Šiais laikais vis daugiau moterų atideda vaikų susilaukimą dėl karjeros siekių, noro keliauti, realizuoti save ar dėl finansinio stabilumo. Tačiau, nors medicinos pažanga leidžia moterims lanksčiau planuoti savo gyvenimus, svarbu atsižvelgti į mokslinių tyrimų duomenis apie rekomenduojamą moterų gimdymo amžių ir galimas rizikas.
Fizinės ir psichinės brandos skirtumai
Šiuo metu Lietuvoje moterys pirmojo vaiko susilaukia vidutiniškai 28-erių metų. Kasmet daugėja moterų, kurios gimdo būdamos 35-erių ar vyresnės, tačiau jos vis dar sudaro tik apie dešimtadalį visų gimdyvių. Psichologų teigimu, brendimo laikotarpis dabar paprastai baigiasi ne 16-18 gyvenimo metais, o beveik dešimtmečiu vėliau. Maždaug tiek pat pasislinko ir gimdyvių amžiaus vidurkis.
Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė teigia, kad vis rečiau moterys gimdo pačiame palankiausiame gimdymui amžiuje, nes tuo metu dauguma koncentruojasi į karjerą, mokslus, finansinę ateitį - stengiasi pakilti kuo aukščiau. Tačiau, jei moteris pastoja būdama 35-erių ar 40-ies metų - reikia tik sveikinti, nes medicina leidžia iš anksto sužinoti apie tykančius pavojus, todėl bijoti nereikėtų.
Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis savo naujausioje knygoje „Žvilgsnis iš veidrodžio“ teigia, kad dėl įvairių priežasčių šiais laikais ilgiau trunkančios paauglystės laikotarpiu jaunimas gyvena aktyvų socialinį ir lytinį gyvenimą, tačiau nenori įsipareigoti - jie dar nepasiruošę tapti tėvais, jie dar tik ruošiasi tapti suaugusiais. Jo nuomone, toks jaunų žmonių elgesys yra visiškai adekvatus šiuolaikiniam auklėjimui, gyvenimo ritmui ir mąstymui.
Gydytoja K. Mačiulienė mano, kad nors pirmasis nėštumas rekomenduojamas esant 20-24-erių metų amžiaus, labai jaunos merginos neatrodo pasiruošusios gimdymui ir vaikelio atėjimui.
Taip pat skaitykite: Cezario pjūvio eiga
Ką žymi 35-erių metų riba?
Visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje yra nustatyta, kad aukštos rizikos nėštumu vadinamas toks, kai moteriai gimdymo metu yra 35-eri ir daugiau, o vyrui apvaisinimo metu 42-eji ir daugiau metų.
Gydytojos K. Mačiulienės teigimu, kuo vyresnė moteris, tuo didesnė tikimybė, kad ji bus persirgusi daugiau ligų, laikiusis dietų, patyrusi nemažai stresinių situacijų. Visa tai gali neigiamai atsiliepti nėštumui ir gimdymui. Be to, nors vyresnė moteris turi visas galimybes pastoti natūraliu būdu, dažniausiai to padaryti nebepavyksta pirmojo ciklo metu, prireikia ne vieno bandymo.
Dalis medikų griežtai pasisako prieš gimdymą po 35-erių, tai argumentuodami žymiai dažnesnėmis chromosominėmis anomalijomis, išaugančia gestacinio diabeto, aukšto kraujospūdžio rizika, dažnai nepakankamu vaisiaus augimu, sunkesniu gimdymu, kur kas dažnesnėmis Cezario pjūvio operacijomis, placentos pirmeigos, priešlaikinio gimdymo rizika. Persileidimo tikimybė 20-24 metų amžiaus moterims yra apie 9 proc., esant 35-39 metų išauga iki 20 proc., o sulaukus 42 metų siekia net 50 procentų. Peržengus 35-erių metų ribą taip pat padidėja rizika pagimdyti negyvą vaisių.
Apie 35-37-us metus gerokai sumenksta moters vaisingumas: kiaušidėse buvęs tam tikras fiksuotas skaičius kiaušinėlių su amžiumi vis mažėja, jie tampa nebe taip lengvai apvaisinami. Šią problemą neretai pavyksta išspręsti tik su medikų pagalba. Pastojus pagalbinio apvaisinimo būdu nėštumas dažniausiai būna daugiavaisis, o tai taip pat padidina komplikacijas nėštumo ir gimdymo metu, nes tiek gimdyvei, tiek vaisiui optimalu, kai vaisius būna vienas. Be to, tyrimais patvirtinta, jog vaikai, gimę po pagalbinio apvaisinimo, turi maždaug 2-4 kartus didesnę apsigimimų riziką, dažniau gimsta su širdies ydomis, gastroenterologiniais defektais.
