Šis straipsnis nagrinėja roplių kiaušinio sandarą, pradedant nuo mikroskopinio lygmens ir pereinant prie makroskopinių aspektų. Straipsnyje remiamasi pateikta informacija apie kiaušinių sandarą, jų savybes ir panaudojimą.
Kiaušinio Sandara
Subrendęs moters kiaušinis yra apvalus, nejudrus ir apie 150 µm dydžio. Jis pasižymi santykinai dideliu branduoliu ir ryškiu branduolėliu. Kiaušinio citoplazmoje gausu organelių, nedaug tolygiai pasklidusių trynio intarpų, o periferijoje yra žievės granulių. Kiaušinį supa skaidrusis dangalas ir spindulinis vainikas, kurie atlieka maitinimo, apsauginę ir reguliacinę funkcijas.
Kiaušinių Brendimas ir Ovuliacija
Kiaušiniai dauginasi, auga ir bręsta kiaušidžių folikuluose. Naujagimės kiaušidėje kiekvieno folikulo viduje yra nebrandus kiaušinis, apsuptas plokščių epitelinių ląstelių sluoksnio. Lytinės brandos laikotarpiu kiekvieno mėnesinių ciklo pradžioje keliolika folikulų ima bręsti, jų epitelinės ląstelės, supančios kiaušinį, ima daugintis ir formuoti spindulinį vainiką. Kiaušinis bręstančiame folikule didėja, susidaro jo skaidrusis dangalas. Dauguma folikulų ir juose esančių kiaušinių sunyksta, kiekvieno ciklo metu subręsta dažniausia tik po vieną (kartais kelis) folikulus. Per ovuliaciją folikulas plyšta ir kiaušinis išrieda į pilvo ertmę.
Kiaušinis visiškai subręsta po dviejų mejozės pasidalijimų. Pirmasis pasidalijimas, prasidėjęs dar iki mergaitės gimimo, sustoja ir užsibaigia tik prieš pat ovuliaciją. Antrasis pasidalijimas baigiasi tik tada, kai kiaušinis yra apvaisinamas. Užsimezgęs gemalas kiaušintakiu slenka į gimdą, čia įsitvirtina ir vystosi.
Kiaušinio Dangalai
Įvairių rūšių gyvūnų kiaušinio dydis priklauso nuo citoplazmoje sukauptų maisto medžiagų kiekio. Pavyzdžiui, kai kurių plėviasparnių vabzdžių kiaušinio skersmuo yra apie 7 µm, o vištos - 50-60 µm. Daugumos gyvūnų (išskyrus kai kuriuos bestuburius) kiaušinis turi dangalą. Dangalai būna trejopi:
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie Teviska Globa
- Pirminiai dangalai: sudaro plazmolema (pvz., trynio dangalas).
- Antriniai dangalai: supa folikulinių ląstelių darinys - skaidrusis dangalas, kuris būna prilipęs prie kai kurių gyvūnų kiaušinio paviršiaus (pvz., vabzdžių chorionas).
- Tretiniai dangalai: sudaro išvedamųjų lytinių takų, dažniausiai kiaušintakio, epitelio sekretas. Žinduolių kiaušinis tretinio dangalo neturi. Jis būdingas gyvūnams, kurie vystosi ne motinos organizme. Pavyzdžiui, varlių kiaušinio drebutinis dangalas saugo nuo vandens ir neleidžia kiaušiniams atsiskirti. Paukščių kiaušiniuose tretinį dangalą sudaro baltymas, kevalas ir pokevalinė plėvė.
Dangalai palaiko kiaušinio formą, atlieka apsauginę ginamąją funkciją, nepraleidžia į kiaušinį kitų spermatozoidų. Kiaušinyje yra trynio (maisto medžiagų, kuriomis minta gemalas).
Kiaušinio Naudojimas ir Savybės
Kiaušiniai yra vertingas maisto produktas, turintis daug maistinių medžiagų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė pažymi, kad kiaušiniai yra vienas iš geriausių žmonių maisto produktų, jame yra visų maisto medžiagų, kurių reikia žmogaus organizmui. Kiaušinyje yra daug lengvai virškinamų visaverčių baltymų, turinčių visas nepakeičiamąsias aminorūgštis. Minkštai virti kiaušiniai organizmo įsisavinami geriau negu žali. Kiaušinio baltyme yra fermentų, slopinančių virškinimo fermentų veiklą, todėl, vartojant žalią kiaušinio baltymą, dalis jo neįsisavinama. Biologiškai visaverčiai trynio riebalai turi daug nepakeičiamųjų nesočiųjų riebiųjų rūgščių, emulguoti labai smulkiais lašeliais, todėl jų skonis geras ir juos organizmas gerai įsisavina.
