Riešo kanalo sindromas (RKS) - tai dažna neurologinė liga, kuri pasireiškia viduriniojo nervo suspaudimu riešo srityje. Šis nervas eina per siaurą anatominį tunelį, vadinamą riešo kanalu, kurį formuoja kaulai ir raiščiai. Nėštumo metu moterys yra ypač pažeidžiamos šios ligos, todėl svarbu žinoti simptomus, priežastis ir gydymo būdus.
Kas yra riešo kanalo sindromas?
Riešo kanalo sindromu vadinama būklė, sąlygota skausmu pasireiškiančio pagrindinio riešo nervo spaudimo. Tai svarbi rankos anatominė struktūra, jungianti dilbį su plaštaka. Šis kanalas yra tarsi siauras praėjimas riešo srityje, pro kurį eina vidurinysis nervas ir devynios lenkiamosios pirštų bei nykščio sausgyslės. Kanalą iš plaštakos pusės riboja slankioji kremzlė (lot. retinaculum flexorum), tvirta raiščių juosta, kuri dengia kanalo priekinę dalį. Ši kremzlė apsaugo po ja esančias struktūras ir palaiko riešo stabilumą.
Kitoje kanalo pusėje, arčiau dilbio, yra riešo kaulai, sudarantys kietąjį kanalo pagrindą. Pirmoje eilėje: laivakaulis (lot. os scaphoideum), pusmėnulis kauliukas (lot. os lunatum), trikampis kauliukas (lot. os triquetrum) ir žirninis kauliukas (lot. Antroje eilėje: trapecinis (lot. os trapezium), trapecoidinis (lot. os trapezoideum), didysis daugiakampis (lot. os capitatum) ir kabliukas (lot. Kanalo viršų dengia tvirtas skersinis riešo raištis (lot. ligamentum carpi transversum), dar žinomas kaip riešo laikantysis raištis. Šis raištis eina nuo kaulinių kanalo sienų vienoje pusėje iki kitos, suformuodamas tvirtą kanalo stogą.
Per riešo kanalą eina vidurinysis nervas (lot. nervus medianus) - vienas iš svarbiausių rankos nervų. Šis nervas prasideda kaklo srityje, eina žemyn per žastą ir dilbį, kol pasiekia riešo kanalą. Kanale nervas atsiduria tarp sausgyslių ir kaulų, o tai labai padidina jo pažeidžiamumą. Kartu su viduriniu nervu, šiuo kanalu eina devynios lenkiamosios plaštakos pirštų ir nykščio sausgyslės. Jos priklauso giliosioms ir paviršinėms lenkiamosioms raumenų grupėms, kurios leidžia pirštams ir nykščiui susilenkti. Dėl riešo kanalo siaurumo, net nedidelis audinių patinimas ar sausgyslių bei jų dangalų patologiniai pokyčiai gali sukelti spaudimo padidėjimą kanale. Tai savo ruožtu suspaudžia vidurinįjį nervą, sutrikdo jo funkciją ir sukelia riešo kanalo sindromo simptomus - skausmą, tirpimą, dilgčiojimą ir silpnumą plaštakoje bei pirštų srityje.
Simptomai
Simptomai rodantys, kad pacientas turi riešo tunelinį sindromą, išsivysto palengva. Dažniausiai riešo kanalo sindromą išduoda šie pagrindiniai požymiai:
Taip pat skaitykite: Dauno sindromo sprendimai
- Pirštų tirpimas - dažniausiai pacientai jaučia tirpimą ar dilgčiojimą pirštuose. Tirpsta nykštys, smilius, didysis, bevardis pirštai. Dėl to pacientai dažnai atsibunda naktį ir nebegali užmigti. Naktimis jaučiamas pirštų tirpimas ar deginantis skausmas riešo srityje gali pranešti apie sindromą, nuo kurio kenčia nemažai vyresnio amžiaus žmonių. Naktiniai simptomai: daugeliui pacientų simptomai būna intensyvesni naktį, trikdantys miegą.
