Liepos mėnuo Lietuvai padovanojo daugybę iškilių asmenybių, palikusių ryškų pėdsaką istorijoje, kultūroje, mene ir moksle. Rokiškio kraštas didžiuojasi savo istorija ir žmonėmis, kurie čia gimė, augo ir kūrė. Šis kraštas išugdė daug iškilių asmenybių, palikusių ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, kultūroje ir mene. Šiame straipsnyje apžvelgsime žymius žmones, gimusius liepą, ir trumpai prisiminsime jų nuopelnus Lietuvai, taip pat aptarsime Rokiškio krašto iškilias asmenybes.
Liepos mėnesį gimę žymūs Lietuvos žmonės
Liepos 1-7 dienos
- Liepos 1 d.
- 1934 m. gimė Vincas Kisarauskas, dailininkas, vienas garsiausių lietuvių ekslibriso kūrėjų.
- 1956 m. gimė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos valstybės ir politikos veikėja, aštuntoji ir devintoji Lietuvos Respublikos prezidentė (2009-2019 m.).
- 1936 m. gimė Marcelijus Martinaitis, poetas, eseistas, vertėjas, dramaturgas, vienas svarbiausių rašytojų kartos, septintajame-aštuntajame dešimtmetyje pakeitusios lietuvių literatūros veidą, atstovų.
- Liepos 2 d.
- 1889 m. gimė Ignas Šeinius, lietuvių prozos novatorius, impresionizmo atstovas, vienas aktyviausių modernistinės estetikos entuziastų. Rašė lietuvių ir švedų kalbomis.
- 1909 m. gimė Stasys Vainiūnas.
- Liepos 3 d.
- 1897 m. gimė Juozas Stanulis, lietuvių teatro aktorius, režisierius.
- 1954 m. gimė Vidmantas Bartulis, lietuvių kompozitorius. 1999-2003 m. - Kauno dramos teatro vadovas.
- Liepos 4 d.
- 1913 m. gimė Kazimieras Žoromskis, lietuvių tapytojas.
- 1920 m. gimė Zenonas Puzinauskas, lietuvių krepšininkas, lengvaatletis, krepšinio treneris, sporto organizatorius.
- 1925 m. gimė Kazys Morkūnas, lietuvių vitražistas. Vienas žymiausių Lietuvos vitražo kūrėjų.
- 1557 m. gimė Leonas Sapiega.
- Liepos 5 d.
- 1808 m. gimė Simonas Konarskis, 1830-1831 m. sukilimo veikėjas. Po sukilimo pasitraukė į Prancūziją, čia su kitais įkūrė Jaunosios Lenkijos organizaciją. Organizavo naują sukilimą.
- 1937 m. gimė Raimondas Vabalas, XX a. lietuvių kino režisierius. 1964 m. sukūrė pirmą lietuvišką spalvotą vaidybinį filmą „Marš, marš, tra-ta-ta!“.
- Liepos 6 d.
- 1918 m. gimė Adolfas Ramanauskas-Vanagas, vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų.
- Liepos 7 d.
- 1861 m. gimė Jonas Šliūpas, Lietuvos politikos, kultūros veikėjas, filosofas, aušrininkas. Vienas pirmųjų skleidė nepriklausomos Lietuvos idėją. Kovojo už lietuvių spaudos grąžinimą.
- 1869 m. gimė Donatas Malinauskas, Lietuvos visuomenės veikėjas, diplomatas.
Liepos 8-15 dienos
- Liepos 8 d.
- 1877 m. gimė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, lietuvių rašytoja.
- 1927 m. gimė Gediminas Jokūbonis, lietuvių skulptorius. Vienas žymiausių kūrinių - A. Mickevičiaus paminklas Vilniuje (1984 m.).
- 1928 m. gimė Vytautas ir Algimantas Nasvyčiai, architektai.
- Liepos 9 d.
- 1760 m. gimė Antanas Strazdas, lietuvių poetas, katalikų kunigas.
