Nėštumas - nuostabus, bet kartu ir nerimo kupinas laikotarpis. Būsimos mamos domisi, kaip vyksta gimdymas, neretai prisiskaito informacijos apie komplikacijas, išsigąsta ir iš anksto užsiprogramuoja sunkiam ir ilgam gimdymui. Tam, kad tinkamai pasiruošti ir nusiteikti gimdymui, derėtų žinoti, kas vyksta jo metu su jūsų kūnu, kas sukelia skausmą, kiek vidutiniškai trunka gimdymas ir kaip sumažinti jaučiamą skausmą. Tuomet užklupus nemaloniems sąrėmiams, užuot sutrikusi žinosite kaip padėti sau, galėsite džiaugtis suvokdama, kad kiekvienas sąrėmis tai yra žingsnis arčiau susitikimo su mažyliu. Šiame straipsnyje sužinosite, kaip atpažinti gimdymo požymius ir kaip pasiruošti šiam svarbiam įvykiui.
Gimdymo etapai
Gimdymo procesas skirstomas į kelis etapus:
- Kūno pasiruošimo gimdymui laikotarpis
- Atsidarymo laikotarpis
- Stūmimo laikotarpis
- Placentos užgimimo laikotarpis
Kūno pasiruošimo gimdymui laikotarpis
Šis laikotarpis prasideda likus kelioms savaitėms iki gimdymo. Jo metu vyksta svarbūs pokyčiai moters organizme, ruošiantys jį artėjančiam procesui.
Gimdos pokyčiai: Iki pastojimo gimda buvo mažas raumeninis maišelis, sveriantis apie 100 gramų. Prieš gimdymą - gimda sveria apie 1 kg, vaikelis sveria apie 3-4 kg, placenta - apie 0,5 kg, o vaisiaus vandenys dar apie 1 kg. Taigi, po gimdymo iškart atsikratysite apie 5-8 kg svorio. Apatinė gimdos dalis, besijungianti prie makšties, vadinama gimdos kakleliu. Gimdymo metu gimdos kaklelis atsidaro, kad galėtų gimti kūdikis. Visą nėštumą gimdos kaklelis yra ilgas (apie 4 cm ilgio) ir uždaras, be to, jo kanalas užkimštas gleivių kamščiu.
Paruošiamieji sąrėmiai: Paprastai prasideda paruošiamieji sąrėmiai. Jausite periodišką pasunkėjimą, maudimą pilvo apačioje, ypač vakarais. Kartais būna dažni skausmingi sąrėmiai, kuriuos nuo tikro gimdymo atskirsi pagal tai, kad jie yra nereguliarūs. Paruošiamųjų sąrėmių esmė yra ruošti gimdymo takus gimdymui. Svarbu žinoti, jog moters, kuriai negresia priešlaikinis gimdymas, visą nėštumo laikotarpį gimdos kaklelis yra: ilgas (iki 3-5cm), kietas, uždaras ir nukreipas į užpakaliuką. Dėka paruošiamųjų sąrėmių gimdymo takai pradeda ruoštis gimdymui - t.y. gimdos kaklelis pradeda trumpėti, minkštėti, po truputį vertis ir krypti į makštį.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio papročiai
Gimdos kaklelio pokyčiai: Paruošiamųjų sąrėmių metu gimdos kaklelis suminkštėja, sutrumpėja, pradeda vertis (prasiveria 1-2 cm) ir krypsta link makšties.
Vaisiaus nusileidimas: Vaiko galvutė įsistato į dubens įėjimo plokštumą. Dėl to gimda šiek tiek nusileidžia žemyn, pasidaro kiek lengviau kvėpuoti, pasikeičia moters svorio centras, ji atsilošia, jos eisena tampa „išdidi“. Nusileidžia gimdos dugnas (nes vaisiaus pirmeigė dalis galvutė įsistato į dubenį) - tai dažniausiai įvyksta likus maždaug 2 savaitėms iki gimdymo. Pasikeitusi kūdikio padėtis turi ir minusų - stipriau spaudžiama šlapimo pūslė. Prostaglandinai veikia ir žarnyną, kuris taip pat spaudžiamas padėtį pakeitusio vaikelio. Be to, pats organizmas stengiasi natūraliai išvalyti virškinimo sistemą ir paruošti daugiau vietos gimdymui.
