Šiaulių vaikų globos namų istorija ir kariniai aspektai yra du skirtingi, tačiau kartais susipynę naratyvai. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip vaikų globa Lietuvoje vystėsi per kelis šimtmečius, ir aptarsime karinių bazių atsiradimą bei jų poveikį regionui.
Vaikų Globos Tradicijos Lietuvoje
Nuo seno Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa buvo svarbi visuomenės dalis. Religinės ir pasaulietinės organizacijos steigė kūdikių namus, prieglaudas, mokyklas ir sanatorijas, kad pasirūpintų be tėvų likusiais vaikais.
Pirmieji Žingsniai
Dar 1786 m. Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė įkūrė pirmuosius vaikų namus. XIX a. labdaros draugijos pradėjo kurtis Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir kituose miestuose. Tarpukario Lietuvoje veikė nedidelės našlaičių prieglaudos.
Pokario Metas
1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, visos labdaros organizacijos buvo nutrauktos, o vaikų prieglaudos suvalstybintos. 1941 m. daugelis jų buvo reorganizuotos į vaikų namus. 1944 m. Lietuvoje veikė 23 vaikų namai, kuriuose gyveno 1681 auklėtinis.
Profesorius Vytautas Karvelis rašė, kad vaikų namuose buvo apgyvendinami ir globojami ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikai, paaugliai, ir net vaikai, kurie dėl nepalankių aplinkybių negalėjo mokytis ar gauti paramos iš savo tėvų. Vaikų namuose auklėtiniai buvo suskirstomi į auklėjamąsias grupes, kurioms buvo priskiriami auklėtojai.
Taip pat skaitykite: Šiaulių GN istorija
Dabartinė Situacija
Šiuo metu Lietuvoje yra savivaldybių vaikų globos namai, vaikų globos grupės, valstybiniai ir nevalstybiniai globos namai, socialinės globos namai vaikams su negalia. Vaikų globos namai teikia globos (rūpybos), ugdymo ir socialines paslaugas be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).
Vaikų globos namų veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu ir Lietuvos higienos normomis.
Naujos Karinės Bazės Pajūryje Istorija
Prie Šilalės-Šilutės kelio esantis Pajūris yra gyvybingas miestelis su gilia istorija ir stipria bendruomene. Šiame miestelyje įkurta nauja karinė bazė, kuriai suteiktas brigados generolo Motiejaus Pečiulionio vardas.
Strateginė Vietovė
Šilalę ir pagrindinį šalies greitkelį, vedantį iš Vilniaus į Klaipėdą, teskiria 9 km. Rajoninis kelias į Pajūrį yra geras, asfaltuotas, o pakeliui galima grožėtis miškais, žaluma ir Rubinavo piliakalniu.
Pajūryje veikia restoranas, kavinė, kaimo turizmo sodybos, biblioteka, du knygų nameliai, rekreacinė zona, parkas, lauko stalo futbolas, pėsčiųjų takas ir stadionas. Taip pat čia yra viena iš penkių Šilalės rajono gimnazijų, seniūnija, vaikų globos namai, du autoservisai ir dvi kirpyklos.
Taip pat skaitykite: Darželiai Saulės mieste
Karinės Bazės Įkūrimas
Pajūrio miestelyje pasirinkta įkurti visiškai naują karinę bazę, kuriai suteiktas brigados generolo Motiejaus Pečiulionio vardas. Šis artilerijos batalionas yra vienas didžiausių ir ambicingiausių Lietuvos kariuomenės plėtros projektų dalių. Dar du nauji batalionai įsikurs Šiauliuose ir Vilniaus rajone.
Karinis dalinys Pajūryje įkurtas buvusioje Žemės ūkio mokyklos teritorijoje, kur anksčiau buvo didžiulis Pajūrio dvaras. Apie dvarą primena išlikęs bravoro pastatas ir parkas su senais medžiais.
Karinė Dvasia Istorijoje
Pajūryje karinė dvasia gyvavo ir prieš 100 metų. 1915 m. miestelį užėmusi Vokietijos kariuomenė čia įkūrė batalioną. Kovai su rusais vokiečiai prie upės Jūros įrengė apkasus, kuriuos, pasakojama, kasė 1400 kareivių. Tačiau apkasai taip ir nebuvo panaudoti.
Praėjus beveik trims dešimtmečiams, sovietų valdžia, ruošdamasi kovai su Vokietija, įkūrė gynybinius dotus - karinius „ugnies taškus“. Šie 1941 m. statiniai taip ir nebuvo panaudoti. Jūros upės pakrantėje įrengta apie 40 tokių įtvirtinimų.
Pajūrio Dvaras
Šilalės rajone buvo gausu dvarų, tačiau iki mūsų dienų išliko vos keletas. Vienas tokių - Pajūrio dvaras, kurį vietiniai taip ir vadina. Prie Jūros upės esantis „geltonuojantis“ namas yra vienas iš Pajūrio dvaro pastatų - „bravoras“. Jis mena upės pakrantėje įkurtos ir 500 metų čia stovėjusios Pajūrio dvaro sodybos istoriją.
Taip pat skaitykite: Pokyčiai vaikų globos namuose
Dvaro rūmai rašytiniuose šaltiniuose minimi anksčiau negu Šilalė - apie 1520 m. Dvarą valdė daug savininkų: nuo LDK iždininko, didikų giminių iki vienuolių. Teritorijoje veikė kalvė, malūnas su lentpjūve, vilnų karšykla, pieninė. 1530 m. Barboros Radvilaitės mylimasis Žygimantas Augustas dvarą padovanojo, kai kunigaikščiui buvo vos 10 metų.
Prieš šiek tiek daugiau nei 80 metų buvusiame „bravore“ buvo įsteigtas pranciškonų vienuolynas, kuris veikė tik penkerius metus. Vėliau vienuolyną išgujo sovietinė valdžia, pastatas buvo nacionalizuotas ir jame įkurta žemės ūkio mokykla.
Ką Dar Galima Pamatyti Pajūryje?
Pajūrio miestelyje rasite net du siūbuojančius tiltus per Jūros upę. Vienu iš jų galima pasiekti du piliakalnius: Lileikėnų (Kunigiškių) ir Pakisio. Praėjusiais metais Pakisio piliakalnis pritaikytas lankymui - įrengti laiptai.
Pajūrio centrą puošia atnaujinta Tremtinių aikštė su memorialu „Žuvusiems Sibire“ ir „Žuvusiems už Lietuvą“. Taip pat suformuota pliažas Pajūrio rekreacinėje zonoje.
Pajūris nustebins ir kitomis lankytinomis vietomis. Miestelyje auga baltoji tuopa - savivaldybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Pajūryje yra senosios ir naujosios kapinės. Senųjų Pajūrio kapinių istoriją byloja seni kryžiai, netašytų akmenų tvora ir raudonų plytų vartai.