Simonas Donskovas - legendinis Lietuvos estrados atlikėjas, šlagerių karaliumi tituluojamas dainininkas, kurio karjera tęsiasi jau daugiau nei penkiasdešimt metų. Šiame straipsnyje panagrinėsime jo gyvenimo kelią, pradedant vaikyste Klaipėdoje ir baigiant pripažinimu bei iššūkiais, su kuriais jam teko susidurti.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Muzikos Pradžia
Būsimojo šlagerių karaliaus S. Donskovo vaikystė prabėgo Klaipėdoje. Kaip ir kiekvienas klaipėdietis jis džiaugėsi turintis privilegiją - pajūrį. Jame Donskovai ne tik ilsėdavosi, bet ir padiskutuodavo svarbiomis temomis. Sykį įsiplieskus rimtam ginčui S. Donskovas pirmą kartą paragavo sūrios Baltijos bangos.
S. Donskovui vaikystėje buvo diagnozuotas širdies reumatas, tačiau rimta liga nesustabdė nuo dalyvavimo kiemo draugų organizuojamose išdaigose, per kurias kartais vaikinas net krisdavo be sąmonės. Apie tai sužinojusi mama kurį laiką vaikinui neleido išeiti iš namų. Mama jam taip pat liepė lankyti muzikos mokyklą. Nors groti fortepijonu - tikra kančia, pačią muziką S.
Vaikino tėvai sakė, jog iš jų atžalos nieko gero neišeis, o jis pats troško stoti į mediciną, tačiau minties atsisakė; bandė stoti į chemiją, tačiau nesėkmingai. Galų gale S. Netrukus Klaipėdoje įsidarbino mokytoju - vidurinės mokyklos moksleivius ėmė mokyti muzikos pagrindų. „Jie galvojo, kad viską žino, bet aš, pasirodo, žinojau daugiau. Buvau gana griežtas. Turėjome visokių mokinių. Būdavo, per „langą“ vaikštai po turgų, matai, kad tavo mokinys, kuriam rašai trejetą, tempia girtą tėvą namo. Pereina per širdį tokie dalykai. Galvoju: ko aš iš jo noriu? Vaikas turi savų reikalų.
Karjera ir "Nerija"
1972 m. susikūrė naujas muzikinis ansamblis „Nerija“. Ansamblio vadovas labai greitai pastebėjo S. „Sukūrė tokį kolektyvą, kuris važinėtų po vietas, kur nevažinėja kiti kolektyvai. Keliaudavome po atokiausias vietas. Koncertuoti teko ir gimtojoje Klaipėdoje. Čia vietiniuose restoranuose neretai svečiuodavosi ir nusikalstama veikla užsiimantys vyrai. Sykį vienas recidyvistas bandė S. Donskovą įtraukti į savo nusikalstamą veiklą - apkaltinti bendrininkavimu.
Taip pat skaitykite: Simono Donskovo kūryba
Simonas Donskovas prisimindamas S. Povilaitį sakė, kad jis tuo metu buvo didelė žvaigždė. „Apie Stasį galiu pasakyti paprastai - jis tuo metu buvo didelė žvaigždė. Man labai patikdavo su juo bendrauti, jis nieko niekada nežemino“, - pasakojo S. Komikas Juozas Zavaliauskas pasakojo, kad į „Nerijos“ kolektyvą atėjo tada, kai jame jau nebebuvo merginų. „Daugelis sakė, kad dabar „Nerijai“ sekasi puikiai ir tetrūksta Zavaliausko. Na ir Romualdas Bieliauskas pasikvietė mane į Panevėžį, viską aptarėme, ir kitą dieną aš atsidūriau „Nerijoje“, - kalbėjo J.
Kitas ansamblio narys Vitalijus Pauliukas prisipažino, kad iš uždirbtų pinigų pavyko pasistatyti namą. Atlikėjas sako, kad pavyko sutaupyti 16 tūkst. rublių. Tačiau „Nerijos“ moterys taip pinigų taupyti nemokėjo. Laima Žemaitytė sakė, kad visus pinigus išleisdavo drabužiams. Edmundas Kučinskas laidoje prisiminė ir „Nerijos“ kolektyvo vakarėlius. „Nerijos“ kolektyvo pagrindą sudarė panevėžiečiai ir klaipėdiečiai. Jeigu koncertai vyksta Panevėžyje, tai klaipėdiečiai gyvena viešbutyje, o panevėžiečiai - namuose, klaipėdiečiai turi šventinę vakarienę.