Gleivių kamščio pasirodymas: Prieš kelias dienas ar valandas iki gimdymo gali pasirodyti gleivių kamštis - skaidrios, rusvos, gelsvos ar su keliais kraujo lašeliais gleivės, kurios ant audeklo prilimpa aiškiomis ribomis. Svarbu, kad jie būtų bespalviai. Iš gimdos kaklelio iškritęs gleivių kamštis rodo, kad gimdymas gali prasidėti tuojau pat arba kad jis prasidės artimiausiomis dienomis. Besiveriant gimdos kakleliui iš jo pasišalina ir gleivių kamštis. Daugeliu atvejų ant kelnaičių ar patalynės pastebimas ne vientisas gleivių kamštis, bet gleivių gabalėliai.
Vaisiaus vandenų nutekėjimas: Dažniausiai sąrėmiai prasideda per pirmas 12 val. po vaisaus vandenų nutekėjimo. Būna, kad vaisiaus vandenys pradeda tekėti po truputi, dažnai tokiu atveju moterims atrodo, jog jos nesulaiko šlapimo. Filmuose dažnos scenos, kai vaisiaus vandenys nubėga fontanu, yra gerokai nutolusios nuo realybės. Jeigu vaisiaus vandenys nuteka anksčiau ir / arba yra nemalonaus kvapo, žalsvos, rusvos spalvos, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Vaisiaus vandenys, jeigu vandenmaišis pakankamai tvirtas ir elastingas, gali nenubėgti iki pat gimdymo.
Atsidarymo laikotarpis
Atsidarymo laikotarpis tęsiasi nuo pirmųjų reguliarių sąrėmių pradžios (ne mažiau 6 sąrėmių per valandą) iki „pilno“ gimdos kaklelio atsidarymo, t. y. iki 10 cm.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio džiaugsmas
Sąrėmių mechanizmas: Sąrėmis prasideda gimdos viršuje, čia raumens susitraukimas stipriausias ir trunka ilgiausiai, todėl raumeninės skaidulos iš gimdos kaklelio pamažu tempiamos į šalis, iš viršaus spaudžiama vaiko galvutė dar labiau ištempia gimdos kaklelį, jis išsilygina ir suplonėja. Kadangi gimdos raumuo jautriausias tempimui, stipriausią skausmą jausi pilvo apačioje ar strėnose, gimdos kaklelio projekcijoje. Pradžioje jis primins menstruacinius spazmus, pabaigoje sustiprės ir apims visą gimdą. Tavo gimda susitraukdama palinksta į priekį, todėl gulint dalį energijos ji turi skirti gravitacijos įveikimui. Stovint ar klūpant palinkus į priekį pasipriešinimas gimdai pats mažiausias, taigi ir sąrėmis efektyviausias. Prasidedant gimdymui ir vis plačiau atsiveriant gimdos kakleliui nėščioji pradeda jausti tikruosius sąrėmius. Pradžioje jie trumpi, trunka 20-30 sekundžių, kartojasi kas 10-20 minučių. Pirmųjų sąrėmių skausmas pakenčiamas, primenantis paruošiamųjų sąrėmių ar menstruacijų skausmą, juntamas pilvo apačioje, kirkšnyse, strėnose. Gimdos kakleliui veriantis toliau sąrėmiai pailgėja - trunka iki 20-40 sekundžių ir ima dažnėti, kartojasi kas 5-10 minučių. Sąrėmiai tampa vis skausmingesni ir keliaujantys „gilyn“. Gimdos kakleliui atsivėrus iki 8 cm sąrėmiai gali pailgėti iki 40 sekundžių ar 1 minutės, jie labai dažni, kartojasi kas 2-3 min. Gimdos kakleliui visiškai atsivėrus gimda susitraukinėja, t. y.
Sąrėmių intensyvumas: Dažniausiai sąrėmių intensyvumas didėja pagal šią schemą:
- Prasideda: Sąrėmių trukmė 20-30 s, intervalas tarp sąrėmių 10-20 min.