- 1917 m. gimė Algirdas Julius Greimas.
- 1869 m. gimė Juozas Naujalis, lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas. Profesionaliosios lietuvių muzikos vienas pradininkų.
- Liepos 10 d.
- 1876 m. gimė Edmundas Alfonsas Frykas, architektas.
- 1893 m. gimė Vytautas Landsbergis‑Žemkalnis, lietuvių architektas, visuomenės veikėjas.
- 1903 m. gimė Antanas Poška, lietuvių keliautojas, antropologas, žurnalistas. Vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų.
- 1930 m. gimė Justinas Marcinkevičius, vienas žymiausių lietuvių poetų, aktyviai dalyvavęs Sąjūdžio veikloje.
- Liepos 11 d.
- 1912 m. gimė Levas Vladimirovas, lietuvių knygotyrininkas ir bibliotekininkas. Informacinės visuomenės teorijos Lietuvoje kūrėjas.
- Liepos 14 d.
- 1900 m. gimė Jonas Prapuolenis, lietuvių baldų dizaineris. Sukūrė apie 150 baldų komplektų privatiems interjerams ir visuomeninėms įstaigoms.
- 1924 m. gimė Petras Kudaba, advokatas, Lietuvos Sąjūdžio seimo narys, Advokatų drausmės teismo pirmininkas.
- Liepos 15 d.
- 1909 m. gimė Jonas Žemaitis, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų.
- 1940 m. gimė Vladas Česiūnas, lietuvių irkluotojas, treneris. 1972 m. olimpinis čempionas, 4 kartus pasaulio čempionas.
Liepos 16-23 dienos
- Liepos 16 d.
- 1846 m. gimė Jurgis Bielinis, Lietuvos knygnešys, publicistas. Apie 32 metus platino draudžiamąją lietuvišką spaudą.
- 1907 m. gimė Vytautas Kazimieras Jonynas, Lietuvos grafikas, tapytojas, skulptorius.
- 1939 m. gimė Jonas Strielkūnas, lietuvių poetas, vertėjas. Neoromantinei kūrybai būdinga klasikinio ketureilio forma.
- 1947 m. gimė Raimundas Katilius, lietuvių smuikininkas virtuozas, pedagogas.
- Liepos 17 d.
- 1913 m. gimė Bronius Laurinavičius, kunigas, tikinčiųjų teisių gynimo sąjūdžio dalyvis.
- 1875 m. gimė Petras Avižonis, Lietuvos gydytojas oftalmologas.
- 1906 m. gimė Mečislovas Mackevičius, teisininkas ir politikas.
- 1907 m. gimė Jeronimas Kačinskas, kompozitorius ir dirigentas, modernizmo lietuvių muzikoje pradininkas.
- 1910 m. gimė Vladas Mikėnas, šachmatų didmeistris, tarptautinės kategorijos šachmatų teisėjas.
- Liepos 18 d.
- 1850 m. gimė Juozapas Montvila, Lietuvos visuomenės veikėjas, verslininkas, labdaros organizatorius.
- 1814 m. gimė Eustachijus Tiškevičius, istorikas, archeologas ir kolekcininkas, archeologijos mokslo Lietuvoje pradininkas.
- 1882 m. gimė Juozas Tūbelis, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas.
- Liepos 19 d.
- 1899 m. gimė Juozas Matulis, Lietuvos chemikas, visuomenės veikėjas.
- Liepos 22 d.
- 1609 m. gimė Jonas Kazimieras, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (1648-1668 m.). Zigmanto Vazos sūnus.
- 1786 m. gimė Joachimas Lelevelis, lenkų istorikas, kartografas, geografas, kultūros mecenatas, vienas iš Europos numizmatikos pradininkų.
- 1868 m. gimė Vilhelmas Storosta-Vydūnas, lietuvių filosofas, rašytojas. Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas.
- Liepos 23 d.
- 1910 m. gimė Henrikas Radauskas.