- Rankų silpnumas - pacientai gali pastebėti sumažėjusią rankų jėgą, rankų silpnumą, ypač tada, kai atliekamas stiprus plaštakos ar rankos judesys. Tai gali pasireikšti net laikant mobilųjį telefoną, vairuojant automobilį ir t.t. Asmenys, kuriems pasireiškia riešo tunelinis sindromas, gali jausti pastebimą rankos silpnumą ir polinkį pamesti daiktus.
- Deginantis skausmas riešo srityje - tai gali būti stiprus ir nemalonus deginantis jausmas, ties riešo kanalu ar netgi plaštakoje, kada yra užspaudžiamas vidurinis nervas. Skausmas, susijęs su RTS, gali tęstis nuo riešo iki rankos ir net iki peties. Kai kuriems asmenims jis gali persimesti į delną arba pirštus, daugiausia nykštį ir rodomuosius pirštus.
- Plaštakos raumenų atrofija - ilgai ignoruojamas riešo kanalo sindromas taip pat gali sukelti raumenų atrofiją, kurios negalima išgydyti vėlyvoje stadijoje. Progresuojant RTS, asmenys gali pastebėti nuolatinį tirpimą ir silpnumą.
Iš pradžių riešo kanalo sindromas pasireiškia kaip naktinis kelių pirštų tirpimas, kuris pamažu stiprėja. Jeigu nėra imamasi jokių priemonių, riešo kanalo skausmai tampa deginantys ir sunkiai pakenčiami.
Riešo kanalo sindromas nėštumo metu
Nėštumas yra vienas iš žinomų riešo kanalo sindromo rizikos veiksnių. Nėščioms moterims riešo kanalo sindromas pasitaiko dažniau. Nėščiosioms šis sindromas gali išsivystyti dėl kūne vykstančių hormoninių pokyčių, skysčių susilaikymo, svorio priaugimo ir kūno padėties pokyčių. Nėštumo metu kanalo spaudimas gali padidėti, nes audiniuose susikaupia nemažai vandens. Dažniausiai riešo kanalo sindromo simptomai pasireiškia trečiajame nėštumo trimestre ir apima dilgčiojimą, tirpimą, skausmą ar silpnumą plaštakoje bei pirštų srityse.
Po gimdymo daugeliu atvejų simptomai išnyksta savaime per keletą savaičių ar mėnesių, tačiau kai kurioms moterims jie gali tapti ir lėtiniais.
Riešo kanalo sindromo priežastys
Riešo kanalo sindromui įtakos gali turėti skirtingi veiksniai. Pradedant traumomis, fiziniu krūviu ir baigiant paveldimumo faktoriumi ar net nėštumu, menopauze. Kiekvienam pacientui tai gali būti dėl skirtingų priežasčių, bet kaip ir minėjome anksčiau, svarbu šios problemos neignoruoti.Spaudimą, esantį riešo kanale, didinti ir sukelti riešo kanalo sindromą gali nemažai priežasčių. Riešo kanalo sindromas išsivysto dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, anatominių riešo ypatumų, diabeto, reumatoidinio artrito, lokalių uždegimų, traumų, monotoniško ar ilgai trunkančio darbo. Taip pat jo atsiradimui įtakos gali turėti nėštumas bei menopauzė. Rūkantiems asmenims šio sutrikimo simptomai gali būti sunkesni negu nerūkantiems pacientams, nes rūkymas turi įtakos su viduriniu nervu susijusiai kraujotakai.
Pagrindinės riešo kanalo sindromo priežastys yra šios:
Taip pat skaitykite: Dauno sindromo diagnostika
- Riešo traumos. Riešo traumos gali sukelti audinių patinimą arba pokyčius riešo kanalo srityje, kurie gali sąlygoti nervų suspaudimą ir veda prie riešo kanalo sindromo vystymosi.
- Didelis fizinis krūvis. Didelis fizinis krūvis gali taip pat sukelti riešo audinių patinimą ar net mikrotraumas, kurios gali prisidėti prie nervų suspaudimo ir riešo kanalo sindromo išsivystymo. Dėl veiklos, kurios metu atliekami pasikartojantys rankos ir riešo judesiai, gali patinti riešo kanalo sausgyslės. Pasikartojantys, monotoniški delno, riešo, pirštų judesiai (ypač dažnas riešo lankstymas) padidina riešo kanalo sindromo riziką. Jis dažnesnis dirbantiems kompiuteriu, prie surinkimo/ gamybinių ir pan.