Pirmą kartą „Nerijos“ ansamblyje išbuvęs vos metus S. Donskovas galiausiai vėl prie jo prisijungė - populiarumas augo kaip ant mielių.
Šeima
O laimė matuojama ne vien profesine sėkme - 1980 m. atlikėjas vedė mylimąją Ireną, jį sužavėjusią jau per pirmuosius pasimatymus. Po poros metų šeima pagausėjo - gimė sūnus Robertas. Sūnaus gimimą S. „Į gimdymo namus atsinešiau du vyno butelius, be manęs dar laukė kokie penki tėvai - aš juos visus prigirdžiau. Paėmiau į rankas [vaiką], nieko nesupratau.
Simonas Donskovas baisioje kryžkelėje. Simonas labai bijo įsimylėjusių moterų. Nes jų… nenori. „Aš ištikimas, man vienintelė moteris - tai mano žmona. Kai ją vedžiau, prašiau: Irute, parodyk, kaip ką reikia daryti? Aš nieko nežinojau“, - laidai KK2 šį trečiadienio vakarą 19.30 val. Simonas į kitas moteris nenori žiūrėti, nes neturi jėgų. Visą energiją ir syvus išsiurbia jo žmona Irutė! Irutė - patyrusi moteris. Tokia buvo, kai pirmąsyk pamatė Simoną. Jį užlaužė ir iš berniuko padarė vyrą! „Aš buvau nekaltas berniukas, ji man atėmė nekaltybę“, - KK2 žurnalistams atsivėrė šešiasdešimtmetį perkopęs klaipėdietis dainininkas. Laida - jau šį trečiadienio vakarą 19.30 per LNK su Ugne Skonsmanaite ir Tomu Ališausku. Dainininkas labai bijo įsimylėjusių moterų. Nes jų… nenori. „Aš ištikimas, man vienintelė moteris - tai mano žmona. Kai ją vedžiau, prašiau: Irute, parodyk, kaip ką reikia daryti? Aš nieko nežinojau“, - laidai KK2 šį trečiadienio vakarą 19.30 val. Simonas į kitas moteris nenori žiūrėti, nes neturi jėgų. Visą energiją ir syvus išsiurbia jo žmona Irutė! „ Jos poreikiai dabar tokie patys, kaip tuo metu, kai aš vedžiau. Bet jūs įsivaizduokit, kiek man metų! Tai dar metus, dvejus, trejus patrauksiu, o toliau ką daryt, jeigu jos poreikiai nemažės? O kaip matau pagal akių suvedimą, poreikiai nemažėja. Tai čia bus blogai“, - šypsojosi S. Donskovas. Irutė - patyrusi moteris. Tokia buvo, kai pirmąsyk pamatė Simoną. Jį užlaužė ir iš berniuko padarė vyrą!
Taip pat skaitykite: Storpirščio kūryba
Iššūkiai ir Pripažinimas
Su ekonomine blokada Lietuvoje - ir rūpesčiai koncertuojant. 1990 m. Tarybų Sąjungos valdžiai sustabdžius žaliavų tiekimą pirmiausia nustota tiekti naftą. Tad S. „Kokių tik nepildavome į tuos bakus. Važiuojame į koncertą, autostrada tuščia - nuo Klaipėdos iki Kauno matai 3 mašinas. Prie benzino kolonėlių eilių gyvenime nepamiršiu: duodavo po tiek litrų ir tu kaip sau nori. Būdavo tie vadinamieji ereliai, jie be eilės eidavo.
O po daugelio metų S. Donskovo profesiniame gyvenime - didžiulė pergalė. 2004 m. jo talentas pagaliau buvo įvertintas - estrados dainininkui suteiktas šlagerių karaliaus titulas. Tačiau šio apdovanojimo pats muzikantas taip pat nesureikšmino.
