Įvadas
Pastaruoju metu Lietuvoje aktyviai diskutuojama apie privalomąją pradinę karo tarnybą ir galimybes ją atidėti ar išvengti. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios yra šauktinių teisės Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į šeiminę padėtį, įskaitant nėštumą, ir kitas svarbias aplinkybes.
Karo prievolės įstatymo esmė
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas reglamentuoja karo prievolininkų atranką ir skyrimą į privalomąją karo tarnybą, tarnybos atidėjimą ir atleidimą nuo jos. Pagal įstatymą, karo prievolininkai į privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 metų iki kol asmuo sukanka 22 metus, o raštu pareiškę norą - nuo 18 metų iki kol asmuo sukanka 39 metus.
Šaukiamųjų amžius ir tarnybos trukmė
Šauktinių amžius karo prievolei atlikti yra 18-23 metai (imtinai), tačiau jei asmenys raštu savarankiškai pareiškia norą atlikti karo prievolę, taikoma 18-38 metų amžiaus riba. Asmenys, kuriems karo prievolė buvo atidėta, šaukiami iki 23 metų (imtinai), o tarnybos trukmė - 9 mėnesiai. Atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, kariai išleidžiami į atsargą ir priskiriami parengtajam kariuomenės personalo rezervui.
Šeiminė padėtis ir karo tarnybos atidėjimas: nėštumas
Vienas iš dažniausiai kylančių klausimų - ar šeiminė padėtis, ypač nėštumas, gali būti pagrindas atidėti karo tarnybą. Teisininkas Justas Bozys socialiniame tinkle paviešino atvejį, kai Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vadas atsisakė atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliui, kurio žmona laukiasi vaikelio.
Nors ministro įsakyme aiškiai nurodyta, jog neproporcingai didelė žala padaroma ir tuo atveju, jei karo prievolininkas yra šaukiamas atlikti tarnybą 9 mėnesiams žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu bei esant komplikuotam nėštumui, rašte nedetalizuojama, kodėl priimtas toks sprendimas.
Taip pat skaitykite: Nėštumo teisės darbe
Krašto apsaugos ministerijos pozicija
Krašto apsaugos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Viktorija Cieminytė patvirtino, kad minimo jaunuolio prašymas atidėti tarnybą dėl žmonos nėštumo išties nebuvo tenkintas. Ji pabrėžė, kad pačiame Karo prievolės įstatyme šaukiamo asmens sutuoktinės nėštumas nėra įvardintas kaip privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindas.
Nėštumas paminimas ministro įsakyme, kuriame sakoma, kad karo prievolininko asmeniniams interesams neproporcingai didelė žala daroma ir tuomet, kai „prievolininkas yra šaukiamas atlikti tarnybos jo žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ir esant komplikuotam nėštumui“. Krašto apsaugos ministerija traktuoja, kad tik komplikuotas nėštumas, pagrįstas medicininiais dokumentais, būtų laikomas aplinkybe, dėl kurios būtų galima atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą.
Nėštumas ir ministro įsakymas
Nors Karo prievolės įstatyme tiesiogiai nenurodomas nėštumas kaip pagrindas atidėti tarnybą, ministro įsakyme akcentuojama, kad neproporcingai didelė žala asmeniniams interesams padaroma, kai karo prievolininkas šaukiamas atlikti tarnybą jo žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu bei esant komplikuotam nėštumui. Ši nuostata leidžia interpretuoti, kad nėštumas, ypač komplikuotas, gali būti pagrindas atidėti tarnybą.
Visuomenės nuomonė apie šeimos vertybes
Lietuvos tėvų forumo tarybos narė Jolanta Lipkevičienė teigia, kad vyro pašaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu demonstruoja, kad šeima nėra laikoma nei prioritetu, nei vertybe. Ji pabrėžė, kad vieno mėnesio po vaiko gimimo skiriamos tėvystės atostogos sugalvotos neatsitiktinai, mat vaiko gimimas nėra vien tik moteris, tai šeimos reikalas.
Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė teigia, kad tėvo buvimas kartu yra labai svarbus pradiniu laikotarpiu po vaiko gimimo, todėl jai nesuprantama, kodėl reikia šaukti jaunuolį į karo tarnybą, jei žmona laukiasi ir yra pristatyti visi reikiami dokumentai.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai medicininėms pažymoms
Kitos aplinkybės, leidžiančios atidėti karo tarnybą
Tarnyba atidedama individualia tvarka, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes:
- Ne vyresniems kaip 21 m. bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams;
- Aukštųjų mokyklų studentams;
- Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams;
- Teisėjams;
- Prokurorams;
- Vidaus tarnybos sistemos pareigūnams;
- Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnams;
- VSD sistemos pareigūnams;
- STT pareigūnams;
- Įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, taip pat atlikusiems laisvės atėmimo bausmę.
- Vieniems auginantiems nepilnametį vaiką arba jeigu jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis 3 metai;
- Nėščiosioms, pateikusioms medicinos pažymą apie nėštumą;
- Teisės aktų nustatyta tvarka paskirtiems vieninteliu neįgalaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju;
- Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka - atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.
Neproporcingai didelė žala asmeniniams interesams
Neproporcingai didelė žala asmeniniams interesams padaroma, kai:
- Karo prievolininkas yra vienintelis darbingas šeimos maitintojas;
- Karo prievolininko šeimoje auga 2 ar daugiau vaikų iki 14 metų;
- Karo prievolininkas yra šaukiamas atlikti tarnybos jo žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ir esant komplikuotam nėštumui.
Neproporcingai didelė žala visuomenės interesams
Neproporcingai didele žala visuomenės interesams pašaukus karo prievolininką atlikti tarnybos padaroma, kai karo prievolininkas turi išskirtinių gabumų ir laimėjimų mokslo, meno, sporto ar kitose srityse, savo veikla garsina Lietuvos vardą ir rengiasi dalyvauti arba dalyvauja respublikinio ar pasaulinio lygio renginiuose.