- Antsvoris. Antsvoris gali padidinti spaudimą, tenkantį riešo kanalui, prisidėti prie audinių patinimo ir padidinti nervų suspaudimo riziką. Riešo kanalo sindromas yra dažnesnis tarp antsvorį turinčių žmonių.
- Paveldimumas. Genetiniai veiksniai gali turėti įtakos riešo kanalo struktūrai ir jautrumui, todėl paveldimumas gali padidinti šios būklės riziką. Riešo kanalo dydis ir struktūra gali būti paveldimi. Egzistuoja paveldėjimo faktorius, t.y. Kai kurių jūsų šeimos narių riešo tuneliai yra maži.
- Nėštumas, menopauzė. Hormoniniai pokyčiai, susiję su nėštumu arba menopauze, gali turėti įtakos audinių elastingumui ir gali prisidėti prie nervų suspaudimo rizikos padidėjimo.
- Kitos priežastys. Riešo kanalo sindromo riziką didina ir paveldėjimo veiksnys, t. y. rizika susirgti šia liga taip pat didesnė yra asmenims, turintiems antsvorio, besilaukiančioms moterims. Dar viena riešo kanalo sindromo atsiradimo priežastis - riešo traumos, dėl kurių riešas patinsta, atsiranda kraujavimas į riešo kanalą. Nesaikingas alkoholio vartojimas taip pat gali būti riešo kanalo sindromo priežastis. Tokios būklės kaip hipotirozė, nutukimas, reumatoidinis artritas ir diabetas. Tam tikri sveikatos sutrikimai gali prisidėti prie RTS išsivystymo. Susilaužėte arba išsukote riešą.
Diagnostika
Jei įtariate, kad galite turėti riešo kanalo sindromą, svarbu nedelsiant kreiptis į specialistą, pavyzdžiui, neurologą ar rankų chirurgą. Specialistai atliks tyrimus, testus, pateiks klausimus apie jūsų ligos istoriją, kad tiksliai nustatytų diagnozę. Norėdamas nustatyti riešo sindromą, gydytojas tikrina riešo delninę pusę arba prašo visai sulenkti riešą ištiesus rankas, be to, jis gali paskirti šiuos tyrimus. Šis procesas prasideda nuo išsamios anamnezės ir fizinės apžiūros. Sveikatos priežiūros specialistas paklausia apie paciento jaučiamus simptomus, jų trukmę ir bet kokią veiklą, kuri gali pabloginti būklę. Fizinės apžiūros metu gydytojas gali patikrinti, ar riešas nėra jautrus, patinęs, šiltas ir pakeitęs spalvą.
Įprasti žingsniai, kurių gali prireikti diagnozei nustatyti:
- Fizinis ištyrimas. Gydytojas gali atlikti išsamų fizinį ištyrimą, skirtą vertinti jūsų rankų judesius, jautrumą, raumenų stiprumą ir kitus simptomus, susijusius su riešo kanalo sindromu.
- Elektromiografija (EMG). EMG tyrimas gali padėti įvertinti nervų laidumo būklę ir rasti nervų suspaudimo vietą. EMG metu matuojamas raumenų elektrinis aktyvumas. Raumenų elektrinių funkcijų aktyvumas matuojamas naudojant plonus elektrodus. Nervų laidumo tyrimas. Šiuo tyrimu matuojamas elektrinių impulsų greitis, kai šie keliauja nervu. Ant rankos uždedami elektrodai, kurių pagalba tiriami rankos ir plaštakos nervų signalai.
- Vaizdiniai tyrimai. Siekiant geriau apžiūrėti paciento kaulų ir audinių būklę, gali būti atliekami rentgeno, ultragarso arba magnetinio rezonanso tyrimai. Rentgeno, ultragarso ar magnetinio rezonanso tyrimai (MRI). Šie vaizdiniai tyrimai gali padėti įvertinti riešo kanalo struktūrą ir pašalinti kitas galimas problemas. Ultragarsinis tyrimas. Magnetinio rezonanso tyrimas.
