Įžanga
Rūta Banionytė - žinoma Lietuvos moteris, išbandžiusi save įvairiose srityse: nuo modelio darbo užsienyje iki verslininkės ir dvasinės mokytojos. Jos gyvenimo istorija - tai kelionė, kupina ieškojimų, atradimų ir transformacijų. Rūta atvirai dalijasi savo patirtimi, siekdama įkvėpti kitas moteris atrasti laimę ir pilnatvę.
Ankstyvasis gyvenimas ir karjera
Rūta visą gyvenimą ieškojo laimės, pilnatvės ir vidinės ramybės. Iš Austrijos persikėlus dirbti į Los Andželą, tuomet dar visai jaunutė, Rūta gerai uždirbo. Vis tik pasitaikydavo ir tokių mėnesių, kai pajamos buvo ženkliai mažesnės, tad, kaip ir daugelis to meto manekenių, dienomis dirbo modeliu, o vakarais - padavėja.
Santuoka su milijardieriumi
Jos vyras buvo 40 metų vyresnis milijardierius, kilęs iš Lietuvos, kuris puikiai suprato, kaip jauną bei ambicingą merginą padaryti laiminga. Rūta sako, kad tai buvo labiau verslo sandėris, nei tikra santuoka. „Gyvenau prabangiame name už kelis milijonus dolerių. Mano diena prasidėdavo 12-ą valandą nuo treniruotės su asmeniniu treneriu, tuomet eidavau apsipirkinėti, o vakare dalyvaudavau verslo susitikimuose ir buvau tobula gyvenimo partnerė. Niekada vienas prieš kitą neapsimetinėjome šeima, turėjome du atskirus gyvenimus. Jis turėjo savo asmeninį gyvenimą, į kurį aš nesikišau, o aš - savąjį. Moters gyvenimas buvo nesibaigiančios pramogos, kelionės į prabangius kurortus ir skrydžiai privačiais lėktuvais. „Žinodavau, su kuo reikia užmegzti verslo ryšius, o geriausias būdas tai padaryti yra per žmonas. Susidraugaudavau su jomis, mes kartu mėgavomės grožio procedūromis, apsipirkinėdavomės ir kitaip smagiai leisdavom laiką.
Atsigręžimas į save
Laidoje „Bus visko“ Rūta atviraus, kad, artėjant trisdešimtmečiui, ir supratus, jog materialūs dalykai neatneša laimės, nusprendė jos ieškoti pasinerdama į labdarą, savanorystę ir dvasinius dalykus. „Pradžioje svarstėme keletą brangių variantų, spermos donorai, dirbtinis apvaisinimas… Bet vėliau mane ištiko emocinė krizė, sunkiai susirgo mano mamytė, išvykau į Lietuvą. Susilaukusi dukros moteris nebesvarstė grįžti atgal į Los Andželą ir toliau ieškoti laimės. Rūta liko Lietuvoje ir jautėsi vis laimingesnė. „Parodydama savo spalvingą kelią, kurį nuėjau, aš noriu perduoti moterims, kad iliuzijų galima vaikytis visą gyvenimą. Bet vienintelis dalykas, kuris padarė mane laiminga - tai atsigręžimas į save. Per seminarus, įvairias praktikas ir meditacijas, - teigia Rūta.
