Įvadas
Vaikystė yra kritinis laikotarpis, kai formuojasi pagrindinės asmenybės savybės, lemiančios psichologinį stabilumą ir gebėjimą siekti tikslų. Vaikams, augantiems globos namuose, itin svarbu patenkinti ne tik fiziologinius poreikius, bet ir meilės, pagarbos, priklausomybės bei savirealizacijos poreikius. Šiame straipsnyje nagrinėjamos priežastys, lemiančios vaikų patekimą į globos namus, psichosocialinės problemos, su kuriomis susiduria vaikai, gyvenantys globos namuose, ir socialinio darbuotojo vaidmuo sprendžiant šias problemas. Taip pat aptariami iššūkiai, su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai, ir kompetencijos, būtinos sėkmingam darbui. Straipsnyje remiamasi apklausos duomenimis, kuriais siekiama atskleisti socialinio darbuotojo veiklas ir svarbą ugdant vaikus, netekusius tėvų globos.
Vaikų Patekimo Į Globos Namus Priežastys
Kiekvienais metais į vaikų globos namus patenka vis daugiau vaikų, paimtų iš savo biologinių šeimų. Vaikų patekimo į bendruomeninius globos namus priežastys gali būti įvairios. Apklausos dalyvių nuomone, dažniausiai tai lemia tėvų globos netekimas. Statistikos departamento duomenimis, globos namuose gyveno daugiau nei trys tūkstančiai vaikų, tačiau tik nedidelė dalis iš jų buvo našlaičiai, neturintys tėvų. Dažniausiai vaikai patenka į globos namus dėl šių priežasčių:
- Skurdas
- Tėvų prievarta
- Tėvų alkoholio vartojimas
- Netinkamas tėvų elgesys su vaikais ir nesirūpinimas jais
Vaikų Elgesys Patekus Į Globos Namus
Apibūdinant vaikų, netekusių tėvų, elgesį jiems patekus į bendruomeninius vaikų globos namus, svarbu atsižvelgti į individualius skirtumus. Vis dėlto, dažnai pasireiškia adaptacijos sunkumai, emocinis nestabilumas ir socialinių įgūdžių stoka. Vaikai, patekę į globos namus, dažnai stokoja elementarių socialinių įgūdžių, mokymosi motyvacijos ir noro įsitraukti į įvairias veiklas. Jie gali pasižymėti sudėtingu elgesiu, kurį lemia patirtis biologinėje šeimoje. Tai gali būti:
- Agresija
- Delinkventiškas elgesys
- Uždarumas
- Nerimas ar depresija
- Dėmesio sutrikimai
- Socialinės adaptacijos sunkumai
- Žema savivertė, įgyta neigiama patirtis, nepasitikėjimas suaugusiais žmonėmis
- Elgesio ir emocijų sutrikimai
Vaikų globos namų auklėtiniai dažnai turi daugiau kognityvinio vystymosi sunkumų, patiria emocinių sunkumų, jaučiasi psichologiškai nesaugūs, blogai socialiai adaptuoti, sulėtėjęs jų lytinės identifikacijos procesas.
Psichosocialinė Savijauta
Vaikų, netekusių tėvų globos, psichosocialinė savijauta gali būti itin pažeidžiama. Vaikystė yra lemiamas laikotarpis, kuriame susiformuoja pagrindinės asmenybės savybės, turinčios įtakos psichologiniam stabilumui ir gebėjimui siekti tikslų.
Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla
Socialinio Darbuotojo Vaidmuo Sprendžiant Psichosocialines Problemas
Vaikų globos namuose svarbų vaidmenį atlieka socialinis darbuotojas, kuris dirba su nepilnamečiais, netekusiais tėvų ar tėvų globos dėl įvairių priežasčių. Socialinis darbuotojas turi:
- Mylėti vaikus ir mokėti su jais bendrauti
- Gerai išmanyti vaiko amžiaus tarpsnių psichologiją
- Žinoti traumą patyrusio vaiko elgesio ypatumus
- Turėti įgūdžių kalbėtis su vaiku jautriomis temomis
- Mokėti valdyti savo emocijas
- Turėti gerus stebėjimo įgūdžius
Socialinis darbuotojas atlieka daugybę funkcijų, kurias įprastai šeimoje atlieka tėvai. Pagrindinis socialinio darbuotojo, dirbančio su vaikais globos namuose, uždavinys - pasiekti atvirumu ir pasitikėjimu grįstą tarpusavio bendravimą. Tik esant tokiai aplinkai galima aptarti su vaiku jo problemas ir padėti jam jas išspręsti.