- Laboratoriniai tyrimai.
Gydymas
Riešo kanalo sindromo gydymas ir gijimas kiekvienam pacientui gali būti skirtingas, priklausomai nuo esamos ligos būsenos, paciento nusiskundimų ir sveikatos specialisto rekomendacijų. Tinkamą gydymo būdą parenka gydytojas, atsižvelgdamas į individualius poreikius ir būklės sunkumą.
Riešo kanalo sindromą galima gydyti šiais būdais:
- Gyvenimo būdo keitimas ir darbo vietos pritaikymas. Gyvenimo būdo pokyčiai ir darbo vietos pritaikymas. Veiklos pobūdis. Venkite veiklos, kur tenka labai dažnai kartoti tą patį judesį. Darbo kompiuteriu poza. Dirbant kompiuteriu pareguliuokite kėdės aukštį taip, kad rankos nuo alkūnių iki pirštų būtų viename aukštyje. Miegojimo poza. Jeigu naktį pajuntate skausmą, iškart pakeiskite gulėjimo pozą. Stenkitės negulėti ant rankos, po ja pasidėkite pagalvę ar dvi. Jei simptomus sukelia pasikartojantys judesiai, rekomenduojama dažniau daryti pertraukas arba stengtis mažiau užsiimti skausmą sukeliančia veikla.
- Kineziterapija - tai yra specializuotas terapijos būdas, kuris apima fizinius pratimus, stiprinimą ir mobilizaciją ir yra skirtas pagerinti riešo kanalo būklę be operacijos, sumažinti skausmą ir padidinti raumenų jėgą. Kineziterapiniai pratimai. Tempimo ar stiprinimo judesiai gali padėti pasijusti geriau. Nervų slydimo pratimai gali pagerinti nervo judėjimą riešo tunelyje.
- Maitland terapija - tai manualinės terapijos metodas, veiksmingai gydantis įvairius kaulų ir raumenų sistemos sutrikimus ir mažinantis skausmą.
- Ultragarso terapija - tai yra fizioterapinis metodas, kuriame naudojamas ultragarso aparatas siekiant sumažinti uždegimą, pagerinti audinių gijimą ir sumažinti skausmą.
- Masažai - masažai gali būti naudingi mažinant raumenų įtampą, pagerinant kraujo apytaką ir mažinant skausmą bei įtampą riešo kanalo srityje. Jei kankina riešo kanalo sindromas, masažas taip pat gali būti naudingas. Masažo terapija. Masažas gali padėti sumažinti skausmą, padidinti judesių amplitudę, pagerinti rankos suėmimo jėgą, jos funkcionalumą ir sumažinti tokius simptomus kaip tirpimas ir dilgčiojimas, nes atpalaiduoja vidurinįjį nervą supančias pirštų lenkiamųjų raumenų sausgysles ir tokiu būdu sumažina suspaudimą.
- Įtvaras - specialus įtvaras, gali būti naudojamas siekiant palaikyti riešo kanalo poziciją, sumažinti nervų suspaudimą ir palengvinti simptomus. Riešo įtvarai. Gydytojas gali liepti nešioti įtvarą riešui stabilizuoti, kad jis nejudėtų ir sumažėtų nervų spaudimas. Įtvarą galima naudoti nakčiai, kad išnyktų tirpimo ar dilgčiojimo pojūtis. Tai gali padėti geriau išsimiegoti ir pailsinti vidurinįjį nervą. Riešo kanalo sindromo suponuojamus skausmus, diskomfortą palengvinti gali plaštakos ir RIEŠO ĮTVARAS. Iš kokybiškų medžiagų, pavyzdžiui, ypač elastingo neopreno, pagamintas įtvaras bus labai komfortiškas, jis pasižymės puikia šilumos izoliacija, išgarins drėgmę, todėl oda neprakaituos.
