Žaislai - neatsiejama vaikystės dalis, atspindinti kultūrą, tradicijas ir socialinius pokyčius. Lietuvoje senovinių žaislų istorija yra turtinga ir įvairi, siekianti šimtmečius. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip senoviniai žaislai atspindi Lietuvos kultūrinį paveldą, kokias funkcijas jie atliko ir kokią reikšmę turi šiandien.
Žaislų Muziejų Kūrimosi Istorija
Mintis Lietuvoje steigti žaislų muziejų kilo dirbant mokslinį darbą. Renkant medžiagą, tyrinėjant gretimų šalių archeologinius ir istorinius šaltinius, etnografinę medžiagą, buvo lankomasi ne tik archeologijos muziejuose, bet ir įvairiuose vaikų muziejuose. Tokių muziejų eksponatai yra įrankis, padedantis vaikams perteikti per žaidimą bet kokią informaciją. Per žaidimą, žaislus, vaikams labai priimtina forma galima paaiškinti evoliuciją, ar tai kalbėtume apie mašinų atsiradimą, ar odontologo techniką.
Žaislų Muziejai Užsienyje
Estijoje yra atskiri vaikų muziejai arba vaikų žaislų muziejai. Pirmiausia, labai gražus ir didelis žaislų muziejus Tartu mieste, taip pat Taline. Vakarų Europoje turbūt kiekviename didesniame mieste yra vienoks ar kitoks, didesnis ar mažesnis muziejus. Vienuose jų eksponatai, muziejinės vertybės, išdėliotos kaip klasikinių muziejų vitrinose, o kituose, kas man labai patiko, ekspozicijos pritaikytos daugiau vaikams, kad jie galėtų viską pačiupinėti, pajunginėti, patikrinti, kaip tai veikia, arba kodėl taip veikia. Tas ekspozicijos pritaikymo vaikams principas palaipsniui ateina ir į Lietuvą. Muziejininkai orientuojasi į visas amžiaus grupes. Nėra išskiriama, kad, pavyzdžiui, ekspozicija skirta arba tik suaugusiems, arba tik vaikams. Jeigu muziejus padaro ekspoziciją, ji būna klasikinė. Dažnai tokia klasikinė ekspozicija yra papildoma kokia nors edukacine programa ar įvairiomis pramogomis.
Žaislų Muziejaus Vizija Lietuvoje
Kaip pastebi vienas jo steigėjų Povilas Blaževičius, muziejus taip pat vykdys edukacinio centro vaikams funkcijas. Per žaidimus ir kitus eksponatus, kuriuos, skirtingai nei daugelyje kitų muziejų, bus galima pačiupinėti, vaikai bus mokomi pasaulio istorijos. Muziejaus vizija yra pristatyti žaislus nuo pačių seniausių laikų iki pat nūdienos. Tai ir etnografiniai žaislai, ir XX ar XXI amžiaus žaidimai. Nemaža dalis žaislų yra atvežti, patekę kaip dovanos arba gauti prekybos keliu. Neapsiribosime vien tik lietuviškais žaidimais. Šiuo metu kuklioje muziejaus kolekcijoje didesnė dalis žaislų yra iš buvusios Tarybų Sąjungos teritorijos. Žaislų gamybos lyderiai yra japonai. Manau, neapsiribosime žaislais tik vaikams. Į ekspozicijas įtrauksime ir stalo žaidimus, nes jie Lietuvoje pažįstami jau nuo XIII a. - beveik 700 metų įvairiausi stalo žaidimai yra žinomi, mėgstami ir žaidžiami.
Eksponatų Atranka ir Restauravimas
Šiuo metu džiaugiamės visais į muziejų patekusiais, atneštais ar dovanotais eksponatais. Tiesiog kartais tie žaislai būna ir suplyšę, ir surūdiję, ir taip paveikti visokių gamtinių sąlygų, kad tenka imtis restauravimo darbų. Labai skirtingos tų žaislų medžiagos, todėl labai skirtingas ir jų restauravimas. Pavyzdžiui, plastikiniai žaislai yra iš tikrųjų labai neatsparūs aplinkai ir jos poveikiui, vaikų žaidimams jais. Ypač senieji plastikai itin skilūs ir lūžūs, labai sunku juos restauruoti, bet kuo toliau, tuo labiau mūsų draugų ir padėjėjų ratas plečiasi. Kai kuriuos žaislus tikrai bus galima pačiupinėti, žinoma, ne visus. Matyt reikės tam tikrus kriterijus įsivesti, kiek dirbinys atsparus arba tvirtas. Vieni žaislai iš tikrųjų nebijo čiupinėjimo ir nei amžius, nei lietus, nei sniegas jiems nebaisūs. Bet yra kiti, trapūs. Juos reikia saugoti. Tačiau mes jau dabar pradėjome gaminti seniausių žaislų kopijas, kurias tikrai bus galima pačiupinėti, pažaisti. Žmonės iš tikrųjų domisi ir dovanoja. Matyt, padeda ir žiniasklaidos susidomėjimas projektu. Kaip visada, vieni iš jų yra vertingesni, kiti yra mažiau vertingi. Bet žaislo kaina - toks sunkiai apibrėžiamas dalykas. Turbūt žaislo vertę galima apibrėžti vaiko meile jam.