Paskola būstui ir atleidimas nuo tarnybos
Yra nuomonių, kad jei asmuo yra pasiėmęs paskolą būstui, jis negali būti imamas į kariuomenę pagal įstatymą. Tačiau, pačiame įstatyme to nėra. Pažymėtina, jog kreditorinių įsipareigojimų turėjimas pats savaime negali būti priežastimi atidėti privalomosios karo prievolės atlikimą, kadangi karo prievolininkui nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu gali būti atidedamas pagal būsto kreditavimo sutartį suteikto kredito dalies įmokų mokėjimas, o palūkanos asmens pasirinkimu būtų mokamos vienu iš šių būdų - kaip nurodyta būsto kreditavimo sutartyje, palūkanų mokėjimas atidedamas ir visos atidėtos palūkanos sumokamos iš karto pasibaigus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiui arba visos atidėtos palūkanos sumokamos pasibaigus karo tarnybos laikotarpiui pagal iš naujo sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką. Kitų finansinių įsipareigojimų atveju taip pat galima kreiptis į kreditorių dėl turimų įsipareigojimų modifikavimo. Teisiniai kreipimosi į kredito įstaigą pagrindai tokiu atveju galėtų būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos: 6.204 straipsnis - sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms, bei 6.253 straipsnis - civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės.
Studentai ir karo prievolė
Atkreiptinas dėmesys, jog net studentai negali būti atleidžiami nuo karo prievolės atlikimo, bet šiems karo prievolė gali būti atidėta: ši taisyklė taikoma moksleiviams iki 21 metų amžiaus ir aukštųjų mokyklų studentams, tačiau tik vieną kartą vienam studijų laikotarpiui.
Taip pat skaitykite: Motinystės išmokos Lietuvoje
Gyvenimas užsienyje
Pažymėtina, jog gyvenimas užsienyje neatleidžia asmens nuo karo prievolės atlikimo, kadangi karo prievolės atlikimas yra konstitucinė piliečio pareiga. Jei asmuo yra išvykęs gyventi į užsienį daugiau kaip 6 mėnesiams, pastarasis privalo informuoti tarnybos padalinį (kurio kontaktų reikėtų ieškoti tinklalapyje karys.lt pagal asmens gyvenamąją vietą) apie faktinę asmens gyvenamąją vietą užsienyje bei kitą informaciją ryšiams palaikyti.
Darbo vietos išsaugojimas
Dirbantiems reikėtų žinotų, jog karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka yra atleidžiami nuo darbo, garantuojant jiems darbo vietos išsaugojimą. Remiantis Darbo kodekso 61 straipsnio 4 dalimi, draudžiama atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Informacijos sekimas ir atsakomybė
Apie patekimą į sąrašą asmenys turi prievolę domėtis patys, jei atitinka LR teisės aktuose šauktiniams keliamus reikalavimus. Asmenims, atliksiantiems tarnybą konkrečiame kariniame vienete, Šaukimo nurodymai siunčiami registruotu paštu, taip pat telefonu bei el. paštu. Asmenims, vengiantiems atlikti karo prievolę, gali būti taikoma administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė, jei pažeidimai kartojasi.
Duomenų pateikimas ir sveikatos patikrinimas
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, vadovaujantis LR Karo prievolės įstatymu, asmenys, sukakę 17 metų, kurie, jiems sukakus 18 metų, įgis pareigą atlikti karo prievolę, privalo susisiekti su karo prievolę administruojančia krašto apsaugos sistemos institucija ir pateikti duomenis ryšiams palaikyti, t. y. jeigu šiemet jaunuoliui sueina 17 metų, per vieną mėnesį nuo gimtadienio jis privalo užpildyti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės komplektavimo tarnybos anketą, kurią galima rasti karys.lt tinklalapyje. Tuomet elektroniniu būdu bus organizuojamas jo pirminis sveikatos patikrinimas dėl tinkamumo karo tarnybai. Jeigu jaunuolis neturi rimtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti karinės tarnybos, jo medicininėje kortelėje bus pažymėta, kad jo sveikata patikrinta. Tuomet jis bus įtrauktas į šaukiamųjų sąrašą ir jo sveikata bus tikrinama. Jei jaunuolis bus pripažintas netinkamu karo tarnybai, toliau šaukimo procese nebedalyvaus.
Išimtys ir atidėjimai: individualus vertinimas
Kaip minėta aukščiau, karo prievolė gali būti atidedama prievolininkams, kuriems atliekant privalomąją karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams bei visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jei karo prievolininkas atliktų privalomąją tarnybą kitu metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog tokie atvejai turi būti vertinami individualiai, atsižvelgiant į tokias konkrečias aplinkybes kaip asmens ir (ar) šeimos pajamos, į tai, ar asmuo turi vaikų, išlaikytinių, kokia konkreti žala būtų sukelta asmeniniams ar visuomeniniams interesams bei į kitas konkrečioje situacijoje svarbias aplinkybes.
Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba
Karo prievolininkams, kurie dėl savo įsitikinimų negali atlikti karinės tarnybos, numatyta alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos trukmė - 12 mėnesių. Ji atliekama valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, taip pat viešosios naudos nevyriausybinėse organizacijose, kurios veikia asmenų su negalia apsaugos, socialinės atskirties mažinimo, švietimo ir kultūros skatinimo, humanitarinės pagalbos teikimo, sveikatos apsaugos, pilietinio ugdymo srityse, dirbant visuomenei naudingą darbą, nesusijusį su ginklo, specialiųjų priemonių ir prievartos naudojimu.