Santykiai su Mindaugu ir motinystė
Naujienų portalui tv3.lt žinoma moteris papasakojo tiek apie ankstesnius metus bei įsimintinas patirtis, tiek ir apie motinystę bei pasikeitusius santykius su mylimuoju. Gimtadienio dovana - nepamirštamas laikas pajūryje R. Banionytė atviravo, kad įprastai per gimtadienius ją apima liūdesys, ji patiria emocinius kalnelius. „Porą dienų prieš gimtadienį buvau nusiteikusi, kad šiais metais nieko gero nebus: karantinas, liūdesys, žiema. Buvau panirusi į tokią gana liūdną nuotaiką ir tikrai dramatiškai į viską žiūrėjau. Paskui pasikalbėjau su mama ir draugėmis. Jos man tikrai padėjo pamatyti pozityvias puses. Gimtadienio dieną jau buvau gana gerai ir šviesiai nusiteikusi, įsivardijusi visus savo praėjusių metų džiaugsmus ir ateinančių metų troškimus“, - pasikeitusia nuotaika džiaugėsi ji. Paklausta, ar niekuomet dėl šių priežasčių neslepia savo gimtadienio, R. Banionytė neslepia: „Per savo gyvenimą esu visko patyrusi: buvo ir tokių gimtadienių, kai kviečiau visus apsimesti, kad jo nėra, raginau manęs nesveikinti. Visko buvo…“ Šįkart moteris, užsiminusi, kad norėtų savaitę praleisti gražioje vietoje, iš mylimojo Mindaugo sulaukė staigmenos - kelionės į pajūrį. Šeima gyveno dideliame name kopose, pro langą matė jūrą ir kasdien eidavo palydėti saulės. Rūta atviravo, kad būtent tokios dovanos tapo ypatingesnės už bet kokius daiktus. Tiesa, tokiomis dovanomis ji lepinama būdavo ne visuomet. Kaip sako pati, anksčiau jiedu su Mindaugu buvo praėję įvairiausiu santykių etapus. „Santykių pradžioje buvo ir gėlių, ir saldainių. Paskui, metams bėgant, po kokių 5-6 metų Mindaugas bandė „prasisukti“ su labai praktiškomis dovanomis ir pateikti jas kaip gimtadienio. Na, argi čia dovana? Skalbimo mašina? Geresnės kokybės keptuvė? Visiškai neromantiška. Juk skalbimo mašina visiems, o ne man vienai! Kelis metus iš eilės jis bandė įtikinti mane, kad praktinės dovanos taupo mano laiką, o aš smagiau suksiuosi buityje. Gal ir bandžiau pasidžiaugti iš pradžių, bet paskui - ne“, - sakė jis. Vaikelio gimimas pakeitė santykius Rūtos gyvenimas neseniai pasikeitė - ji antrąjį kartą tapo mama. Tiesa, kitaip, nei kitos mamos, tinklaraštininkė yra linkusi kalbėti ir apie tą motinystės pusę, apie kurią vis dar dažnai nutylima. „Labiau yra priimta kalbėti apie tai, kad vaikai yra džiaugsmas. Aš linkusi į tai žiūrėti realiai. Aišku, kai matai tas mažutes kojytes, tą nepakartojamą šypseną, širdis tarsi medumi apsipila. Aš be proto myliu savo Kamiliuką. Bet yra ir kita medalio pusė: nemiegi naktimis, neturi jokio laiko sau, esi priklausoma nuo jos dieną ir naktį“, - sakė Rūta. Žinoma moteris atviravo, kad kai kuriomis akimirkomis jai ir pačiai sunkiai sekasi sulaikyti ašaras: „Man slenka plaukai - kiekvieną kartą išsiplovus galvą vos neapsiverkiu. Ir tikrai jaučiu nuotaikų svyravimus tokius, kokių anksčiau niekada nejutau. Reikia pastangų kartais iš ryto netgi atsikelti - kartais būnu labai pavargusi ir be nuotaikos… Nuo to, kaip elgiasi ir jaučiasi vaikas, priklauso ir mano savijauta. Tiesą pasakius, visos mūsų šeimos narių savijauta ir nuotaika. Tai dabar Kamila diktuoja mūsų šeimos gyvenimo sąlygas.“ Todėl nors ir yra be galo laiminga, R. Banionytė pasakojo, kad jaučia laiko trūkumą ir sau, ir kitam žmogui. „Anksčiau su Mindaugu labai stengėmės skirti dėmesio vienas kitam, o dabar mums labai trūksta laiko. Aišku, mudu suvokiame, kad visa ši situacija laikina. Mes tam ruošėmės. Gerai, kad esame brandūs, tačiau neneigsiu, kad vaikas tikrai labai pakeičia santykius“, - sakė ji. Paklausta, ar sugeba savyje suderinti ir dviejų vaikų mamą, ir mylimąja, žinoma moteris pripažino, kad tai pavyksta ne visuomet: „Kartais, man atrodo, kad persistengiu norėdama būti graži, miela, skirti dėmesio Mindaugui, mergaitėms. Aš labai stengiuosi. Tada pavargstu, perdegu. Tada vėl nesistengiu kokią savaitę. Nesu atradusi stebuklingo recepto, kaip moteriai viską suderinti. Bet keliu sau tokią užduotį. Ir, tikėtina, kiekvieną dieną po truputį priartėju prie tikslo.“
