Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai ji itin jautriai reaguoja į aplinkos poveikius. Pirtis, kaip tradicinė atsipalaidavimo ir sveikatinimo priemonė, nėštumo metu kelia daug klausimų: ar ji saugi, kokia jos nauda ir kokios galimos rizikos? Šiame straipsnyje aptarsime pirties lankymo nėštumo metu aspektus, remiantis profesionalų rekomendacijomis ir moksliniais tyrimais.
Pirties tradicijos ir amžius
Daugiau nei 10 metų profesionaliai besipirtinanti Birutė Masiliauskienė teigia, kad amžiaus cenzo lankytis pirtyje nėra. Anot jos, žmogus gali eiti į pirtį iki tol, kol pajėgia pats iki jos ateiti. „Sakoma, kad jeigu žmogus sugebėjo pats ateiti į pirtį, tai reiškia, kad jis gali atėjęs ir į pirtį įeiti. Yra vienas toks dalykas, kad kažkada vaikučiai į gyvenimą ateidavo gimdami pirtyje, o tai praktiškai, būdavo taip, kad per pirtį atėjo, ir per tą pirtį išėjo, todėl iš principo, amžiaus cenzo, kas gali lankytis pirtyje tikrai nėra“, - sako B. Masiliauskienė. Pasak moters, viskas priklauso nuo to, kas ir kaip tą pirtį įsivaizduoja, nes svarbiausia, kad pirtis būtų maloni ir nekeltų diskomforto.
Pirties nauda
Pirtis nuo seno buvo neatsiejama daugybės lietuvių gyvenimo dalis - čia žmonės ne tik prausdavosi, bet ir atlikdavo įvairiausius ritualus prieš vestuves ar krikštynas, maudydavo mirusiuosius, o moterys pirtyje net gimdydavo. Vaistinių tinklo „Camelia" vaistininkė Laura Strašauskaitė pirties fenomeną, jo įvairialypę naudą organizmui atrado domėdamasi holistiniu požiūriu į žmogaus sveikatą.
- Atsipalaidavimas ir streso mažinimas: „Pats geriausias garsas pirtyje yra tyla. Tai - tikriausia lietuviška meditacija, kai žmogų, pavargusį nuo aplinkos triukšmo, pirtyje pasitinka ramybė", - neabejoja L.
- Kraujotakos gerinimas: Kaitinantis pirtyje aktyvuojama simpatinė nervų sistema, taip pat išsiplečia kraujagyslės, suaktyvėja kraujotaka, dalis kraujo suteka į periferiją. Pirtis sukelia panašų efektą kaip vidutinio ar didelio intensyvumo fizinė veikla, nes kaitinantis, širdis intensyviai dirba ir turi greičiau varinėti kraują. Pagal širdies susitraukimo dažnį, tai prilygsta kardiotreniruotei.
- Detoksikacija: Kadangi pirtinantis daugiau kraujo plūsta į raumenis ir odą, ji parausta, išsiskiria prakaitas, kad per odą kūnas galėtų pašalinti šilumos perteklių ir taip atsivėsinti. Negana to, per prakaitą pasišalina apie 70 įvairių junginių, šlakų, toksinų.
- Skausmo malšinimas: Pirtis gali turėti skausmą malšinantį poveikį, kurį atspindi padidėjęs endorfinų kiekis kraujyje. Nuo šilumos atsipalaiduoja raumenys, todėl sumažėja skausmas, išsisklaido toksinų sankaupos, tad pirtis labai tinka po fizinio krūvio.
- Širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimas: Moksliniais tyrimais įrodyta, jog pirtis pagerina širdies ir kraujagyslių veiklą bei mažina širdies ligų riziką. Buvo nustatytas ryšys tarp reguliarių, 2-3 kartų per savaitę maudynių saunoje ir penktadaliu mažesnės širdies sustojimo ir koronarinės širdies ligos rizikos. Tie, kurie lankėsi pirtyje 4-7 kartus per savaitę, pasižymėjo net 63 proc.
- Imuniteto stiprinimas: Padidėjusi kūno temperatūra stiprina imunitetą, skatina baltųjų kraujo kūnelių, limfocitų, neutrofilų, interferonų, naikinančių gripo sukėlėjus, gamybą.
