Šiandieninėje visuomenėje, kur planavimas ir kontrolė yra vertinami, apsisaugojimas nuo neplanuoto nėštumo yra itin svarbus. Yra įvairių kontracepcijos metodų, kiekvienas su savo privalumais ir trūkumais. Šiame straipsnyje aptarsime skirtingas apsisaugojimo priemones, įvertinsime jų efektyvumą ir saugumą, bei pateiksime informaciją, kuri padės priimtiInformuotus sprendimus.
Kontracepcijos metodų įvairovė
Nuo seniausių laikų žmonės ieškojo būdų kontroliuoti gimstamumą. Iki šiol sukurta daug veiksmingesnių kontracepcijos būdų. XX amžiuje išplitę prezervatyvai ir cheminės kontracepcijos būdai, dabartinių mokslininkų ištobulinti, kad būtų efektyvūs ir nekeltų nepageidaujamų šalutinių poveikių. Tačiau garsiai kalbėti apie kontracepciją drąsu vis dar ne visiems. I. Norkienė sako, kad merginos dažnai žino vos kelias populiariausias apsisaugojimo nuo neplanuoto nėštumo priemones, pavyzdžiui prezervatyvus ir kontraceptines tabletes.
Kontracepcijos metodai skirstomi į kelias pagrindines grupes:
- Natūralūs metodai
- Barjerinė apsauga
- Hormoninė kontracepcija
- Intrauterininės priemonės
- Skubios pagalbos kontracepcija
Natūralūs metodai
Ciklo stebėjimas. Tai natūralus metodas, pagrįstas vaisingų ir nevaisingų dienų skaičiavimu. Yra net keletas skirtingų metodų: kalendorinis moters ciklo dienų skaičiavimas, kuris remiasi vaisingų dienų nustatymu pagal paskutinių 12 moters ciklų maksimalią ir minimalią trukmę; Bilingso gleivių metodas, kuris remiasi kasdieniu moters gimdos kaklelio gleivių tikrinimu ir bazinės kūno temperatūros matavimas - ovuliacijos metu temperatūra būna aukštesnė.
Šie metodai reikalauja didelio atidumo ir reguliarumo, o jų efektyvumas priklauso nuo moters ciklo reguliarumo ir gebėjimo tiksliai interpretuoti kūno siunčiamus signalus. Šis metodas yra priimtinas poroms, kurios dėl religinių ar kitų įsitikinimų vengia kitų kontracepcijos būdų.
Taip pat skaitykite: Vaiko raidos ypatumai
Barjerinė apsauga
Šiai grupei priklauso prezervatyvai (vyriški ir moteriški), diafragmos ir gimdos kaklelio gaubteliai. Prezervatyvai yra vienintelė kontracepcijos priemonė, kuri apsaugo ne tik nuo nėštumo, bet ir nuo lytiškai plintančių infekcijų (LPI).
Spermicidai. Specialios cheminės medžiagos, kurios toksiškai veikia spermatozoidus. Svarbu: gali sukelti alergines reakcijas, rekomenduojama nenaudoti dažnai. Kai kurias priemones nepatogu naudoti - pavyzdžiui, spermicidines žvakutes į makštį reikia įvesti likus 10-15 min.
Barjerinės priemonės yra lengvai prieinamos ir paprastai naudojamos, tačiau jų efektyvumas yra mažesnis nei hormoninių ar intrauterininių priemonių.
Hormoninė kontracepcija
Geriamieji hormoniniai kontraceptikai. Tai hormoninės tabletės, kurias reikia gerti reguliariai ir labai tiksliai laikytis grafiko, tuomet garantuojamas beveik 100 proc. Hormoninė kontracepcija gali būti sudėtinė - su dviejų rūšių moteriškais hormonais estrogenų ir progestinu, kurie savo sandara artimiausi natūraliems lytiniams hormonams, ir vien tik su progestinu. Svarbu: itin svarbus tikslumas - tabletę reikia gerti kiekvieną dieną tuo pačiu laiku. Gali turėti neigiamą sąveiką su kitais vaistais, todėl būtina konsultuotis su specialistu.
