bus pati maistingiausia.

tags: #skystai #kepti #kiausianiai #nesciosioms