Pilvo raumenų diastazė - tai būklė, kai tiesieji pilvo raumenys išsiskiria į šalis, prarandant pilvo sienos vientisumą. Tai dažna problema, su kuria susiduria moterys po nėštumo, tačiau ji gali pasireikšti ir vyrams dėl nutukimo ar intensyvaus fizinio krūvio. Šiame straipsnyje aptarsime pilvo raumenų diastazės priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymo būdus ir prevencijos priemones. Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su gydytoja akušere ginekologe Akvile Vilkaitiene.
Kas yra pilvo raumenų diastazė?
Tiesiojo pilvo raumens diastazė (diastasis recti) - tai būklė, kai kairysis ir dešinysis tiesieji pilvo raumenys, einantys vertikaliai per pilvo vidurį, išsiskiria, o tarp jų esanti jungiamojo audinio juosta (baltoji linija) išsitempia arba susilpnėja. Tai suardo pilvo sienos vientisumą. Dažniausiai ši būklė pasitaiko nėštumo metu ar po jo, tačiau gali paveikti ir vyrus ar vaikus dėl kitų priežasčių, tokių kaip antsvoris ar netinkamas fizinis krūvis. Prasiskyrę pilvo raumenys kamuoja daugybę gimdžiusių moterų.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tiesiojo pilvo raumens diastazė išsivysto, kai padidėja spaudimas pilvo ertmėje, dėl ko išsitempia ar susilpnėja raumenys.
Pagrindinės priežastys:
- Nėštumas: Augant gimdai nėštumo metu, tiesieji pilvo raumenys yra priversti išsitempti. Ypač tai pasireiškia trečiajame nėštumo trimestre (nuo 28 savaitės).
- Nutukimas: Didelis svoris gali padidinti spaudimą pilvo ertmėje, sukeldamas raumenų išsiskyrimą.
- Netinkamas fizinis krūvis: Netaisyklingi pratimai, skirti priekinei pilvo sienai stiprinti, sunkumų kilnojimas ar per didelis fizinis krūvis gali prisidėti prie diastazės atsiradimo.
- Daugiavaisis nėštumas: Nėštumas su dvyniais ar daugiau kūdikių padidina spaudimą pilvo raumenims.
- Didelis vaisiaus svoris: Didelis kūdikio svoris nėštumo metu gali labiau ištempti pilvo raumenis.
- Per silpnas pilvo presas iki nėštumo: Silpni pilvo raumenys prieš nėštumą gali padidinti diastazės riziką.
- Per mažai pertraukos po pastarojo gimdymo: Per trumpas intervalas tarp nėštumų gali neleisti pilvo raumenims visiškai atsistatyti.
- Gimdymo būdas: Gimdymas cezario pjūvio būdu taip pat gali turėti įtakos pilvo raumenų būklei.
Rizikos veiksniai:
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui numesti svorio nuo pilvo: patarimai tėvams
- Amžius: Vyresnio amžiaus moterys gali turėti didesnę riziką susirgti diastaze.
- Genetika: Paveldimumas gali turėti įtakos pilvo raumenų elastingumui.
Simptomai
Tiesiojo pilvo raumens diastazės simptomai gali būti lengvi arba ryškūs, priklausomai nuo raumenų išsiskyrimo laipsnio. Kai kuriais atvejais diastazė gali būti besimptomė.
Pagrindiniai simptomai:
- Atsikišęs pilvas: Pilvas atrodo atsikišęs, kartais vadinamas "mamos pilvuku", kuris dar labiau išryškėja pavalgius ar atsigėrus.
- Apatinės nugaros dalies skausmai: Skausmas apatinėje nugaros dalyje, ypač po fizinio krūvio.
- Silpni dubens dugno raumenys: Tai gali sukelti šlapimo nelaikymą.
Susiję simptomai:
- Išvaržų atsiradimas pilvo srityje: Pilvo srityje gali susiformuoti išvaržos.
- Tam tikro laipsnio išmatų nelaikymas: Sunkesniais atvejais gali pasireikšti išmatų nelaikymas.
- Lytinio gyvenimo suprastėjimas: Diastazė gali turėti įtakos lytiniam gyvenimui.
Reti simptomai:
- Dažnas apatinės dalies nugaros skausmas.
Kaip patikrinti diastazę namuose?
Norint pasitikrinti diastazę namuose, atlikite šiuos veiksmus:
Taip pat skaitykite: Kaip naudoti žvakutes nuo pilvo pūtimo kūdikiams?