- 1918 m. gimė Vytautas Kasiulis, lietuvių išeivijos dailininkas.
Liepos 24-31 dienos
- Liepos 24 d.
- 1845 m. gimė Juozas Miliauskas-Miglovara, lietuvių poetas, publicistas. Žymus 19 a. pabaigos tautinio atgimimo veikėjas.
- 1909 m. gimė Jonas Glemža, žurnalistas, Vilniaus krašto visuomenės veikėjas.
- Liepos 25 d.
- 1885 m. gimė Juozas Balčikonis, Lietuvos kalbininkas, vertėjas. Daugiausia nusipelnė lietuvių leksikografijai.
- 1913 m. gimė Monika Mironaitė, viena žymiausių lietuvių teatro aktorių.
- 1921 m. gimė Liudas Dambrauskas, Lietuvos rezistentas, chemikas, publicistas.
- 1930 m. gimė Vytautas Ambrazas.
- 1944 m. gimė Petras Cidzikas, vienas žymiausių Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjų.
- Liepos 26 d.
- 1885 m. gimė Borisas Dauguvietis, Lietuvos režisierius, aktorius, pedagogas, dramaturgas.
- 1898 m. gimė Antanas Gustaitis, Lietuvos karo veikėjas, aviacijos inžinierius, lakūnas.
- 1899 m. gimė Pranas Skardžius, lietuvių kalbininkas.
- Liepos 27 d.
- 1880 m. gimė Feliksas Vizbaras.
- 1940 m. gimė Antanas Šurna, lietuvių aktorius.
- Liepos 28 d.
- 1951 m. gimė Kęstutis Antanėlis, lietuvių kompozitorius, architektas, dailininkas.
- Liepos 29 d.
- 1904 m. gimė Antanas Gudaitis, dailininkas tapytojas.
- 1940 m. gimė Vytautas Tomkus, aktorius.
- Liepos 30 d.
- 1697 m. gimė Jonas Juraga-Giedraitis, Lietuvos filosofas, teologas, filosofijos ir teisės daktaras.
- 1861 m. gimė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Lietuvos rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja.
- 1894 m. gimė Juozas Tonkūnas, Lietuvos švietimo ministras (1934-1939 m.), LŽŪA rektorius, profesorius, agronomas.
- 1904 m. gimė Izidorius Kisinas, lietuvių bibliotekininkas, bibliografas.
- Liepos 31 d.
- 1802 m. gimė Ignotas Domeika, lietuvių mineralogas, geologas, etnografas, Čilės universiteto rektorius.
- 1880 m. gimė Petras Kalpokas, vienas žymiausių ir produktyviausių XX a.
Rokiškio krašto iškilios asmenybės
Rokiškis - tai ne tik geografinis taškas Lietuvos žemėlapyje, bet ir vieta, kur istorija susipina su dabartimi tokiu būdu, kad praeitis tampa gyva ir kvėpuojanti. Daugybę žymių žmonių išaugino Rokiškio žemė. Tarpukario Lietuvai ji davė tris Ministrus Pirmininkus - Vladą Mironą, Antaną Tumėną, Juozą Tubelį, atgimusiai šaliai - Prezidentą bei ilgametį Ministrą Pirmininką Algirdą Mykolą Brazauską. O kiek Rokiškio krašto žmonių išskirtinai pasidarbavo savo šalies labui! Lietuvos valstybinių ir nacionalinių premijų laureatais tapo kraštiečiai: rašytojai - Liudas Dovydėnas, Sigitas Parulskis, Vanda Juknaitė, aktorė Monika Mironaitė, chirurgas Vytautas Jonas Sirvydis, miškininkas Leonardas Kairiūkštis. Lietuvos valstybės teisės pagrindus dėjo teisininkai Antanas Tumėnas ir Mykolas Romeris, XX amžiaus lietuvių profesionaliosios dailės - Justinas Vienožinskis. Čia kūrė ir gyveno liaudies dainius, poetas Antanas Strazdas, savo kūrybinį kelią pradėjo žymusis lyrikas Paulius Širvys. Teatrines tradicijas įprasmino kraštiečiai aktoriai Vaiva Mainelytė, Ramūnas Rudokas ir kiti. Šį sąrašą būtų galima tęsti ilgai.
