Penktojo Lietuvos Respublikos prezidento Rolando Pakso gyvenimas - tai istorija, kurioje persipina įvairūs elementai: nuo įspūdingos aviacijos karjeros iki netikėto politinio pakilimo ir skandalingos apkaltos. Ši biografija apžvelgia R. Pakso gyvenimo kelią, politinę veiklą ir prieštaringai vertinamus įvykius, kurie paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje.
Vaikystė, Studijos ir Aviacinė Karjera
Rolandas Paksas gimė 1956 m. birželio 10 d. Telšiuose, Felikso ir Elenos Paksų šeimoje. 1974 m. baigė Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabartinį VGTU), kurį baigė 1979 m., įgydamas pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus specialybę. 1984 m. baigė Leningrado civilinės aviacijos akademiją ir įgijo inžinieriaus piloto specialybę.
Dar studijų metais R. Paksas pradėjo domėtis aviacija ir akrobatiniais skrydžiais. 1979-1985 m. dirbo lakūnu instruktoriumi. Jis du kartus tapo Lietuvos aukštojo pilotažo čempionu (1980 m. ir 1981 m.). Be to, buvo Sovietų Sąjungos akrobatinio skraidymo rinktinės narys, SSRS čempionato sidabro (1980, 1982 m.) ir bronzos (1983 m.) medalininkas. 1985-1992 m. R. Paksas vadovavo Vilniaus S. Dariaus ir S. Girėno aeroklubui.
Politinės Karjeros Pradžia
Nuo 1990 iki 1992 m. Rolandas Paksas ėjo Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos aviacijos junginio vado pareigas. Po Nepriklausomybės atkūrimo, 1992-1997 m., R. Paksas vadovavo statybų bendrovei „Restako“.
1997 m. R. Paksas pradėjo savo politinę karjerą su Tėvynės sąjunga - Lietuvos konservatoriais. Jis buvo išrinktas į Vilniaus miesto tarybą ir 1997-1999 m. ėjo Vilniaus miesto mero pareigas. 1999 m. jis trumpai dirbo Lietuvos Respublikos ministru pirmininku konservatorių ir krikščionių demokratų Vyriausybėje, tačiau atsistatydino protestuodamas prieš „Mažeikių naftos“ pardavimą JAV kompanijai „Williams International“.
Taip pat skaitykite: R. Rastausko kūrybos kelias
Po pasitraukimo iš TS-LK, R. Paksas prisijungė prie Lietuvos liberalų sąjungos ir 1999 m. gruodžio 4 d. buvo išrinktas jos pirmininku. 1999-2000 m. jis buvo LR prezidento Valdo Adamkaus patarėjas.
2000 m. R. Paksas vėl tapo Vilniaus miesto meru, o spalio mėnesį buvo išrinktas į LR Seimą. 2000 m. lapkričio mėn. - 2001 m. birželio mėn. jis vėl ėjo ministro pirmininko pareigas, šįkart socialliberalų ir liberalų sąjungos koalicijos Vyriausybėje. 2001 m. liepos mėn. R. Paksas tapo liberalų frakcijos Seime seniūnu ir Seimo opozicijos lyderiu.
Prezidento Rinkimai ir Apkaltos Procesas
2002 m. R. Paksas įkūrė Liberalų demokratų partiją (vėliau - partija „Tvarka ir teisingumas“) ir tapo jos pirmininku. 2003 m. sausio 5 d. jis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu.
R. Paksas rodytas kaip priešingybė Valdui Adamkui: jaunas, veržlus, ryžtingas ir - iš paprastų žmonių. Pakelių plakatuose žadėjo padaryti tvarką, įvesti diktatūrą mafijai, grąžinti tikėjimą ir viltį. Prieš pat rinkimus „Vakaro žinios“ išspausdino melagingą informaciją apie problemas „Vilniaus banke“, o R. Paksas pažadėjo jas išspręsti.
Tačiau R. Pakso prezidentavimas buvo trumpas ir skandalingas. Kadencija startavo su visokiausiais skandalais: vienas patarėjas siūlė moksleivius dėl narkotikų tikrinti su šunimis, kitas - Lietuvą valdyti dekretais. Tarp Prezidento ir kitų valstybės institucijų tvyrojo įtampa ir nepasitikėjimas.
Taip pat skaitykite: Rolando Boravskis: teatro aktorius ir visuomenės veikėjas
Viskas pasiekė kulminaciją, kai buvo paviešinta specialiųjų tarnybų surinkta informacija, kad prezidento rinkimų komandoje dirbo Rusijos polittechnologai, kad aviacijos verslo veikėjas Jurijus Borisovas, dosniai rėmęs R. Pakso rinkimų kampaniją, gavo Lietuvos pilietybę (J. Borisovas taip pat buvo paskirtas ir R. Pakso patarėju), galimai atskleista valstybės paslaptis, kad J. Borisovo pokalbių klausosi specialiosios tarnybos, pagaliau, kad Prezidentas darė neteisėtą poveikį verslui savo naudai.
2004 m. balandžio 6 d. po Seime inicijuoto apkaltos proceso už Konstitucijos pažeidimus bei priesaikos sulaužymą, R. Paksas buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Jis tapo pirmuoju valstybės vadovu Europoje, pašalintu apkaltos būdu.
Politinė Veikla Po Apkaltos
Nepaisant apkaltos, R. Paksas nepasitraukė iš politikos. Lietuvos Konstitucinis Teismas pasisakė, kad asmeniui, sulaužiusiam priesaiką, daugiau niekada nebegalima eiti su priesaika susijusių pareigų. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas nepalaikė Lietuvos Konstitucinio teismo požiūrio ir nusprendė, kad uždrausti dalyvauti rinkimuose visam gyvenimui yra neproporcinga nuobauda.
2009 m. R. Paksas buvo išrinktas Europos Parlamento nariu. Jis taip pat toliau vadovavo partijai „Tvarka ir teisingumas“ iki 2018 m.
Įvertinimas ir Asmeninis Gyvenimas
Rolandas Paksas yra apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine (2003 m.). Jis taip pat yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės daktaras (2003 m.).
Taip pat skaitykite: Rūta Ščiogolevaitė
R. Paksas yra vedęs. Su žmona Laima, inžiniere ekonomiste, turi du vaikus - dukrą Ingą (ištekėjusią) ir sūnų Mindaugą.