Virškinamojo trakto ligos - vienos dažniausių sveikatos sutrikimų, todėl svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti. Straipsnyje aptariami skrandžio tyrimo metodai vaikams, įskaitant endoskopiją, kapsulinę endoskopiją ir kitus diagnostikos būdus, taip pat pasiruošimo tyrimui ypatumus ir galimas komplikacijas.
Skrandžio Tyrimo Metodai Vaikams
Vaikams, kaip ir suaugusiems, skrandžio tyrimai gali būti atliekami įvairiais metodais, atsižvelgiant į indikacijas ir paciento būklę.
Endoskopija (Ezofagogastroduodenoskopija)
Ezofagogastroduodenoskopija - tai stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos tyrimas, atliekamas naudojant endoskopą - lankstų vamzdelį su vaizdo kamera priekinėje dalyje. Šis tyrimas leidžia gydytojui vizualiai įvertinti virškinamojo trakto būklę, aptikti uždegimus, opas, navikus ar kitus pakitimus. Endoskopijos metu gali būti paimama biopsija - gleivinės audinio mėginys, kuris vėliau tiriamas laboratorijoje. Vaikams endoskopija su biopsijomis - tinkamiausias Helicobacter pylori infekcijos diagnozavimo metodas.
Kaip atliekama endoskopija?
- Prieš procedūrą būtina nevalgyti ir negerti jokių skysčių (įskaitant vandenį) bent 6-8 valandas.
- Svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus.
- Ryklė apipurškiama vietiniu anestetiku (lidokainu), kad sumažėtų diskomfortas ir slopintų rijimo refleksą. Kai kuriems pacientams taikoma trumpa intraveninė anestezija. Tačiau kai kurie specialistai teigia, kad geriau apsieiti be narkozės, nes endoskopija trunka 3-5 minutes, o kolonoskopija - 20 minučių. Taip pat yra vietinė narkozė - lidokaino papurškimas į burną.
- Pacientas guldomas ant kairiojo šono.
- Per burnos ertmę įvedamas endoskopas, kuris švelniai nukreipiamas žemyn į stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną.
- Į tiriamas ertmes įleidžiamas oras, kad būtų geriau išplėstos ir matomos.
- Endoskopo optinė kamera detaliai apžiūri tiriamas sritis.
- Gydytojas gastroenterologas įvertina galimus pakitimus.
Visa procedūra įprastai trunka apie 10-15 minučių. Po procedūros likusią dienos dalį reikėtų skirti poilsiui. Gali būti jaučiamas diskomfortas gerklėje, nedidelis pilvo pūtimas.
Ar endoskopija sukelia skausmą?
Daugeliu atvejų endoskopija yra neskausminga, ypač taikant vietinę nejautrą. Tačiau kai kurie pacientai gali jausti nemalonius pojūčius, pykinimą ar diskomfortą. Jei pacientas labai jautrus arba bijo procedūros, gali būti taikoma intraveninė anestezija.
Taip pat skaitykite: Skrandžio sustojimo priežastys nėštumo metu
Kada reikėtų atlikti endoskopiją?
Virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopija atliekama esant:
- Skausmams ar nemaloniems pojūčiams viršutinėje pilvo dalyje, kai nepadeda prieš tai skirtas gydymas.
- "Pavojaus" simptomams (naujai atsiradę simptomai vyresniems nei 50-55 metų, kitiems šeimos nariams buvęs skrandžio ar stemplės vėžys, svorio mažėjimas, kraujavimas, progresuojantis sutrikęs ir skausmingas ryjimas, neaiški geležies deficitinė anemija, lėtinis vėmimas, pilve yra čiuopiamos masės arba yra padidinti limfmazgiai, gelta).
- Sutrikusiam ir skausmingam ryjimui.
- Atsinaujinančiai ir besitęsiančiai gastroezofaginio refliukso ligai.
- Neaiškios priežasties pykinimui ir vėmimui.
- Aktyviam ir lėtiniam kraujavimui.
- Geležies trūkumui.
- Kai kitais radiologiniais tyrimais yra diagnozuoti patologiniai dariniai.
Galimos komplikacijos
Endoskopija yra saugus tyrimas, tačiau retai gali pasitaikyti komplikacijų, tokių kaip kraujavimas, infekcija ar stemplės perforacija. Komplikacijų dažnis virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopijos metu - 0,1 proc.
Kapsulinė Endoskopija
Kapsulinė endoskopija - tai procedūra, kurios metu mažyte bevielio ryšio kamera daromos virškinamojo trakto nuotraukos. Kapsulinės endoskopijos kamera įmontuota vitamino dydžio kapsulėje, kurią nuryjate. Šis metodas padeda gydytojams pamatyti plonosios (taip pat ir storosios) žarnos vidų - sritį, kurią nelengva pasiekti atliekant tradicines endoskopines procedūras.
Kaip atliekama kapsulinė endoskopija?
- Prieš atliekant kapsulinę endoskopiją Jums reikės tinkamai paruošti/išvalyti žarnyną.
- Likus mažiausiai 24 valandoms iki procedūros būsite paprašyti nevalgyti.