Kontraceptinis pleistras. Specialus pleistras, kuris priklijuojamas ant moters kūno (dažniausiai rankos). Jis veikia taip pat kaip ir kontraceptinės tabletės. Svarbu: reikia stebėti, ar neatsiklijuoja, nepamiršti jo pasikeisti.
Taip pat skaitykite: Kalendoriaus istorija
Makšties žiedas. Tai mažą hormonų kiekį turintis lankstus žiedas, saugantis nuo neplanuoto pastojimo.
Hormoninės priemonės yra labai efektyvios, tačiau gali turėti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, nuotaikos svyravimus, svorio pokyčius, galvos skausmus ir kt. Prieš pradedant vartoti hormoninius kontraceptikus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Intrauterininės priemonės
Spiralė. T-formos kontracepcijos priemonė, kuri spermatozoidams blokuoja kelią iki kiaušialąstės. Spiralę į gimdą turi įvesti gydytojas-ginekologas. Jos būna dviejų rūšių: hormoninės ir su variu, kuris trukdo apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinti gimdoje. Spiralės vielutės gali būti ir iš sidabro ar aukso lydinių su variu. Priklausomai nuo rūšies, spiralės veiksmingumas gali siekti net iki 3-5 metų.
Intrauterininės priemonės yra ilgalaikės ir labai efektyvios. Hormoninės spiralės gali sumažinti mėnesinių kraujavimą ir skausmą.
Skubios pagalbos kontracepcija
Tokia kontracepcija vartojama po nesaugaus lytinio akto: plyšusio prezervatyvo ar netikėtai išsiliejusios spermos makštyje. „Reikia pabrėžti, kad šis kontracepcijos būdas neturėtų būti naudojamas kaip reguliari priemonė, tačiau kai kuriais atvejais tai yra vienintelis galimas pasirinkimas klientei norint išvengti nėštumo. Taip pat reikia žinoti, jog skubios pagalbos kontraceptinę tabletę reikia išgerti per tam tikrą laiką nuo nesaugaus lytinio akto, pavyzdžiui per 12-72 val.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Skubios pagalbos kontracepcija nėra tokia efektyvi kaip reguliarūs kontracepcijos metodai ir neturėtų būti naudojama kaip nuolatinė priemonė.
Kaip pasirinkti tinkamiausią kontracepcijos metodą?
„Išsiaiškinus jūsų ciklą, mėnesinių reguliarumą ir gyvenimo būdą, ginekologas galės pritaikyti būtent jums tinkamiausias kontracepcijos priemones. Verta žinoti, jog neturint pastovaus partnerio ar lytinius santykius turint retai, geriausia pradėti nuo barjerinės apsaugos - prezervatyvų. Tokiu būdu ne tik išvengsite neplanuoto nėštumo, bet ir lytiniu keliu plintančių ligų ar infekcijų“, - pataria I.
Renkantis kontracepcijos metodą, svarbu atsižvelgti į kelis veiksnius:
- Efektyvumas
- Saugumas
- Šalutinis poveikis
- Patogumas
- Kaina
- Asmeninės preferencijos
- Sveikatos būklė
Svarbu atvirai pasikalbėti su gydytoju apie savo poreikius ir lūkesčius, kad jis galėtų padėti pasirinkti tinkamiausią metodą.
Kontracepcija ir vaisingumas
„Nėra jokių įrodymų, kad kontraceptikų vartojimas gali sumažinti vaisingumą ateityje, juk hormoninės kontraceptinės tabletės sudarytos iš tokių medžiagų, kurias gamina ir moters organizmas. Atvirkščiai - daugelis tyrimų rodo, jog nustojusios vartoti kontracepciją, moterys pastoja jau per pirmus metus. O mitai dėl nevaisingumo atsirado dėl to, kad dažnai pastoti po ilgo kontraceptikų vartojimo bando vyresnės moterys, kurioms ir taip pastoti yra kur kas sudėtingiau nei jaunoms“, - sako I.
