Rizikos veiksniai gimdymo metu: išsami apžvalga

Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo etapas, kupinas džiaugsmo laukimo. Tačiau šis laikotarpis gali būti susijęs su tam tikrais rizikos veiksniais, kurie gali paveikti motinos ir vaisiaus sveikatą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius rizikos veiksnius gimdymo metu, ypatingą dėmesį skiriant preeklampsijai ir išangės ligoms, bei pateiksime rekomendacijas, kaip sumažinti galimas komplikacijas.

Preeklampsija: pavojinga nėštumo komplikacija

Preeklampsija yra rimta medicininė būklė, kuri išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės. Jai būdingas aukštas kraujospūdis ir organų funkcijos sutrikimai, dažniausiai kepenų ar inkstų. Ši būklė gali paveikti tiek motiną, tiek vaisių, sukeldama komplikacijas, tokias kaip priešlaikinis gimdymas, placentos atšoka ar net gyvybei pavojingos būklės, tokios kaip eklampsija (traukuliai).

Manoma, kad preeklampsija paveikia apie 5-8 % nėščių moterų visame pasaulyje, o rizika yra didesnė pirmojo nėštumo metu arba moterims, turinčioms tam tikrų rizikos veiksnių.

Preeklampsijos priežastys ir rizikos veiksniai

Tikslios preeklampsijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad ją sukelia placentos vystymosi ar kraujotakos sutrikimai, lemiantys sisteminį uždegimą ir kraujagyslių disfunkciją.

Pagrindiniai rizikos veiksniai:

• Pirmasis nėštumas
• Ankstesnė preeklampsija
• Lėtinė hipertenzija
• Inkstų liga
• Cukrinis diabetas
• Autoimuninės ligos (pvz., sisteminė raudonoji vilkligė)
• Daugiavaisis nėštumas
• Nutukimas
• Vyresnis amžius (virš 40 metų)
• Šeiminė anamnezė (preeklampsija motinai ar seseriai)

Preeklampsijos simptomai

Preeklampsija gali išsivystyti be akivaizdžių simptomų, todėl reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra būtini. Kai simptomai pasireiškia, jie gali būti įvairūs ir signalizuoti sunkėjančią būklę.

Taip pat skaitykite: Socialinės rizikos vaikų apibrėžimas

Dažniausi preeklampsijos simptomai:

• Aukštas kraujospūdis (140/90 mmHg ar didesnis)
• Baltymas šlapime (proteinurija)
• Galvos skausmas
• Regos sutrikimai (pvz., dvejinimasis, neryškus matymas, šviesos blyksniai)
• Skausmas viršutinėje pilvo dalyje, po dešiniuoju šonkaulių lanku
• Pykinimas ar vėmimas
• Staigus patinimas (ypač veido ir rankų)
• Dusulys

Sunkios preeklampsijos ar eklampsijos požymiai, reikalaujantys skubios pagalbos, apima traukulius, stiprų galvos skausmą, sąmonės sutrikimą ar vaisiaus judesių sumažėjimą.

Preeklampsijos diagnozė ir gydymas

Preeklampsija diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, kraujo ir šlapimo tyrimais bei vaisiaus būklės vertinimu.

Preeklampsijos gydymas priklauso nuo būklės sunkumo, nėštumo trukmės ir motinos bei vaisiaus sveikatos.

Pagrindiniai gydymo būdai:

1. Stebėjimas ir kontrolė: Lengvesniais atvejais rekomenduojamas reguliarus kraujospūdžio matavimas, šlapimo tyrimai ir vaisiaus būklės stebėjimas.
2. Medikamentinis gydymas: Vaistai nuo kraujospūdžio gali būti skiriami kraujospūdžiui normalizuoti. Magnio sulfatas skiriamas siekiant išvengti traukulių (eklampsijos).
3. Gimdymo skatinimas: Sunkiais atvejais arba jei motinos ar vaisiaus būklė blogėja, gali būti skatinamas gimdymas, net jei nėštumas dar nepasiekė termino.
4. Pogimdyminis gydymas: Po gimdymo būtina toliau stebėti motinos būklę, nes preeklampsija gali progresuoti ir po gimdymo.

Preeklampsijos komplikacijos

Preeklampsija gali sukelti įvairių komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui.