- 3 cm: Sąrėmių trukmė 20-40 s, intervalas tarp sąrėmių 5-10 min.
- 8 cm: Sąrėmių trukmė 40-60 s, intervalas tarp sąrėmių 2-3 min.
- 10 cm: Sąrėmių trukmė 60-90 s, intervalas tarp sąrėmių 30-60 s.
Trukmė: Pirmasis gimdymo laikotarpis trunka 10-15 val. gimdant pirmą kartą ir 6-8 val. gimdant pakartotinai. Veriantis gimdos kakleliui pageidautina, kad gimdyvė daugiau judėtų, vaikščiotų, nes tai natūraliai skatina gimdymo veiklą.
Stūmimo laikotarpis
Antrasis gimdymo laikotarpis trunka nuo 15-20 min iki 2 val. ar ilgiau. Jo metu vaikelio galvutė slenka makštimi.
Stangos: Šiuo laikotarpiu sąrėmių jėgą padidina nevalingas diafragmos ir pilvo preso raumenų susitraukimas, vadinamas stangomis. Stangas galima sustiprinti ar susilpninti savo kvėpavimu. Ypač svarbu sušvelninti paskutinę stangą, kad išvengti tarpvietės plyšimo.
Taip pat skaitykite: Domanto Razausko biografijos apžvalga
Stangų refleksas: Stangų refleksas toks pats, kaip tuštinimosi - vaiko galvutei nusileidus giliau į dubenį ir prispaudus tiesiąją žarną prie kryžkaulio, refleksiškai susitraukia diafragma ir pilvo raumenys, padidindami spaudimą pilvo ertmėje, o tarpvietės raumenys atsipalaiduoja, palengvindami didįjį „išsituštinimo“ procesą. Natūralu, kad tuštintis lengviausia vertikalioje padėtyje, ypač tupint.
Tinkamiausios padėtys: prilaikomas tupėjimas, klūpojimas, padėtis keturiomis, gulėjimas ant šono. Visgi, kiekviena gimdyvė jaučia jai patogiausią padėtį. Man atrodo, natūralų gimdymą daug labiau palengvina kitokia mamos padėtis gimdymo metu - pasidomėk, būtent Kaune (krikščioniškuose) gydytojai gali leisti pagimdyt sėdint ant kedutės - tai daug labiau palengvina gimdymą negu stebuklingi preparatai Man padėjo tiesiog tupėti stumimo metu ir stumti instinktyviai, pagal savo pojučius, kai galvutė jau turėjo gimti, pristapdžiau, kad mankštis prisitaikytų ir neplištų. Geriau stumti per vieną saremį mzd 4 kartus, o ne vieną ilgą. klausiau akušerės tokios pagyvenusios, sakė, kad kai ji buvo jauna, nei viena moteris neplyšdavo. Ji įsitikinusi, kad tiesiog per staigiai liepiama išstumti vaikelį ir nespėja raumenys išsitempti. Nes gamtos taip jau sutvarkyta, kad leliukas neužauga didesnis, nei mama gali pagimdyti natūraliai. Ką manote. Gal galima kažkaip prašyti gimdant, kad neskubintų? Va, ta as irgi girdejau. Ale, reikia ne is visu jegu "rauti", o kai liepia stumti - per kelis kartus stumti, su trumpom pertraukom, kad viskas "ten" prisitaikytu. Cia kazkuriam forume net skaiciau, kaip viena panele tiksliai aprase, kaip nesuplysti
Placentos užgimimo laikotarpis
Užgimus kūdikiui, gimda ištuštėja, susitraukia, o po 10-15 min dėl vis stiprėjančio gimdos susitraukimo, placenta atsiskiria nuo jos sienelių ir su paskutiniu sąrėmiu užgimsta. Tai trečiasis (mūsų atveju, ketvirtasis) arba placentinis gimdymo laikotarpis, kurio metu moteris visada pakraujuoja ir netenka iki 500 ml kraujo. Kelias sekančias dienas po gimdymo dar bus jaučiami pavieniai skausmingi gimdos susitraukimai, ypač žindymo metu. Į normalų dydį gimda sugrįžta per 6 savaites po gimdymo.