Vienas labiausiai nerimą keliančių faktų yra gana didelė vaisiaus apsigimimų rizika: pasitaiko Dauno, taip pat diagnozuojami Edvardso, Patau sindromai. 18-20 metų moteriai pagimdyti kūdikį su Dauno sindromu tikimybė yra 1 iš 2000, o 35 metų moteriai - 1 iš 220. 45 metų moteriai ji išauga dar labiau ir siekia 1 iš 30.
Taip pat skaitykite: Vitaminas D ir K kūdikiams
Visgi gydytoja K. Mačiulienė ragina nepasiduoti baimei, nes vyresniame amžiuje visuomet atliekami genetiniai ir statistiniai tyrimai, todėl nereikia susikoncentruoti tik į gresiantį pavojų. Iš anksto nustatyti galimus vaisiaus vystymosi sutrikimus galima ultragarsinio ar diagnostinio tyrimo pagalba, kuris turėtų būti atliktas kiekvienai besilaukiančiąjai.
K. Mačiulienės teigimu, vyresnėms, bet nebe pirmą kartą gimdančioms moterims tyrimus atlikti taip pat reikia, tačiau ne pirmo nėštumo rizika vyresniame amžiuje jau yra kur kas mažesnė. Pasak jos, galima gimdyti bet kokiame amžiuje, nes medicina tą leidžia, tačiau po 45-erių to daryti nepatariama.
Socialiniai pliusai
K. Mačiulienės teigimu, nėra atlikta tyrimų, galinčių vienareikšmiškai atsakyti, ar daugiau pliusų ar minusų turi vėlyva motinystė. Kalbant apie teigiamą tokio pasirinkimo pusę, medikai išskiria socialinę padėtį, kitokį - brandesnį požiūrį į vaiką, stabilią finansinę padėtį ir įvairiapusį išsilavinimą, suteikiantį pasitikėjimo tiek nėštumo ir gimdymo metu, tiek auklėjant atžalas.
Remiantis įvairiais pasaulyje iki šiol atliktais tyrimais, vėlyva motinystė gali turėti ir netikėtų privalumų:
- Vyresnių tėvų vaikams dažnai geriau sekasi mokykloje.
- Vyresnės moterys dažniausiai jau yra realizavusios save, todėl gimus vaikeliui joms netenka aukoti tiek, kiek jaunesnėms.
- Vyresnės moterys labiau pasitiki savimi, yra drąsesnės ir turi tvirtą nuomonę dėl savo ir vaiko sveikatos priežiūros, ligų profilaktikos bei gydymo - šios savybės padeda būti gera mama.
- Vėliau vaikų susilaukusios moterys dažnai ilgiau gyvena.
- Genai, kurių dėka moteris galėjo susilaukti vaikų vyresniame amžiuje, leis jai ilgiau išsaugoti jaunatvišką išvaizdą ir sulėtinti senėjimo procesus.
- Gimdžiusiųjų vyresniame amžiuje vaikai dažniau būna kairiarankiai, kurie neretai dėl kitokios smegenų struktūros yra gabesni nei dešiniarankiai.
- Gimdymas ir maitinimas krūtimi bet kokiame amžiuje teigiamai veikia moters smegenis - ji tampa išmintingesnė, lengviau prisitaiko prie pokyčių.
- Susilaukus vaikelio po 33-ejų metų padidėja tikimybė gyventi ilgiau nei 95-erius metus.
- Vyresnės mamos ypač prisižiūri prieš nėštumą, jo metu ir po jo, daugiau dėmesio skiria vaiko auklėjimui, todėl joms gimsta labai sveiki vaikai, kurie ateityje pasižymi puikiais protiniais gabumais ir socialiniais ar elgesio įgūdžiais.
Tačiau vyresnės moterys dažniausiai turi mažiau energijos, patiria daugiau komplikacijų nėštumo ir gimdymo metu, po gimdymo ilgiau trunka jų organizmo atsistatymo procesai, dėl didelio amžiaus skirtumo jos gali būti atitolusios nuo savo vaikų.