- Atsigulkite ant nugaros, sulenkite kelius, pėdas prispauskite prie grindų.
- 2-3 pirštų galiukais čiuopkite bambos viršų.
- Kilstelėkite galvą.
- Galvos pakėlimo metu apčiuopkite, kiek į prasiskyrusią ertmę telpa pirštų.
Įvertinimas:
- Jei ertmė yra 1-2 pirštai, tai laikoma fiziologine būkle, kuri tikėtina savaime arba su sporto ir specialių pratimų dėka sugrįš į priešgimdyminę būklę (per 3-4 mėnesius).
- Jei ertmė yra 3 pirštai ar daugiau - tuomet reikia kreiptis pas daktarą, kad nuodugniau apžiūrėtų ir įvertintų būklę. Tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas chirurgas. Pilvo raumenų patikrą rekomenduojama atlikti po gimdymo praėjus daugiau nei 6 mėnesiams.
Diagnostika
Tiesiojo pilvo raumens diastazės diagnostika dažniausiai remiasi fiziniu tyrimu, kurio metu gydytojas apčiuopia pilvo raumenis ir įvertina jų išsiskyrimo laipsnį. Kartais gali būti naudojami ir vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar kompiuterinė tomografija, norint tiksliau įvertinti raumenų būklę ir atmesti kitas galimas priežastis.
Gydymas
Tiesiojo pilvo raumens diastazės gydymas priklauso nuo išsiskyrimo laipsnio ir simptomų sunkumo. Dažniausiai pradedama nuo konservatyvių metodų, o chirurgija svarstoma tik sunkiais atvejais. Dėl pilvo diastazės būklės ir laipsnio įvertinimo konsultuoja chirurgai ir kineziterapeutai.
Konservatyvus gydymas
- Kineziterapija: Specialūs pratimai, skirti giliųjų pilvo raumenų stiprinimui, padeda sumažinti diastazę ir pagerinti pilvo sienos funkciją. Svarbu stengtis neapkrauti tiesiųjų pilvo raumenų. Koregavimas kineziterapijos būdu vyksta su kineziterapeuto priežiūra.
- Specialaus diržo (korseto) nešiojimas: Nėštumo metu galima nešioti specialų diržą, kuris prilaiko pilvą. Tačiau korsetų nerekomenduojama nešioti nuo 3 nėštumo trimestro iki 6 sav. po gimdymo. Dėl išsamesnių patarimų reikia kreiptis pas kineziterapeutą. Profilaktinė priemonė mažinant pilvo raumenų diastazę gali būti korsetas, suveržiantis pilvą.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Taisyklinga laikysena, svorio kontrolė ir vengimas veiksmų, didinančių spaudimą pilvo ertmėje, gali padėti valdyti diastazę.
Chirurginis gydymas
Esant didelio laipsnio diastazei, yra siūloma atlikti operaciją. Gydymas chirurginiu būdu yra rekomenduojamas moterims, kurios ateityje nebeplanuoja daugiau gimdyti vaikų. Operacijos tikslas - suartinti išsiskyrusius pilvo raumenis ir atkurti pilvo sienos vientisumą.
- Pilvo plastika (abdominoplastika): Tai operacija, kurios metu pašalinamas odos ir riebalų perteklius, o pilvo raumenys yra sutvirtinami. Yra keletas pilvo plastikos tipų, įskaitant mini pilvo plastiką, standartinę pilvo plastiką ir pilvo plastiką su vertikaliu pjūviu.
- Mini pilvo plastika: Atliekama, kai odos ir riebalų perteklius yra tik žemiau bambos. Per trumpesnį pjūvį pašalinamas žemiau bambos esantis odos perteklius, sutvirtinami pilvo raumenys, pilvo apačia tampa tvirtesnė ir lygesnė.
- Standartinė abdominoplastika: Atliekamas pjūvis pilvo apačioje, kuris tęsiasi nuo vieno klubo iki kito. Pašalinamas odos ir riebalinio audinio perteklius, operacija derinama ir su juosmens ar nugaros riebalų nusiurbimu maksimaliam rezultatui pasiekti.
- Pilvo plastika su vertikaliu pjūviu: Daromas papildomas vertikalus pjūvis, kuris eina per centrinę pilvo dalį bei leidžia pašalinti itin didelį odos perteklių.