Vidutiniškai placenta yra 22 cm ilgio ir 2-2,3 cm pločio, vidutinė masė - 500 g.
Vos gimęs naujagimis uždedamas mamai ant krūtinės. Tokiu būdu naujagimio oda apsisėja mamos odos bakterijomis, jos glėbyje jis greitai sušyla, nurimsta, girdint jos širdies plakimą
Kada kreiptis į gydytoją?
Neįmanoma tiksliai nustatyti akimirkos, kada prasideda gimdymas. Tai veikiau ne aktas, o procesas, kai Tavyje vykstantys fiziologiniai pokyčiai paruošia Tavo organizmą paleisti vaiką į pasaulį. Gimdos kaklelis palaipsniui sutrumpėja ir suminkštėja. Prasideda reguliarūs sąrėmiai, jie tampa dažnesni. Pasirodo kraujo (rudos spalvos) arba kruvinų gleivių.
Likus trims mėnesiams iki gimdymo veikiausiai jau esi pasitarusi su gydytoju, kaip elgtis, jeigu Tau atrodys, kad gimdymas prasidėjo. Tau gali atrodyti, kad jau gimdai, ne tik tada, kai taip bus iš tikrųjų, bet ir likus dar nemažai laiko iki gimdymo. Nesidrovėk paskambinti gydytojui arba akušerei, jeigu nutarsi, kad jau laikas! Akušerės ir gydytojai kasdien susiduria su moterimis, kurios nežino, ar joms iš tikrųjų prasidėjo gimdymas, ar ne.
Jeigu trūko gemalo dangalas ar įtari, kad nutekėjo priekiniai vaisiaus vandenys, kreipkis į savo gydytoją.
Kaip sumažinti skausmą gimdymo metu?
Kad per sąrėmius Tau mažiau skaudėtų, gali pasivaikščioti, pailsėti, išsimaudyti šiltoje vonioje ar po dušu. Nereguliarūs, nestiprėjantys pilvo ir nugaros skausmai praeina išsimaudžius šiltame vandenyje arba pamasažavus.
Nėštumo požymiai
Pagal tam tikrus savijautos pokyčius moteris gali įtarti esanti nėščia. Todėl yra išskiriami netikrieji, apytikriai ir tikrieji nėštumo požymiai, kuriems atsiradus galima įtarti arba patvirtinti nėštumą. Be abejonės, nesulaukus sekančių mėnesinių pirmos dienos ir įtariant galimą pastojimą, moteris turėtų vaistinėje įsigyti nėštumo testą ir jį atlikti.
Ginekologinės apžiūros metu, gydytojas akušeris-ginekologas pagal gimdos formos, dydžio ir konsistencijos pokyčius gali įtarti, kad moteris yra nėščia - nėštumo pradžioje gimda suminkštėja, būna netaisyklingos formos (nes išsigaubia kiaušinėlio implantacijos vieta), didėja (t.y. Pilvo apimties didėjimas - nuo 14 nėštumo savaitės, kuomet gimdos dugnas perauga gaktinės sąvaržos viršutinį kraštą. Pilvo apimties ryškėjimas yra pakankamai individualus požymis - vienai nėščiajai jis gali išryškėti anksčiau, kitai - vėliau. Vaisiaus judesiai - pirmakartėms po 20 nėštumo savaitės.
Folinės rūgšties svarba
Jeigu iki pastojimo moteris nevartojo folinės rūgšties, tai bent jau pastojusiai moteriai turi būti skiriama profilaktika foline rūgštimi pirmąjį nėštumo trimestrą (iki 12-os nėštumo savaitės). Moksliškai įrodyta, jog folinės rūgšties vartojimas po 0,4 mg nėštumo pradžioje iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio (įskilo stuburo spina bifida, besmegenystės anencephalia), lūpos-gomurio nesuaugimo, širdies ydų formavimosi tikimybę. Dar geriau, jeigu šiai ypatingai būsenai, nėštumui, moteris ruoštųsi iš anksto - t.y.
Gimdymo datos nustatymas
Kiekvienas gydytojas akušeris-ginekologas turi nėštumo trukmės, gimdymo termino apskaičiavimui skirtą palengvinimą - t.y. paskutinių mėnesinių datą (paskutinių mėnesinių pirmąją kraujavimo dieną).