Taip pat skaitykite: Viskas apie kūdikių primaitinimą
Profesorius Johnas Mirovaskis, savo požiūrį apgynęs ne vienu tyrimu, įsitikinęs, kad puikus amžius susilaukti kūdikio yra ir laikotarpis tarp 34-40 metų.
Nėštumas vėlesniame amžiuje: rizikos ir sunkumai
Nėštumas vėlesniame amžiuje susijęs su tam tikrais sunkumais bei rizikomis. Dažnai vyresnio amžiaus moterims sunkiau pastoti: sulaukus 30 metų, kiaušidžių rezervas po truputį pradeda mažėti. Kiaušidžių rezervas mažėja ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl patirtų operacijų, endometriozės, chemoterapijos ir radioterapijos kurso, įvairių genetinių veiksnių ir kt.
Kiekvienas nėštumas yra skirtingas, todėl gydytojų užduotis - įvertinti visas rizikas, atlikti būtinus ir papildomus tyrimus, numatyti komplikacijas. Kuo vyresnė moteris pastoja, tuo didesnė persileidimo rizika. Manoma, kad pastojus 45 m. vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų baigiasi persileidimu. Senstant pakinta hormonų pusiausvyra, galimi gimdos veiklos sutrikimai ir kt.
Tyrimų duomenimis, 40 m. ir vyresnės moterys dažniau gimdo prieš laiką. Tai gali būti susiję su hipertenzija, pagalbiniu apvaisinimu, diabetu, kuriuo moteris sirgo dar prieš pastodama, invazinėmis procedūromis nėštumo metu ir placentos pirmeiga. Visi šie veiksniai susiję su amžiumi.
Vyresnės moterys dažniau serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu: jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc. Vyresnio amžiaus nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija. Kaip jau minėta, kuo moteris vyresnė, tuo didesni hormonų pokyčiai, tad gimdymą dažniau tenka skatinti.
Jeigu būsimajai mamai - 35 m., tikimybė, kad kūdikis gims turėdamas patologiją, yra 1 iš 300. Jei moteriai 45 m., tokia tikimybė sieks jau 5 proc. Dėl to vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai. Dalis genetinių tyrimų gali būti atliekami jau nuo 9-12 nėštumo savaitės. Gentinių tyrimų metu nustatomos dažniausios chromosominės ligos - Dauno, Edvardso, Patau, Ternerio ir triploidijos sindromai.
Planuojant nėštumą ir nėštumo metu ypač svarbi folio rūgštis: jos trūkumas siejamas su nervinio vamzdelio defektu. Taip pat svarbūs vitaminai B12, D ir kt.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos narė prof. M.Minkauskienė priminė daugeliui būsimų mamų girdėtą posakį, jog nėštumas - ne liga. Todėl laukiantis tikrai nereikėtų keisti įprastų fizinio aktyvumo įpročių, pavyzdžiui, mažiau mankštintis.
Sportuodama nėščioji jaučiasi geriau psichologiškai ir rečiau serga depresija. Ją mažiau vargina pykinimas, nugaros skausmai, oro trūkumas. Fizinis aktyvumas sumažina svorio prieaugį per nėštumą ir nėščiųjų diabeto riziką, o jam esant - padeda kontroliuoti gliukozės kiekį, mažėja preeklampsijos, trombozės tikimybė. Be to, sportuojančios nėščiosios išsaugo raumenų ir širdies-kraujagyslių sistemos fizinį pasirengimą, todėl jos gimdo kiek trumpiau ir lengviau, jų vaisiai būna kiek mažesnio svorio, todėl sumažėja Cezario pjūvio ar instrumentinio gimdymo rizika.
Pasak jos, kad pasiektų minėtą naudą, besilaukiančios moterys turėtų mankštintis iš viso bent 150 minučių per savaitę (t.y. bent 3 kartus per savaitę) vidutiniu intensyvumu.
Prof. M.Minkauskienė primena, jog ne saikingas fizinis aktyvumas, o būtent griežtas lovos režimas didina persileidimo ir priešlaikinio gimdymo riziką. Ligų ir būklių, kai sportuoti nėštumo metu nerekomenduojama, nėra labai daug. Jų atvejais riziką vertiname ir rekomendacijas pateikiame individualiai.