Šis mitas yra plačiai paplitęs, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad kontraceptikai neturi ilgalaikio poveikio vaisingumui.
Svarbu kalbėtis
„Dažnai jauni žmonės šeimoje ne visada išdrįsta kalbėtis apie lytinį gyvenimą ar kaip išvengti neplanuoto nėštumo, o mokykloje edukacija šia tema taip pat ribota. Todėl turint partnerį ir planuojant pradėti lytinį gyvenimą, porai nereikėtų gėdytis apie tai pasišnekėti tarpusavyje, o merginai - ir su ginekologu.
Atviras ir nuoširdus bendravimas su partneriu ir gydytoju yra labai svarbus priimantInformuotus sprendimus dėl kontracepcijos.
Hormonų terapija ir menopauzė
Delsimas nėra geras dalykas, nes dėl estrogenų trūkumo ir moters organizmo senėjimo vystosi kraujagyslių pakitimai. Pavėluotai skyrus hormonų terapiją, sulaukiama priešingo efekto. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas akušeris ginekologas Heraldas Stankevičius prisiminė apie vieną pacientę, kuri sulaukusi 73-ojo gimtadienio vis prašo tęsti hormonų terapiją, nors pradėjo juos vartoti prieš 18 metų, kai įvyko menopauzė. Kamuojama įvairių negalavimų ji skundėsi, kad negali normaliai gyventi. „Kaip gydytojas informuoju pacientę, kad vyresniame amžiuje gresia didesnė infarkto ir vėžio rizika, o ji atsako: „Aš viską žinau, bet aš šiandien negaliu gyventi, o kas bus rytoj, tas ir bus“, - pasakojo gydytojas H.Stankevičius.
Karščio bangos, prakaitavimas, širdies plakimai, nuotaikos svyravimai, nemiga, makšties išsausėjimas, libido sutrikimai, šlapinimosi negalavimai, sąnarių skausmai, osteoporozė - apie šiuos negalavimus moterys dažniausiai nekalba. Netgi su gydytojais, nes menopauzės dar nė vienai moteriai nepavyko išvengti.
Šios trys temos buvo nagrinėjamos neseniai įvykusioje Lietuvos privačių akušerių ginekologų draugijos ir Vilniaus universiteto medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos organizuotoje konferencijoje.
Dalis moterų Lietuvoje iki šiol galvoja, - jei gamta skyrė ir atėjo menopauzė, nieko nepakeisti, todėl neverta kreiptis į gydytoją. Tačiau ši konferencija įrodė, kad yra moksliškai pagrįstų tyrimų ir duomenų, įrodančių, kad prasidėjus menopauzei moters gyvenimo kokybė gali nė kiek nepablogėti.
„Ši konferencija apie tai, ko labiausiai reikia Lietuvos moterims, palietėme tai, kas aktualiausia ir džiaugiamės, kad savo nuomone galėjo pasidalinti įvairių sričių profesionalai“, - pasakojo Lietuvos privačių akušerių ginekologų draugijos pirmininkė Violeta Jonaitienė.
Daugelyje valstybių tikėtina vidutinė moterų gyvenimo trukmė siekia 80 ir daugiau metų, todėl pasikeitė požiūris ir į menopauzę.
„Menopauzė rodo tik tai, kad moteris nuėjo pusę jai skirto kelio. Kita pusė kelio gali būti ne ką prastesnė, jei moterims padės gydytojai profesionalai. Mes neturime bijoti senatvės, o juo labiau neturime galvoti, kad menopauzės sukelti negalavimai yra nevaldomi“, - teigė gydytoja V. Jonaitienė.
2015 metais Lietuvoje į medikus kreipėsi apie 27 tūkstančiai moterų dėl negalavimų, susijusių su menopauze. Duomenys rodo, kad iš jų tik 11 proc. buvo skirta receptinių vaistų - hormonų. Dar 15 proc. moterų buvo skirta maisto papildų, kurių sudėtyje yra fitoestrogenų, polivitaminų. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas akušeris Heraldas Stankevičius įsitikinęs, kad turėtų būti kitokia praktika.
