Sepsis nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas

Sepsis - tai gyvybei pavojinga būklė, kuri gali išsivystyti nėštumo metu ir po gimdymo. Sepsis yra sisteminė uždegimo reakcija į infekciją, kurią sukelia bakterijos ir jų toksinai. Ši būklė reikalauja skubios medicininės pagalbos, nes sparčiai progresuodama gali sukelti kraujotakos nepakankamumą, daugybinių organų veiklos sutrikimą ar net mirtį.

Sepsio apibrėžimas ir priežastys

Sepsis - sisteminė uždegimo reakcija į kliniškai aiškų infekcinį procesą, nulemta bakterijų ir jų toksinų išplitimo. Sepsis po gimdymo - iki 42-os dienos po gimdymo atsiradęs sepsis. Jis išlieka viena dažniausių motinų mirčių priežasčių. Moterų mirštamumas sunkios eigos sepsio atveju yra 20-40 proc., sepsinio šoko atveju - apie 60 proc. Sepsį gali sukelti bet kurios vietos infekcija, jei yra palankių sąlygų. Sepsis vystosi ne tik dėl bakterijų, bet ir dėl kitų infekcijos sukėlėjų, kai imuninė sistema nebesugeba kontroliuoti uždegimo, o pradeda kenkti pačiam organizmui.

Dažniausiai sepsį po gimdymo sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas (Streptococcus pyogenes), E. coli ir kitos bakterijos. Infekcija yra polimikrobinė, apie 90 proc. atvejų.

Rizikos veiksniai

Sepsis gali paveikti bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo amžiaus ar sveikatos būklės, tačiau didžiausia rizika kyla kūdikiams, senyvo amžiaus žmonėms ir pacientams su silpnesne imunine sistema.

Sepsio simptomai ir požymiai

Sepsio simptomai ir požymiai gali būti silpnesni, palyginti su ne nėščių moterų, tačiau ligos progresavimas gali būti daug greitesnis. Galimo sepsio simptomai ir požymiai yra karščiavimas, hipotermija, tachikardija, tachipnėja, hipoksija, hipotenzija, oligurija, psichikos būklės sutrikimas ir neveiksmingas gydymas. Kuo minėtų simptomų ir požymių daugiau, tuo sepsio tikimybė didesnė.

Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu

Sepsio eiga vystosi greitai ir gali progresuoti nuo lengvų požymių iki gyvybei pavojingos būklės per labai trumpą laiką.

Sisteminė uždegiminė reakcija (SIRS)

Organizmas pradeda stipriai reaguoti į infekciją: išskiria daug uždegiminių medžiagų, pakyla temperatūra, pasikeičia širdies ir kvėpavimo ritmas.

Sepsis

Kai uždegiminė reakcija ima veikti ne tik infekcijos vietą, bet visą organizmą, sutrinka kraujotaka, pradeda veikti vidiniai organai.

Septinis šokas

Tai pavojingiausia sepsio forma. Kraujospūdis nukrenta pavojingai žemai, nepavyksta atstatyti net leidžiant skysčius ar vaistus.

Diagnostika

Pogimdyminio endometrito diagnozė yra klinikinė, dažniausiai nustatoma pasireiškus karščiavimui po gimdymo, kurio negalima paaiškinti kitomis priežastimis.

Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai

Tyrimai, kurie gali būti atliekami įtarus sepsį:

  • Bendras kraujo tyrimas.
  • Kraujo biocheminiai tyrimai.
  • Kraujo dujų, šarmų ir rūgščių balanso tyrimas.
  • Laktatų koncentraciją kraujo serume būtina ištirti per 6 valandas nuo įtarimo, kad yra sunkios eigos sepsis.
  • Krešumo sistemos tyrimai.
  • Šlapimo tyrimas.
  • Du kraujo pasėliai: iš periferinės venos (bent vienas pasėlis), iš kiekvieno intraveninio kateterio (jei kateterizuota 48 val.).
  • Pasėlis iš kitų galimų infekcijos vietų (pvz., žaizdos, plaučių).
  • Rentgenogramos.
  • Echoskopijos.