Pasitarti dėl fizinio aktyvumo veiklų ir jų intensyvumo su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju verta: jei būsima mama laukiasi dvynių; jei serga hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas); jei kraujuoja ar yra placentos pirmeiga; jei nėščioji turi gretutinių ligų.
Reikėtų žinoti, jog dėl nėštumo hormonų poveikio didėja raiščių ir sąnarių laisvumas, todėl išauga jų patempimo rizika. Be to, dėl stuburo padėties pokyčio ir pusiausvyros sutrikimų yra didesnė tikimybė nugriūti.
Moterims dažnai primenama, kad sportuojant labai svarbu neperkaisti, nes besivystantis vaisius „nemėgsta“ aukštos mamos kūno temperatūros. Todėl saugiausios ir rekomenduojamos fizinio aktyvumo veiklos yra vaikščiojimas, bėgimas (nėštumo pradžioje), joga ir tempimo pratimai, stacionarus važiavimas dviračiu, plaukiojimas, aerobika vandenyje, šokiai, mažo intensyvumo aerobika. Kiekvienai nėščiajai ypač rekomenduojami dubens dugną stiprinantys Kėgelio pratimai. Jie padeda sumažinti šlapimo nelaikymo ir tarpvietės pažeidimo gimdymo metu riziką.
Tuo metu pavojingomis sporto šakomis dėl galimos pilvo traumos nėštumo metu laikomas futbolas, boksas, imtynės, o dėl galimo nugriuvimo - ir gimnastika, jodinėjimas, čiuožimas, slidinėjimas, tenisas. Dėl galimos vaisiaus embolijos dujomis nerekomenduojamas nardymas su akvalangu.
Medikė pastebi besikeičiančias tendencijas, kurios medikus džiugina. Pasak jos, lietuvės vis drąsiau ir dažniau sportuoja nėštumo metu. Jos ne tik vaikšto ir skaičiuoja nueitus žingsnelius, bet renkasi vandens aerobiką ir plaukiojimą, jogą ir aerobiką, važiuoja dviračiais, šoka ir t.t. Tai labai sveikintina, ypač kai fizinė veikla parenkama kvalifikuoto trenerio.
Danijoje gyvenanti gydytoja akušerė A.Urbutė palygino, kaip kūdikio laukimą ir fizinį aktyvumą derina lietuvės ir danės. Daugelis nėščių moterų yra fiziškai aktyvios, ypač gyvenančios didžiuosiuose miestuose. Pirmiausia, kasdien važinėja dviračiu - daugelis to neatsisako iki pat gimdymo. Taip pat Danijoje yra gausus specializuotų treniruočių nėščiosioms pasirinkimas: nuo jogos ar plaukimo, iki funkcinių treniruočių.
Karantino metu tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse išpopuliarėjo nuotolinės treniruotės nėščiosioms. Internetu vedamų treniruočių metu taip pat galima saugiai ir efektyviai sportuoti. Žinoma, saugiausia tai daryti su specialistu, todėl reikėtų atidžiai rinktis nuotolines treniruotes ir jas vedančius žmones.
Geriausia, kai fizinė veikla nėštumo metu parenkama pagal individualius moters poreikius, galimybes bei nėštumo trimestrą. Tai labai priklauso ir nuo to, kokia moteris buvo ir kuo užsiiminėjo prieš nėštumą. Net ir iki tol buvusioms fiziškai aktyvioms moterims nėštumo metu fizinio krūvio nedidinti bei nesiekti sportinių rezultatų. Jei moteris prieš pastodama nesportavo, patariama iškart nepradėti vaikščioti 10 km žygių, o palaipsniui didinti fizinį aktyvumą. Geriausia rinktis tokias treniruotes, kurios pakeltų, o ne sumažintų, energijos kiekį.
Bendrosios rekomendacijos būtų tokios: reikia pasirinkti tokias treniruotes, kurios nesukeltų papildomo streso organizmui (nebūtų pernelyg aktyvios ar pavojingos), kurios pakeltų energijos kiekį, o ne sumažintų. Mankštinantis reikėtų vengti skysčių trūkumo, ilgo gulėjimo ant nugaros, perkaitimo, taip pat svarbu stebėti savo širdies susitraukimų dažnį, nes, esant per aukštam, gali atsirasti dusulys ir sutrikti deguonies pernešimas vaisiui. Sportuojančiai nėščiajai reikia tiesiog klausytis savo organizmo, nepersitempti. Jei pratimas kelia diskomfortą - jį nedelsiant nutraukti.