Komplikacijos motinai:

• Eklampsija (traukuliai)
• HELLP sindromas (hemolizė, padidėję kepenų fermentai, trombocitopenija)
• Placentos atšoka
• Inkstų nepakankamumas
• Kepenų pažeidimas
• Smegenų kraujavimas
• Mirtis

Komplikacijos vaisiui:

• Priešlaikinis gimdymas
• Intrauterininis augimo sulėtėjimas (IUGR)
• Vaisiaus hipoksija (deguonies trūkumas)
• Naujagimio mirtis

Preeklampsijos prevencija

Nors preeklampsijos visiškai išvengti neįmanoma, yra keletas priemonių, kurios gali padėti sumažinti riziką:

Taip pat skaitykite: Metodai dirbant su rizikos šeimų vaikais

• Reguliarūs prenataliniai patikrinimai
• Sveika mityba
• Fizinis aktyvumas
• Mažos dozės aspirino vartojimas (rizikos grupės moterims, pasitarus su gydytoju)
• Optimalus svorio prieaugis nėštumo metu
• Rūkymo vengimas

Preeklampsijos poveikis kasdieniam gyvenimui

Preeklampsija gali turėti didelį poveikį nėščios moters fizinei ir emocinei būklei. Aukštas kraujospūdis, patinimas ir kiti simptomai riboja kasdienę veiklą, pvz., darbą, fizinį aktyvumą ar net poilsį. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, o tai sukelia stresą ir atskiria moterį nuo šeimos. Emocinis poveikis taip pat reikšmingas - baimė dėl savo ir kūdikio sveikatos, galimas priešlaikinis gimdymas ar komplikacijos gali sukelti nerimą ar depresiją.

Susidūrus su preeklampsija, svarbu bendradarbiauti su gydytojais, laikytis rekomendacijų ir ieškoti artimųjų ar psichologinės pagalbos. Informuotumas apie būklę, reguliarūs patikrinimai ir sveikas gyvenimo būdas padeda sumažinti komplikacijų riziką.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pastebite preeklampsijos požymius, tokius kaip aukštas kraujospūdis, stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai ar staigus tinimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą ar skubios pagalbos skyrių, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas tinkamas gydymas.

Venkite savarankiško gydymo, maisto papildų ar alternatyvių metodų naudojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga tiek jums, tiek vaisiui. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip sveikesnė mityba, fizinis aktyvumas ar mažos dozės aspirino vartojimas, aptarkite šiuos veiksmus su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų būklei. Taip pat reguliariai lankykite prenatalinius patikrinimus ir stebėkite kraujospūdį, tačiau visus sprendimus suderinkite su specialistu.

Išangės ligos nėštumo metu ir po gimdymo

Išangės ligos (hemorojus ir išangės įplėša) tiek nėštumo metu, tiek laikotarpiu po gimdymo yra dažna patologija, kuriai vis dar stinga tiek koloproktologų, tiek akušerių ginekologų dėmesio. Labai svarbu ištirti ir įvertinti šių ligų paplitimą ir rizikos veiksnius, jų ryšį su nėštumo ir gimdymo veiksniais, laiku šias ligas diagnozuoti ir gydyti bei atrasti priemonių, kaip jų išvengti, taip pagerinant moterų gyvenimo kokybę ne tik nėštumo ir gimdymo metu, bet ir laikotarpiu po gimdymo.

Taip pat skaitykite: Gimdymo priežiūra

Hemorojus nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas

Hemorojus - tai liga, pasireiškianti kraujavimu iš išangės pagalvėlių, jų iškritimo arba kraujagyslinių tarpų trombozės simptomais. Hemorojus skirstomas į išorinį ir vidinį.

Etiologija (ligos priežastys), patogenezė (ligos vystymosi mechanizmas), dažnis, simptomai, rizikos veiksniai

Hemorojus nėščiosioms, kaip minėta, gali pasireikšti dviem ūminėmis būklėmis: 1. Trombuotu vidiniu hemorojumi (arba įstrigusiu vidiniu hemorojumi). 2. Perianaline (išnangės) venine tromboze - tai poodinių veninių tarpų trombozė, kuri gali būti skausminga, tačiau pagrindinis simptomas - mazgelis, sudarytas iš krešulio, atsiradusio poodiniame tarpe; kartais krešulio pertmpta oda nekrotizuoja ir krešulys išteka, taip pacientė pasveiksta; kitais atvejais krešulys palengva sunyksta, dažnai palikdamas odos perteklių išangės srityje.