Pirties rizika nėštumo metu
Šiluma gali numalšinti įvairius nėštumo negalavimus, tačiau pirtis nėštumo metu ar maudynės karštame kubile siejami su įvairiomis rizikomis. Stiprus karštis gali sukelti hipertermiją. Pirmą trimestrą patyrus hipertermiją didėja apsigimimų, pavyzdžiui, skilvelio pertvaros defekto ar atviro arterinio latako rizika. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nėščiąsias ragina vengti per karštų vonių. Maudynių metu vandens temperatūra neturėtų būti aukštesnė nei 36-37°C.
Kada pirties reikėtų vengti?
Vaistininkė priduria, kad tam tikrais atvejais į pirtį eiti nepatartina. Šių pramogų reikėtų vengti karščiuojant, sergant užkrečiamomis odos, infekcinėmis bei kitomis ligomis, taip pat esant apsvaigus nuo alkoholio.
Taip pat skaitykite: Baseinas nėštumo metu: ar saugu?
Minkštos ir kietos pirtys
Vienas profesionalus pirtininkas, kalbėdamas apie protingą apsilankymą ir taisyklingas pirties elgesio taisykles yra įvardijęs pirčių skirtumus įdomiais terminais - „minkšta“ arba „kieta“ pirtis. Pasiteiravus, ką Birutė gali apie tai pasakyti, ji nusijuokia, kad turbūt to tektų paklausti jo paties, tačiau netikėtai ir pati pradeda svarstyti: „Galima sakyti, kad tos pirtys, kurios yra pakankamai nekarštos ir drėgnos, jos yra „minkštos“. Tačiau taip pat galima dar iš kitos pusės pasakyti - apie patį pirtinimosi būdą, kad yra toks švelnus, šiltas, malonus ir tuomet reikalaujantis ištvermės. Pavyzdžiui, jeigu mes einame į pirtį ir būname tiek, kiek mums komfortiška iki kol pajaučiame, kad širdelei nebegerai, išeiname, atsivėsiname, tai toks būdas, net ir esant įvairioms temperatūroms gali būti įvardijamas kaip „minkštas“. O „kietą“ pirtį galime įvardinti tuomet, kuomet viršijame savo galimybių ribas ir pasivanojame taip, kad truputėlį toje pirtyje mums būtų nekomfortiška.“
Būnant pirtyje yra svarbu suvokti, kad komfortą pirtyje sukelia ne karštis, tačiau jo santykis su drėgme. Birutė pasakoja, kad yra žinoma ir viena taisyklė, kurią galima pritaikyti komfortiškai pirčiai. „Paties mikroklimato prasme, minkšta pirtis turbūt yra ta, kuri yra priimtina daugumai - 60 laipsnių arba šiek tiek kaitresnė, tačiau ne sausa. Matuoti temperatūros aspektu tą karščio pojūtį pirtyje būtų neteisinga, nes tai nėra tik karštis, bet ir drėgmės santykis. Nekeičiant temperatūros, garas duoda tą šilumos pojūtį, todėl tas komfortas pirtyse jaučiamas skirtingas. Yra tokia formulė, kuri nėra absoliuti, bet tinkama naudoti. Ji vadinama 130 laipsnių formule, kuomet šis skaičius yra bendras ir pirtis tokiu atveju būna maloni, komfortiška, kai pavyzdžiui temperatūra yra 70 laipsnių, o drėgmė - 50. Be to, šie skaičiai gali keistis, tačiau nelabai įsivaizduoju, ar galėtų būti komfortas, jeigu drėgmė būtų 0, o temperatūra, pavyzdžiui, 120. Tai, man asmeniškai, jau nebėra minkšta pirtis“, - aiškina B. Masiliauskienė.
Pirtyje, kuri vadinama „minkšta“, anot pirtininkės, galima drąsiai būti ir nėščioms moterims, kurios buvo prieš tai pratusios eiti į pirtį ir tai joms nesukelia streso: „Jeigu nėštumas nėra komplikuotas, o pirtis yra švelni, minkšta, didelės bėdos nebus, jeigu moteris, kuri prieš tai buvo pratusi lankytis pirtyje, atvyks pasišildyti ir būdama nėščia. Pirmieji mėnesiai būna labiau komplikuoti, tačiau antras ir trečias nėštumo trimestras yra saugesnis tokioms procedūroms. Aišku, tokiais atvejais reikėtų irgi elgtis atsargiau, nepersikaitinti, nesivanoti vantomis.“
Moteris taip pat teigia, kad kuo karštesnė pirtis, tuo ji yra sausesnė. Esant sausoje pirtyje pradeda džiūti akys, gerklė, gleivinė, o tai, pasak Birutės, yra nesveika ir tokias pirtis galima vadinti „kietomis“.