- Vaistai - Gydytojas gali skirti priešuždegiminių vaistų arba steroidų injekcijų patinimui sumažinti. Riešo kanalo sindromo gydymui vaistais dažniausiai pasirenkami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, kurie padeda mažinti skausmą ir uždegimą riešo srityje. Kartais, esant stipresniam uždegimui ar intensyvesniems simptomams, gydytojas gali paskirti gliukokortikoidų, pavyzdžiui, prednizolono, injekcijas tiesiai į riešo kanalą. Šios injekcijos gali greitai sumažinti uždegimą ir palengvinti simptomus, tačiau jų poveikis dažniausiai yra laikinas.
- Riešo kanalo operacija - kai paciento būklė yra sunki ir kiti gydymo būdai nėra veiksmingi, gali būti rekomenduojama riešo kanalo operacija. Operacija atliekama siekiant išlaisvinti nervą nuo suspaudimo arba pataisyti riešo kanalo anomalijas. Jei nechirurginis gydymas nepalengvina simptomų arba yra pažeistas vidurinis nervas, gali būti rekomenduojama riešo kanalo sindromo operacija. Riešo kanalo sindromo chirurginis gydymas, dar vadinamas riešo kanalo atlaisvinimu, yra jau invazinė procedūra, atliekama siekiant sumažinti spaudimą viduriniajam nervui ir pašalinti sindromo simptomus. Operacijos metu atliekamas nedidelis pjūvis priekiniame riešo paviršiuje, virš riešo kanalo. Chirurgas atsargiai praskiria odą, poodį ir kitus minkštuosius audinius, kol pasiekia skersinį riešo raištį (lot. ligamentum carpi transversum), sudarantį riešo kanalo stogą. Specialiais instrumentais šis raištis perpjaunamas išilgai, taip atlaisvinant po juo esantį vidurinį nervą ir sausgysles. Operacija paprastai atliekama vietiniu nuskausminimu, naudojant vietinę nejautrą riešo srityje, tačiau kartais gali būti taikoma pilna nejautra ar bendra anestezija. Po procedūros ant žaizdos uždedamas sterilus tvarsčių įtvaras, imobilizuojantis riešą.
Įprastai po riešo kanalo operacijos pilnas atsigavimas gali užtrukti kelis mėnesius ar net ilgiau. Pacientas gali jausti skausmą, nervų jautrumą ar net pastebėti patinimą, tačiau visa tai yra visiškai normalu, svarbu neapkrauti operuotos rankos, leisti jai atsigauti ir neskubėti grįžti prie įprasto aktyvumo. Kad būtų greitesnis atsistatymas po riešo kanalo operacijos, svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir rekomendacijų.
Taip pat skaitykite: Vaikų ugdymo metodikos
Riešo kanalo sindromo komplikacijos
Jei riešo kanalo sindromas yra negydomas ilgą laiką, tai gali turėti įtakos pirštų jutimo praradimo ir silpnumo atsiradimui. Dėl nuolatinio nervų suspaudimo gali atsirasti raumenų silpnumas ir netgi raumenų atrofija, tai gali turėti įtakos rankos funkcijai ir judrumui. Taip pat negydomas riešo kanalo sindromas gali ilgainiui sukelti nervų pažeidimus, kurie gali būti sunkiai atstatomi ar netgi neišgydomi. Negydant riešo kanalo sindromo, simptomai gali būti juntami ilgai ir stiprėti. Jie taip pat gali kuriam laikui išnykti ir paskui vėl atsinaujinti.
Kaip išvengti riešo kanalo sindromo?
Išvengti riešo kanalo sindromo ne visuomet pavyksta, tačiau reikėtų vengti jį provokuojančių veiksnių (ypač jeigu esate rizikos grupėje), t.y.
- Mankšta.
- Riešų įtvarai.
- Vaistai.
- Veiklos pobūdis. Venkite veiklos, kur tenka labai dažnai kartoti tą patį judesį.
- Darbo kompiuteriu poza. Dirbant kompiuteriu pareguliuokite kėdės aukštį taip, kad rankos nuo alkūnių iki pirštų būtų viename aukštyje.
- Miegojimo poza. Jeigu naktį pajuntate skausmą, iškart pakeiskite gulėjimo pozą. Stenkitės negulėti ant rankos, po ja pasidėkite pagalvę ar dvi.