Simonas Krėpšta yra žinomas Lietuvos sportininkas ir finansų specialistas, pasiekęs reikšmingų laimėjimų tiek sporto, tiek finansų srityse. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo biografiją, sportinius pasiekimus ir veiklą Lietuvos banke.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Šeima
Šiais laikais neįprasta, kad vienuose namuose gyventų kelios kartos. Tačiau tai labai smagu ir patogu, tvirtina Mikaičiai ir Krėpštos. Žinomų kauniečių Mikaičių ir Krėpštų šeimos kartu ir gyvena, ir atostogauja, ir švenčia. Kūčios - pas Mikaičius, Kalėdos - pas Krėpštas, o per Velykas visi renkasi Aleksote pas trečią seserį Ramunę.
"Per šventes prie stalo visi jau sunkiai sutelpame", - juokavo Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta, su žmona Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos fortepijono mokytoja Rasa Krėpštiene užauginęs dukrą Liną ir sūnų Simoną, o šie jau padovanojo du anūkus ir anūkę. Gustui - šešeri, Viltei - penkeri metai, Džiugui - aštuoni mėnesiai. Dar vienas stebuklas jau pakeliui, turėtų gimti sausį. Kitoje Aukštutiniuose Kaniūkuose esančio namo dalyje įsikūrę Kauno miesto tarybos narys Rimantas Mikaitis su žmona Giedre, vadovaujančia Ryšių istorijos muziejui, ir penkiolikamečiu sūnumi Marijonu.
Pasiklausius sesių ir jų vyrų atrodo, kad moterys neišskiriamos. "Aš buvau mažiausia sesė. Jos mane palikdavo už vartelių ir išeidavo žaisti pas drauges. Ar daug skirtumų tarp jos ir kartu gyvenančios sesės? "Nosimis labai panašios, smakrais irgi. Vertybinės savybės - tos pačios, taip pat abi esame energingos, tik aktyvumo formos skiriasi. Aš bėgioju, ji lanko jogą. G.Mikaitienė ir R.Krėpštienė mėgsta kultūrinius renginius, domisi parodomis, lanko spektaklius. "Kartu mėgstame grybauti. Visos trys mėgstame. Ir mūsų vyrai mėgsta. Prabilusi apie maistą, papasakojo, kad nuo vaikystės visos giminės šventės būdavo suneštinės. "Pavyzdžiui, per Kalėdas viena sesė visada marinuoja žuvį, kita pyragus kepa, - pasakojo G.Mikaitienė. - Aš stalų dekoracijomis užsiimu. Turiu kelias firmines mišraines, kurias ir pagaminu šventėms. Dar nuo senų laikų turime išsaugojusios sąrašiukus, už ką kuri atsakinga.
Nors seserys labai panašios, antrąsias puses nusižiūrėjo labai skirtingomis aplinkybėmis. Krėpštos susipažino konservatorijos bendrabutyje Vilniuje. Ten abu mokėsi. "Viename renginių žiūriu - stovi salės kampelyje tokia visai simpatiška. Kuo Rasa labiausiai krito į akį? J.Krėpšta nusišypsojo. Kartu su prisiminimais apie žmonos žavesį iškilo ir uošvės gabumai gaminti maistą. "Nežinau, ar čia viską ir pasakoti… Nuo penktos klasės augau M.K.Čiurlionio meno mokykloje-internate. Jis, kilęs iš Žemaitijos, tuomet neturėjo galimybių dažnai grįžti namo ir parsivežti pilnus krepšius lauktuvių, o Rasa dažnai važiuodavo namo ir grįždavo tikrai ne tuščiomis. "Jos mama - labai puiki šeimininkė. Pridėdavo jai visokių mišrainių, ach.. - nurijo seilę J.Krėpšta, - vyniotinių. Pora susituokė po pusantrų metų draugystės. Abu tebegyveno bendrabutyje. Dar po metų gimė dukra Lina. Justinas jau gavęs diplomą, bet Rasai tuomet buvo likę metai mokslų. "Kai atsikraustėme, Rasos sesuo Giedrė dar buvo mažiukė - moksleivė. Ramunė buvo studentė ir namo grįždavo retai", - pasakojo J.Krėpšta. Jauna šeima sulaukė daug uošvių pagalbos. Jos ypač prireikė, kai J.Krėpšta buvo pašauktas tarnauti į sovietinę armiją.
