Įvadas
Bažnyčia ilgus amžius buvo itin svarbi institucija žmogaus gyvenime, lydėjusi jį svarbiausiais momentais: santuoka, krikštas ir gimusių kūdikių registravimas, atsisveikinimas su mirusiais artimaisiais. Visi šie įvykiai buvo fiksuojami bažnytinėse knygose, kurios šiandien yra neįkainojamas istorinis šaltinis. Šiame straipsnyje aptariama, ką liudija bažnyčių archyvai, kaip jie saugomi ir kokią informaciją galima rasti gimimo metrikų įrašuose, ypač Prienų bažnyčios kontekste.
Bažnyčių Archyvų Likimas
Metrikinės knygos dažniausiai buvo saugomos bažnyčiose ir vyskupijų kurijų archyvuose, tačiau jų išsaugojimas priklausė nuo daugelio aplinkybių. Istoriniai įvykiai, tokie kaip karai ir okupacijos, turėjo didelės reikšmės jų išlikimui. Dėl XVII a. karų ne viena bažnyčia buvo sudeginta ar sugriauta, kartu pražudant ir metrikines knygas. Todėl rečiausios yra XVII a. knygos. Kitas sunkus etapas Lietuvai buvo 1710-1711 m. ir 1720 m. maras, kai išmirė daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų. Tų metų bažnyčių metrikų knygose randama nemažai spragų dėl didelio mirtingumo ir to, kad nebuvo kam fiksuoti įrašus.
1940 m. rugpjūtį, įsiteisėjus civilinei metrikacijai, bažnytinės metrikinės knygos pradėtos surinkinėti iš bažnyčių, o 1941 m. vasarį konfiskuojamos bažnytinės knygos. Dėl to dauguma 1865-1915 m. periodo Lietuvos Romos katalikų bažnyčių knygų originalų yra pradingę. Šiuo metu bažnytinės metrikų knygos saugomos tiek pačiose bažnyčiose, tiek vyskupijų kurijų archyvuose, tiek valstybiniuose archyvuose.
Archyvų Saugojimas
Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugomas religinių įstaigų ir bendruomenių dokumentų kompleksas apima Lietuvos religinių bendruomenių fondus, kurių seniausi dokumentai datuojami XV a. Gausiausią komplekso dalį sudaro Romos katalikų bažnyčios įstaigų: Vilniaus, Telšių (Žemaičių), Seinų Romos katalikų vyskupysčių, Kauno metropolinės arkivyskupijos, Panevėžio vyskupystės kurijos, bažnyčių, vienuolynų dokumentų fondai, 1599-1941 m. bažnytinės gimimo, santuokos ir mirties metrikų aktų knygos.
Seniausios Metrikinės Knygos
Projekto „Elektroninės paslaugos EAIS „Skaitmeninė skaitykla“ sukūrimas“ metu seniausios metrikinės knygos, kurias teko skaitmeninti, buvo iš XVII amžiaus. Šio laikotarpio knygų buvo Vilniaus ir Kauno arkivyskupijose, Panevėžio, Kaišiadorių, Šiaulių, Vilkaviškio ir Telšių vyskupijose. Pavyzdžiui, Panevėžio vyskupijoje seniausios rastos knygos yra Vabalninko bažnyčios gimimo įrašų knyga nuo 1622 m., Krekenavos bažnyčios gimimo įrašų knyga nuo 1638 m., Alantos bažnyčios gimimo įrašų knyga nuo 1656 m. Vilniaus arkivyskupijos bažnyčiose rastos knygos - Švenčionių bažnyčios gimimo įrašų knyga nuo 1640 m., Adutiškio bažnyčios gimimo įrašų knyga nuo 1655 m. Kaišiadorių vyskupijoje seniausios Videniškių bažnyčios gimimo įrašų knyga nuo 1652 m., Paparčių bažnyčios įrašų knyga nuo 1657 m., Punios bažnyčios santuokos įrašų knyga nuo 1658 m. Vilkaviškio vyskupijoje - Rudaminos bažnyčios santuokos įrašų knyga nuo 1629 m., gimimo įrašų knyga nuo 1647 m., o Prienų bažnyčios gimimo ir santuokos įrašų knyga nuo 1679 m. Šiaulių vyskupijoje - Gruzdžių bažnyčios santuokos įrašų knyga nuo 1619 m., Klovainių bažnyčios gimimo įrašų knyga nuo 1631 m., Šeduvos bažnyčios gimimo ir santuokos įrašų knyga nuo 1642 m. Telšių vyskupijoje, kurioje šiuo metu tebevyksta skaitmeninimo darbai, seniausi metrikiniai įrašai datuojami 1688 m.
Taip pat skaitykite: Globos namai vaizdingoje aplinkoje
Prienų Bažnyčios Gimimo Metrikai
Prienų bažnyčios gimimo ir santuokos įrašų knyga nuo 1679 m. yra vienas seniausių išlikusių dokumentų Vilkaviškio vyskupijoje. Šie įrašai suteikia vertingos informacijos apie to meto gyventojus, jų socialinę padėtį ir šeimyninius ryšius. Metrikų knygos yra svarbus šaltinis genealoginiams tyrimams ir istorijos studijoms.
Įdomybės Iš Bažnyčių Archyvų
Seniausi išlikę XVII-XVIII a. įrašai rodo, kad Romos katalikų bažnyčios knygose įrašai dažniausiai buvo vesti lotynų kalba iki pat 1827 m. Nuo 1827 m. iki 1848 m. įrašai Lietuvos bažnyčių knygose buvo daromi tik lenkų kalba, o įsigaliojus naujai tvarkai, šios knygos buvo išimtinai pildomos tik rusų kalba iki Pirmojo pasaulinio karo, dažnai ir iki 1920 m., net jau Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe. Vokiečių okupacijos laikotarpiu 1915-1918 m.