- Laparoskopinė pilvo raumenų diastazės korekcija (SCOLA): Tai minimaliai invazinė operacija, kurios metu pilvo raumenys yra suartinami per mažus pjūvius naudojant laparoskopą. Šios metodikos privalumai - mažesnė komplikacijų rizika, puikus estetinis rezultatas dėl itin mažo pjūvio. Operacijos metu atidalinamas poodinis riebalinis audinys nuo tiesiojo pilvo raumens aponeurozės, susiuvamas aponeurozės defektas specialiu, ilgą laiką tirpstančiu siūlu, suartinami išsiskyrę raumenys, esant tam tikroms situacijoms papildomai dedamas tinklelis.
Pooperacinis periodas ir gijimas
Po operacijos svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, vengti fizinio krūvio ir dėvėti specialų korsetą. Gijimo procesas po pilvo plastikos gali užtrukti kelis mėnesius. Po laparoskopinės operacijos pacientas/ė gali būti išrašomi į namus jau kitą rytą. Po operacijos apie mėnesį rekomenduojama vengti fizinio krūvio ir taikyti kompresiją pilvo srityje (dėvėti korsetą). Apie 7-9 paras po operacijos tenka gyventi su išvestu vamzdeliu (drenu) iš operacinio pjūvio, kad susidaręs audinių skystis nesirinktų ir pasišalintų.
Taip pat skaitykite: Pilvo nusileidimas ir nėštumas
Komplikacijos
Negydoma raumenų diastazė gali sukelti įvairių komplikacijų:
- Dažnas apatinės dalies nugaros skausmas
- Išvaržų atsiradimas pilvo srityje
- Šlapimo nelaikymas
- Tam tikro laipsnio išmatų nelaikymas
- Lytinio gyvenimo suprastėjimas
Prevencija
Nors ne visada įmanoma išvengti pilvo raumenų diastazės, ypač nėštumo metu, yra keletas priemonių, kurios gali padėti sumažinti riziką:
- Stiprinkite pilvo raumenis prieš nėštumą: Reguliarus fizinis aktyvumas, ypač pratimai, skirti giliųjų pilvo raumenų stiprinimui, gali padėti sumažinti diastazės riziką.
- Laikykitės taisyklingos laikysenos: Taisyklinga laikysena sumažina spaudimą pilvo raumenims.
- Venkite sunkių daiktų kėlimo: Jei reikia kelti sunkius daiktus, darykite tai taisyklingai, įtempdami pilvo raumenis ir lenkdami kelius.
- Kontroliuokite svorį: Sveikas svoris padeda sumažinti spaudimą pilvo ertmėje.
- Nėštumo metu nešiokite specialų diržą: Diržas gali padėti prilaikyti pilvą ir sumažinti spaudimą raumenims.
- Po gimdymo atlikite specialius pratimus: Kineziterapija po gimdymo padeda atkurti pilvo raumenų funkciją.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebėjote pilvo raumenų tarpą, išsipūtusį pilvą, nugaros skausmą ar kitus tiesiojo pilvo raumens diastazės požymius, ypač po nėštumo ar intensyvaus fizinio krūvio, kreipkitės į kineziterapeutą ar gydytoją, kad būtų atliktas išsamus įvertinimas ir paskirtas tinkamas gydymas. Ypatingai skubiai kreipkitės, jei jaučiate stiprėjantį skausmą, įtariate išvaržą ar pastebite dubens dugno problemas.
Pilvo raumenų diastazės poveikis kasdieniam gyvenimui
Tiesiojo pilvo raumens diastazė gali paveikti kasdienę veiklą, ypač jei sukelia skausmą, silpnumą ar kosmetinius pokyčius. Sunkumai atliekant fizines užduotis, tokias kaip daiktų kėlimas ar sportavimas, gali sumažinti darbingumą ar sportinius rezultatus. Nugaros skausmas ar dubens dugno problemos gali trukdyti įprastai veiklai, pvz., vaikščiojimui ar ilgam sėdėjimui. Kosmetiniai pokyčiai, tokie kaip išsipūtęs pilvas, gali sumažinti pasitikėjimą savimi, ypač moterims po gimdymo.
Išvados
Pilvo raumenų diastazė yra dažna būklė, kuri gali sukelti diskomfortą ir turėti įtakos kasdieniam gyvenimui. Ankstyvas atpažinimas ir tinkamas gydymas padeda išvengti komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę. Svarbu konsultuotis su specialistais, tokiais kaip kineziterapeutai ir chirurgai, norint nustatyti tinkamiausią gydymo planą.