Po didelių pergalių - nauji gyvenimo išbandymai: sušlubavus sveikatai prireikė skubios operacijos. „Sumontavo, kad aš mirštu. Paklaikau, kai pamačiau. Prieš metus S. Donskovas kartu su grupe „Nerija“ surengė atsisveikinimo koncertų turą. Plojanti gerbėjų minia muzikantą net pravirkdė. Tačiau šlagerių karalius yra pasirengęs naujiems iššūkiams ir išbandymams. „Bijau dėl sveikatos. Kartais užsimirštu, kad man ne 16 metų, pradedu šokinėti, išsidirbinėti, žiūriu, kad man reikia nulipti nuo scenos“, - atvirauja S. Lietuviams jis linki ugdytis jautrumą ir kalbėtis: „Noriu, kad bet kokia kieno nors nelaimė būtų mūsų visų nelaimė. Man trupučiuką skaudėjo koją, ėjau šlubuodamas, reikėjo į vieną valdišką įstaigą nueiti. Du jauni žmonės mane praleido. Ne kaip artistą - jie manęs nepažinojo. Tai jaunimas, jie taip išauklėti.
Netektis
Legendinis estrados atlikėjas Simonas Donskovas išgyveno itin skaudžią netektį - baigiantis 2022-iems netikėtai mirė jo žmona Irena. Žinią apie netektį S. Donskovas pranešė LNK laidoje „KK2”. „Aš dažnai verkiu, laukiu, kol Irutė mane paleis. Praėjo du mėnesiai, nejaučiu jokio paleidimo. Dabar tie priepuoliniai verkimai dar baisesni, nes gyvenu tam pačiam bute, - ašarų TV eteryje neslėpė garsus dainininkas. - Susimąstai, paleidi mintis ir galvoji, siaubas, ką daryti.“
S. Donskovas su žmona Irena išgyveno kartu 42-ejus metus. Jiedu susilaukė dviejų atžalų - sūnaus ir dukters. Simonas prisimena, kad žmonos mirties išvakarėse jie dar bendravo ir dainavo su anūke, gyvenančia Šiaurės Airijoje, o vėliau nuėjo miegoti. „Ryte atsikėlusi ji pasijuto prastai. Papusryčiavo, išėjo iš tualeto, žiūriu, tokie lašai prakaito ant kaktos, tarsi nuo lietaus ar liūties. Sakau, Irute, atsigulk, jei tau taip blogai. Ji sakė - gerai, pailsėsiu, viskas tvarkoj, - prisiminė S. Donskovas. - Ji visada sakė, kad viskas tvarkoj, tas mane gasdindavo.“
Taip pat skaitykite: Gyvenimas, pašvęstas ortopedijai: S. Sereikos istorija
LNK laidos „KK2” reportaže pasakojama, kad Irena visada buvo puikios sveikatos - šoko, dirbo net keliuose darbuose ir negalavimais nesiskundė. „Aš ją šiltai užklojau, dėl viso pikto patikrinau pulsą. Norėjau kviesti greitąją, bet ji sakė, kad nereikia jokios greitosios, - kalbėjo Simonas. Pažiūrėti, kaip jaučiasi žmona, iš kito kambario jis atėjo po dešimties minučių. - Klausiu, kaip tu? Su manimi niekas nekalba… Atsisėdau ant sofos, paėmiau ranką, o ranka pumpt ir nukrenta. Pradėjau su delnu judinti veidą - visiškai jokios reakcijos. Pradėjau daryti masažą.“
Garsus atlikėjas nieko nelaukdamas iškvietė greitąją pagalbą. „Atvažiuoja greitoji, aš sėdžiu visas šlapias. Sakau, dėkite tą aparatą širdžiai, o jie - kaip mes dėsime, jei nulius rodo. Sako, žiūrėkit, matosi lavondėmės, - tvardydamas emocijas kalbėjo Simonas, kuriam apie žmoną liko tik prisiminimai. - Ji turėjo labai didelę širdį, ją visi mylėjo.“
Kaip laidoje tikino estrados atlikėjas, laidotuvių tema šeimos namuose nebuvo tabu. „Aptarinėdavom, kas bus, kai aš mirsiu. Aš prašiau, kad būtų mano artimi draugai, tos penkios ar šešios pagrindinės šokėjos, kurios kartu su manimi jau 20 metų, - pasakojo Simonas, kuris laidoje pasiuntė ir svarbią žinutę. - Visos spartuolės moterys su didelėmis širdimis, kurios labai užsiėmusios, eikit pasitikrinti savo sveikatą. Nesvarbu, kiek jums metų - 30 ar 70.”
