Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Stebint nėštumo eigą ir vaisiaus vystymąsi, svarbu atkreipti dėmesį į įvairius rodiklius, tarp kurių vienas reikšmingiausių yra pilvo matavimas. Šis straipsnis skirtas išsamiai aptarti pilvo matavimo nėštumo metu aspektus, įskaitant normas, metodikas, interpretacijas ir kitus svarbius tyrimus.
Gimdos Dugno Aukščio Matavimas
Gimdos dugno aukštis - tai atstumas centimetrais nuo gaktinės sąvaržos (gaktikaulio viršaus) iki gimdos viršaus (dugno), matuojamas per nėščiosios pilvo paviršių. Gimdos dugnas iškyla iš mažojo dubens virš gaktinės sąvaržos ir čiuopiamas per priekinę pilvo sieną nuo 12-os nėštumo savaitės. Visoms nėščiosioms gimdos dugno aukštis matuojamas nuo 18-20 nėštumo savaitės per kiekvieną apsilankymą.
Gimdos dugno aukščio matavimo metodika
Ant nugaros gulinčiai nėščiajai centimetrine juostele matuojamas atstumas nuo gaktinės sąvaržos viršutinio krašto vidurio iki gimdos dugno pagal vaisiaus ašį. Matuojama kas 1-4 savaites.
Gimdos dugno aukščio normos
Maždaug tarp 20-24 ir 36-37 nėštumo savaitės galioja paprasta taisyklė: gimdos dugno aukštis centimetrais apytiksliai atitinka nėštumo savaičių skaičių. Pavyzdžiui, jei Jums yra 28 nėštumo savaitės, tikėtinas gimdos dugno aukštis bus apie 28 cm. Normalia laikoma paklaida yra +/- 2 centimetrai.
Konkrečios gimdos dugno aukščio reikšmės skirtingomis nėštumo savaitėmis:
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui numesti svorio nuo pilvo: patarimai tėvams
- 20-ąją nėštumo savaitę gimdos dugnas yra per du pirštus žemiau bambos.
- 24-ąją savaitę - siekia bambą.
- 28-ąją - esti per du pirštus virš jos.
- 36-ąją nėštumo savaitę gimdos dugnas siekia kardinę krūtinkaulio ataugą.
Nėštumo pabaigoje gimdos dugno aukščio ir pilvo apimties (cm) sandauga rodo numatomą vaisiaus svorį (g).
Gimdos dugno aukščio kreivė ir jos interpretacija
Gauti gimdos dugno aukščio matmenys yra žymimi specialioje diagramoje Jūsų nėščiosios kortelėje (forma Nr. 113/a). Šioje diagramoje paprastai būna nubrėžtos trys kreivės, rodančios apatinę normos ribą, vidurkį ir viršutinę normos ribą konkrečiai nėštumo savaitei. Gydytojui svarbu ne tiek pavienis matmuo, kiek augimo tendencija laikui bėgant. Žymėdamas Jūsų rezultatus diagramoje, jis mato, ar gimda auga tolygiai ir ar augimo kreivė atitinka normos ribas.
Iš gimdos dugno aukščio kreivės galima spręsti apie vaisiaus augimą gimdoje.
Kai kreivė kyla greitai, įtariama:
- Daugiavaisis nėštumas.
- Polihidramnionas (padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis).
- Didelis vaisius.
- Gimdos navikas.
Kai gimdos dugnas kyla per lėtai (nepakankamai), įtariama:
Taip pat skaitykite: Kaip naudoti žvakutes nuo pilvo pūtimo kūdikiams?
- Sulėtėjęs vaisiaus augimas.
- Oligohidramnionas (sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis).
- Žuvęs vaisius.
Nustačius patologinę gimdos dugno aukščio kreivę, atliekamas ultragarsinis nėščiosios tyrimas.
Ką daryti, jei matmuo neatitinka normos?
Kartais pasitaiko, kad išmatuotas gimdos dugno aukštis yra mažesnis ar didesnis nei tikėtasi pagal nėštumo savaitę, arba kad jis neauga taip sparčiai, kaip turėtų.
Nesijaudinkite per anksti: Nedideli nukrypimai nuo vidurkio yra dažni ir nebūtinai reiškia problemą. Gimdos dugno aukščio matavimas nėra labai tikslus metodas, o jo rezultatus gali veikti įvairūs veiksniai:
- Moters kūno sudėjimas ir svoris (ypač turint antsvorio).