Taip pat skaitykite: Lopšeliai-darželiai Marijampolėje: tėvų nuomonės
Požiūris į amžių
Metai negąsdina Rūta neslėpė, kad kaip ir kitiems žmonėms, dėl karantino praėję metai ir jai nebuvo itin lengvi. Vis dėlto ji laiminga, kad jai „gimė“ net 2 kūdikiai: tiek dukrelė Kamila, tiek ir knyga „Visa tiesa grožį, jaunystę ir odos priežiūrą“, kuriai skyrė išties nemažai savo dėmesio ir laiko. „Man buvo labai svarbu parašyti knygą, nes turėjau prikaupusi daug žinių. Labai norėjau jomis pasidalinti su Lietuvos merginomis ir moterimis. Matau, kad grožio produktų pasiūla labai didelė, o išsirinkti tinkamas priemones - labai sunku. Dažnai moterys išleidžia daugybę pinigų produktams, kurie nėra nei veiksmingi, nei kokybiški. Pati turėjau prastą veido odą, patyriau daug vargo, kol ją išsigydžiau ir išmokau prižiūrėti, todėl visas žinias labai norėjau perduoti Lietuvos moterims“, - sakė R. Banionytė. Paklausta, ką atrado pati, žinoma tinklaraštininkė neslepia - buvo tikrai visko. „Visus praėjusius metus arba nemiegojau ir auginau vaiką, arba buvau nėščia. Sužinojau, kiek gali moters kūnas, įgijau dar daugiau kantrybės. Ne kartą važinėjau tais „emociniais kalneliais”, patyriau persileidimų…“ - sakė ji. Dabar, sulaukusi 43 metų, Rūta šypsosi ir teigia nesuprantančių tų, kurie perdėtai jaudinasi ir sureikšmina savo amžių: „Kartais susidaro toks įspūdis, kad jei tau - per 40, tai jau atėjo metas keisti sąnario protezą (juokiasi). Lietuvoje yra toks keistas požiūris į amžių: aš ir savo knygoje rašau, kaip madinga kalbėti apie nuvažiavusį traukinį, arba sakyti „metai nebe tie“, „jaunimas tegu mokosi“. Na ir dar apie ligas kalbama ir sąnario protezus.“ Žinoma moteris pasakojo kartais sulaukianti ir replikų dėl to, kad gimdyti nusprendė būdama tokių metų. Tačiau, anot jo, su metais gyvenimas tik gražėja. „Aš stebiu tokias moteris, kaip Jenifer Lopez ir galvoju: kai kurios, sulaukusios penkiasdešimties, tik pradeda savo gyvenimą. Tas stereotipinis lietuviškas mąstymas apie amžių man nepatinka. Aš esu įsitikinusi, kad kuo žmogus tiki, tą ir turi. Visą laiką į metus žiūriu su žingeidumu ir spėlioju, kas manęs laukia toliau. Su amžiumi juk ateina patirtis. O ji - daug vertingesnis dalykas, negu viena kita raukšlė kaktoje, - sakė Rūta.
Tamsūs laikotarpiai ir ryžtas
Prisimena tamsius laikotarpius, tačiau jei galėtų, neatsisakytų ir jų Kai Rūta ėmė rinkti didžiulius būrius sekėjų, daugelį domino tas laikas, kurį ji buvo praleidusi JAV. Ir nors dabar ji teigia nė vieno laikotarpio savo gyvenime nenorinti atsisakyti, paskutinius metus JAV atsiminti vis dėlto sunku. „Buvau labai pavargusi, man buvo bloga nuo visų vakarėlių, baseinų. Norėjau kažko kito - tikros šeimos, vaiko. Tai metais daug rūkiau, alinau save ir tą periodą prisimenu kaip labai tamsų. Bet labai džiaugiausi, kad turėjau ryžto priimti sprendimą grįžti į Lietuvą. Kartais reikia būti ryžtingai, nebijoti ir elgtis drąsiau. Nes, kuomet dvejoji, labai išsikankini“, - kalbėjo R. Banionytė. O prabilusi apie savo sekėjų skaičių, ji neslėpė, kad tapti influencere