Irena mirė nuo širdies ligos. S. Donskovą netektis itin paveikė, nors jis jau bando grįžti į darbus. „Ateini išsiverkęs, silpnas, bet tu turi stovėti, - su ašaromis akyse sakė vyras. - Mokausi lyginti. Ji mane išleisdavo į koncertus. Nebuvo dienos, kad nepagalvočiau… Aš net kalbuosi su ja.“
Jubiliejiniai koncertai
Jubiliejus - garbingas ir nedažnas mūsų scenoje, tačiau tikrai legendai metai atrodo įtakos nedaro. Tas pats stiprus kimstelėjęs balsas, ta pati aistra ir energija, kuri ant kojų kelia visą salę. Ne veltui jis vadinamas „atominiu Simonu“. Pats jubiliatas kuklinasi ir scenoje nestokoja išskirtinio humoro jausmo. Kaip sako koncerto konferansjė Juozas Zavaliauskas: „Simonas Donskovas - ne žvaigždė, jis - planeta. Žvaigždės krenta, o planetos - laikosi“.
„Prieš jus - jaunas, aukštas, lieknas, garbanotais plaukais solistas - Simonas Donskovas“, - pristatė jis ir, sukėlęs visuotinę juoko bangą, pradėjo jubiliejinę programą, kurioje tilpo daug daugiau nei dainos. Prieš koncertą Simonas prisipažino: toks didelis, galingas, pilnas netikėtų svečių koncertinis turas gali tapti paskutiniu. „Nežinau, kiek man Dievas duos dar sveikatos ir nervų“, - juokėsi jis ir pasakojo, kad jaudintis ir prasčiau naktimis miegoti jis pradėjo vos tik suplanavo koncertus. Likus savaitei iki pirmojo pasirodymo Šiauliuose, nerimas tiesiog apsėdo. Jaudulys - vienas, tų dalykų, kurių jam nepavyko atsikratyti net po daugiau nei penkiasdešimties scenoje praleistų metų ir jis kyla ne iš scenos baimės, o iš didelio noro suteikti žmonėms tobulą šventę ir nepamirštamą vakarą.
„Kai rengiu solinį koncertą, jaučiuosi už viską atsakingas: labai svarbu, kad visas šou įvyktų be priekaištų, kad nesusirgtų, nesitraumuotų šokėjai, būtų puikus garsas, tinkamos šviesos. Kad žmonės atėję į mano pasirodymus pamatytų tikrą spalvingą šou, kuriame - ne tik aš, bet ir daugybė jaunų talentų, net pasaulio čempionų, kuriais visi galime labai didžiuotis“, - turėdamas omenyje savo svečių, pasaulio šiuolaikinių sportinių šokių čempionų, studijos D&D, šou sakė dainininkas.
Dvi valandos ugningos jubiliejinės programos su garsiausiomis S.Donskovo dainomis, jo šokių kolektyvo šokėjomis, specialia šokių studijos D&D programa ir kviestiniais svečiais pralėkė nepastebėtos. Simonas nevengė nusileisti į salę ir šiltai bendrauti su publika ir net prisijungti prie savo šokėjų ir pasigalinėti su jomis, kieno judesys grakštesnis. „Niekas nemano, o ir dabar netiki, kad man jau septyniasdešimt. Paskelbęs šitą turą, išdaviau savo amžiaus paslaptį“, - juokiasi jis.
Dainininką sveikino ne tik jo svarbiausius ir smagiausius biografijos momentus prisiminęs konferansfė J.Zavaliauskas, bet ir jaunas perspektyvus scenos veidas - Dainotas Varnas, kuris sudainavo ne tik savo, bet ir S.Donskovo dainą. Net ilgametės dainininko scenos partnerės šokėjos jubiliejaus proga uždainavo. Tačiau didžiausia staigmena žiūrovams tapo solenizanto dukra Rita Donskovaitė, kurios pasirodymas iki paskutinio momento buvo laikomas paslaptyje. Ji drauge su D. Varnu atliko jautrų duetą.