Vienintelė nepageidautina kiaušinio savybė ta, kad jame gana daug cholesterino, kurio didesnis kiekis nepageidautinas žmogaus racione. Kiaušinio baltyme būna daug natrio, sieros, chloro, kalio, o trynyje - fosforo, sieros, kalcio.
Kiaušiniai dažnai vartojami ruošiant įvairius kulinarijos ir konditerijos gaminius. Be to, jie vartojami medicinoje ir veterinarijoje (mitybinėms terpėms bei farmaciniams preparatams gaminti), kosmetikoje (kremams ir tepalams gaminti), poligrafijoje, dailėje ir kt.
Kiaušinio Sudėtinės Dalys
- Lukštas (kevalas): sudarytas iš kalcio ir magnio karbonatų bei organinių medžiagų, jo svoris sudaro maždaug 13 proc. viso kiaušinio svorio. Kiaušinio kevale yra daug porų, pro kurias, kiaušiniui senstant, mikroorganizmai gali prasiskverbti į kiaušinio vidų.
- Baltymas: užima 57 proc. kiaušinio masės. Kiaušiniui senstant, tiršto baltymo sluoksnis skystėja, ir trynys pasidaro judrus. Kiaušinio baltymas nedirgina virškinamojo trakto sienelės, todėl sėkmingai vartojamas dietinėje mityboje.
- Trynys: yra labai maistingas ir sudaro apie 30 proc. kiaušinio masės. Šviežio kiaušinio trynys yra apvalus, geltonas arba oranžinės spalvos, padengtas plona elastinga blizgančia plėvele.
Kiaušinių Klasifikavimas ir Ženklinimas
Kiaušiniai pagal savo kokybę yra skirstomi į A arba „šviežius“ ir B klases. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai. A klasės arba „švieži“ kiaušiniai surūšiuojami, paženklinami ir supakuojami per 10 dienų nuo padėjimo datos. Žodžiai „ekstra“ arba „ekstra švieži“ gali būti vartojami kaip papildoma kokybės nuoroda ant A klasės kiaušinių pakuočių iki devintos dienos po kiaušinių padėjimo.
Taip pat skaitykite: Kaip gaminti su ryžiais, varške ir kiaušiniais
A klasės kiaušiniai dar skirstomi į svorio kategorijas: XL - labai dideli (73 g ir didesni), L - dideli (63-73 g), M - vidutiniai (53-63 g), S - maži (iki 53 g). Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kaušinių pakuotės. Galima prekiauti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušiniais. Jeigu kiaušinių rūšiavimo metu, kiaušiniai neatitinka A klasės kiaušiniams taikomų reikalavimų (pvz., kiaušinio lukštas šiek tiek deformuotas), jie priskiriami B klasei.
Žmonių maistui skirti kiaušiniai privalo būti paženklinti. Ženklinimo išimtys yra taikomos smulkiems ūkininkams, kurie augina ne daugiau kaip 50 vištų savo ūkyje.
Ženklinimas:
- I.
- II. Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kurioje yra dedeklių vištų laikymo vieta. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turės ženklą LT.
- III.
Kiaušinių Laikymas ir Vartojimas
Vištų kiaušiniai aplink lukštą turi apvalkalą, natūraliai apsaugantį kiaušinį nuo mikroorganizmų patekimo į vidų. Šis apsauginis sluoksnis pažeidžiamas plaunant kiaušinį.
Virtų kiaušinių galiojimo terminas priklauso nuo lukšto tipo, kiaušinio paruošimo bei laikymo. Specialistė I. Stoškuvienė pažymi, kad virti kiaušiniai sugenda greičiau, kai jų lukštai yra pažeisti ir mikroorganizmai greičiau patenka į kiaušinio vidų. Todėl kiaušiniai po virimo neturėtų būti panardinami į šaltą vandenį, kadangi kiaušinyje esantys mikroorganizmai gali prasiskverbti pro mažus įtrūkimus ar pro akytus lukštus. Siekiant apsaugoti savo sveikatą, virtą kiaušinį patariama suvartoti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo išvirimo.