Taip pat skaitykite: Žaidimų aprašymai
Lietuvos Žaislų Muziejaus Veikla
Muziejus turbūt ne pats tinkamiausias pavadinimas įstaigai. Neabejoju, kad pasiūlysime įvairiausių užsiėmimų vaikams. Planuojame įvairiausių edukacinių užsiėmimų - mokymąsi per žaidimus, žaislus.
Žaislų muziejaus įkūrimo idėja kilo, kai vienas iš steigėjų Povilas Blaževičius rengė disertaciją seniausiųjų Lietuvos žaislų tema. Tuomet diskutavome ne tik apie tai, kokie žaislai buvo, kaip reiktų interpretuoti archeologijos duomenis, bet kartu ir apie mokslo bei tyrimų prasmę. Surinkta medžiaga buvo išties gausi ir įdomi. Mąstėme, negi ji nuguls tik disertacijoje ir monografijoje. Tuo labiau, kad Lietuvoje tuo metu nebuvo muziejaus, pristatančio žaislų paveldą ir muziejaus, orientuoto į šeimas. Tikime, kad yra svarbu sudaryti galimybes kultūroje dalyvauti visai šeimai kartu, o vaikų įtraukimas į kultūros paveldo pažinimą yra svarbus jų lavinimui ir visuomenės ateičiai bendrąją prasme.
2010 metais kovo 8 dieną įregistravome viešąją įstaigą „Žaislų muziejus“ ir pradėjome viešinti muziejaus atidarymo idėją. Porą metų užtrukome ieškodami vietos, kur būtų galima fiziškai įkūrti muziejų ir priimti lankytojus, besidominančius žaislų ir žaidimų paveldu bei norinčių praleisti laisvalaikį kartu su šeima. Mums pasisekė, kad Vilniaus miesto savivaldybė palaikė šią idėją ir lengvatinėmis sąlygomis išnuomojo patalpas Vilniaus senamiestyje, Šiltadaržio gatvėje. 200 kvadratinių metrų patalpose ėmėme kurti ir vystyti Žaislų muziejų.
2012 metų gruodžio 7 diena tapo mums patiems labai svarbia ir įsimintina diena - Žaislų muziejus buvo oficialiai atidarytas kartu su Vilniaus miesto meru Artūru Zuoku ir Lietuvos Respublikos švietimo ir tuo metu kultūros ministro pareigas ėjusiu Gintaru Steponavičiumi ir būriu mums svarbių svečių.
2013 metais muziejus tapo Lietuvos muziejų asociacijos tikruoju nariu. Nuo 2017 m. muziejus yra ir Hands On! International Association of Children in Museums narys. Atidarę muziejų lankytojus pasitikome su pirmąja ekspozicija „Seniausieji Lietuvos žaislai“, kurioje iš esmės ir buvo pristatyta dr. P. Blaževičiaus disertacija „Žaislai ir žaidimai Lietuvoje XIII - XVII a. remiantis archeologijos duomenimis“. Ilgainiui ši ekspozicija pasipildė naujausius mokslinius tyrimus apie vaikų darbą Viduramžiais pristatančia ekspozicijos dalimi „Vaikai ir plytos“ - kurios įrengimą parėmė kredito unija „Saulėgrąža“. Džiaugiamės gavę licenziją iš Vienos meno istorijos muziejaus eksponuoti originalaus dydžio XVI a. Peter Breigel vyresniojo paveikslo „Vaikų žaidimai“ kopiją. Šis paveikslas leidžia lankytojams dar akivaizdžiau pamatyti, kad Lietuvos archeologinė medžiaga yra gausi ir reikšminga, o žaidimas ir žaismingumas yra universalus fenomenas.