Hemorojus išsivystymo mechanizmas nevisiškai aiškus, tačiau nustatyti keli šią ligą sukeliantys veiksniai. Nėštumas, gimdymas bei laikotarpis po gimdymo neabejotinai turi įtakos šiai išangės patologijai atsirasti. Gimdymas natūraliais takais yra dubens dugno patologijos (kuriai priklauso ir išangės patologija - hemorojus) po gimdymo rizikos veiksnys. Vidurių užkietėjimas (dėl per mažo suvartojamų skysčių kiekio bei nepakankamo skaidulų kiekio maiste), stanginimasis tuštinantis, veninė stazė dėl padidėjusio pilvo ertmės spaudimo (didėjant gimdai), padidėjęs cirkuliuojančio kraujo tūris, hormoniniai veiksniai (progesteronas), nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas turi įtakos išangės patologijai išsivystyti nėštumo laikotarpiu. Dažniausi ir jau įrodyti rizikos veiksniai yra vidurių užkietėjimas, viduriavimas, nėštumas ir gimdymas.

Nėštumo laikotarpiu tam tikri mechaniniai veiksniai didina hemorojaus išsivystymo tikimybę: didėjanti gimda sukelia pilvo ertmės slėgio padidėjimą, be to, dėl mechaninio spaudimo į viršutinę tiesiosios žarnos, apatinę tuščiąją bei vartų venas vystosi veninė stazė (veninis sąstovis), kuri ypač išryškėja antroje nėštumo pusėje. Dėl padidėjusio pilvo ertmės slėgio ir veninės stazės sutrinka vidinio išangės rauko kraujotaka. Be to, nėštumo laikotarpiu organizme cirkuliuojančio kraujo tūris padidėja 25-40 proc. Šie veiksniai sukelia gausesnį kraujagyslių prisipildymą ir išsiplėtimą bei veninę stazę mažajame dubenyje.

Išangės patologijos simptomai dažniausiai atsiranda antrą, trečią nėštumo trečdalį (iš 27 proc. nėščiųjų, sirgusių hemorojumi, 43 proc. moterų patologija diagnozuota trečią nėštumo trimestrą, 16 proc. - pirmą, 23 proc. - antrą) ir laikotarpiu po gimdymo. Hemorojaus simptomai ypač vargina pacientes, praėjus vienam mėnesiui po gimdymo. Dažniausi išangės patologijos simptomai: skausmas ir niežėjimas išangėje, kraujavimas iš išangės šviesiu krauju, skausmingas mazgelis išangės srityje. Labai svarbu nepamiršti, kad hemorojaus klinikiniai simptomai gali būti panašūs ir į kitas išangės bei storosios žarnos ligas: išangės įplėšą, ūminį paraproktitą, tiesiosios žarnos iškritimą, išangės kondilomas, opinį kolitą, Krono ligą ir net išangės ar storosios žarnos vėžį.

Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, sergamumas hemorojumi bendrojoje populiacijoje svyruoja nuo 4,4 proc. iki 86 proc. Nors, kai kurių autorių duomenimis, ligos paplitimas tarp lyčių nesiskiria, tačiau moksliniais tyrimais nustatyta, kad moterys serga dažniau - 24,8 proc. Dažniausiai hemorojus nustato­mas reprodukcinio (vaisingo) amžiaus moterims, ypač nėštumo laikotarpiu ir po gimdymo. Hemorojaus išsivystymo rizika tiesiogiai susijusi su nėštumų ir gimdymų skaičiumi. Atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, 70 proc. moterų, kurioms diagnozuotas hemorojus, anksčiau buvo pastojusios vieną ar kelis kartus. Nustatyta, kad po pirmo nėštumo hemorojus atsiranda 37,9 proc. moterų, po kitų nėštumų šis skaičius didėja (po dviejų nėštumų - 38,4 proc., po trijų ir daugiau nėštumų - 40 proc.), be to, patologija pasireiškia 85 proc. ne pirmą kartą gimdančių moterų. Ypač aktuali ši patologija tampa antroje nėštumo pusėje - hemorojus vargina net 85 proc. nėščiųjų trečią nėštumo trimestrą ir 85 proc. ne vieną kartą nėščių moterų. Hemorojus dažnesnis ne pirmą kartą gimdančioms moterims ir toms, kurios anksčiau sirgo hemorojumi. Gimdymas padidina hemorojaus riziką beveik aštuonis kartus. Gimdymo metu stumiant vaisių gimdymo takais, dar labiau suintensyvėja išangės kraujagyslių spaudimas ir ištempimas.