Tikėtina, kad tik vienai iš 10 moterų, turinčių su menopauze susijusių sveikatos sutrikimų, yra skiriama menopauzinė hormonų terapija - efektyvus, grįstas įrodymais, gydymas. Didesnė dalis pacienčių gauna maisto papildų ir polivitaminų, kurių efektyvumas abejotinas, nes trūksta klinikinių tyrimų.
„75 procentams moterų, kurios kreipiasi dėl pomenopauzės problemų, šiuo metu nerekomenduojamas joks gydymas. Turėtų būti atvirkščiai - 75 procentai pacienčių turėtų gauti efektyvią pagalbą“, - įsitikinęs H.Stankevičius.
Hormoninė spiralė
Iki šiol Lietuvoje mažai moterų naudojasi efektyviausia apsisaugojimo nuo nėštumo priemone - hormonine spirale, jos nesiskiepija nuo žmogaus papilomos viruso, galinčio sukelti gimdos kaklelio vėžį, nors jo įmanoma išvengti, o sulaukusios menopauzės vengia vartoti hormonų terapiją, nes vis dar mano, kad tai gali pakenkti.
„Jei estrogenų stoka pomenopauzėje sukelia klinikinius simptomus ir patologines būkles, geriausias gydymas gali būti tik skiriant estrogenų. Nieko geresnio neįmanoma moteriai pasiūlyti“, - aiškino gydytojas H.Stankevičius.
Estrogenų nebūtina vartoti prevenciškai, o tik tada, kai menopauzės sukelti negalavimai trukdo moteriai gyventi. Jei tokio amžiaus moterys gerai jaučiasi, nieko nereikia vartoti papildomai. Gydytojo H.Stankevičiaus darbo patirtis rodo, kad du trečdaliai tokio amžiaus moterų jaučiasi prastai, o trečdalis - pakenčiamai.
Saugiausia, kai estradiolis skiriamas per odą - tai gali būti pleistras, gelis, purškalas. Lietuva šiuo požiūriu gerokai atsilieka. Iki šiol nėra registruota nei vieno pleistro, kurio sudėtyje būtų estradiolio, turime tik purškalą nuo 2016 metų ir gelį. Lietuva net dešimtmetį atsilieka nuo pažangiausių menopauzės gydymo metodų, pavyzdžiui, JAV nuo 2005 metų sulaukusios menopauzės moterys gali ant odos papurkšti lytinio hormono, kuris per odą patenka į kraujotaką.
„Mūsų moterims pasirinkimas nėra didelis, bet jei keistųsi požiūris, galimybės suteikti reikiamą pagalbą yra“, - sakė gydytojas H.Stankevičius.
Nutukimas ir vėžio rizika
H.Stankevičius apgailestavo, kad medikai tokiu atveju dažniau įspėja moteris apie tai, kad jos gali susirgti vėžiu. Tačiau jie nutyli tai, kad riebaus maisto vartojimas, nejudrumas, nutukimas, rūkymas ir alkoholio vartojimas keliskart labiau didina krūties vėžio riziką nei lytinių hormonų vartojimas.
Normali menopauzė įvyksta, sulaukus 45-55 metų (vidurkis apie 50 metus). Ankstyva menopauzė apibrėžiama tada, jei ji ateina iki 40 metų. Tokiu atveju svarbu skirti lytinius hormonus iki tol, kol bus pasiektas vidutinis menopauzės amžiaus.
Didžiausią poveikį lytiniai hormonai turi tada, jei jie skiriami ne vėliau kaip dešimt metų nuo menopauzės pradžios. Šiuos dešimt metų (maždaug nuo 50 iki 60 metų) gydytojas H.Stankevičius vadino „aukso amžiumi“ menopauzinei hormonų terapijai. Tai - ypatingas laikotarpis.
tags: #saugiausia #apsisaugojimo #priemone #nuo #nestumo