Būdingos XVI-XVIII a. bažnyčių metrikų knygos buvo dengtos odiniais viršeliais, pailgos ir telpančios delne. XIX a. bažnyčių metrikų knygos buvo kiek didesnio nei A4 formato, jau be odinių viršelių. Popieriaus išdirbimas buvo brangus, todėl kokybiški popieriaus lapai buvo su vandens ženklais, leidusiais neabejoti atliktų metrikų knygose įrašų autentiškumu.
Suvalkijoje bažnyčių metrikų knygos buvo visiškai kitokio, daug didesnio formato negu likusioje Lietuvoje. Suvalkijos regione vestose knygose buvo galima sužinoti ir tai, kuo užsiėmė tėvai (buvo kalviai, ūkininkai ir pan.), kur gyveno tėvai, seneliai, krikštatėviai. Krikšto knygose visuomet buvo nurodoma, kokiu tiksliai laiku (ne tik kokią mėnesio dieną, bet ir kokią valandą) gimė naujagimiai, ko nebuvo likusioje Lietuvos dalyje vestose bažnytinėse metrikų knygose.
Paringio bažnyčioje rasta „Księga Cudow“ arba „Stebuklingų apsireiškimų knyga“, kurioje įvardijami liudytojų patvirtinti toje parapijoje 25 Dievo apvaizdos stebuklingi apsireiškimai - kai sveikatos problemų turintys žmonės stebuklingai išgijo ir pan. Paparčių bažnyčios mirties metrikų knygose 1767 m. fiksuojami panašius įvykius patvirtinantys parapijiečių liudijimai.
Taip pat skaitykite: Kiaušinių kokybė ir nauda
Gaisrai ir Archyvų Saugumas
Gaisras ir vanduo - blogiausia, kas gali atsitikti bet kokių vertingų įrašų išsaugojimui. Žinoma, kiek daug buvo prarasta senųjų knygų iki XVIII a. pradžios dėl jų saugojimo sąlygų ir vienintelių jų egzempliorių. Siekiant išsaugoti Lietuvos istorijai reikšmingus dokumentinio paveldo objektus bei didinti prieigos prie šių dokumentų galimybes, skleisti ir viešinti archyvuose ir muziejuose esantį bažnytinį dokumentinį paveldą, 2016 m. gegužės 30 d. tarp Lietuvos vyskupų konferencijos ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl Lietuvos katalikų bažnyčios parapijose esančių metrikų knygų skaitmeninimo. Sutartis dėl Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamo projekto „Elektroninės paslaugos EAIS „Skaitmeninė skaitykla“ sukūrimas“ finansavimo pasirašyta 2018 m. pabaigoje. Kadangi projektas turi konkrečią datą, kad turi būti pabaigtas - 2021 m. lapkričio 1 d., dirbti reikėjo labai susitelkus ir laikantis griežtos darbotvarkės.
Skaitmeninimo Projektas
Lietuvoje yra dvi - Vilniaus ir Kauno - arkivyskupijos ir penkios vyskupijos - Kaišiadorių, Vilkaviškio, Panevėžio, Šiaulių ir Telšių. Jau suskaitmenintos Vilniaus ir Kauno arkivyskupijų, Panevėžio, Vilkaviškio, Šiaulių vyskupijų bažnyčiose saugomos metrikinės knygos ir kiti dokumentai. Kaišiadorių vyskupijos medžiaga buvo skaitmeninama 2019-ųjų rudenį-2020-ųjų žiemą. 2020-ųjų vasario mėnesį skaitmeninimo darbai Kaišiadorių vyskupijoje buvo jau baigti. Iš 45 Kaišiadorių vyskupijos bažnyčių buvo gauti 1706 vnt. knygų ir kitų dokumentų. Seniausios iš jų - Videniškių Šv. Lauryno bažnyčios gimimo metrikų knyga (1652-1672 m.), Paparčių Šv. Vyskupo Stanislovo ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios gimimo metrikų knyga (1657-1684 m.), Punios Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios santuokos metrikų knyga (1658-1688 m.), Žiežmarių Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios gimimo metrikų knyga (1665-1693 m.), Onuškio Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios gimimo metrikų knyga (1670-1759 m.), Molėtų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios gimimo (1681-1692 m.) ir santuokos (1682-1691 m.) metrikų knyga, Musninkų Švč. Trejybės bažnyčios gimimo metrikų knyga (1683-1700 m.), Semeliškių Šv.
Šie svarbūs istorijos šaltiniai bus visiems lengvai prieinami internete. Baigę konkrečios vyskupijos bažnyčių dokumentų skaitmeninimo darbus, daromas renginys, kurio metu konkrečios vyskupijos vyskupui arba vyskupo paskirtam vyskupijos atstovui perduodama laikmena su skaitmenine medžiaga. Iki pandemijos pradžios įvyko trys tokie renginiai, kurių metu suskaitmeninta medžiaga buvo perduota Vilniaus arkivyskupijai, Panevėžio ir Kaišiadorių vyskupijoms.
Elektrėnų savivaldybėje esančios bažnyčios priklauso Kaišiadorių vyskupijai. Tačiau vyskupija įkurta 1926 m., yra jaunesnė už daugumą bažnyčių. Didžioji dalis Kaišiadorių vyskupijai priklausančių bažnyčių metrikinių knygų ir kitų dokumentų buvo saugomi pačiose vyskupijai priklausančiose bažnyčiose, dalis atsidūrė Lietuvos valstybės istorijos archyve, o po vyskupijos įkūrimo - Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyve.
Taip pat skaitykite: Kiaušinių kainos analizė