- Jei tyrimo tikslas įvertinti plonajį ir kartu storąjį žarnyną, prieš kapsulinę endoskopiją reikės naudoti vidurius laisvinančius vaistus.
- Ant specialaus diržo pritvirtintą įrašymo įrenginį nešiosite ant juosmens.
- Kai įrašymo įrenginys prijungtas ir paruoštas, endoskopinę kapsulę nuryjate užgerdami stikline negazuoto kambario temperatūros vandens.
- Po endoskopinės kapsulės nurijimo palaukite dvi valandas ir vėl pradėkite gerti skaidrius skysčius.
- Kapsulinės endoskopijos procedūra baigiama po aštuonių valandų arba kai po tuštinimosi tualete pamatysite endoskopinę kapsulę, priklausomai nuo to, kas įvyks anksčiau.
Kada reikėtų atlikti kapsulinę endoskopiją?
Kapsulinė endoskopija gali būti naudojama:
- Nustatyti kraujavimo iš virškinamojo trakto priežastį.
- Diagnozuoti uždegimines žarnyno ligas (Krono ligą, opinį kolitą).
- Diagnozuoti iki vėžinius ar vėžinius pakitimus.
- Ištirti stemplę.
- Įvertinti, ar nėra polipų.
- Kaip patikslinantis tyrimas po rentgeno ar kitų vaizdinių tyrimų (MRT ar KT).
Galimos komplikacijos
Kapsulinė endoskopija yra saugi procedūra. Vienintelė rimta komplikacija - kapsulės užstrigimas virškinamajame trakte. Rizika didesnė navikinių pakitimų atveju ar esant pažengusiai Krono ligai.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti skrandžio rūgštingumą būnant nėščiai
Kiti Tyrimo Metodai
Be endoskopijos ir kapsulinės endoskopijos, gali būti naudojami ir kiti skrandžio tyrimo metodai, tokie kaip:
- Skrandžio rūgštingumo tyrimas (pH-metrija): Šis tyrimas naudojamas skrandžio rūgštingumui įvertinti.
- Skrandžio bakterijos tyrimas (Helicobacter pylori): Šis tyrimas naudojamas nustatyti, ar skrandyje yra Helicobacter pylori bakterijų, kurios gali sukelti skausmą, uždegimą ir skrandžio opas. Šis tyrimas gali būti atliekamas iš kraujo, išmatų arba biopsijos mėginio, paimto endoskopijos metu.
- Rentgenologinis tyrimas su kontrastu: Šis tyrimas leidžia įvertinti skrandžio formą, dydį ir funkciją.
- Ultragarsinis tyrimas: Šis tyrimas gali būti naudojamas skrandžio sienelės storio ir kitų pakitimų įvertinimui.
Pasiruošimas Skrandžio Tyrimui
Prieš atliekant skrandžio tyrimą, svarbu tinkamai pasiruošti. Bendros rekomendacijos apima:
- Laikymąsi dietos: Prieš tyrimą rekomenduojama laikytis lengvos dietos, vengti sunkiai virškinamo maisto. Priklausomai nuo tyrimo tipo, gali būti rekomenduojama nevalgyti ir negerti tam tikrą laiką prieš procedūrą.
- Vaistų vartojimo aptarimą: Būtina informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, ypač jei vartojate kraują skystinančius vaistus, vaistus nuo diabeto ar kitus vaistus, kurie gali turėti įtakos tyrimo rezultatams.
- Žarnyno paruošimą: Prieš kolonoskopiją labai svarbus yra žarnyno paruošimas tyrimui. Dažniausiai paruošimas vyksta dieną prieš procedūrą - yra geriami specialus tirpalai žarnyno išvalymui.
Kaip Nusiteikti Tyrimui?
Daugeliui pacientų skrandžio tyrimai kelia nerimą ir baimę. Štai keletas patarimų, kaip nusiteikti tyrimui:
- Pasikalbėkite su gydytoju: Užduokite gydytojui visus rūpimus klausimus apie tyrimą, jo eigą ir galimas komplikacijas. Tai padės sumažinti nežinomybės jausmą ir baimę.
- Pasitikėkite gydytoju: Pasitikėkite gydytojo profesionalumu ir patirtimi. Kuo kokybiškiau bus atliktas tyrimas, tuo geriau bus galima įvertinti patologinius pakitimus.
- Atsipalaiduokite: Prieš tyrimą stenkitės atsipalaiduoti, pasiklausyti raminančios muzikos ar užsiimti kita veikla, kuri padeda sumažinti stresą.
- Atsiveskite lydintį asmenį: Jei tyrimas atliekamas su nejautra, būtina atvykti su lydinčiu asmeniu, kuris palydės Jus namo.
Gydytojo Pasirinkimas
Svarbu pasirinkti patyrusį ir kvalifikuotą gydytoją gastroenterologą, kuris profesionaliai atlieka skrandžio tyrimus. Geras gydytojas ne tik atliks tyrimą, bet ir paaiškins tyrimo rezultatus, atsakys į visus rūpimus klausimus ir sudarys individualų gydymo planą.
Taip pat skaitykite: Patarimai nėščioms moterims