Taip pat skaitykite: Lietuviškų vardų lobynas
Toliau rinkome medžiagą bei plėtėme muziejaus kolekciją, siekdami palaipsniui papasakoti nuoseklią žaislo istoriją nuo seniausių laikų iki XX a. pabaigos. Mūsų laikmečio kol kas nesiekiame pristatyti, duodami jam dar ramiai tekėti iki tol, kol jį imsime analizuoti. Taip po metų atsirado Akmens amžiaus laikotarpiui skirta ekspozicijos erdvė, o po kelerių metų XIX a. pabaigai ir XX a. pradžiai skirtas pasakojimas apie vaikystę kaime ir mieste. XX a. antrosios pusės žaislų originalai yra gausiausia muziejus fondų dalis, nes ji vis dar gausiai pildoma. Lankytojai dovanoja netikėtai rūsiuose ar palėpėse surastu senus žaislus, kartais sulaukiame ir ilgai saugotų žaislų, tačiau žmonės apsisprendžia, kad nebėra prasmės laikyti jų namuose. Taip muziejaus fondai gausėja atverdami galimybes žaislus ne tik parodyti, bet leisti juos išmėginti.
Esame nepaprastai dėkingi visiems artimiesiems ir draugams, kurie palaikė mūsų entuziazmą, padėjo remontuoti, įrengti, kalti ir dažyti, sugalvoti ir išpiešti, sukurti, pagaminti ir kartu tikėti, jog tokia įstaiga musų miestui ir šaliai yra reikalinga. Dėkojame lankytojams, kurie suprato mūsų idėją ir mielai įsitraukė į žaislų istorijos tyrinėjimus. Taip mes kartu su jais mokėmės, kūrėme toliau ir gilinome savo patirtį.
Žaislų Muziejaus Apdovanojimai
Žaislų muziejus yra sulaukęs apdovanojimų, kurie mums labai svarbūs įsivertinant, ar teisingu keliu einame:
- 2013 metais Lietuvos archeologijos draugija steigėjui archeologui dr. Povilui Blaževičiui suteikė Metų archeologo vardą už senovės žaislų ir žaidimų tyrimus ir jų rezultatų sklaidą.
- 2014 metais Žaislų muziejus Europos muziejų akademijos ir tarptautinės vaikų muziejus vienijančios organizacijos HANDS ON Bolonijos knygų mugėje paskelbtas tarp dešimties stipriausių kultūros įstaigų edukacijas ir ekspozicijas pritaikiusių vaikams iki 13 metų.
- 2015 metais Žaislų muziejus buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos už edukacinę veiklą su vaikais ir jaunimu.
- 2018 metais 2022 metais Kultūros paveldo departamento ir Lietuvos archeologijos draugijos apdovanojimas įteiktas už sėkmingas Žaislų muziejaus edukacines veiklas vaikams ir šeimoms, siekiant atskleisti archeologo profesijos svarbą ir archeologinių žaislų ryšį su istorinio žaidėjo kasdieniu gyvenimu.
- Hands On! Tarptautinė vaikų muziejuose asociacija suteikė Žaislų muziejui kokybės ženklą. Muziejus yra patvirtintas kaip „Home of 21st Century Education“ („XXI amžiaus švietimo namai“) judėjimo ambasadorius.
Dr. Žaislų muziejus džiaugiasi, kad Vilniaus miesto savivaldybė remia muziejaus veiklą ir patalpas Šiltadaržio g. 2 nuomoja lengvatinėmis sąlygomis. Edukacinių projektų įgyvendinimą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.
Pasaulinio Garso Žaislų Muziejai
Pasaulyje yra daug įvairių žaislų muziejų. Vieni jų koncentruojasi į tam tikros rūšies žaislus, kiti eksponuoja pačius įvairiausius, kuriuose yra tūkstančiai eksponatų. Kiekvienas jų formuoja savitą patirtį, kai norime sužinoti, kaip žaislai atsirado, kokia buvo jų raida bei kokią reikšmę jie turi vaikų vystymuisi.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Knygos darželio auklėtojams
- Žaislų muziejus (Spielzeugmuseum) Niurnberge (Vokietija): Muziejuje sukaupta didžiulė įvairių istorinių laikotarpių žaislų kolekcija, kurioje - lėlės, geležinkelio modeliai, pliušiniai meškiukai ir alaviniai žaislai. Lankytojai gali pamatyti žaislų nuo XIX a.