- Vaisiaus padėtis gimdoje.
- Vaisiaus vandenų kiekis (daugiau ar mažiau nei įprasta).
- Daugiavaisis nėštumas.
- Pilna šlapimo pūslė matavimo metu.
- Matavimo technikos ypatumai.
Papildomi tyrimai: Jei Jūsų matmuo ženkliai nukrypsta nuo normos ribų (yra žemiau apatinės arba aukščiau viršutinės kreivės) arba jei pastebima, kad gimda nustojo augti ar auga per lėtai, gydytojas paskirs papildomų tyrimų.
Ultragarsinis Tyrimas (Echoskopija)
Nėščiosioms rekomenduojama atlikti 1-2 ultragarsinius tyrimus, jei nėra papildomų indikacijų. Lietuvoje ultragarsinė nėščiųjų patikra atliekama 18-20 savaitę.
Taip pat skaitykite: Pilvo nusileidimas ir nėštumas
Ultragarsinės patikros indikacijos
- Kraujavimas iš gimdos
- Įtariamas negimdinis nėštumas
- Gimdos dydžio ir nėštumo laiko nesutapimas
- Gimdos anomalijos
- Gimdos ir kiaušidžių dariniai
- Nėštumas ir spiralė
- Daugiavaisis nėštumas
- Įtariamas žuvęs vaisius
- Įtariamas sulėtėjęs vaisiaus augimas
Ultragarsinės patikros metu nustatomi parametrai
Pirmojoje nėštumo pusėje, 16-20-ąją savaitę, nustatoma:
- Nėštumo lokalizacija.
- Daugiavaisis nėštumas.
- Nėštumo laikas.
- Nėštumo raida.
- Apsigimimai.
- Gimdos ir kiaušidžių navikai.
Antroje nėštumo pusėje, 32-34-ąją savaitę, nustatoma:
- Vaisiaus padėtis, pirmeiga, gyvybingumas.
- Vaisiaus biometrija, svoris.
- Placentos lokalizacija, storis, sandara.
- Vaisiaus vandenų tūris.
- Apsigimimai.
- Vaisiaus augimo sutrikimai.
- Kraujavimas iš gimdos.
Vaisiaus biometrija ultragarso metu
18-20 nėštumo savaitę atliekama išsami ultragarsinė patikra - išsamiai matuojamas vaikelio dydis Jūsų pilvelyje. Informacija apie vaisiaus matmenis ir atitikmenį savaitėmis įrašomą į nėščiosios kortelę arba atspausdinama atskirame lape (nepameskite jo).
Matmenų reikšmės:
- BPD (angl. Biparietal diameter) - biparietalinis matmuo (atstumas tarp dviejų galvos taškų).
- HC (angl. Head circumference) - galvos apimtis (skersmuo).
- AC (angl. Abdominal circumference) - pilvo apimtis.
- FL (angl. Femur length) - šlaunikaulio ilgis.
- EFW (angl. Estimated fetal weight) - vaisiaus masė.
Pagal kiekvieną iš aukščiau surašytų matmenų apskaičiuojamas vaikelio gestacinis amžius (kiek jam savaičių). Kartais tarp šių matmenų gali būti didelis skirtumas, pavyzdžiui, galvytė rodo 22 savaičių gestacinį amžių, o pilvukas - 25 savaičių.
Vaisiaus įsčiose svoris
Pagal BPD, HC, AC ir FL apskaičiuojamas galimas vaikelio svoris pilve.
Hormoninė Diagnostika
Nėštumo laikotarpiu placenta ir vaisius gamina hormonus: chorioninį gonadotropiną, estrogenus, progesteroną, alfa fetoproteiną ir kt.
Chorioninis gonadotropinas (hCG)
Chorioninis gonadotropinas (hCG) pagal cheminę struktūrą - glikoproteidas, kurį pradeda gaminti sincitiotrofoblasto ląstelės po apvaisnto kiaušinėlio implantacijos. Didžiausia koncentracija motinos kraujyje - apie 60-ąją nėštumo dieną. Nuo 80-osios dienos jo produkcija mažėja ir išlieka nedidelė iki nėštumo pabaigos.