Rekomendacijos nėščiosioms lankantis pirtyje
Atsižvelgiant į galimą riziką, nėščiosioms, norinčioms lankytis pirtyje, rekomenduojama laikytis šių patarimų:
Taip pat skaitykite: Nėštumo metu – garinė pirtis: ką reikia žinoti
- Pasitarkite su gydytoju: Prieš lankydamiesi pirtyje, pasikonsultuokite su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.
- Venkite karštų pirčių: Rinkitės „minkštas“ pirtis, kuriose temperatūra neviršija 60°C.
- Stebėkite savo savijautą: Jei jaučiatės blogai, nedelsdami išeikite iš pirties.
- Venkite perkaitimo: Nebūkite pirtyje ilgai, darykite pertraukas.
- Gerkite daug vandens: Pirtis skatina dehidrataciją, todėl svarbu gerti pakankamai vandens.
- Venkite staigių temperatūros pokyčių: Nepulkite iškart į šaltą vandenį po pirties.
- Atsargiai su eteriniais aliejais: Sergant astma reikėtų atsargiai elgtis su eteriniais aliejais, kurie kvepia, nes astma neretai būna ir alerginio pobūdžio.
Vanta pirtyje
Be galo svarbus atributas arba pagrindinis įrankis pirtyje yra nuo senų senovės naudojama vanta. Anot Birutės Masiliauskienės, vantos savo laiku buvo sugalvotos dėl dviejų priežasčių: „Pirmoji - kaip savotiška kempinė, kuri skirta patrinti niežtinčiai odai, o antroji - kaip daiktas, su kuriuo būtų galima mostelėti ir paskirstyti šilumą, nes anksčiau pirtys buvo labai prastai statytos, kiauros, skylėtos, todėl garas laikydavosi aukštai, o kojos šalo, todėl reikėdavo kažko, kas tą šilumą atneštų. Apskritai vantų naudojimo tradicija yra be galo sena ir netgi identifikuota dar keturioliktame amžiuje atradus Kernavėje pirtį, prie kurios ir buvo rastos vantos.“
Šiais laikais vantos naudojamos dėl paprastesnės paskirties, kuomet pati vanta iš savęs atneša gamtos kvapą į pirtį arba apgaubia žmogaus kūną tarsi prisilietimu. Pasak moters, vanta yra gamtos prisilietimas, kurios gūsiu mes pajaučiame apkabinimą, malonų prisilietimą, kuris suteikia mums šilumą, artumo jausmą. „Pirtyje vantos išskiria visokiausių naudingų medžiagų. Taip pat, vantos yra tarsi savotiškos savimasažo priemonės, kuriomis galime nesunkiai patys save pasivanoti ir pajusti tą atpalaidavimą“, - priduria moteris.
Birutė juokauja, kad vantos privalumus galėtų vardinti ir vardinti, kad net prireiktų tam atskiros temos, tačiau pagrindinė esmė yra tai, kad vantos yra kuo puikiausios naudoti norint atpalaiduoti raumenis, numalšinti skausmą ar atpalaiduoti kvėpavimo takus.
„Tradiciškai naudojamos beržinės vantos, nes jų nėra sudėtinga rasti ir prisipjaustyti tų šakelių. Apskritai, nėra sudėtinga padaryti vantos, todėl dažniausiai net ir pirmą kartą bandantiems ją pasigaminti pavyksta. Tokios vantos puikiai nuprausia, o pamerkus beržinės vantos lapus į vandeni gauname krūvą putų. Beržinė vanta yra pirties karalienė, tačiau pirtyje naudojami ir visi kiti nenuodingi, nedygliuoti augalai, todėl netinka gudobelės, erškėtrožės ir panašiai“, - vardina ir kitokių augalų vantų variantus Birutė Masiliauskienė.