Gydymas

Sepsis gydomas intensyviai ir skubiai, nes tai gyvybei pavojinga būklė, kuri gali greitai progresuoti. Gydymas paprastai atliekamas ligoninėje, dažnai - reanimacijoje ar intensyvios terapijos skyriuje. Tikslas - sustabdyti infekciją, palaikyti organų veiklą ir išvengti komplikacijų.

Įtarus, kad yra sepsis, antibiotikų terapija į veną pagal numanomą sukėlėją (5 lentelė) turi būti pradėta kiek galima greičiau per pirmą valandą.

Kitas gydymas: tromboembolijos profilaktika, stresinių opų profilaktika, hiperglikemijos koregavimas (kai gliukozės kiekis >10 mmol/l). Jei reikalingas chirurginis įsikišimas - nedelsti. Žaizdą, pūlinį atverti, išvalyti, šalinti; jei įtariama, kad gimdoje yra placentos likučių, gimdą patikrinti ranka ar instrumentais.

Antibiotikai

Gydymas pradedamas nedelsiant, dažnai dar nelaukiant pasėlio rezultatų.

Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas

Skysčių terapija (infuzijos)

Į veną lašinami skysčiai padeda palaikyti kraujospūdį, kraujotaką ir aprūpinimą deguonimi.

Antibiotikų pasirinkimas:

Infekcijos lokalizacijaAntibiotikai
Endometritas (lengvas, po natūralaus gimdymo)cefuroksimas 250-500 mg 2k./d. * Geriamieji antibiotikai rekomenduojami nesunkaus endometrito, kuris dažniau atsiranda po natūralaus gimdymo ir jau išvykus į namus, atvejais. Rekomenduojamas 7 d. gydymo kursas. Jei per 48 val. nuo geriamųjų antibiotikų vartojimo pradžios teigiamo poveikio nėra, vaistų injektuojama į veną.** Jeigu po 48-72 val. nuo gydymo pradžios būklė negerėja, reikia įtarti, kad endometritas sukeltas kitų mikroorganizmų, atsparių antibiotikams, arba reikia įvertinti kitas karščiavimo po gimdymo priežastis.
Endometritas (sunki eiga)penicilinas 2-3mln. kas 6-8 val. + gentamicinas 3-5 mg/kg kas 24 val. arba ampicilinas 1g kas 6 val. + gentamicinas 3-5 mg/kg kas 24 val. arba cefuroksimas 1,5g į/v kas 8 val. + klindamicinas 600 mg -1,2g kas 6-8 val. arba cefuroksimas 1,5g į/v kas 8 val. + gentamicinas 3-5 mg/kg kas 24 val. Jeigu moters būklė nėra sunki ir nėra būtina jos gydyti ligoninėje. Rekomenduojamas 10-14 d. gydymo kursas. Jei per 48 val. nuo geriamųjų antibiotikų vartojimo pradžios teigiamo poveikio nėra, vaistų injektuojama į veną.* Jeigu po 48-72 val. nuo gydymo pradžios būklė negerėja, reikia įtarti, kad endometritas sukeltas kitų mikroorganizmų, atsparių antibiotikams, arba reikia įvertinti kitas karščiavimo po gimdymo priežastis.
Sepsis (empirinis gydymas)ampicilinas 1g kas 6 val. + gentamicinas 3-5 mg/kg kas 24 val. arba cefuroksimas 1,5g kas 8 val. + gentamicinas 3-5 mg/kg kas 24 val. arba cefotaksimas 1g kas 6-12 val. + gentamicinas 3-5 mg/kg kas 24 val. arba klindamicinas 600 mg-1,2g kas 6-8 val. + ampicilinas 1g kas 6 val. + gentamicinas 3-5 mg/kg kas 24 val. arba cefuroksimas 1,5g kas 8 val. + klindamicinas 600 mg-1,2g kas 6-8 val. arba penicilinas G 4mln. kas 4 val. arba cefazolinas 1-2g kas 6 val. + vankomicinas 15mg/kg kas 12 val. arba penicilinas G 4mln. + cefuroksimas 1,5g kas 8 val. arba ciprofloksacinas 200-400 mg kas 8-12 val. arba cefotaksimas 1g kas 6-12 val. arba cefuroksimas 1,5g į/v kas 8 val. arba cefuroksimas 1,5g į/v kas 8 val. + klindamicinas 600 mg-1,2g kas 6-8 val. arba cefuroksimas 1,5g kas 8 val. + cefotaksimas 1g kas 6-12 val. arba cefuroksimas 1,5g kas 8 val. + cefotaksimas 1g kas 6-12 val. arba ko-amoksiklavas 1,2 g kas 8 val. arba azitromicinas 500 mg kas 24 val. arba klaritromicinas 500 mg kas 12val. arba cefuroksimas 1,5g į/v kas 8 val. + azitromicinas 500 mg kas 24 val. arba klaritromicinas 500 mg kas 12val. arba azitromicinas 500 mg kas 24 val. arba klaritromicinas 500 mg kas 12val. arba piperacilinas-tazobaktamas 4,5g kas 6-8 val. arba piperacilinas-tazobaktamas 4,5g kas 6-8 val. arba meropenemas 500 mg-1g kas 8val. arba meropenemas 500 mg-1g kas 8val. arba cefazolinas 1g kas 6 val. + vankomicinas 15 mg/kg kas 12 val. + klindamicinas 600 mg-1,2g kas 6-8 val.