Taip pat skaitykite: Kiaušinių simbolika Velykose
Rekomendacijos:
- Rekomenduojama kiaušinius laikyti ne aukštesnėje kaip 18°C temperatūroje.
- Vartoti tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę: švieži kiaušiniai lieka dugne, o seni kiaušiniai iškyla į paviršių.
- Ant žalio kiaušinio lukšto yra natūrali apsauginė plėvelė, kuri saugo kiaušinį nuo salmonelių patekimo.
- Vartoti tik gerai išvirtus arba iškeptus kiaušinius.
- Velykoms ruošiami kiaušiniai turėtų būti dažomi tik maistiniais dažais.
Roplių Klasifikacija ir Kūno Danga
Ropliai (Reptilia) yra chordinių (Chordata) tipo stuburinių gyvūnų klasė. Dabartiniai ropliai skirstomi į 4 būrius: vėžliai, snapagalviai, žvynaropliai ir krokodilai; apie 6000 rūšių.
Roplių Kūno Danga
Roplių kūnas nuo 3 cm iki 11 m ilgio, masė iki 400 kg. Oda beveik be liaukų. Jos epidermis (viršutinis sluoksnis) suragėjęs, virtęs raginiais žvynais arba raginiais skydeliais, kurie saugo kūną ne tik nuo sužalojimų, bet ir nuo išdžiūvimo. Dermoje (vidiniame sluoksnyje) yra nervų, kraujagyslių ir epidermį maitinančių ląstelių. Ropliai keičia žvynus nusinerdami iš karto (pvz., gyvatės) arba gabalėliais ar skiautėmis (pvz., driežai, krokodilai) išorinį odos sluoksnį. Žvynai yra įvairios formos, dydžio ir pigmentacijos. Kai kuriems ropliams būdingos iš žvynų susidariusios skiauterės, ragai ir kiti demonstravimui skirti dariniai.
Roplių Griaučiai ir Kvėpavimas
Vidiniai griaučiai beveik visai sukaulėję. Vidinė kaukolė susideda iš odos kaulų. Stuburas (išskyrus gyvačių ir bekojų driežų) susideda iš kaklo, liemens, kryžmens ir uodegos dalių. Krūtinės slanksteliai su ilgais šonkauliais, kurie su krūtinkauliu sudaro krūtinės ląstą. Ropliai turi priekines ir užpakalines galūnes (išskyrus gyvates ir gluodenus).
Kvėpavimo organus sudaro ilgos trachėjos, bronchai ir plaučiai. Širdis 3 kamerų: 2 prieširdžiai ir skilvelis; skilvelyje yra neištisinė išilginė pertvara (ištisinė tik krokodilų).
Roplių Jutimo Organai
Ropliams būdinga gera uoslė. Gyvatės ir dauguma driežų burnoje turi vadinamąjį Jacobsono organą, kuriame analizuojami iš aplinkos, kaišiojant liežuvį, surinkti kvapai. Duobagalvės gyvatės, kai kurie smaugliai ir pitonai tarp akių ir šnervių turi porą termolokatorių - duobučių pavidalo organų su jautria membrana. Jais šie ropliai gali tiksliai rasti graužikus, kuriais minta. Driežų ir tuatarų kaukolės viršuje yra šviesiai jautri vieta - vadinamoji trečioji akis, padedanti prisitaikyti prie temperatūros režimo.
Roplių Dauginimasis
Apvaisinimas vidinis. Patinai (išskyrus tuataras) turi kopuliacijos organą (gyvačių ir driežų jis porinis). Kai kurie ropliai dauginimosi metu skleidžia garsus, daugelio driežų rūšių patinai demonstruoja ryškias skiauteres arba odos raukšles, dar kitų rūšių patinai kaunasi dėl patelių.
Dauguma roplių deda kiaušinius, juos užkasa į smėlį, pūvančius lapus. Kiaušiniai gali būti kietu lukštu kaip ir paukščių, tačiau daugumos roplių kiaušinių dangalas odiškas, kuris besivystančiam embrionui praleidžia deguonį ir vandenį. Embrionas vystosi nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, kartais metus (pvz., tuatarų). Jaunikliai išsirita išsivystę, nėra lervos stadijos.
tags: #ropliu #kiausiniai #sandara