Gimdymo būdas gali turėti įtakos hemorojui atsirasti arba simptomams progresuoti laikotarpiu po gimdymo. Nustatyta, kad moterims, gimdžiusioms natūraliais gimdymo takais bei instrumentiniu būdu (naudojant vakuuminę vaisiaus ekstrakciją, akušerines reples), išangės patologija dažnesnė. Kiti rizikos veiksniai, susiję su ankstesniais nėštumais ir gimdymais - tai užsitęsęs ilgas gimdymas (daugiau nei 12 val.), užsitęsęs antras gimdymo laikotarpis ir stangų laikotarpis, didelio svorio naujagimio (4000 g ir daugiau) savaiminis gimdymas bei užsitęsęs nėštumas (daugiau nei 40 nėštumo savai­čių). Nustatytas galimas ryšys tarp hemorojaus išsivystymo tikimybės ir tarpvietės pažeidimo gimdymo metu (tiek savaiminio tarpvietės plyšimo, tiek epiziotomijos - tarpvietės kirpimo).

Moksliniais tyrimais patvirtintas vidurių užkietėjimo ir hemorojaus ryšys. Vidurių užkietėjimas nėštumo laikotarpiu neabejotinai skatina išangės patologijos atsiradimą nėštumo laikotarpiu bei laikotarpiu po gimdymo. Vidurių užkietėjimas nėštumo laikotarpiu šešis kartus padidina hemorojaus tikimybę. Literatūroje nurodyta, kad iki 40 proc. moterų patiria vidurių užkietėjimą nėštumo laikotarpiu. Vidurių užkietėjimo riziką didina ir gimdymų skaičius - ši problema dažniau vargina ne pirmą kartą gim­dančias moteris.

Nustatyti nėščiųjų vidurių užkietėjimo Romos III kriterijai (turi būti patiriami bent du simptomai per 3 mėn.): tuštinimasis rečiau nei tris kartus per savaitę, stanginimasis tuštinantis, kietos išmatos, kliūtis išangėje tuštinantis, nevisiško pasituštinimo jausmas, rankų pagalba tuštinantis.

Nėščiųjų vidurių užkietėjimo rizikos veiksnius būtų galima suskirstyti į keturias grupes: 1) mitybos pokyčius (geležies preparatų vartojimas, nepakankamas skysčių kiekis organizme dėl nėščiųjų pykinimo ir vėmimo); 2) elgsenos pokyčius (sumažėjęs fizinis aktyvumas, fizinis ir socialinis stresas); 3) humoralinius pokyčius, kurie turi įtakos lėtesniam išmatų slinkimui žarnyne (padidėję progesterono bei estrogeno kiekiai, sumažėjusi motilino koncentracija); 4) kitas priežastis (dėl nėštumo didėjanti gimda, skausmingi hemorojiniai mazgai).

Nėštumo laikotarpiu pakinta beveik visų moterų mityba. Labai svarbus suvartojamų skysčių kiekis, kuris dažnai yra nepakankamas, ypač pirmą nėštumo trimestrą dėl nėščiųjų pykinimo ir vėmimo. Nustatyta, kad pakinta ir besilaukiančių moterų dieta. Šios moterys ląstelienos turinčio maisto vartoja mažiau nei nenėščios moterys. Vidurių užkietėjimo riziką gali didinti ir vartojami vaistai: anemijai gydyti skiriami geležies preparatai, esant hipertenzinėms būklėms - magnio sulfatas.

Kai kurie mokslinės literatūros šaltiniai nurodo, kad hemorojaus rizikos veiksnys yra padidėjęs kūno masės indeksas (KMI). Hemorojus dažnesnis vyresnio amžiaus nėščioms ir gimdyvėms. Nustatyta, jog nėštumo laikotarpiu hemorojaus simpto­mai progresuoja, todėl daugelis moterų patiria ryškų neigiamą išangės patologijos poveikį savo gyvenimui ir gyvenimo kokybei, ypač trečią nėštumo trečdalį bei po gimdymo. Vidurių užkietėjimas ir hemorojus stipriai neigiamai veikia tiek fizinę, tiek emocinę moterų sveikatą ir blogina gyvenimo kokybę po gimdymo.