Komplikacijos

Sepsis gali sukelti rimtų, gyvybei pavojingų komplikacijų, ypač jei gydymas nepradedamas laiku. Komplikacijos dažniausiai susijusios su organų nepakankamumu, kraujotakos sutrikimais ir ilgalaikėmis sveikatos pasekmėmis. Net jei žmogus išgyvena sepsį, gali prireikti ilgo reabilitacijos laikotarpio.

Profilaktika

Sepsio galima išvengti, jei imamasi tinkamų prevencinių priemonių infekcijų kontrolėje, sveikatos priežiūroje ir asmens higienoje. Kadangi sepsis išsivysto kaip komplikacija nuo infekcijos, pagrindinis tikslas - užkirsti kelią infekcijoms arba laiku jas atpažinti ir gydyti. Vietinė infekcinių ligų kontrolės tarnyba turi būti informuota apie moterį, kuriai galima MRSA, Str. pyogenes ar bakterijų, išskiriančių plataus poveikio beta-laktamazes sukelta infekcinė liga.

Kitos infekcijos nėštumo metu ir po gimdymo

Įvairios infekcijos nėštumo metu kelia pavojų tiek mamai, tiek ir vaisiui. Kitos infekcijos po gimdymo dažniausiai paveikia reprodukcinę sistemą, ypač gimdą, makštį ir perineumą. Po gimdymo šios sritys yra ypač pažeidžiamos dėl galimų traumų, chirurginių procedūrų ir infekcijų. Gimdos gleivinė, kuri po gimdymo turi atsistatyti, gali tapti infekcijos taikiniu. Be to, imuninė sistema po gimdymo gali būti silpnesnė, kas padidina infekcijų riziką.

Kitos infekcijos po gimdymo apima įvairias infekcijas, kurios gali atsirasti po vaiko gimimo. Jos gali būti bakterinės, virusinės ar grybelinės, ir gali pasireikšti skirtingose kūno dalyse. Šios infekcijos yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų komplikacijų motinai, įskaitant sepsį, ilgalaikį sveikatos pablogėjimą ar net mirtį.

Kitos infekcijos po gimdymo gali būti sukeltos įvairių veiksnių. Pagrindinės priežastys apima bakterijų, tokių kaip Streptococcus ar Staphylococcus, patekimą į organizmą per žaizdas ar gleivines. Taip pat, jei motina turėjo infekcijų nėštumo metu, tai gali padidinti riziką po gimdymo. Hormoniniai pokyčiai, sumažėjusi imuninė sistema ir netinkama higiena taip pat gali prisidėti prie infekcijų atsiradimo.

Pagrindiniai simptomai gali apimti karščiavimą, šaltkrėtį, skausmą pilvo apačioje, nemalonų kvapą iš makšties, išskyras, kurios gali būti neįprastos, ir bendrą silpnumą.