Žiemos metu, kuo puikiausiai galima naudoti ir kadagius, egles, pušis. Birutė tikina, kad kadaginė vanta yra puiki priemonė suaktyvinti kraujotaką. Be to, pasak jos, pirtininkai labiausiai mėgsta ne beržo, tačiau ąžuolo vantas: „Jas surišus į delną primenančius ryšulius yra puikiai išlaikomas garas, o kvapo prasme, tokio tipo vantos pirtyje atsiskleidžia netikėtais kvapais - primena vaisių, vanilės kvapus. Klevo lapų vantos taip pat skaniai kvepia, o ypač nustebinti gali šaldytos ievos vanta, kuri pirtyje kvepia migdolais, marcipanais.“
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Nors dauguma žmonių pirtyje vantas naudoja kelis kartus, tačiau Birutė teigia, jog geriausiai būtų tai, jog vanta būtų naudojama vieną kartą: „Jei naudosime daug kartų, ji liks tik kaip šluota, kuri nei naudos, nei kvapo turės.“
Alkoholis pirtyje
Neretai procedūros pirtyje neapsieina ir be vieno ar kito bokalo alaus, o kartais ir be stipriųjų gėrimų. Tačiau moteris džiaugiasi, kad alkoholio vartojimas pirtyje, dėka Lietuvos pirtininkų veiklos - apmažėjo. „Čia gali būti pirtininkų veiklos rezultatas, kad atpratinome nuo to bjauraus įpročio, vartoti alkoholį pirtyje. Taip tikrai neturėtų būti, nes reikia skirti, kada yra balius, o kada pirtis. Bet vėlgi, yra tokių situacijų, nes dažniausiai daugiausiai mirties atvejų pirtyje yra susiję su alkoholio vartojimu, tai vien jau tai parodo, kad tai yra gera priežastis taip nesielgti. Labai daug tų dalyku, kurie pirtį ir alkoholį padaro nesuderinamais“, - tvirtai teigia Birutė.
Anot moters, pati banaliausia, tačiau svarbiausia priežastis yra tai, kad pirtis ir taip yra padidintos rizikos zona, kurioje žmogus gali netyčia paslysti, nusideginti, todėl apsvaigus tokia rizika dar labiau padvigubėja. „Kitas dalykas - apsvaigus galima kritiškai neįvertinti tam tikrų dalykų ir persikaitimo rizika taip pat bus žymiai didesnė, nes dėl alkoholio prasčiau jaučiame savo kūną. Juk ne be reikalo alkoholis naudojamas kaip anestetikas“, - pabrėžia „Laumių pirties“ įkūrėja.
Birutė taip pat priduria ir tai, kad alkoholis skatina dehidrataciją, todėl būnant pirtyje, kurioje toks procesas taip pat vyksta padidina dar vieną riziką susidaryti kraujo krešuliams: „Tai labai rizikinga, todėl net pusė stiklinės alaus, pirtyje yra netoleruotinas dalykas.“
Pirtis vasarą
Kitaip nei alkoholis, pirties procedūros vasaros metu yra kuo puikiausiai suderinamos. Neretai žmonės vengia tokių malonumų vasaros metu, nes bijo persikaitinti, tačiau B. Masiliauskienė drąsina ir tikina, kad pirtis vasarą - džiaugsmas ir malonumas. „Vasarų būna visokiausių, tai jeigu ji vėsesnė, pirtis yra savaime gerai, nes vasaros metu miškuose pilna uogų, įvairiausių žolynų, todėl galime pasimėgauti ne tiek kiek karčiu, kiek pačios gamtos prisilietimu mūsų gyvenime“, - šypsosi Birutė pasakoma apie pirties džiaugsmą vasaros sezonu.
Vienas iš pliusų pirtintis vasarą yra tai, kad karštis yra toleruojamas daug paprasčiau ir lengviau. Taip pat, priklausomai nuo oro, galima stebėti savo poreikius ir matyti, kokiu oru, kokios pirties mums norisi: „Tokiu atveju nėra teisingos pirties formulės, nes paprastai žmogų traukia ir jam yra malonu tai, nei kas tuo metu yra gamtoje. Jeigu lauke vėsiau, žmonėms norisi karščio, sausesnio oro ir garo. O vasaros metu, jeigu yra pakankamai šilta, norisi vėsesnio tipo pirties, pavyzdžiui, turkiškos pirties, kurioje nesinori daug vanotis, kaitintis, o atvirkščiai - tarsi nusiprausti, švelniai ir maloniai pabūti.“
Rekomendacijos pagal Birutę Masiliauskienę
Visgi, anot profesionalios pirtininkės, Profesionalių pirtininkų asociacijos prezidentės Birutės Masiliauskienės yra svarbu išmanyti ir tam tikras taisykles, prieš einant į pirtį. „Sveika būtų nueiti į pirtį vieną kartą su žmogumi, kuris daugiau išmano dalykų. Tačiau, žinoma, yra daug tokių žmonių, kurie teigia, kad daug išmano, tačiau iš tikrųjų nieko jie nežino. Pagrindinis pirties principas yra tai, kad pirtis nėra ta vieta, kurioje reikia kažką įrodyti ar dar kaip nors save prievartauti, nes ji turi būti maloni“, - pradeda vardinti taisyklingo pirtinimosi esmę Birutė.