Hemorojus gydymas

Nesant ūminių būklių, hemorojaus, kaip ir daugumos kitų chirurginių ligų, chirurginis gydymas atidedamas po nėštumo ir gimdymo, o dažniausiai - iki laktacijos (žindymo) periodo pabaigos.

Visais hemorojaus atvejais nėštumo metu rekomenduojama pradėti nuo konservatyvaus gydymo, kurio pagrindas - tuštinimosi reguliavimas. Rekomenduojama vengti vidurių užkietėjimo, ilgo stanginimosi, ilgo sėdėjimo tualete; rekomenduojama kiekvieną kartą po tuštinimosi apsiplauti.

Veiksminga konservatyvaus gydymo priemonė - flavonoidai ir vietiškai vartojami vaistai. Vienas vietinio vartojimo medikamentų hemorojui gydyti yra kompleksinis vaistas - Tribenozidas / Lidokainas. Tai vietinio poveikio vaistas, skirtas lokalaus simptominio vidinio ir išorinio hemorojaus gydymui. Tribenozidas sąlygoja priešuždegiminį poveikį, mažina patinimą išangėje, didina kraujagyslių elastingumą ir tonusą. Lidokainas turi vietinį anestetinį (skausmą malšinamąjį) poveikį, todėl sąlygoja greitą poveikį subjektyviesiems simptomams (mažina skausmą, deginimą, niežulį išangės srityje), Tribenozidas padeda palengvinti objektyviuosius hemorojaus sukeliamus simptomus (uždegimą, kraujavimą, mazgus išangės srityje), sustiprina Lidokaino poveikį hemorojaus subjektyviems simptomams (skausmas, deginimas, niežulys). Vaistas vartojamas tiesiosios žarnos kremo ar žvakučių pavidalu. Nėštumo laikotarpiu jis gali būti vartojamas nuo ketvirtojo nėštumo mėnesio, vaisto negalima vartoti pirmuosius tris nėštumo mėnesius. Vaistą galima vartoti po gimdymo ir žindymo laikotarpiu. Visais atvejais rekomenduojama dozė negali būti viršyta. Vaistą reikėtų vartoti rytą ir vakare tol, kol ūminiai ligos požymiai išnyks, paprastai 7-10 dienų.

Tais atvejais, kai konservatyvus gydymas neefektyvus, galima pabandyti mažai invazyvias procedūras: perrišimą guminiais žiedais, skleroterapiją ar infraraudonąją fotokoaguliaciją. Šiuo metu gana populiarūs, bet brangūs dearterializacijos ar mechaninės siūlės hemoroidektomijos metodai nusileidžia savo rezultatais seniai patikrintoms perrišimo guminiais žiedais ir ekscizinės hemoroidektomijos intervencijoms, todėl jų naudojimas, tikėtina, mažės. Esant III-IV laipsnio hemorojui bei ypač ryškiam išoriniam hemorojui arba trukdančioms išangės srities raukšlėms, rekomenduojamas chirurginis gydymas, hemorojų pašalinant. Ieškoma ir naujų hemorojaus gydymo metodų - tikrinta lazerinė hemoroidoplastika, atrodo, veiksmingumu pralenkia perrišimo guminiais žiedais metodą.

Dažniausia nėščiųjų ir gimdyvių ūminė išangės patologija - perianalinė (išangės) trombozė ir trombuotas (įstrigęs) vidinis hemorojus. Abi ligos pasireiškia gana intensyviu, staiga prasidedančiu skausmu ir priverčia greitai ieškoti gydytojo pagalbos. Daugelyje chirurgijos vadovų rekomenduojama šias pacientes gydyti konservatyviai, skiriant adekvatų skausmo malšinimą, geriamuosius ir vietiškai vartojamus flavonoidų preparatus. Rekomenduojamos šiltos sėdimos vonelės, kurios, sumažindamos vidinio išangės rauko tonusą, gerina išangės audinių kraujotaką bei mažina skausmą. Išimtiniais perianalinės trombozės atvejais, jeigu mazgas labai didelis, galima atlikti trombektomiją (trombų pašalinimą), tačiau daugeliu atvejų ši intervencija nerekomenduojama. Taip pat nerekomenduojamos chirurginės intervencijos esant vidinio hemorojaus trombozei, nes tuomet didėja išangės raukų pažeidimo bei išangės stenozės (susiaurėjimo) rizika.