Politikai ir valstybininkai
Rokiškio kraštas davė Lietuvai ne vieną žymų politiką ir valstybininką. Šiame krašte gimė ir augo žmonės, kurie vėliau vadovavo Vyriausybėms ir ėjo svarbias pareigas ministerijose.
Algirdas Mykolas Brazauskas
Algirdas Mykolas Brazauskas, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentas, gimė 1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje. Jo tėvai - Kazimieras ir Sofija Brazauskai - čia dirbo notarų pagalbininkais. Per Kalėdas jis buvo pakrikštytas Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje. A. M. Brazauskas, būdamas Krašto garbės piliečiu, 2000-aisiais sakė: „Pirmiausia, turbūt, garbė. Didžiuojuosi gimęs Rokiškyje. Malonu, kad šį vardą suteikė gimtinės žmonės. Rokiškyje stovi namas, kuriame gimiau. Lankydamasis šiame mieste patikrinau jį, net lova stovi toje pačioje vietoje kaip mano laikais“.
Namas, kuriame gimė A. M. Brazauskas, yra Laisvės gatvės 7-asis namas. Namo šeimininkai pasakojo, kad didžiuojasi gyvendami ten, kur gimė būsimasis prezidentas. Jie yra sulaukę ir finansinės A. M. Brazausko paramos: už gautus pinigus perdengtas stogas, pakeisti langai. Antrą kartą prezidentas savo gimtuosiuose namuose apsilankė 2008-ųjų rugsėjį, kai Rokiškis šventė gimtadienį. Tuokart jo skirtų pinigų užteko namą apkalti naujomis lentelėmis.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės iniciatyvos Vaikų gynimo dieną Rokiškyje
Kun. Vladas Mironas
Kun. Vladas Mironas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, tarpukario Lietuvos dviejų Vyriausybių Ministras Pirmininkas, kariuomenės kapelionas, kraštietis, kuriam šiemet sukanka 145 metai.
Minint valstybininkų nuopelnus planuojama sodinti ąžuoliukų alėją, skirtą Rokiškio krašto valstybininkams. Alėja driektųsi šalia dvaro link mažojo kumetyno Juodupės pusėn, o ties kiekvienu ąžuolu būtų lentelė su istoriniais duomenimis apie šias asmenybes ir jų nuopelnus.
Menininkai ir kultūros veikėjai
Rokiškio kraštas garsėja ir savo menininkais bei kultūros veikėjais. Šiame krašte gimė ir kūrė poetai, rašytojai, dailininkai ir muzikantai, kurie savo kūryba praturtino Lietuvos kultūrą.
Paulius Širvys
Paulius Širvys gimė 1920 m. Padustėlyje, Zarasų rajone. Tačiau jis augo Rokiškio rajone, Degučiuose, kur tėvai turėjo ūkį. Šiandien gimtinės vietą žymi paminklinis akmuo. Būsimasis poetas mokėsi Aleksandravėlės pradžios mokykloje, ką mena miestelyje įamžinta jam skirta skulptūra. 1940-aisiais P. Širvys baigė Salų žemės ūkio mokyklą. Po karo, iki 1946-ųjų, dirbo Rokiškio rajono komjaunimo komitete, septynerius pokario metus siejo su rajonine spauda - darbą pradėjo „Tarybinio Rokiškio“ redakcijoje. Pirmaisiais pokario metais, dirbdamas Rokiškyje, P. Širvys kovų įspūdžius bandė pateikti prozos formomis. Jis rašė apybraižas, apsakymus, straipsnius bei korespondencijas, kurias skaitytojai labai mėgo. Laikraštyje „Tarybinis Rokiškis“ pasirodė ir pirmieji jo eilėraščiai. P. Širvys, kurio poezijoje vyrauja ir karo, tėviškės meilės temos, vadinamas tylaus liūdesio, skaidraus ilgesio ir taurios vienatvės poetu. Pagal jo eiles kompozitoriai kūrė dainas.