Reikėtų nutraukti ar sumažinti fizinį aktyvumą, jei jo metu: pablogėjusi bendra savijauta; ima svaigti galva; atsiranda dusulys; susilpnėja vaisiaus judėsiai; taip pat esant priešlaikinio gimdymo požymiams: ima dažnai susitraukinėti gimda, yra sutrumpėjęs gimdos kaklelis ar atsiranda kraujingos išskyros iš genitalijų.
Vėlyvas nėštumas - ne tragedija
Vilniaus gimdymo namų vadovė prof. dr. Kornelija Mačiulienė tikina, kad šiuolaikinės medicinos technologijos leidžia pagimdyti bet kokiame amžiuje. Visgi svarbiausias kriterijus yra moters sveikatos būklė.
Nė vienas gydytojas nerekomenduos moteriai pirmą kartą pastoti ir gimdyti 45-erių, tačiau visą reikiamą pagalbą suteiks. Tokiame amžiuje kūdikį išnešioti sunkiau, tačiau vėlyvas nėštumas tikrai nėra tragedija - dalis moterų su tuo puikiai susitvarko.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Nadišauskienė pabrėžė, kad biologinė riba kalbant apie natūralų pastojimą yra 35 metai: Vėliau šis potencialas mažėja. Tad atidedant nėštumą vėlesniam laikui pastoti gali būti sunkiau.
K. Mačiulienė atkreipė dėmesį, kad kasmet stebima tendencija, jog vidutinis gimdyvių amžiaus didėja. Tačiau kuo moteris vyresnė, tuo atsineša didesnę persirgtų ligų puokštę, o kiekviena jų atsiliepia tiek kūdikio išnešiojimui, tiek gimdymui. Anksčiau stebėdavomės, kad Skandinavijoje gimdo sulaukusios 34-35, tačiau ir pas mus šis amžius kasmet didėja, o 35 metų gimdyvės - pakankama norma. Visgi laukiantis 45-erių būna sunkiau išnešioti kūdikį ir prižiūrėti nėštumą. Juo labiau, jei kalbama apie pirmą vaiką. Su metais didėja rizika, kad atsilieps jau persirgtos ligos - natūralu, kad iki 28-30 metų amžiaus moteris jų bus turėjusi mažiau.
Taip pat paprastai vėlesnis nėštumas nerekomenduojamas dėl dažnesnių chromosominių anomalijų, išaugančios gestacinio diabeto, aukšto kraujospūdžio rizikos. Dėl to gali būti nepakankamas vaisiaus augimas, sunkesnis gimdymas, kur kas dažnesnės Cezario pjūvio operacijos, placentos pirmeigos, taip pat auga priešlaikinio gimdymo rizika.
Pašnekovė akcentavo, kad nėštumas - didžiulis krūvis moteriai. Tai ypač nepalankiai atsiliepia vyresnio amžiaus moteriai, yra sekinama skydliaukė. Vaisius daug kalcio ir kitų medžiagų paima iš motinos, todėl nenuostabu, kad po gimdymo moterys skundžiasi tiek silpnesniais plaukais, tiek kaulais. Dėl to labai svarbu pasirūpinti tinkamais papildais.
Kita vertus, priduria medikė, moterų, kurios pastoja būdamos 45-erių, palyginus yra nedaug. Tikrųjų ovuliacinių ciklų mažėja jau nuo 40-ies, tad nėštumo eiga dėl hormoninių pokyčių gali būti šiek tiek komplikuota - kartais prireikia ir vaistų, pagulėjimo. Juo labiau jei kalbame apie pirmąjį nėštumą dėl to, kad moteris anksčiau sunkiai pastojo, tai jau ženklas, kad hormonų apykaita yra sutrikusi.
Medikai primena, jog pastojus yra būtina antenatalinė vaisiaus patikra pirmame ir antrame nėštumo trečdaliuose. Taip pat kiekvienai vyresnei nei 35-erių nėščiajai nemokamai atliekama chromosomų anomalijų patikra. Nors pastojus vyresniame amžiuje labai dažnai bijoma dėl kūdikio apsigimimų, pavyzdžiui, Dauno sindromo, tačiau galimų chromosomų anomalijų pasitaiko ir jauname amžiuje. Aišku, nuo 35-erių metų rizika didėja, todėl siekiama remtis ne tik moters amžiaus, bet ir detalaus ultragarsinio bei specialaus biocheminio tyrimo kriterijais. Kai kuriais atvejais rekomenduojamas vaisiaus vandenų tyrimas arba neinvazinis prenatalinis moters kraujo tyrimas.