Rekomendacijos

Kiekvienai moteriai, pastebėjus išangės patologijos (hemorojaus) simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytojus specialistus, nes, bandydamos pačios diagnozuoti ligą, moterys gali suklysti ir dar labiau sau pakenkti. Svarbu rūpintis savo sveikata ir atsakingai stebėti jos pokyčius, tačiau ligos diagnostiką ir gydymo rekomendacijas derėtų patikėti gydytojams.

Šeimos gydytojai ir gydytojai akušeriai-ginekologai, prižiūrintys nėščiąsias ambulatorinėje grandyje, privalo įvertinti koloproktologinės patologijos rizikos veiksnius, perspėti nėščiąją dėl išangės ligų ankstyvųjų simptomų.

Kiti rizikos veiksniai gimdymo metu

Be preeklampsijos ir išangės ligų, yra ir kitų rizikos veiksnių, kurie gali turėti įtakos nėštumo ir gimdymo eigai.

Didelės perinatalinės rizikos veiksniai skirstomi į 5 grupes:

Kai yra bent vienas iš šių veiksnių, nėštumas yra didelės perinatalinės rizikos (2.1 lentelė).Perinatalinę riziką reikia vertinti dinamiškai, individualiai. Įvairūs rizikos veiksniai skirtingai veikia vaisių, nėščiąją, gimdyvę bei naujagimį.

Medicininiai rizikos veiksniai

• Lėtinės ligos (pvz., širdies liga, diabetas, autoimuninės ligos)
• Infekcijos (pvz., ŽIV, hepatitas, toksoplazmozė)
• Kraujo grupės nesuderinamumas
• Ankstesnių nėštumų komplikacijos

Akušeriniai rizikos veiksniai

• Ankstesnis priešlaikinis gimdymas
• Ankstesnis cezario pjūvis
• Daugiavaisis nėštumas
• Placentos pirmeiga
• Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas

Socialiniai ir demografiniai rizikos veiksniai

• Jaunas amžius (iki 18 metų)
• Vyresnis amžius (virš 35 metų)
• Žemas socialinis ir ekonominis statusas
• Rūkymas, alkoholio vartojimas, narkotikų vartojimas
• Nepakankama mityba

Genetiniai rizikos veiksniai

• Šeiminė genetinių ligų anamnezė
• Vaisiaus chromosomų anomalijos

Psichologiniai rizikos veiksniai

• Depresija
• Nerimas
• Stresas
• Smurtas šeimoje

Išvados

Nėštumas ir gimdymas yra fiziologiniai procesai, tačiau jų baigčiai reikšmės turi medicininiai, psichologiniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Jie didina nėščiosios, gimdyvės, vaisiaus ar naujagimio pažeidimo galimybę, profesionalų (specialistų) intervencijų tikimybę šio nėštumo, gimdymo metu arba pogimdyminiu laikotarpiu. Tokie nėštumai ir gimdymai rizikingi. Nėštumas gali būti mažos rizikos, kai nepalankūs veiksniai nestipriai veikia nėščiąją, vaisių, ar didelės rizikos, kai dėl nepalankių veiksnių poveikio atsiranda vaisiaus raidos ydų, sutrinka augimas, pažeidžiami vaisiaus organai ar sistemos, jis gali žūti nėštumo laikotarpiu ar gali gimti nesveikas. Rizikos laipsnis nėštumo laikotarpiu kinta.

Svarbu tiksliai įvertinti riziką, mažinti nepalankių veiksnių poveikį vaisiui ir motinai, užtikrinti racionalią nėštumo ir gimdymo priežiūrą. Šeimos gydytojai prižiūri nėščiąją, kurioms rizikos veiksnių nėra ar nėštumas mažai rizikingas. Didelės rizikos nėščiąją prižiūri akušeris ginekologas. Kai rizika didelė, nėščioji gydoma ir turi gimdyti aukščiausio lygio paslaugas teikiančioje įstaigoje. Tačiau mokėti įvertinti rizikos laipsnį ir laiku nukreipti nėščiąją akušerio ginekologo konsultacijai - šeimos gydytojo pareiga.

tags: #rizikos #kitimas #gimdymo #metu