- paskutinių mėnesinių 1 diena - 3 mėn.
- paskutinių mėnesinių 1 diena - 3 mėn.
- preliminari gimdymo data = paskutinių mėnesinių 1 diena - 3 mėn. + 7d.
- ankstyvąjį ultragarsinį tyrimą ( t.y.
Kūdikių pilvo diegliai
Kūdikių pilvo diegliai - nėra liga, tačiau smarkiai varginanti ir skausminga būklė, kurią būtina suvaldyti. Gydytojai teigia, kad pilvo diegliai - normalus ir natūralus vaiko augimo etapas, kurį tenka išgyventi kone visiems. Tiesa, vieniems jis būna mažiau skausmingas, kitiems - labai sunkus, todėl reikalaujantis didelės tėvelių kantrybės ir, aišku, žinių, kurios gali padėti ir palengvinti vaikelio būklę. Tik nedideliam skaičiui kūdikėlių dieglių priežastis yra kokia nors organinė liga. Apie antrą gyvenimo savaitę prasidėję pilvo diegliai kūdikiui, sulaukus 3-6 mėn., praeina.
Pagal medicininį apibrėžimą, kūdikių pilvo diegliai - tai dirglumo, nerimo ir verkimo priepuoliai, trunkantys daugiau nei 3 valandas per dieną ne mažiau nei 3 kartus per savaitę, dažniausiai prasidedantys vėlyvą popietę ar vakare. Visų pirma, vaikelis graudžiai verkia, dažniausiai tai būna vakarais ir naktį. Verkiant pilvukas būna kietas, išsipūtęs, kojytes vaikutis riečia prie pilvuko, rankytes prispaudžia prie kūnelio, veidelis parausta arba pabąla, atrodytų, tarsi jį kamuotų pilvo pūtimas. Kai dujos pasišalina, mamytės dažnai pastebi, kad vaikelis nustoja ir verkti.
Anksčiau buvo daug kalbama apie pilvo dieglių psichologinius ar socialinius veiksnius, taip pat apie ne mažiau svarbius biologinius komponentus: alergiją sukeliantį maistą ir žarnyno motorikos sutrikimus, galinčius būti kūdikių pilvo dieglių simptomų priežastimi. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama žarnyno mikrobiotai. Manoma, kad pilvuko diegliai - tai naujagimio organizmo reakcija į naują maisto patekimo būdą (įsčiose vaisius maitinosi per virkštelę) ir į iki tol sterilaus jo žarnyno apgyvendinimą įvairia mikrobiota. Kūdikiui gimus, jo žarnyno mikrobiota yra nebrandi, todėl ir atsiranda pilvo diegliai. Manoma, kad jie ypač vargina gimusius po cezario pjūvio operacijos.
Tinkama mityba padeda bręsti žarnyno mikrobiotai. Motinos pienas, maitinimas krūtimi - svarbūs veiksniai, kurie nuo pat pradžių padeda formuoti sveiką žarnyno mikrobiotą. Kaip jau minėta, dažniausiai diegliai nėra rimtos ligos išraiška, o natūralus kūdikio žarnyno adaptacijos procesas. Tačiau tai nereiškia, kad kūdikiui negalėtume padėti. Lactobacillus reuteri (L.reuteri) gali būti skiriama esant kolikai ir pilvo diegliams. Kadangi skirtinga kūdikių žarnyno mikrobiota nulemia skirtingus fermentinius procesus, kurie sukelia skirtingo laipsnio pilvo pūtimą, iškelta hipotezė, kad tam tikros laktobacilų padermės gali sumažinti kolorektalinę distensiją ir jos sukeliamą diskomfortą. Kūdikių pilvo pūtimas iš esmės yra natūrali kolorektalinė distensija. Šiai hipotezei įrodyti atliktas atsitiktinės atrankos, kontroliuojamas klinikinis tyrimas, kuriame motinos pienu maitinamiems kūdikiams, sergantiems pilvo diegliais, skirta L. reuteri 10e8kfv/5 lašų 1 k./d. 28 dienas. Kontrolinės grupės kūdikiai gaudavo simetikoną. Šių kūdikių verkimo trukmė (min./d.), kurią fiksavo tėvai, buvo lyginama su kontrolinės grupės vaikų verkimo trukme. Paaiškėjo, kad L. reuteri grupėje verkimo laikas buvo 65 proc. trumpesnis negu simetikono grupėje jau po 2 savaičių ir išliko statistiškai reikšmingai