Taip pat skaitykite: Simono Donskovo kūryba
R.Mikaitis su tuomete G.Bandzaityte vienas kito dėmesį patraukė sportuodami. Vėliau buvo penkerių metų štilis. "Tačiau kai susitikome draugų orientacininkų vestuvėse, viskas ėmė rutuliotis labai greitai. Pradėjome draugauti, o po penkių mėnesių susituokėme", - skaičiavo R.Mikaitis. Kuo labiausiai sužavėjo žmona? "Komunikabilumu, iniciatyvumu. Išskirtinė buvo tada, tokia ir liko", - susižavėjimo neslėpė vyras. Vėliau, jau mirus uošviui Vitaliui, senajame name su Mikaičiais gyveno G.D.Bandzaitienė ir jos tėvas. "Pasižiūrėjome, stogas bėga, reikia anglimis kūrenti. "Tai buvo gyvenimo padiktuota realybė, bet sprendimo gyventi visiems kartu tikrai nesigailiu. Labai patogu. Ar reikalui esant, ar bėda, ar džiaugsmas - visada kartu", - kalbėjo R.Krėpštienė. Jai pritarė ir likusieji. "Pajuokauju, kad esame kaip itališka šeima. Mūsų daug ir mes jėga. Beveik visi vaikai išsivažinėjo, bet sugrįžta. Gyvenimas mūsų namuose tiesiog verda. Politikas šyptelėjo, kad pritrūkęs duonos ar susirgęs žino, kad bus, kas padės. "Tai jie pas mus ateina bulvių. Mes į sodybą kartais važiuojame ir atsivežame", - apie gyvenimo kartu patogumus juokavo J.Krėpšta. "Ir cukraus skolintis nueiname… Jeigu rimtai šnekant, didžiausias pranašumas yra bendravimas ir rūpestis vieni kitais, žmogiška pagalba. Kai mamai reikia pagelbėti, labai gerai, kad esame šalia. Anot jos, kartu smagiau ir laisvalaikį leisti, ir darbus kasdienius dirbti. Ar niekada nesinorėjo palikti tėvų namų ir gyventi savarankiškai? "Nuo 14 metų aktyviai sportavau. Buvau Lietuvos ir tuometėje orientavimosi sporto SSRS rinktinėje. Daug laiko praleisdavau varžybose ir mane visuomet traukdavo grįžti namo. Studijavau Kaune, o sesės - Vilniuje, konservatorijoje. Matydavau, kaip jos noriai grįždavo namo. Sesės sutaria, o žentai? "Su Justinu esame labai skirtingi. Aš inžinierius, jis meno žmogus. Abu žemaičiai, su charakteriu. Bet gerai sutariame. Abu mėgstame keliauti, sportuoti. Justinas kasryt plaukioja baseine, savaitgaliais mina dviratį. Pareigas ir atsakomybę Mikaičiai ir Krėpštos yra pasidaliję draugiškai. "Pavyzdžiui, Mikaitis niekada nepjauna žolės. Net ir kai įsigijome žioliapjovę, tai beveik visada lieka man. Bet aš visada palieku jam sugrėbti. Man patinka pjauti, aš gi kaimo vaikas. Bene labiausiai abi šeimas vienija pomėgis keliauti. Pernai abi šeimos lankėsi Normandijoje, automobiliu yra keliavę į Daniją, po to - į Vokietiją ir Ukrainą. "Maršrutas nelogiškas, bet mums taip norėjosi", - kalbėjo R.Mikaitis. Būtent jis paprastai būna atsakingas už maršrutą ir techninę dalį, moterys - už gerą nuotaiką ir maistą. O J.Krėpšta už ką? "Justinas - vairuotojas ir patarėjas. Ta pačia kelionių liga serga ir R.D.Bandzaitienė, keliauti mėgo ir jos vyras. "Jaučiu, kad keliones net sapnuoja. Deja, jos sveikata neleidžia leistis į tolimesnius žygius. Abu žentai apie uošvius kalba su didele pagarba. "Atsimenu akimirką, kai važiavau su jais susipažinti. Jau žinojau, kad jie labai inteligentiška šeima. Mama - Kauno klinikų įžymybė, ją visi labai gerbia. "O, anūkai jam buvo didžiulis džiaugsmas. Kaip pats J.Krėpšta susitaikė su tuo, kad sūnus Simonas - vienintelis iš visos šeimos - ne muzikas? Abu Krėpštos ir dukra Lina - pianistai. Justino brolis, gyvenantis Rietave, ir sesuo, įsikūrusi Tauragėje, taip pat muzikai. Bankininko profesiją pasirinkusio Simono laisvalaikis labiau panašus į dėdės ir tetos. J.Krėpšta nusijuokė, kad ekonomistas menininkų šeimoje yra labai gerai, kartais reikia, kad kas nors nuleistų ant žemės. "Simonui buvau nupirkęs dūdelę, nes išgirdęs muziką jis imdavo diriguoti. Bet paskui pamačiau, kad muzika ne jam. Įdomiau buvo matematika, bankininkystė. Matematiką galėdavau ir aš jam padėti spręsti - mano mama matematikė, o tėtis muzikas. Tad turėjau ir to, ir to. Ir skaičius labai gerai atsimenu. Kieno telefono numerį norėtumėte sužinoti? Mintinai moku. Ką patartų jaunoms šeimoms, J.Krėpšta ilgai negalvojo. "Gimdykite vaikus, viską įmanoma suderinti. Užteks ir laiko, ir pinigų. R.Krėpštienė atkreipė dėmesį, kad santykius reikia branginti ir puoselėti, o ne žvelgti į juos kaip į savaime suprantamą dalyką. Tad su mylimu žmogumi tikrai neverta ginčytis dėl smulkmenų. Jos jaunėlė sesuo Giedrė su vyru tam visiškai pritarė.