- V&A Vaikystės muziejus Londone: Eksponatai surinkti iš viso pasaulio, daugelis jų yra sulaukę didžiulio pasisekimo pardavimo prasme. Muziejuje pristatinėjami nauji, niekam negirdėti ir nematyti žaislai, nors pagrindinis traukos objektas vis tik klasikiniai žaislai ir žaidimai.
- Suomenlinos žaislų muziejus Suomijoje: Skirtas tiems, kurie nori pažvelgti į senesnius žaislus, kurie turėjo didelį pasisekimą ir populiarumą tuo laikotarpiu.
- Tartu žaislų muziejus Estijoje: Labiausiai vertinami šio muziejaus eksponatai yra nedideli žaislai, pavyzdžiui, lėlės, supamieji arkliai ir pliušiniai meškiukai. Visi eksponatai turi savo atsiradimo istoriją.
- Penango žaislų muziejus Malaizijoje: Eksponuojama daugiau kaip 100 000 žaislų. Tai buvo pirmasis žaislų muziejus Malaizijoje, sulaukęs tarptautinės sėkmės kaip turistų traukos objektas.
- “Strong” nacionalinis žaidimų muziejus Ročesteryje, Niujorko valstijoje: Vienas mėgstamiausių žaislų muziejų Jungtinėse Valstijose. Šis muziejus pasižymi itin didele įvairove ir kai kuriais retais atrakcionais, dėl kurių jis yra ypatingesnis už konkurentus.
- Braitono žaislų ir modelių muziejus Jungtinėje Karalystėje: Lankytojus traukia neįtikėtini traukinių modeliai. Net pastato architektūra yra įspūdinga - Viktorijos laikų arkos suteikia jam unikalią išvaizdą.
- Nacionalinis žaislų ir miniatiūrų muziejus Misūrio valstijoje: Sukaupta didžiausia pasaulyje smulkių miniatiūrinių žaislų kolekcija. Senovinių žaislų kolekcija taip pat daro įspūdį.
- Uždraustų žaislų muziejus JAV Kalifornijos valstijoje: Čia eksponuojami daiktai, kurie buvo laikomi pernelyg pavojingais.
- Meksikos antikvarinių žaislų muziejus Mechiko mieste: Įvairiuose keturių aukštų muziejaus aukštuose eksponuojami žaislai - nuo populiariausių visų laikų superherojų, šiuolaikinės "Hello Kitty" iki moderniausių robotų kolekcijos.
- Didžiausias pasaulyje žaislų muziejaus kompleksas Bransone, Misūrio valstijoje, JAV: Šiame muziejuje eksponuojama daugiau kaip milijonas žaislų, o neįtikėtini eksponatai suteiks neįkainojamą pramoginę patirtį kiekvienam, kas nuspręs praleisti dieną šiame įspūdingame komplekse.
Archeologiniai Radiniai ir Istoriniai Šaltiniai
Archeologo Povilo Blaževičiaus monografijoje „Seniausieji Lietuvos žaislai“ (2011) aprašyti visi Lietuvoje aptikti žaislai, datuojami XIII-XVII a., įvairūs žaidimų inventorių elementai, net muzikiniai instrumentai ir susisiekimo priemonės - pačiūžos. Kunigaikščių pilių bei miestų teritorijose paprastai dažniau aptinkama „intelektualių“ žaidimų - šachmatų atributų. XIV-XV a. datuojamų kaulinių šachmatų figūrėlių daugiausiai aptikta Trakų salos ir pusiasalio pilyse (11) bei Vilniaus žemutinėje pilyje (11). Kernavėje, Aukuro kalno piliakalnyje buvusioje kunigaikščio rezidencijoje, taip pat aptiktas kaulinės tekintos šachmato figūrėlės fragmentas. Ankstyviausia, XV a. II p. datuojama šachmatų žaidimo lenta aptikta Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje. Išlikęs lentos fragmentas iš degto molio, apvalainais kampais, su kojelėmis. Kernavėje, Aukuro kalno piliakalnyje, rastas ir ankstyviausias Lietuvoje kubo formos lošimo kauliukas, datuotinas XIII-XIV a. Visi kiti Lietuvos archeologinėje medžiagoje žinomi lošimo kauliukai yra iš vėlyvesnių laikų - XVII amžiaus. Miestiečiai taiklumą ir vikrumą lavino įvairiais „sportiniais“ žaidimais. Žemutinėje pilyje aptikti 24 XIV-XVI a. odiniai kamuoliukai arba jų dalys. Kamuoliukai būdavo nuo 4 iki 10 cm skersmens, susiūti iš kelių, dažniausiai trijų odos detalių, prikimšti samanų, vilnos, odos atraižų ar kitokių medžiagų. Vilniaus pilių teritorijoje aptikti net 44 kėgliai, didžioji jų dalis datuojama XIV-XV amžiuje. Vaikiškais žaislais laikytinos to meto miestų kultūriniuose sluoksniuose aptinkamos nedidelės, medinės, primityviai išdrožtos įvairių daiktų kopijos. Vilniaus žemutinėje pilyje rastos dvi medinių kalavijų rankenėlės, miniatiūrinė priekinė vežimo ašis, nedideli vežimaičių rateliai. Kernavėje rastas medinis strėlės antgalis, nedidelis peiliukas, kastuvėlis, raktas, tošinė valtelė.