trumpesnis per visą tyrimo laikotarpį (1). Skiriant šiuos probiotikus neišnešiotiems kūdikiams, verkimo trukmė taip pat tapo reikšmingai trumpesnė po 30-ties gydymo L. reuteri dienų, palyginti su placebo grupe. Atliktas dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas tyrimas su 46 kūdikių kolika sergančiais ligoniais, kurie maitinti motinos pienu (2). Probiotikas L. reuteri DSM 17 938 (108 ksv/p.) buvo duotas 21 dieną 25 kūdikiams, o 21 duota placebo. Po gydymo L. reuteri DSM 17 938 grupėje verkimo laikas sutrumpėjo iki 35 min./p., o placebo grupėje buvo 90 min./p. (p<0,022). L. reuteri grupėje, palyginti su placebu, buvo gerokai daugiau kūdikių, kuriems sumažėjo verkimo laikas 50 proc. 7-ą (20 vs. 8; p<0,006), 14-ą (24 vs. 13; p<0,007) ir 21-ą gydymo parą (24 vs. 15; p<0,036). Be to, dirbtinai maitinamiems kūdikiams su pieno mišiniu skiriant L. reuteri, sumažėja atpylinėjimas, padažnėja tuštinimasis, pagreitėja skrandžio išsituštinimas (2). Po gydymo tik L. reuteri grupėje ryškiai padaugėjo laktobakterijų išmatose (p<0,002) ir sumažėjo Escherichia coli bei amoniako (p<0,001). Padidėjęs E. coli kiekis rastas kūdikių kolika sergantiems ligoniams (1). Šalutinio poveikio reiškinių, t. y. tuštinimosi, atsirūgimo, svorio pokyčių, nebuvo. Padaryta išvada, kad L. reuteri DSM 17938 (108 ksv/p.) gali būti skiriamas kūdikių kolikai gydyti. Šiuos duomenis patvirtino ir naujausias tyrimas, atliktas su 80 natūraliai maitinamų (vien tik ar daugiau nei 50 proc. maisto iš mamos pieno) iki 5 mėnesių kūdikių, kurie sirgo kūdikių kolika. Jie buvo suskirstyti į 2 grupes po 40 vaikų. Pirmosios grupės kūdikiai gavo L. reuteri DSM 17938 10 x 8 ksv/p., o kontrolinėje grupėje - placebo. Gydymo trukmė - 21 para. Paaiškėjo, kad verkimas labiau sumažėjo probiotikų grupėje tiek po 7-ių, tiek po 14-os, 21-os ir 28-ių gydymo dienų (p=0,001). Viso tyrimo metu vidutinis verkimo laikas buvo mažesnis probiotikų grupėje nei placebo (3). L. reuteri DSM 17938 efektyvumą gydant kūdikių koliką patvirtino ir atlikta mokslinių tyrimų sisteminė analizė (4). Naujausias perspektyvinis, atsitiktinės imties, dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas daugiacentris tyrimas tyrė L. reuteri (DSM 17938) įtaką kolikos profilaktikai. Tyrime dalyvavo 468 kūdikiai, įtraukti į tyrimo grupes 3-ią gyvenimo dieną. 238 kūdikiams 30 dienų buvo duota L. Reuteri (DSM 17938; 108 ksv/p.), o 239 - placebas. Po gydymo L. reuteri DSM 17938 grupėje verkimo laikas sutrumpėjo 53 proc., palyginti su placebo (38 vs. 71 min.; P<0,01), padažnėjo tuštinimasis. Padaryta išvada, kad L. reuteri DSM 17938 (108 ksv/p.) gali būti skiriamas kūdikių kolikos profilaktikai (Indrio F. et al. Probiotic supplementation for prevention of functional gastrointestinal disorders in the first month of life: an Italian multicentric study. bakterija L. reuteri yra vienintelis šiuolaikiniais moksliniais metodais įrodytas, už placebą efektyvesnis gydymo metodas vaikams, sergantiems pilvo diegliais. Reikia žinoti, kad pilvuko diegliai jokiu būdu nereiškia, kad reikia nutraukti maitinimą krūtimi. Be abejo, visada reikia pasitarti su gydytoja, ji rekomenduos, kaip mamytei sureguliuoti savo mitybą, kokių produktų vengti, nes jie irgi gali skatinti dieglių atsiradimą. Taip pat mamytė turėtų stebėti, kad kūdikėlis taisyklingai žįstų, kad neprirytų oro. po maitinimo 15-20 min.
