Raimondas Karpavičius: Biografija, Verslas ir Kontroversijos

Įvadas

Raimondas Karpavičius - verslininkas, kilęs iš Šiaulių, vėliau persikėlęs į Vilnių, įkūręs kooperatyvą ir pradėjęs verslą 1989 m. Jo biografija apima sėkmės istoriją, verslo plėtrą, įvairias socialines iniciatyvas, bet kartu ir skandalus, teisinius ginčus bei netikėtus gyvenimo posūkius. Šiame straipsnyje panagrinėsime R. Karpavičiaus gyvenimo kelią, verslo imperijos kūrimą ir kontroversijas, lydėjusias jo veiklą.

Pažintis ir Verslo Pradžia

Raimondas Karpavičius iš Šiaulių su savo „Snoro" bankeliu persikėlė į Vilnių. Apsilankęs redakcijoje dėl reklamos, paprašė palaikymo prieš didžiuosius skandinavų bankus. Netrukus susidraugavome šeimomis. Tuo metu buvau dar ant „balto arklio", tad be vargo jį supažindinau su Prezidentu Algirdu Brazausku ir jo aplinka. Natūralu, kad savo asmenines ir redakcijos lėšas pasidėjau į „Snoro" banką. Netrukus „Snoras" tapo galingu konkurentu skandinavų bankams, o pagal klientų aptarnavimą ir mokamas palūkanas akivaizdžiai pirmavo Lietuvoje.

Verslo Imperijos Kūrimas

R. Karpavičius valdė bendrovę UAB „Karpis“ ir antrines jos įmones UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Lukšių pieninė“, UAB „Ferogama“ ir įmonę Ukrainoje „Vitaut“. R.Karpavičius pradėjo verslą 1989 m., įkūręs kooperatyvą. Verslininkas, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas, įvairių socialinių iniciatyvų rėmėjas už aktyvią veiklą 2018 m. buvo apdovanotas Lietuvos Pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos Padėkos ženklu.

„Snoras": Sėkmė ir Žlugimas

„Snoras" tapo galingu konkurentu skandinavų bankams, o pagal klientų aptarnavimą ir mokamas palūkanas akivaizdžiai pirmavo Lietuvoje. Tačiau banko istorija baigėsi tragiškai.

Prisiminkime AB banko „Snoras“ nacionalizavimo, tiksliau, „užgrobimo“, įvykių seką. Nenustatytam asmeniui nutekinus slaptą informaciją, 2011 m. lapkričio 15 d. laikraštyje „Lietuvos rytas“ pasirodo straipsnis „Įsakymas sutrypti lietuviškus bankus“ apie valstybės ketinimus išspręsti savo finansines problemas privačių bankų nacionalizavimo sąskaita. Jau kitą dieną (2011 m. lapkričio 16 d.) netikėtas išorinio „Snoro“ valdymo įvedimas ir po dviejų valandų Vyriausybės priimtas sprendimas dėl banko nacionalizavimo. 2011 m. lapkričio 17 d. Išryškėja faktiškai tokia situacija: Už visų žaibiškų žingsnių, kuriuos vykdė Lietuvos Vyriausybė, Seimas ir Lietuvos Respublikos prezidentė nacionalizuodami „Snoro“ banką, slypi gerai suplanuota sudėtinga operacija. Turbūt mažai kas galėtų patikėti, kad šioje ekstremalioje ir stresinėje situacijoje Lietuvos bankas ir Vyriausybė sugebėjo veikti taip užtikrintai. O ir Vyriausybė fiziškai negalėjo paruošti Lietuvos bankininkystės įstatymų pataisų per vieną naktį. Nepaisant to, įvyko būtent taip. Lapkričio 15 dieną, visų įvykių išvakarėse, į Lietuvą jau atvyko 25 britų „konsultantų“ komanda su Saimonu Frikliu priešakyje.

Taip pat skaitykite: Apie Raimondo Paulo gyvenimą ir kūrybą

Teisiniai Ginčai ir Investuotojų Teisių Apsauga

Pastaruoju metu daug tenka teisiniais klausimais dirbti su Investuotojų teisių apsaugos užsienio valstybėse fondu, kuris inicijavo arbitražą prieš Lietuvos Respubliką dėl neteisėto investicijų į „Snoro" banką nusavinimo. Man, kaip vienam iš svarbiausių liudininkų šioje byloje, tenka labai daug bendrauti ir su advokatais, kurie atstovauja tam fondui. Duodu liudininko parodymus, pagrindžiu juos turimais dokumentais. Visą šią mano pateiktą informaciją Fondas apibendrina ir prijungia prie medžiagos arbitražui. Tikrai turiu ką pasakyti ir paliudyti, nes išdirbęs „Snore" 19 metų, turiu daug informacijos. Iš pirmųjų lūpų, taip sakant. Žinoma, su Fondu esu sudaręs Konfidencialumo sutartį, todėl dėl suprantamų priežasčių pačios bylos eigos nekomentuosiu. Ir taip sužinosite. Aišku, kad, kaip ir visur, viską stipriai pakoregavo pandemija. Akivaizdu, kad ir visi teisiniai reikalai, įskaitant mūsų teisinius ginčus, kurie vyksta Paryžiuje ar Niujorke, nusikėlė į vėlesnius terminus, bet tikrai nesustojo.