Norint diagnozuoti kitas infekcijas po gimdymo, gydytojai dažnai atlieka fizinį tyrimą ir anamnezę. Papildomi tyrimai gali apimti kraujo tyrimus, šlapimo tyrimus ir kultūras, kad būtų galima nustatyti bakterijas ar virusus. Kartais gali prireikti ultragarsinio tyrimo, kad būtų galima įvertinti gimdos ir kitų organų būklę.

Kitos infekcijos po gimdymo gydomos priklausomai nuo infekcijos tipo. Bakterinės infekcijos dažniausiai gydomos antibiotikais, kurie padeda kovoti su bakterijomis ir sumažinti uždegimą. Grybelinės infekcijos gali būti gydomos antimycotiniais vaistais. Be to, svarbu užtikrinti gerą higieną ir, jei reikia, poilsį, kad organizmas galėtų atsigauti. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją ir probiotikų vartojimą, kurie padeda atkurti natūralią mikroflorą ir stiprina imuninę sistemą.

Infekcijų pavyzdžiai nėštumo metu:

  • Cistitas
  • Inkstų uždegimas
  • Pienligė
  • Bakterinė vaginozė
  • Peršalimas
  • Gripas
  • Koronavirusas (COVID-19)
  • Vėjaraupiai
  • Raudonukės
  • Vaisiaus dangalų chorioamnionitas
  • B grupės streptokokų sukeltos infekcijos
  • CMV infekcija
  • Parvovirusinė infekcija
  • Toksoplazmozė
  • Pūslelinė
  • Hepatitas B
  • Chlamidiozė
  • ŽIV

Sepsis naujagimiams

Sepsis - rimta ir pavojinga medicininė būklė - gali išsivystyti ir naujagimiams. Jis prasideda organizmui labai audringai reaguojant į infekciją. Dėl sepsio sutrinka kraujotaka - naujagimio galūnės ir gyvybiškai svarbūs organai nepakankamai aprūpinami krauju. Dėl to gali išsivystyti organų nepakankamumas, grėsti rimtas pavojus vaikelio gyvybei.

Neonatalinis sepsis gali pasireikšti bet kuriam naujagimiui, tačiau dažniau juo suserga neišnešioti naujagimiai. Pagrindinė priežastis - jų imuninė sistema dar nėra subrendusi, tinkamai išsivysčiusi. Neišnešioti naujagimiai neturi antikūnų, kurie juos apsaugotų nuo bakterijų. Kurių svoris yra mažas (t. y. mažesnis nei 2500 g).

Dažniausia naujagimių sepsio priežastis - bakterinės infekcijos. Žarninės lazdelės (E. coli), B grupės streptokokai, Staphylococcus aureus ir kt. Virusai, grybeliai ir parazitai. Daugelis sepsio simptomų yra būdingi ir kitoms infekcijoms bei ligoms. Gelsvo atspalvio oda ir akių baltymai (t. y. gelta).

Naujagimiams sepsis vystosi skirtingai. Naujagimiai, kuriems pasireiškia ankstyvasis sepsis, užsikrečia nuo mamos dar prieš gimdymą arba jo metu. Infekcija vystosi po sąlyčio su tam tikrų rūšių bakterijomis. Vėlyvosios formos sepsiu naujagimiai užsikrečia jau po gimdymo. Sepsį gali sukelti aplinkoje (t. y. jau ne mamos organizme) esančios bakterijos. Jos dažniausiai perduodamos per medicininę įrangą - kateterius, intubacinius vamzdelius ir kt. Medikai sepsiui diagnozuoti vadovaujasi konkrečiomis gairėmis, atsižvelgdami į simptomus. Labai svarbu naujagimių sepsį pradėti gydyti kuo skubiau. Gali išsivystyti ir meningitas (smegenų membranų uždegimas). Siekiant išvengti infekcijos perdavimo naujagimiui, medikai gali skirti antibiotikų.

Į gydymo įstaigą būtina kreiptis, jei naujagimis yra neramus, irzlus, sunkiai kvėpuoja, jo oda vėsi, blyški, daugiau nei 12 val. vaikelis nesišlapino ir nesituštino. Tačiau taip pat svarbu turėti omenyje, kad naujagimių sepsis yra viena pagrindinių mirties priežasčių, tad kuo skubiau pradedama gydyti, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.

tags: #sepsis #nestumo #metu