Irena Jasiūnaitė
Gimtasis kraštas neleis užmiršti savo primadonos, operos solistės Irenos Jasiūnaitės, kuri gimė ir užaugo Rokiškyje, o šiandien gyvena Vilniuje. Rokiškyje ji gyveno Gedimino gatvėje, 5-uoju numeriu pažymėtame name. I. Jasiūnaitė gimė rudenį - 1925 m. spalio 29 d. rokiškėnų Stefos ir Juozo Jasiūnų šeimoje. Gyveno Gedimino gatvėje, lankė Juozo Tumo-Vaižganto gimnaziją. Čia, Rokiškyje, atsirado „pirmas troškimas eiti muzikės keliu“. I. Jasiūnaitei dėstė Kazimieras Jovaiša - taip pat ryški asmenybė, ne tik dainų autorius, bet ir žmogus, parašęs pirmąjį Lietuvoje solfedžio vadovėlį. Jis jau tada atkreipė dėmesį į būsimą primadoną. „Šv. Mato bažnyčioje giedojau mokytojo parinktą giesmę, ir mano siela tarytum kilo aukštyn - buvo taip lengva, skaidru, balsas gražiai skambėjo, akustika - nuostabi“, - yra sakiusi I. Jasiūnaitė.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai gyvūnų globos srityje Rokiškyje
2000-aisiais Rokiškio krašto muziejuje I. Jasiūnaitei buvo įteiktas Krašto garbės pilietės vardo pažymėjimas. Prieš keletą metų metų, 2015-aisiais, operos legendos 90-mečio proga pasirodė rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjo P. Blaževičiaus knyga „Operos ir meilės glėbyje“.
Vaiva Mainelytė
Vaiva Mainelytė, Rokiškio krašto garbės pilietė, gimė ir Rokiškyje praleido savo vaikystę. „Vytauto gatvėje, netoli ligoninės, Perekšlių name. Net keturis kambarius turėjom. Paveikslą „Mano kiemas“ man dovanojo dailininkas Algimantas Kliauga. Jo reikėtų klausti tikslaus adreso“, - sakė V. Mainelytė. Dailininkas A. Kliauga patikslino: „Vytauto gatvėje, Socialinės paramos centro priešingoje pusėje, antras namas dešinėje“.
Monika Mironaitė
Monika Mironaitė, aktorė, gimė Pandėlio gatvėje. Tačiau dabartiniai jo gyventojai nieko nežino apie tai, kad gyvena įžymybės praeitį menančiame name.
Teisininkai ir mokslininkai
Rokiškio kraštas taip pat garsėja savo teisininkais ir mokslininkais. Šiame krašte gimė ir augo žmonės, kurie vėliau tapo profesoriais ir dirbo svarbius darbus mokslo srityje.
Mykolas Pijus Paskalis Römeris
Mykolas Pijus Paskalis Römeris gimė Bagdoniškyje. 2025 m. liepos 2 d. Kriaunų muziejuje Rokiškio krašto muziejus surengė popietę Kriaunų žmonėms, skirtą iškiliam tėviškėnui teisininkui, profesoriui Mykolui Pijui Paskaliui Römeriui "Römerio kelias: žmogus, idėjos, vertybės". Šiemet sukako 145 m.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Grafai Tyzenhauzai
Rokiškio grafams Tyzenhauzams šiais metais sukanka jubiliejinės datos: Ignotui - 265, Aleksandrai - 245, Konstantinui - 240, Sofijai - 235, Konstantino žmonai Valerijai Vankavičiūtei-Tyzenhauzienei - 220, o jų sūnui Reinoldui - 195 m.