niekuomet nebuvo jos tikslas. „Pradžioje man atrodė, kad aš apskritai nelabai turiu, ką pasakyti. Man atrodė, kad tai, ką aš žinau, žino visos moterys. Pačios moterys mane užaugino, skatindamos ir motyvuodamos. Aš joms dėkinga už savo sėkmę“, - sakė ji. Taip pat Rūta atviravo, kad ir jos siunčiama žinutė moterims su laiku kinta, tačiau tame ji nemato nieko blogo. „Kažkada dariausi savo astrologinį portretą, ir man pasakė, kad aš kiekvienoje srityje galiu pabūti po truputėlį. Man nereikia kažkokios vienos linijos, kurioje aš turiu išsilaikyti. Man patiko ši mintis. Išties galiu užsiimti daug kuo ir keisti kryptį. Šiuo metu man labai gera, kad galiu padėti moterims, merginoms tapti gražesnėmis tiek vidumi, tiek išore“, - kalbėjo žinoma moteris. Vis dėlto noras būti tobulai ir stengtis tiek dėl kitų, tiek dėl savęs, R. Banionytę persekioja nuo mažų dienų. „Mane taip tėvai išauklėjo. Bet, turiu pripažinti, kad tos pastangos nuvargina. Šiaip esu labai griežta ir reikli sau“, - pripažino ji. Dėl šios priežasties, Rūta tikina, kad taip, kaip ir ji, kiekviena moteris turėtų įsiklausyti į save, rasti laiko sau, kažkaip save pradžiuginti. „Kiekvienai moteriai tas laikas yra kitoks. Su metais jis keičiasi. Anksčiau man atrodė svarbu su drauge vakare paplepėti penkiolika minučių. Dabar mano laikas sau - tyla. Ji sugrąžina jėgas. Galėčiau palinkėti kiekvienai moteriai sužinoti, kas ją pakylėja, suteikia jėgų ir sugrąžina norą mylėti, dalintis, džiaugtis“, - palinkėjimu pokalbį baigė ji.
Vestuvės su Mindaugu
Pora vienas kitam „taip“ ištarė po vienuolikos metų kartu puoselėjamų romantiškų santykių. Šią naujieną Rūta paskelbė instagrame. Ji pasidalijo jausmingu vestuvių vaizdo įrašu. „2024 05 09“, - tik vestuvių datą parašė R.Banionytė.
Santykių krizė ir sprendimai
Šių metų pradžioje Rūta dalyvavo LNK televizijos pokalbių šou „Bučiuoju. Rūta“. Ji kalbėjo, kad jiedu su Mindaugu sukūrė bendrą verslą, bet, aplankius sėkmei, šeimą ištiko krizė. „Mes nuolat kalbėdavomės apie darbą. Atsiguli į lovą ir kalbi tik apie tai, ką reikia užsakyti, kur parduoti, ką padaryti. Gulime lovoje, o Mindaugas man ne gražius žodžius suokia, o priekaištauja, kad nepadariau to ar ano. Nesijaučiau moterimi, negaudavau švelnumo, buvau tik verslo partnerė ir ta, kuri turi vaikus apšokinėti, valgyti padaryti“, - pasakojo nuomonės formuotoja ir verslininkė. Kad išgelbėtų savo santykius, pora nusprendė skristi į Braziliją, pas garsų santykių konsultantą. Kitoje pasaulio pusėje jie sako gavę auksinį patarimą kaip gelbėti santykius ir kurstyti aistrą: „Mums buvo pasakyta, kad po darbų privalome išjungti telefonus. Taip pat į priekį turime planuoti savo romantiškus intymius pasibuvimus, nes turint vaikų ir intensyviai dirbant, jie savaime neįvyksta. Pastaruoju metu pastebiu, kad jeigu nori gero ir kokybiško turinio, turi daug dirbti. Laidoje ji prakalbo ir apie plastines operacijas. Ąžuolas pasiteiravo Rūtos, ar ji planuoja gultis po grožio peiliu. „Man nepatinka mano vokai, krūtinė galėtų būti didesnė, bet iki šios dienos aš nenorėjau nieko daryti. Esu tokia, kokia esu. Tiesa, būna, kad ryte atsikeliu, pagalvoju, kad galėčiau kažką pakeisti savyje, bet man atrodo, kad svarbiausia moteriai - kuo vėliau visa tai pradėti. Rūta su Ąžuolu taip pat laidoje aptarė ir požiūrį į vyrus. „Tikrai buvo anksčiau, kad stengiausi per stipriai dėl vyrų. Mes visos praeiname per tą etapą, kai pameti save, stengiesi patikti. Taip pat moteris atskleidė, kiek drabužinėje turi vardinių rankinių, kaip auklėja dukras ir kokių tikslų turi.