Nėštumas vėlesniame amžiuje
Šiandien Lietuvoje moterys vis dažniau atideda gimdymą vėlesniam amžiui. Vidutinis gimdyvių amžius šalyje siekia beveik 30 metų, o nemažai moterų susilaukia vaikų ir perkopusios 35-40 metų. Tokį pasirinkimą lemia įvairios priežastys: noras baigti mokslus, siekti karjeros, įsigyti būstą, pakeliauti ar tiesiog pagyventi dėl savęs. Vis dėlto, nėštumas vėlesniame amžiuje gali būti susijęs su tam tikrais iššūkiais ir rizikomis.
Vėlesnio amžiaus nėštumo rizikos:
Nors kiekvienas nėštumas yra individualus, vyresnio amžiaus moterims gali būti sunkiau pastoti. Sulaukus 30 metų, kiaušidžių rezervas - kiaušidžių gebėjimas užauginti ir subrandinti apvaisinimui tinkamus folikulus ir kiaušialąstes - pradeda mažėti. Šį procesą gali paskatinti ne tik amžius, bet ir patirtos operacijos, endometriozė, chemoterapija, radioterapija bei genetiniai veiksniai. Gydytojai, įvertinę visas rizikas ir atlikę reikiamus tyrimus, stengiasi numatyti galimas komplikacijas.
Kuo moteris vyresnė, tuo didesnė persileidimo rizika. Manoma, kad sulaukus 45 metų, persileidimu baigiasi vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų. Senstant kinta hormonų pusiausvyra, gali sutrikti gimdos veikla. Tyrimai rodo, kad 40 metų ir vyresnės moterys dažniau gimdo prieš laiką. Tai gali būti susiję su hipertenzija, pagalbiniu apvaisinimu, diabetu, invazinėmis procedūromis nėštumo metu ir placentos pirmeiga.
Vyresnio amžiaus nėščiosios dažniau serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu, o jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc. Taip pat didėja rizika susirgti nėščiųjų hipertenzija. Dėl hormonų pokyčių gimdymą dažniau tenka skatinti.
Bet kuriai nėščiajai rizika susilaukti chromosomine ar genetine liga sergančio kūdikio siekia apie 3-5 proc. Tačiau ši rizika didėja didėjant moters amžiui. Pavyzdžiui, 35 metų moteriai tikimybė susilaukti kūdikio su patologija yra 1 iš 300, o 45 metų - jau 5 proc. Dėl to vyresnėms nėščiosioms dažnai skiriami genetiniai tyrimai, kuriuos galima atlikti jau nuo 9-12 nėštumo savaitės.
Rekomendacijos nėščiosioms:
Planuojant nėštumą ir jo metu ypač svarbi folio rūgštis, kurios trūkumas siejamas su nervinio vamzdelio defektu. Taip pat svarbūs vitaminai B12, D ir kt. Vos įtarus nėštumą, o dar geriau - prieš pastojant, reikėtų pradėti gyventi taip, lyg lauktumėtės. Kuo mažesnis nėštumas, tuo kenksmingi faktoriai gali būti žalingesni besivystančiam embrionui.
Sveikatos priežiūros specialistai nėštumo metu rekomenduoja valgyti tik termiškai apdorotą maistą, kad būtų sumažinta bakterinių ir parazitinių infekcijų rizika. Taip pat svarbu laikytis higienos ir tinkamai nuplauti vaisius ir daržoves, jei jie bus vartojami švieži.
#