Ignotas Tyzenhauzas
Ignotas Tyzenhauzas (1760-1822) - Rokiškio dvaro statytojas, vedęs Mariją Pšezdzieckytę, susilaukė keturių vaikų. Didžiausias I. Tyzenhauzo pasiekimas - Rokiškio senamiesčio performavimas įkuriant keturkampę aikštę.
Konstantinas Tyzenhauzas
Konstantinas Tyzenhauzas - Rokiškio grafystės paveldėtojas - istorikų yra laikomas vienu garsiausių Tyzenhauzų giminės atstovų, palikusių pėdsaką daugelio Europos šalių istorijoje. Grafas, Livonijos vokiečių kilmės Lietuvos zoologas, daugiausia nuveikęs ornitologijos srityje, parengė ir išleido keliolika ornitologijos veikalų, sukaupė didelę paukščių iškamšų ir kitų eksponatų kolekciją.
Sofija Tyzenhauzaitė
Sofija Tyzenhauzaitė, Rokiškio grafo Ignoto dukra tuokėsi Rokiškio Šv. Mato bažnyčioje. Yra žinoma, kad S. Tyzenhauzaitė parašė dešimt romanų. Tyrinėtojai pastebi, kad jie išsiskiria lengva kalba ir tikrais faktais.
Reinoldas Tyzenhauzas
Reinoldas Tyzenhauzas - vienas žymiausių giminės atstovų - Rokiškiui visų pirmą svarbus kaip Šv. Reinoldo įkurtą mokyklą dėstyti atvyko čekas vargonininkas Rudolfas Lymanas, kuriam sausio 8 dieną sukaktų 170 metų.
Kiti žymūs Rokiškio krašto žmonės
Be jau paminėtų asmenybių, Rokiškio kraštas yra davęs Lietuvai ir daugiau žymių žmonių. Tai filosofas Vaclovas Bagdonavičius, žurnalistai Alfonsas Braziulis ir Algimantas Brikas, poetai Irena Bitinaitė ir Vladas Braziūnas, aktorė Prudencija Bičkienė-Navickaitė, pedagogė Birutė Ona Boreišienė, religinių raštų rengėjas Antanas Bortkevičius, ir daugelis kitų.
Rokiškis - kultūros sostinė
Kai kalbame apie Lietuvos kultūros sostines, dažniausiai į galvą šauna Vilnius ar Kaunas, tačiau Rokiškis turi visas teises pretenduoti į šį titulą, bent jau regioniniu mastu. Miestelio istorija prasideda XVI amžiuje, kai čia buvo įkurta pirmoji gyvenvietė. Tačiau tikrasis Rokiškio kultūrinis klestėjimas prasidėjo XVIII-XIX amžiais, kai čia įsikūrė įtakingos bajorų giminės. Tyzenhauzai, o vėliau Pšezdzieckiai pavertė Rokiškį tikru kultūros židiniu - čia veikė teatras, muziejus, buvo kuriama biblioteka, rinktos meno kolekcijos.
Rokiškio dvaro ansamblis - tai ne tik architektūros paminklas, bet ir gyvas liudijimas apie tai, kaip kultūra gali būti perduodama iš kartos į kartą. Pšezdzieckių laikais Rokiškio dvaras tapo tikru kultūros magnetu. Čia lankėsi žymūs menininkai, rašytojai, muzikantai. Dvaro teatras rodė spektaklius, kurie nenusileidžiavo sostinės teatrams. Bibliotekoje buvo kaupiamos knygos įvairiomis kalbomis, o meno galerijoje kabojo vertingi paveikslai. Šiandien Rokiškio krašto muziejus, įsikūręs dvaro pastatuose, tęsia šią tradiciją. Čia saugomos ne tik materialios vertybės - baldai, paveikslai, dokumentai, bet ir nematerialus paveldas - istorijos, prisiminimai, tradicijos. Muziejus aktyviai dirba su bendruomene, organizuoja edukacines programas, parodas, renginius.