Pasak moters, dažniausiai pasitaikančios klaidos yra tos, kuomet žmogus pirtyje bando iškentėti, išverti buvimą joje: „Tai yra blogiausias dalykas pirtyje. Taip pat nėra gerai tai, kai pirtyje yra laikrodis ar termometras, į kurį žiūrėdamas žmogus skaičiuoja lašus nuo nosies ir bando išverti. Jeigu kūnui yra karšta, vadinasi jums yra karšta. Jeigu norite išeiti, tai reiškia, kad jums reikia išeiti. Kartais tokiais atvejais užtenka sušlapinti galvą, apsišlakstyti vandeniu ir vėl pasidaro geriau, galite likti ilgiau.“
Jeigu atvykus į pirtį norisi susigūžti, bėgti nuo jos kuo toliau, reiškia, kad ji nėra draugiška ir nebus maloni mūsų kūnui. Tačiau Birutė tikina, kad nubėgę šiurpuliukai yra normalu, tačiau pirtis neturi būti traumuojanti ar kelianti stresą. „Jeigu įėjus jums trūksta oro, reikia nebijoti ir praverti duris, kad jo įeitų į pirties vidų. Dažniausiai pirtyse būna prasta ventiliacija, todėl tikrai nieko blogo nenutiks, jeigu praversite duris ar langelį, kad į vidų patektų oro“, - priduria moteris.
Taip pat svarbu yra dar keletas dalykų, kuriuos Birutė išskiria labiausiai tiems, kurie turi bėdų su širdies ligomis. Viena iš rekomendacijų yra pirtyje būti ne vertikaliai, o kuo horizontaliau, kad kaistų ne galva, o kojos: „Sėdint galva yra visuomet ten, kur didesnis karštis, o kojoms būna šalta. Paprasčiausias ir sveikiausias dalykas yra toks, kad pirtyje reiktų būtų horizontaliai, o ne vertikaliai. Netgi vertėtų kojytes sukelti į viršų, kad vėstų galva, o kojos šiltų.“
Problemas su širdies ligomis ar kitas susijusias problemas turintys asmenys taip pat neturėtų šokti iškart po pirties į šaltą vandenį, nes yra tikimybė ne tik po juo įkvėpti nevalingai oro ir uždusti, bet ir patirti staigų kraujospūdžio pakilimą. „Iškart po pirties šokti į vandenį negalima, nes tai yra tiesiausias kelias į papildomas problemas. Bristi po mažu ir pratintis prie vandens ir temperatūrų skirtumo yra gerai, tačiau negalima to daryti staigiais, drastiškais veiksmais. Įšokus į vandenį spaudimas labai greitai sukyla, nes pirtyje jis būna nukritęs. Iš pradžių atėjus į pirtį jis sukyla, o po to aprimsta, nes išsiplečia kraujagyslės ir kapiliarai. Todėl jeigu labai greitai šoksime į vandenį, spaudimas gali staigiai pakilti“, - aiškina bei pataria, kaip teisingai elgtis pirtyje Profesionalių pirtininkų asociacijos prezidentė ir „Laumių pirties“ klubo įkūrėja Birutė Masiliauskienė.
Odos priežiūra po pirties
Dažnai girdima, kad pirtyje kartu su prakaitu netenkame įvairių mineralų, tačiau nereikėtų persistengti bandant atstatyti jų balansą. Tam puikiai tinka mineralinis vanduo ar elektrolitų tirpalai. Nereikėtų pamiršti ir odos - pirties malonumai ją veikia teigiamai, tačiau po šių procedūrų vis tiek patartina nusiprausti po dušu, nusišveisti švelnios tekstūros kūno šveitikliais, savo sudėtyje turinčiais vitamino E, įvairių aliejų, pavyzdžiui, kokosų. „Taip pat naudinga kūną palepinti maitinančiais kūno kremais ar losjonais, kurių sudėtyje būtų natūralių augalinių medžiagų: kokosų vandens, alavijo, avižų ar šlapalo. Pastarieji garsėja savo raminamosiomis bei apsauginėmis savybėmis, tad tinka ir itin sausai odai", - priduria L.