Kontroversijos ir Asmeninis Gyvenimas

Po to, kai pasirodė tyrimas, V.Anužis keršydamas surengė puolimą prieš „Lietuvos rytą“. Buvo pateiktas skundas ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos (VIEA) komisijai, kuriai vadovauja lobistė Vaiva Žukienė. V.Anužis atsakė, kad nesikreipė. V.Žukienė vis tiek atidėjo sprendimą - neva laukė, kol jis kreipsis į etikos inspektorę G.Ramanauskaitę. V.Anužis atsakė: „Ne, tik į komisiją. V.Žukienė vilkino procesą, bet V.Anužis taip ir nepateikė skundo G.Ramanauskaitei. Pagaliau jis kovo 5-ąją parašė V.Žukienės komisijai, kad ŽEIT „nėra gavusi ir nenagrinėja jokio analogiško mano skundo. Tik vėliau iš atsiliepimo, pateikto teismui, paaiškėjo, kad V.Žukienei užkliuvo klausimas „Ligonis patikėjo šarlatanu?“ bei pavadinimas „Turtuolio R.Karpavičiaus palikimo detektyve - dingę ligos įrašai ir šarlatanų šešėlis“.

Palikimo Dalis ir Šeimos Drama

2019 metų kovo 5 dieną šio verslininko pasirašytas testamentas, kurio nuorašą A.Karpavičienė parodė ir „Lietuvos ryto“ žurnalistei, skamba taip: „Aš, Raimondas Karpavičius, (…) darau tokį patvarkymą: pastatą, esantį Neringoje, (…) nekilnojamą turtą, esantį … Tenerifėje, Ispanijos Karalystė, aš palieku X.Y. (šios 45 metų moters pavardė redakcijai žinoma. - Red.).Visą kitą turtą, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį, kuris mirties dieną man priklausys, įskaitant vertybinius popierius, akcijas, dividedus, pinigines lėšas, esančias Lietuvos Respublikos ir užsienio bankuose ir /ar kredito įstaigose, lygiomis dalimis aš palieku ir Henrikui Karpavičiui. Atimu paveldėjimą iš Roko Karpio, gimusio 1980 m. sausio 4 d.“

Su negalinčia atsitokėti po tokio testamento 63-ejų A.Karpavičiene, su kuria R.Karpavičių iki mirties siejo bažnytinė santuoka, susitarti dėl interviu du kartus nepavyko. Moteris verkdama atsiprašydavo: „Dėl grasinimų baiminuosi su jumis kalbėti.“

Trečią kartą ji pagaliau ryžosi - papasakojo apie 40 metų trukusį šeiminį gyvenimą ir didžiulio verslo kūrimą drauge, kol staiga visa tai pavirto šipuliais.„Su Raimondu mes susitikome 1978 metais. Man buvo 22-eji, jam - 20 metų, - savo pasakojimą pradėjo A.Karpavičienė. - Bažnytinę santuoką įteisinome Kretingos pranciškonų bažnyčioje. Jis to labai norėjo, buvo tikintis. Tuoj įregistravome ir civilinę santuoką.Raimondas buvo „Atlanto“ futbolo komandos žaidėjas. Iš klubo gavome vieno kambario butą, ten 1980 metais gimė mūsų sūnus.Aš jau dirbau prekių žinove, buvau baigusi studijas.Tada atsitiko nelaimė. 1983 metais Raimondą suėmė. Grupę sportininkų nuteisė už valstybės turto grobstymą stambiu mastu. Raimondui skyrė vienuolikos su puse metų laisvės atėmimo bausmę.Nuosprendis buvo su viso turto konfiskacija. Mes buvome pragyvenę tik penkerius metus. Sūnui buvo treji. O tas turtas buvo trijų kambarių butas ir sena mašina.Kad nelikčiau visai gatvėje, advokatė patarė išsiskirti, kad mano ir vaiko dalis nebūtų konfiskuota. Taip ir padarėme. Butą, tiesa, visai tuščią, išsaugojau, o mašiną konfiskavo.“

Taip pat skaitykite: R. Bingelio karjeros kelias

Mirtis ir Atsisveikinimas

Raimondas Karpavičius mirė po sunkios ligos rugpjūčio 9 dieną. Atsisveikinimas su velioniu įvyko rugpjūčio 11 d. Kaune, „Tylos namuose“. Artimieji prašė nenešti gėlių, o vietoj jų - po baltą degančią žvakę, kaip atminimo ir pagarbos simbolį.

KPPAR Prisiminimai apie R. Karpavičiaus Darbus

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR), pranešdami apie vieno jų steigėjų, ilgamečio rūmų viceprezidento, UAB „Karpis“, „Marijampolės pieno konservai“ valdybos nario mirtį, priminė R. Karpavičiaus darbus.

Kiti Lietuvos Milijonieriai ir Jų Sėkmės Istorijos

Straipsnyje taip pat minimi kiti Lietuvos milijonieriai ir jų sėkmės istorijos:

  • Vilius Navickas (7 mln. eurų, „V&J Consulting“)
  • Laimutis Pinkevičius (7 mln. eurų, „Ranga Group“)
  • Saulius Grinkevičius (6 mln. eurų, „Daumantai LT“)
  • Robertas Neimontas (6 mln. eurų, „Daumantai LT“)
  • Ričardas Jarmalavičius (6 mln. eurų, „Publicum Group“)
  • Kostas Noreika (6 mln. eurų, „Paysera“)
  • Vytautas Banys (5 mln. eurų, „Vėtrūna“, „Versina“)
  • Ana Ciupij (5 mln. eurų, „Stikliai“)
  • Aleksandras Ciupijus (5 mln. eurų, „Stikliai“)
  • Romas Zakarevičius (5 mln. eurų, „Stikliai“)
  • Židrūnas Garšva (5 mln. eurų, „Dextera“)
  • Dainius Kreivys (5 mln. eurų, „Catus“)

Šių verslininkų pavyzdžiai rodo, kad sėkmė versle pasiekiama įvairiais būdais: nuo tradicinių sektorių iki IT ir elektroninių pinigų sistemų.

Taip pat skaitykite: Gyvenimo akcentai: R. Šilanskas

tags: #raimondas #karpavicius #gime