Rokiškis yra glaudžiai susijęs su lietuvių literatūros istorija. Čia gimė ir kūrė Juozas Keliuotis - vienas įdomiausių XX amžiaus lietuvių rašytojų ir mąstytojų. Jo kūryba, persmelkta filosofinių apmąstymų ir gilaus žmogiškumo, iki šiol įkvepia skaitytojus. Bet Rokiškis - tai ne tik Keliuotis. Miestelis ir jo apylinkės yra įkvėpę daugelį kūrėjų. Čia rasite pėdsakų ir kitų literatūros žmonių, kurie savo kūryboje atspindėjo Aukštaitijos kraštovaizdį, žmonių charakterius, kasdienybę. Svarbu paminėti, kad literatūrinis gyvenimas Rokiškyje nėra elitinis ar uždaras. Vietos biblioteka aktyviai dirba su skaitytojais, organizuoja knygų klubus, kūrybines dirbtuves.
Rokiškio muzikinis gyvenimas nusipelno atskiro dėmesio. Miestelyje veikia muzikos mokykla, kuri per dešimtmečius išugdė ne vieną profesionalų muzikantą. Bet dar svarbiau - ji išugdė šimtus žmonių, kurie mėgsta muziką, supranta ją, vertina. Kasmet Rokiškyje vyksta įvairūs muzikos festivaliai ir koncertai. Nuo klasikinės muzikos iki šiuolaikinių atlikėjų - repertuaras tikrai įvairus. Ypač populiarus tapo vasaros koncertų ciklas dvaro parke, kur gamta ir muzika susilieja į vieną harmoningą visumą. Liaudiškos muzikos tradicijos Rokiškyje taip pat stiprios. Veikia folkloro ansambliai, kurie ne tik atlieka senas dainas, bet ir kuria naujas, šiuolaikiškas jų interpretacijas.
2010 m. Rokiškis vadinamas ne tik teatrinio gyvenimo, bet ir medžio skulptūros, tapytų langinių sostine. Gausių teatrinio meno kūrėjų ir globėjų dėka Lietuvos pakrašty rengiami profesionalių teatrų festivaliai. Tradicija tęsiama jau beveik tris dešimtmečius. Čia vykstantys tarptautiniai vargonų muzikos, klasikinės muzikos, mėgėjų teatrų ir kiti renginiai sutraukia meno mėgėjus iš įvairių respublikos kampelių. Miestą puošia didžiausias Europoje tematinis medžio skulptūrų parkas. Rokiškyje teikiamos respublikinės L. Šepkos, L. Dovydėno, J. Keliuočio premijos.
Iššūkiai ir galimybės
Tačiau būti kultūros sostine šiandien - tai ne tik saugoti praeitį. Tai reikalauja nuolatinio atsinaujinimo, gebėjimo prisitaikyti prie besikeičiančių laikų. Demografiniai pokyčiai - tai pirmasis ir gal svarbiausias iššūkis. Jaunimas traukia į didesnius miestus, ieškodamas geresnių karjeros galimybių. Tai reiškia, kad mažėja aktyvių kultūros vartotojų ir kūrėjų. Kaip išlaikyti gyvą kultūrinį gyvenimą, kai mažėja žmonių? Kaip motyvuoti jaunimą likti ar grįžti?
Finansavimo problema - antrasis didelis galvos skausmas. Kultūros projektai reikalauja investicijų, o savivaldybės biudžetas nėra guminis. Reikia ieškoti kūrybiškų sprendimų - pritraukti privačias investicijas, dalyvauti tarptautiniuose projektuose, kurti partnerystes su verslu. Infrastruktūros atnaujinimas - trečiasis iššūkis. Daugelis kultūros objektų reikalauja remonto, modernizavimo. Dvaro pastatai, muziejaus ekspozicijos, renginių erdvės - visa tai turi atitikti šiuolaikines normas ir lūkesčius.
#