Kova su baimėmis ir laimės receptas
Daug dėmesio socialiniuose tinkluose sulaukusiu įrašu R. Banionytė sutiko pasidalinti su „Delfi“. Jame žinoma nuomonės formuotoja pripažino, kad anksčiau ją stipriai kamavo vidinės baimės, susijusios su jos amžiumi ir nenumaldomai bėgančiu laiku. „Atvirai pasakysiu, anksčiau vien pagalvojus apie 40 ar 50-dešimtmečius, suimdavo baimė“, - tokiomis mintimis įrašą pradėjo Rūta. Vis dėto, dabar visa tai moteriai atrodo nebe taip svarbu, mat ji ėmė gyvenimą vertinti visai kitomis akimis. „Nu, man atrodė, kad jau kalbame apie senus žmones, bet dabar drąsiai galiu pasakyti, kad pergyventi nėra ko“, - Instagrame, kreipdamasi į savo auditoriją, rašė R. Banionytė. Rodos, moteriai pavyko atrasti ir laimingo gyvenimo receptą, kuriuo ji panoro pasidalinti su savo moteriška auditorija. „Jeigu bent pusiau save prisižiūrėsite, bus gerai. Svarbu neužsisukti negatyve, nesibaigiančiose procedūrose ir nesisukti nuolatiniame strese. Tiesa ar melas?“, - reaguoti į jos teiginius pakvietė Rūta, tekstą taip pat papildydama jį įprasminančiu vaizdo įrašu.
Taip pat skaitykite: Darželio "Rūta" indėlis į bendruomenę
Sekėjų reakcijos į Rūtos įžvalgas
Savo įžvalgomis ir reakcijomis R. Banionytės sekėjos pasidalijo komentarų skiltyje. Daugelis jų moterį kaipmat apipylė komplimentais ir teigė, kad nuomonės formuotoja - laikui tiesiog nepavaldi. Ne viena jų taip pat pripažino, kad gyvenime joms teko susidurti su panašiomis baimėmis, apie kurias kalba ir Rūta. „Aš irgi taip galvodavau. Dabar 42 ir pirmyn - energija, kūryba, idėjos, verslas, vaikai auga. Su vyru dėliojam planą nuo 50 m. keliauti ir dirbti tik online. Manau, viskas priklauso nuo požiūrio“, - atviravo viena komentatorė. „40 atrodo kaip pensija, kol pati nesulauki tokio amžiaus“, - teigė kita. „Geriausi metai!!! Aš irgi bijojau 40, o dabar suprantu, kad niekada taip gera gyventi nebuvo, niekada taip nemokėjau džiaugtis gyvenimu, kaip dabar“, - dalijosi dar viena moteris. „Aš pavydžiu jaunutėms ne išvaizdos, o kiek laiko daug dar.. Kiek buvo galima nuveikti…“, - rašė kita sekėja.
Šeimos vertybės ir santykiai su artimaisiais
- Rūta, kokioje šeimoje užaugote pati? - Aš užaugau tradicinėje lietuviškoje šeimoje. Turiu gerus, mylinčius tėvus ir nuostabų brolį, su kuriuo esame labai artimi. Tarp mūsų su broliu - 7 metų skirtumas, bet tai niekada netrukdė, atvirkščiai - išėjo tik į naudą. - Kokias vertybes jums šeimoje stengėsi įdiegti tėvai? - Mano tėtis buvo labai griežtas, nuolat skatino siekti tikslų, laikytis žodžio ir neišsišokti. Tėtis mums su broliu įskiepijo atsakomybę už poelgius. Skatino mus pamilti aktyvų gyvenimo būdą, keliones ir sportą. Mama visada buvo ir yra palaikanti bei pozityvi. Tikriausiai mamai turiu būti dėkinga už meilę gyvenimui. Ji mane visą gyvenimą mokė žmonėse ir situacijose matyti gerus dalykus, nieko nesmerkti. - Apie kokią šeimą svajojote pati? Ar esate laiminga, ką turite šiandien? - Augdama svajojau apie tradicinę šeimą. Pirmiausia svajojau apie baltą vestuvinę suknelę ir vyrą, kuris mylėtų mane iki gyvenimo galo. Deja, laikui bėgant mano požiūris keitėsi ir aš ėmiau