Mediniai Žaislai: Tradicija ir Meistriškumas
Vienas iš ryškiausių senovinių žaislų pavyzdžių yra mediniai žaislai, kurie buvo populiarūs visame pasaulyje. Šie žaislai dažnai buvo gaminami iš natūralių medžiagų, tokių kaip medis, ir buvo dažomi natūraliais dažais. Tokie žaislai dažnai būdavo papuošti ryškiomis spalvomis ir simboliais, kurie atspindėjo vaikų aplinką ir kasdienybę.
Klemensas Misiūnas: Aklas Žaislų Meistras
Klemensas Misiūnas gimė 1885 m. Juodupės k. (Raseinių r.). Apie 1936 m. Misiūnų šeima apsigyveno Kaune. Duktė Klementina baigė mokytojų seminariją, pradėjo dirbti mokytoja Kaune. Ji galėjo daugiau padėti šeimai, todėl K. Misiūnas tuo metu droždavo žaislus savo malonumui ir dovanodavo juos giminių , draugų vaikams. Norėdamas išlaikyti šeimą, pradėjo drožti medinius žaislus - malūnėlį su judančiomis figūrėlėmis, gimnastą ant slankiojančių virvučių, lėlių namus, galvosūkius „keimerius“, vežimėlius ir kitus žaislus. Žmona ir dukros padėdavo nudažyti ir ornamentuoti žaislus. Žaislus parduodavo vaikščiodamas po turtingiau atrodančius namus Panevėžio mieste, nuvažiuodavo ir į aplinkinius miestelius, Kauną, Šiaulius. Vaikščioti po namus ir parduoti žaislus jam padėdavo dukra Ksavera, kuri vesdavo jį gatvėmis, kartu užeidavo į namus, parodydavo pirkėjams žaislus, suskaičiuodavo gautus pinigus. Tuo metu jai buvo 7 metai, todėl ji dažnai negalėdavo nueiti į mokyklą. Panevėžio gyventojai greitai pastebėjo vaikščiojantį po namus aklą žaislų meistrą.
Žaislų Simbolika ir Funkcijos
Dažnai žaislai atspindėjo tuo metu vyraujančias vertybes ir tradicijas. Pavyzdžiui, lėlės galėjo būti sukurtos kaip šeimos modeliai, o žaidimų rinkiniai - kaip būdas mokytis socialinių įgūdžių. Žaislai taip pat gali atspindėti visuomenės vertybes ir prioritetus. Pavyzdžiui, kai kurie žaislai buvo skirti ne tik pramogai, bet ir ugdymui, skatindami kūrybiškumą, logiką ir problemų sprendimo įgūdžius.
Žaislai Sovietmečiu
Pasak Z. Gražulienės, pirmoji žaislų parduotuvė Panevėžyje veikė Respublikos gatvėje - 34 numeriu pažymėto namo, priklausiusio Barisams, kampe buvo įkurdinta vaikų svajonė. Anot pašnekovės, nors sovietmečiu daug ko stigo, tačiau tas trūkumas leido labiau pasireikšti kūrybiškumui ir vaizduotei. Vasaras ji su broliu leisdavo vienkiemyje pas močiutę kaime. Į kaimą lagamino su žaislais niekas neveždavo, tad močiutė pati pagamindavo lėlių iš senų skudurų. Tos senos skudurinės onutės atstodavusios ir drauges.
Senoviniai Žaislai Šiandien
Dabartinėje visuomenėje senovinių žaislų vertė vis labiau pripažįstama. Jie ne tik atspindi istoriją, bet ir skatina tvarumą, kadangi dažnai gaminami iš natūralių medžiagų ir yra ilgaamžiai.