Sportinė Karjera
Simonas Krėpšta išgarsėjo orientavimosi sporte, atstovaudamas Lietuvai ir Švedijos klubui „Mora IFK“. Jis pasiekė įspūdingų rezultatų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.
Pasiekimai Orientavimosi Sporte
- 2000 m. Europos jaunučių čempionas (Kaliningrado sritis).
- 2002 m. jaunių čempionas (Lenkija).
- 2004 m. Pasaulio jaunimo čempionate Lenkijoje užėmė 3 vietą (vidutinė ir ilgoji trasos).
- 14 kartų (2000-2007) Lietuvos čempionas (vasarą).
- 2004 m. Pasaulio čempionate Švedijoje - 6 vieta (estafetė).
- 2005 m. Pasaulio čempionate Japonijoje - 6 vieta (estafetė).
- 2006 m. Pasaulio čempionate Danijoje - 7 vieta (vidutinė trasa).
- 2006 m. Pasaulio studentų čempionate Slovakijoje - 1 vieta (vidutinė trasa) ir 2 vieta (sprintas).
- 2006 m. Švedijoje vykstančių didžiausių pasaulyje orientavimosi sporto varžybų „O-Ringen” vyrų elito grupėje nugalėtojas. Trijų dienų (vidutinės trasos, sprinto ir ilgos trasos) varžybose S.Krėpšta parodė geriausią suminį rezultatą (116:18 min.) ir aplenkė visą būrį tituluotų varžovų.
Simono Krėpštos pergalę „O-Ringen” varžybose lėmė paskutiniąją varžybų dieną puikiai įveikta ilgoji trasa - čia jis buvo antras ir tik 27 sekundėmis nusileido pasaulio čempionui Andrejui Chramovui iš Rusijos. Už pergalę jis pelnė 40 000 Švedijos kronų (apie 15 000 litų) premiją. 5 000 kronų (apie 2 000 litų) kaunietis laimėjo už pasiektą antrąjį rezultatą ilgojoje trasoje. Už S.Krėpštos nugaros liko prancūzas Damjenas Renardas (117:29 min.) ir švedas Johanas Miodigas (118:37 min.). Po dviejų varžybų dienų pirmavęs švedas Davidas Andersonas (119:10 min.) bendroje sumoje turėjo tenkintis ketvirtąja vieta.
Karjera Finansų Sektoriuje
Be sportinių pasiekimų, Simonas Krėpšta yra žinomas ir kaip finansų ekspertas.
Išsilavinimas
2006 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.
Taip pat skaitykite: Simonas Donskovas: gyvenimo kelias
Veikla Lietuvos Banke
G.Nausėdos komandoje taip pat dirbs Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktoriumi iki šiol dirbęs Simonas Krėpšta. Jis vadovaus ekonominės ir socialinės politikos grupei. Lietuvos banke S.Krėpšta dirbo nuo 2008 metų gruodžio. Jo patarėja tapo Lina Svidinskaitė, kuri G.Nausėdos rinkimų kampanijos metu buvo atsakinga už regionų tinklą. Anksčiau ji dirbo Seimo nario Mykolo Majausko patarėja.
2021 m. Trečiasis - LB valdybos narys Simonas Krėpšta, kurio turtas praeitais metais sudarė 282 tūkst. eurų. Užpraėjusiais metais jo turto vertė buvo 24 tūkst.
Kita Veikla
Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas taip pat pristatė nutarimo projektą, kuriuo pasiūlė Seimui atleisti dabartinį vadovą Arūną Dulkį iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pareigų, pasibaigus jo įgaliojimų laikui (projektas Nr. XIIIP-4717). Valstybės kontrolieriumi siūloma skirti Mindaugą Macijauską2020 m. balandžio 21 d. „Prezidentas mano, kad siūlomas kandidatas M. Macijauskas turi aiškią valstybės kontrolės veiklos viziją ir konkretų veiklos planą, kaip ją įgyvendinti. M. Macijauskas yra pasiryžęs labiau susitelkti į valstybės rekomendacijų kokybę, konkretumą ir jų įgyvendinamumo didinimą. Valstybės kontrolė turi siekti sisteminių pokyčių valstybėje ir siūlyti konstruktyvius ir aiškius sprendimus, kaip juos įgyvendinti“, - sakė S. Krėpšta, pristatydamas nutarimo projektą Nr. Pasak vyriausiojo patarėjo, M. Macijauskas siekia bene dvigubai sutrumpinti auditų atlikimo laiką.
Taip pat skaitykite: Storpirščio kūryba