Ką dar svarbu žinoti nėštumo metu?
Visoms besilaukiančioms moterims, ypač, jeigu nėštumas pirmasis, kyla aibė klausimų. Ką galima ir ko negalima daryti, kai laukiesi? Svarbiausia nėščiosioms skirtų maisto papildų sudedamoji dalis yra folio rūgštis. Ji net vadinama „nėščiųjų vitaminu“. Nėštumo metu nederėtų vartoti „paprastų“, t.y. ne nėščiosioms skirtų maisto papildų, nes juose esantys vitaminų ir mineralinių medžiagų kompleksai, jų koncentracija gali būti ne tik ne optimali nėštumo metu, bet ir žalinga. Dalis vaistų nėštumo metu yra pavojingi. Nėštumo metu saugu vartoti vaistus nuo alergijos, kurių sudėtyje yra difenhidraminas, loratidinas, cetirizinas, guaifenesinas, oksimetazolinas (vaistą galima vartoti tik trumpą laiką, t. y. Viena iš vengtinų medžiagų yra dekongestantas pseudoefedrinas. Rentgeno tyrimas nėštumo metu nėra laikomas saugiu. Mėsą ir įvairius mėsos gaminius nėštumo metu valgyti galima, tačiau svarbu, kad jie būtų tinkamai termiškai apdoroti. Jūros gėrybėse randama sąlyginai daug gyvsidabrio, darančio neigiamą įtaką kūdikio vystymuisi. Jo itin daug susikaupia plėšriose jūrinėse žuvyse, pavyzdžiui, tune, kardžuvėje, jūriniuose ešeriuose ir pan. Šias žuvis vartoti reikėtų saikingai. Žalioje ar termiškai netinkamai apdorotoje žuvyje, jūrų gėrybėse gali būti įvairių patogenų. Atsargiausiai kavą ir kitus kofeino turinčius gėrimus reikėtų vartoti nėštumo pradžioje - pirmąjį trimestrą. Kofeinas stimuliuoja, todėl gali paspartinti širdies rimtą ir tuo pačiu padidinti kraujospūdį. Nėščiųjų hipertenziją (aukštą kraujo spaudimą) turinčioms moterims kavos reikėtų atsisakyti arba stipriai riboti jos kiekį. Šulinių ir gręžinių vandenyje gali būti nitratų, pavojingų nėščiosioms. Nėščioms moterims, taip pat šeimoms, kuriose auga kūdikiai iki 6 mėn. Gazuoti gėrimai gali dirginti skrandžio ir stemplės, burnos gleivines (ypač jeigu jos sudirgusios dėl vėmimo). Gazuoto vandens ir gėrimų nepatariama gerti, kai graužia rėmuo, kyla rūgštys. Nepaisant kartais pasigirstančių nuomonių, medikai ir mokslininkai sutaria, kad nėštumo metu saugaus alkoholio kiekio nėra, t.y. Rūkymas nėštumo metu siejamas su vaisiaus augimo sulėtėjimu, sąlygotu prastesniu jo aprūpinimu deguonimi ir maisto medžiagomis. Rūkymas taip pat padidina placentos komplikacijų, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo riziką. Rūkymas nėštumo metu siejamas su 20-30 proc. Svarbu prisiminti, kad nėštumo metu dažnai pasireiškia odos hiperpigmentacija, t.y. padidėja pigmentinių dėmių susidarymo tikimybė. Stiprios koncentracijos priemonės, rūgštiniai valikliai, šveitikliai, intensyvios odos priežiūros ir jauninimo procedūros, odos hiperpigmentaciją gali dar labiau suintensyvinti, tad nėštumo metu vertėtų rinktis švelnesnes priemones bei procedūras. Ypač reikėtų saugoti veido odą, nes viena dažniausių hiperpigmentacijos formų nėštumo metu yra vadinamoji „nėščiosios kaukė“. Po kontakto su kačių išmatomis yra rizika susirgti nėščiosioms ir besivystančiam vaisiui pavojinga liga - toksoplazmoze.