Senovinių žaislų kolekcija ir tyrinėjimas tapo populiaria veikla tarp suaugusiųjų. Daugelis žmonių ieško senovinių žaislų, kad prisimintų savo vaikystę arba papuoštų savo namus. Tokios kolekcijos gali apimti įvairius žaislus, nuo klasikinio „Lego“ iki unikalių rankų darbo kūrinių.
Šiandien Lietuvoje vyksta įvairios parodos ir renginiai, skirti senoviniams žaislams. Tokie projektai ne tik puoselėja kultūrinį paveldą, bet ir skatina jaunąsias kartas domėtis savo šaknimis. Senoviniai žaislai ne tik sužadina vaikystės prisiminimus, bet ir kviečia mus apmąstyti apie tai, kaip žaidimai ir žaislai formavo mūsų kultūrą ir identitetą. Daugelyje Lietuvos miestų ir kaimų galima rasti muziejų ir ekspozicijų, kurios demonstruoja senovinius žaislus, suteikdamos galimybę lankytojams prisiliesti prie praeities ir suprasti, kaip žaidimai atspindėjo tuo metu buvusias vertybes ir gyvenimo būdą.
Sirvėtos Žaislų Gamybos Tradicijos
Sirvėta, esanti šalia gražių ežerų ir miškų, nuo seno garsėjo savo žaislų gamybos tradicijomis. Šiame krašte žaislai buvo ne tik pramoga vaikams, bet ir kultūrinio paveldo dalis, atspindinti regiono amatininkų kūrybiškumą ir išradingumą.Meistrai dažnai naudojo senovinius įrankius, perduodamus iš kartos į kartą. Kiekvienas žaislas buvo unikalus, sukurtas su meile ir atidumu, o dažymo procesas buvo itin svarbus, nes jis suteikdavo žaislams gyvybės ir spalvų.
Šiuolaikiniai amatininkai, įkvėpti senųjų tradicijų, kuria naujus žaislus, naudodami tiek tradicinius, tiek modernius metodus. Vietiniai festivaliai ir mugės taip pat padeda išlaikyti žaislų gamybos tradicijas gyvas. Šiuose renginiuose meistrai demonstruoja savo įgūdžius ir dalinasi žiniomis apie žaislų gamybą, taip skatindami jaunąją kartą domėtis amatininkyste.
Zitos Gražulienės Vaikystės Žaislai
Šiuo metu Vilniuje gyvenanti jau septintą dešimtį perkopusi Z. Gražulienė šypsosi, kad visais laikais naujas žaislas vaikui - didelis džiaugsmas. Kartu su ketveriais metais vyresniu broliu ponia Zita augo garsioje Panevėžio inteligentų šeimoje. Inteligentų šeima gyveno gana kukliai ir taupiai. „Gal todėl visus savo žaislus labai mylėjau ir saugojau. Turbūt kiti galvojo, kad turėjome maudytis prabangoje, bet tikrai nebuvome visko pertekę. Kaip ir visi turėjome stovėti prie duonos ilgiausioje eilėje. Daugiau žaislų dovanodavo tetos ir dėdės“, - prisimena Z. Panevėžyje garsių medikų šeimoje augusi Zita Gražulienė savo vaikystės žaislams suteikė antrą gyvenimą padovanojusi muziejui.
Vienas seniausių Z. Gražulienės žaislų, patekusių į muziejų, skaičiuoja 87-uosius metus. Šia lėle žaidė dar ponios Zitos mama. „Tai savotiškas suvenyras iš praeities. Kai mamos šeimą išvežė į Sibirą, iš gimtųjų namų nebeliko nieko - tik krūva nuotraukų ir ši lėlė“, - mamos pasakojimą prisimena Z. Nors Z. Gražulienė turėjusi ne vieną lėlę, pačios mylimiausios buvo dvi - Danguolė ir Sigutė. Abi jos pagamintos 1954-1955 metais tuometėje Sovietų Sąjungoje.
Jos vaikystės žaislais žaisdavo ir pačios vaikai - jie visuomet laukdavo močiutės namuose Marijonų gatvėje. „Nežinau, ar šiuolaikiniai vaikai pamiltų aptriušusį seną apdaužytą žaislą. Bet mano kartos žmonėms tai jų vaikystės istorija“, - sako Z.
tags: #senoviniai #darzelio #zaislai