Pasak R. Nadišauskienės, apskritai didesnė dalis pastojimų baigiasi persileidimu moterims to net nežinant. Tai - vadinamasis biocheminis nėštumas, kuris yra nebūtinai nustatomas. Persileidimas gali būti susijęs su lėtinių ligų išryškėjimu. Kitas dalykas, esant ryškiems defektams gamta taip susitvarko, kad nėštumas natūraliai nutrūksta.
Psichologė Vitalija Mikutainienė pastebėjo, kad vėlyva motinystė turi tiek savo pliusų, tiek minusų. Dažniausiai nėštumą planuodama vyresnė moteris emociškai yra brandesnė, ji turi didesnį finansinį užtikrintumą, kitaip reaguoja į įvairias situacijas, geriau įsivaizduoja, kas gali nutikti su vaiku. Aišku, yra ir trūkumų - didesnė gyvenimo patirtis sąlygoja daugiau baimių, kad kažkas atsitiks su vaiku, tuomet atsiranda perteklinis noras jį apsaugoti, noras tobulai auginti, labiau išlepinti. Kitas yra fiziologinis niuansas - su amžiumi sunkiau naktimis keltis, tad gali lydėti didesnis nuovargis. Anot jos, paprastai vėlesnį nėštumą lemia vėliau prabudęs motinystės instinktas arba noras pakeliauti, pagyventi sau, susikurti gyvenimo pamatą.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Akušerijos skyriaus vedėja, gydytoja akušerė-ginekologė dr. Virginija Paliulytė nurodo, kad vyresnio amžiaus nėščiąją ir gimdyvę laikoma moteris, kuri pastoja 35-erių ir vyresnė. Santaros klinikose vyresnės nei 35 m. gimdyvės praėjusiais metais sudarė apie 6 proc. visų gimdyvių, kai tuo tarpu JAV šios moterys sudaro apie 23 proc.
Dauguma moterų, kurios pastoja 35 m. ir vyresnės, patiria įvairias baimes. Dažniausia iš jų - ar vaikelis bus sveikas, ar pavyks išvengti apsigimimų. Taip pat būsimas mamas domina, kokie tyrimai jų lauks, ar užteks jėgų pagimdyti ir išnešioti naujagimį, ar jos sveikata yra pakankamai gera nėštumui. Mažiau baimių patiria tos, kurioms nėštumas vyresniame amžiuje nėra pirmasis.
Tačiau visgi 35 m. yra įvardijamas kaip ribinis amžius, kurio sulaukus, mažėja pastojimo tikimybė, didėja persileidimų rizika, dažnesnės chromosomų anomalijos ir įvairūs vaikelio raidos sutrikimai, didesnė ir vaisiaus žūties rizika, daugėja paties nėštumo sukeltų komplikacijų: nėščiųjų diabeto, hipertenzinių būklių, preeklampsijos rizika.
Lietuvoje nuo 35 metų nėščiosioms rekomenduojamas išsamus moters ir vaisiaus ištyrimas. Jei yra galimybė, pageidauti moterų nusiųsti gydytojo genetiko konsultacijai, kuris įvertinęs nėščiosios bei būsimo tėvelio amžių, ligas, šeimos istoriją, nuspręs ir parekomenduos, kokius tyrimus vertėtų atlikti. Svarbiausias iš jų - tai pirmojo trimestro vaisiaus ultragarsinis ištyrimas. Taip pat gali būti rekomenduotini kraujo tyrimai: kombinuotas testas ar NIPT tyrimas. Kartais, norint patikslinti diagnozę, siūlomi ir invaziniai tyrimai: choriono gaurelių biopsija ar amniocentezė.
Vyresnio amžiaus moterims jau pats pastojimas gali tapti iššūkiu, nes vaisingumas, sulaukus 35 m., žymiai sumažėja, todėl dažniau prireikia ir vaisingumo specialistų pagalbos.
tags: #rekomenduojamas #moteru #gimdymo #amzius