PAPP-A (angl. pregnancy associated plasma protein-A)
PAPP-A (angl. pregnancy associated plasma protein-A) tai specifinis nėštumo glikoproteinas, kurį sintetina trofoblastas. Šis baltymas aptinkamas motinos serume nuo 28-os pastojimo dienos. Maža jo koncentracija nustatoma, kai vaisius serga Dauno liga ar kita trisomija.
Alfa fetoproteinas (AFP)
Alfa fetoproteinas (AFP) - glikoproteinas, gaminamas trynio maišelyje, o vėliau - vaisiaus kepenyse ir virškinimo trakte. Vaisiaus kraujyje ir vandenyse jo koncentracija didėja iki 13- osios nėštumo savaitės, vėliau mažėja. Motinos kraujyje alfa fetoproteino galima aptikti nuo 10-osios nėštumo savaitės, jo koncentracija didėja iki 32-osios nėštumo savaitės.
Kiti Svarbūs Nėštumo Tyrimai
Nėštumo metu atliekami įvairūs tyrimai, siekiant įvertinti vaisiaus būklę ir nėštumo eigą. Būsimoms mamoms rekomenduojama pasirodyti odontologui pirmojo nėštumo trimestro metu, kad galėtų įvertinti burnos ertmės būklę.
Tyrimai atliekami pirmo apsilankymo metu iki 12 savaičių
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM) (vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 val.
- Tyrimas atliekamas tada, jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+). Tyrimas kartojamas 27-28 sav.
- Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų.
- Sifilio tyrimas.
- ŽIV tyrimas.
Tyrimai atliekami 11-13 sav. ir 14-22 sav.
Atliekant pirmjį tyrimą įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais, antrąjį įvertina riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu. Jei chromosomų patpologijos rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė.
Amniocentezė
Amniocentezė - tai diagnostinė procedūra, kurios metu, stebint ultragarsu, duriama plona adata per moters gimdos sienelę ir paimama vaisiaus vandenų. Procedūra skirta nustatyti arba atmesti vaisaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas.
Choriono gaurelių biopsija (CGB)
Tyrimas atliekamas nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės per priekinę pilvo sieną. Plona adata duriama per priekinę pilvo sieną į besiformuojančią placentą ir paimama 20-40 mg medžiagos (choriono gaurelių). Procedūra kontroliuojama ultragarsu.
B grupės streptokokas (BGS)
Pasėlis imamas iš makšties apatinio trečdalio ir išangės. B grupės streptokokas (BGS) - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę.
Vaisiaus Judesiai
Nėščia moteris pajunta vaisiaus judesius 20- ąją pirmojo nėštumo savaitę, o kartotinio nėštumo - 18-ąją savaitę. Vaisiaus judesiai skaičiuojami nuo 30-osios nėštumo savaitės. Gulėdama ant šono, nėščioji skaičiuoja visus vaisiaus judesius per 30 min. 1-3 kartus per dieną. Normalu, kai jų būna 5 ir daugiau. Kai judesių mažiau, skaičiuojama iki 1 val. Jei ir tada būna mažiau kaip 5 judesiai, reikia kreiptis į akušerę ar gydytoją. Vaisiaus judesių dažnis ir jų pobūdis atspindi vaisiaus būklę gimdoje. Aktyvūs judesiai rodo gerą būklę. Judesiai būna reti, silpni ar visai išnyksta dažniausiai dėl įvairių patologinių nėščiosios ar vaisiaus būklių, vaisiaus hipoksijos.
Kardiotokografija (KTG)
Kardiotokografija (KTG) - tai vaisiaus širdies ritmo (kardiotachograma) ir gimdos aktyvumo (tokograma) registravimas. KTG gali būti registruojama nuo 26-28-osios savaitės, tačiau daugiausia informacijos gaunama nuo 32-osios nėštumo savaitės.
Svarbi Informacija Nėščiosioms
- Mityba: Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės. Svarbu pakankamai vartoti produktų, kuriuose yra baltymų: liesos mėsos, žuvies, pieno gaminių. Nėščioji neturi maitintis „už du“, o mitybos racioną reikėtų papildyti 300 kcal daugiau nei iki nėštumo.
- Fizinis aktyvumas: Jūs galite ir toliau mankštintis, jei tai darėte iki nėštumo, tik mažesniu krūviu. Tinka vaikščiojimas, plaukiojimas, joga, tempimo pratimai, šokiai, neintensyvi aerobika.