S.Donskovas prisipažino, kad į dukros norą dainuoti visada žiūrėjo gana kritiškai ir, prisimindamas savo nelengvą muzikinį kelią, niekada mylimai atžalai tos pačios karjeros nelinkėjo. Galima sakyti net darė viską, kad tik dukra nesumanytų sekti jo pėdomis. Galbūt todėl muzikos mokytis R.Donskovaitė pradėjo vėlokai - jau suaugusi ir … slapta nuo tėvo. S.Donskovas iki šiol tikina iki galo nesusitaikęs su mintimi, kad dukra lipa į sceną, tačiau jos muzikinis sveikinimas ji sujaudino ir po koncerto dainininkas pripažino, kad, ko gero, kraujas - ne vanduo ir dukros norui dainuoti jo pasipriešinimas nesukliudys.
Jubiliejinis koncertas baigėsi ne tik ovacijomis, bet ir draugišku choru - visa salė su S.Donskovu traukė garsiausią jo dainą „Laiko ratas“. „Simonai, tu nebaigei medicinos ir netapai gydytoju, tačiau šiandien visus pastatei ant kojų. O ar gi ne taip sako daktarai, kai išgydo žmogų?“ - ilgamečiam scenos kolegai taikliai mestelėjo renginio vedėjas J.Zavaliauskas.
S.Donskovo septyniasdešimtmečio jubiliejiniai koncertai vyko: Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Kaune, Marijampolėje.
Dukters Ritos Donskovaitės patirtis
Penkeri metai saulėtoje, turistų knibždančioje saloje Ritą subrandino kaip atlikėją. Nors lietuvė Maljorkos Palmos oro uoste dirbo neapmuitinamų prekių pardavėja, laisvu laiku dainuodavo vakaro programose viešbučiuose, restoranuose, naktiniuose klubuose. Tradiciškai Maljorkos kurortus kone po lygiai pasidaliję vokiečių ir britų poilsiautojai, tad lietuvės repertuare skambėdavo vokiškų ir angliškų šlagerių.
Rita pastebėjo: greičiausiai nuo jos dainų atsipalaiduodavo emocingieji britai, o santūrius vokiečius būdavo gerokai sunkiau atitraukti nuo vaišėmis lūžtančių stalų. „Dainuoti vokiečiams buvo darbas, žiūrėdavau į laikrodį, kada baigsis programa. O dainuoti anglams - širdies atgaiva, nes jie būdavo įkaušę, visiškai atsipūtę“, - šyptelėjusi prasitarė lietuvė. Ritai būtų sunku gyventi be jūros, todėl kasdien Klaipėdoje ji pasivaikščioja pajūriu. Kai gyveno Maljorkoje, moteris mėgavosi Viduržemio jūros šiluma - ne tik maudydavosi, bet ir bėgiodavo pakrante. Bet koks pajūris lietuvei suteikia ramybės bei ištvermės.
Dainavimo turistams patirtis R.Donskovaitei davė nemažai pasitikėjimo savo jėgomis, nors ji nėra mokiusis muzikos. Prieš metus sugrįžusi į gimtąją Klaipėdą emigrantė rado darbą viešbutyje, tačiau jame nedainuoja. Ritos muzikinio polėkio nepalaiko ir tėvas, scenai atidavęs per keturiasdešimt metų.
Muzikinę karjerą pradėjęs ansamblyje „Žėrutis“, dainavęs legendinėje grupėje „Nerija“ S.Donskovas netgi prašo dukters nekelti kojos į negailestingą pramogų pasaulį, kuriame tvyro nuožmi konkurencija. Pažinodamas atžalą, tėvas abejojo, ar jautrios širdies Ritai pavyktų užkariauti didžiąją sceną - net stovėdamas joje turi atlaikyti kritikos ar gandų strėles. „Ji - žliumbimo rekordininkė“, - taip dukrą apibūdino S.Donskovas. Tad Klaipėdos universitete socialinio darbo specialybę įgijusi R.Donskovaitė dirba viešbučio administratore.
Edmundas Kučinskas prisiminė, kad būdamas 15-16 metų dainuodavo „Birutės“ naktiniame bare, o jo repertuare buvo visos žymiausios Stasio Povilaičio dainos. Dainininkas prisimena, kad kartą į jo pasirodymą atėjo pats maestro Stasys Povilaitis ir pasakė: „Tu esi geriausias mano dainų atlikėjas visoje Lietuvoje“.