maištauti. Pradžioje galvojau, kad su manimi kažkas negerai, nes sutilpti į visuomenės diktuojamą paveiksliuką man nepavyko, bet vėliau supratau, kad kiekvienai moteriai yra duotas kitoks gyvenimas. Ne kiekvienai iš mūsų lemta sukurti tai, ką kūrė mūsų tėvai. Man patinka mano gyvenimas ir jo spalvingumas. Savo projekte „Šokoladas sielai“ aš nuolat bendrauju su moterimis ir matau, kad kiekviena iš mūsų privalo gyventi savo gyvenimą, nes jei mėgini būti tuo, kas nesi, tampi labai nelaiminga. Jeigu aš būčiau ir toliau mėginusi atkartoti savo tėvų gyvenimą, šiandien būčiau labai nelaiminga moteris. Taigi, taip, esu laiminga. Dabar atsisukusi atgal matau, kad laimė yra tiesiog būsena, kurią galima pasiekti pačiais įvairiausiais būdais. Laimė taip pat labai dinamiška: vieną dieną atrodo, kad ją jau turi, o kitą dieną ji ima ir išprūsta iš rankų. Daug kartų pati įsitikinau, kad „pavyzdinės poros“ neegzistuoja ir vaikytis paveikslėlių nėra prasmės. - Kada gimė jūsų dukra? - Mano dukrytė gimė prieš 10 metų. Taigi, šiandien jai eina 11 metukai. Be proto ją myliu ir stengiuosi jai padėti augti ir skleistis. - Kaip susiklostė santykiai su jos tėčiu? Ar dar palaikote ryšį? Ar mergaitė su juo bendrauja? - Dukrytės santykiai su tėčiu yra puikūs. Mano dukters tėtis buvo mano pirmoji meilė, susipažinome su juo, kai man buvo 16 metų. Taigi, esame pažįstami 25 metus. Per tuos metus turėjome daug iššūkių, bet visada jautėme meilę ir pagarbą vienas kitam. Šiandien galiu tik pasikartoti sakydama, kad Ema turi nuostabų tėtį, kuris suteikia jai stabilumą, meilę ir absoliutų palaikymą gyvenime. Jie matosi 3-4 dienas per savaitę, daug keliauja kartu. Tėtis visapusiškai dalyvauja jos gyvenime, ir aš jam esu be galo dėkinga, kad dalijasi su vaiku susijusiomis atsakomybėmis ir rūpesčiais. - Ar nesunku bendraujant su dukra išlaviruoti tarp draugės ir mamos vaidmenų? - Su dukra bendrauti sekasi labai gerai. Aš turiu nemažai iššūkių įvairiose gyvenimo srityse, bet kas liečia mano santykius su dukra, viskas klostosi puikiai. Stengiuosi koncentruotis į mamos vaidmenį. Man atrodo, kad dukra gyvenime turi ir turės daug draugių, o mama yra viena. Taigi, laviruoti nereikia. Aš mėgaujuosi mamos vaidmeniu ir stengiuosi visa širdimi palaikyti savo dukrą. Nežinau, kaip man seksis vėliau, bet šiai dienai tvirtai žinau, kad pirmiausia dukrai esu mama. Savo problemoms spręsti turiu drauges, o vaikui stengiuosi būti geras pavyzdys, saugumas ir atrama. - Šiuo metu savo gyvenimą kuriate kartu su sužadėtiniu Mindaugu, ar kartais pasvarstote apie dar vieną atžalą? - Taip, norėtųsi. Man gal šiek tiek labiau nei Mindaugui. Anksčiau buvome į tai susitelkę, nuolat apie tai kalbėdavome, bet dabar nusprendėme pasitikėti gyvenimu ir mėgaujamės tuo, ką turime šiandien. Jeigu susilauksime dar vieno vaiko, bus puiku, jeigu ne - tuomet irgi gerai. Man atrodo, kad kančia ir nusivylimas ateina į mano gyvenimą tada, kai aš įsikabinu į kokį nors paveikslėlį ir susikuriu lūkesčius. Kažkas aukščiau žino, kaip mums geriausia. Dedame pastangas, bet nesame prisirišę prie šios idėjos.
Taip pat skaitykite: Lopšelis-darželis "Rūta"