Svarbiausi socialinio darbuotojo vaidmenys:
Svarbiausi socialinio darbuotojo vaidmenys formuojant socialinius įgūdžius vaikams, bendruomeniniuose vaikų globos namuose, apima:
- Psichosocialinės pagalbos teikimą
- Socialinių įgūdžių ugdymą
- Mokymosi motyvacijos skatinimą
- Pagalbos organizuojant laisvalaikį teikimą
- Bendravimą su vaiko šeima (jei įmanoma)
- Atstovavimą vaiko interesams
- Konsultavimą rūpimais klausimais
- Reikiamos informacijos teikimą
- Tarpininkavimą su kitomis įstaigomis
- Tarpininkavimą su asmens šeima
- Kasdienių ir socialinių įgūdžių mokymą
- Klientų gebėjimų tobulinimą
- Tinkamo pasirūpinimo organizavimą
- Kliento interesų atstovavimą
- Asmens problemų įvertinimą
- Pagalbos sprendimo būdų planavimą
- Asmens veiksmų organizavimą
- Susidariusių problemų sprendimą
- Individualų darbą su klientu
- Reikalingų išteklių gavimo pagalbą
- Paramos gavimo organizavimą
- Nukreipimą į kitas įstaigas
- Įtraukimą į įvairias siūlomas veiklas
- Dėmesio sutelkimą į socialinių problemų sprendimo įgūdžių lavinimą
Socialinio Darbuotojo Kompetencijos
Socialinis darbuotojas, formuodamas vaikų likusių be tėvų globos socialinius įgūdžius bendruomeniniuose globos namuose, turi turėti šias kompetencijas:
- Žinių turėjimą išsiaiškinant asmens poreikius
- Žinių turėjimą apie vykdomą užsiėmimą
- Bendradarbiavimą su institucijų specialistais
- Sugebėjimą parinkti tinkančią veiklą
- Kliento galimybių ribų suvokimą
Taip pat svarbu gilintis į teorines žinias, lavinti praktinius įgūdžius, dalyvauti mokymuose, supervizijose, seminaruose, konferencijose, atvejo analizėje, projektinėje veikloje ir bendrauti su kitais socialiniais darbuotojais.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir ateities vizija Pabrades globos namuose
Socialinių Įgūdžių Ugdymo Svarba
Socialinių įgūdžių ugdymas yra labai svarbus vaikams, netekusiems tėvų, bendruomeniniuose globos namuose. Tai padeda jiems sėkmingiau integruotis į visuomenę ir kurti pilnavertį gyvenimą.
Socialinio Darbo Iššūkiai ir Perspektyvos
Socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, autoritetą būtina stiprinti, nes jų darbas yra nepaprastai sunkus. Nuolatinis klaidų pastebėjimas ir kritika nemotyvuoja žmonių dirbti. Socialinis darbas dažnai yra trys žingsniai į priekį ir penki atgal. Dirbama su žmogumi, kuris yra palūžęs, jo savivertė žema, kuris nepasitiki savimi ir kitais, nemato prasmės.
Socialinio Darbuotojo Iššūkiai
Socialiniai darbuotojai susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip:
- Laiko trūkumas
- Per didelis darbo krūvis
- Informacijos stoka apie socialinio darbuotojo tobulinimo galimybes
- Profesinio perdegimo sindromo prevencijos trūkumas
- Finansinės problemos (mokymai, supervizijos yra mokami)
Sistemos Pokyčiai
Pagrindinis Lietuvoje vykstančios socialinės vaikų globos sistemos pertvarkos tikslas - iki 2020 metų panaikinti institucinius vaikų globos namus ir įkurdinti tėvų globos netekusius vaikus įtėvių, globėjų šeimose, grąžinti juos biologiniams tėvams. Tačiau motyvuoti dirbti globos namuose yra labai sudėtinga. Daugėja vaikų su dideliais sutrikimais, smurtaujančių, taip pat sergančių psichikos ligomis, kurie turi būti integruojami, ir tikrai ne kiekvienas žmogus ryžtasi dirbti šį sunkų ir milžiniškos atsakomybės darbą.
Globėjų Paieška ir Parama
Darbas su globėjais, globėjų paieška, mokymai globėjams, įtėviams, renginių organizavimas yra Globos centro prerogatyva. Pats pagrindinis tikslas yra tas, kad vaikas augtų biologinėje šeimoje, tam skiriamas ypatingas dėmesys. Socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis, deda visas pastangas, kad stiprintų šeimą ir išnyktų problemos; jie dirba, kad vaikai nebūtų paimti iš šeimos. Visgi, jeigu jau vaikas paimamas iš šeimos, įsijungia globos centras ir pradedami ieškoti globėjai. Globos koordinatoriai dirba su globėjų šeimomis, jie deda visas pastangas, kad globa nesubyrėtų. Jų darbas: stiprinti globėjus, ieškoti namų vaikams, dirbti, jog vaikai nepatektų į institucinę globą, t. y. į vaikų globos namus. Su šeima, iš kurios paimtas vaikas, dirba atvejo vadybininkai, jie yra svarbiausieji šeimos gelbėtojai. Norintieji tapti globėjais pirmiausia savęs turėtų paklausti, ar galės priimti vaiką tokį, koks jisai yra, su visa jo patirtimi, ar sugebės jo neteisti? Ar galės „priimti“ ir jo biologinius tėvus? Esant laikinajai globai visi siekiame padėti atsitiesti tėvams. Globėjai, ypač tuo atveju, jeigu nustatyta laikinoji globa, priimdami vaiką į šeimą atsižvelgia, kad vaikas turi palaikyti ryšį su savo tėvais, ir, jeigu tai nekenkia vaiko interesams, jie turi tam pritarti ir skatinti. Kai vaikas grąžinamas tėvams, būna, kad atsisveikinant verkia ir vaikas, ir globėjai.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Šv. Klaros namus
Socializacijos Aspektai Naujiems Darbuotojams
Straipsnyje analizuojama naujai priimtų darbuotojų socializacijos organizacijoje problema. Tyrimai rodo, kad kuo geresni naujoko santykiai su vadovu, kuo palankesnis darbo grupės klimatas, kuo mažiau žmonių darbo grupėje ir naujiems darbuotojams paskirtas mentorius - tuo didesnė tikimybė, kad naujas darbuotojas geriau socializuosis. Taip pat gauti duomenys rodo, jog direktyvus vadovavimo stilius užtikrina reikiamą su darbu susijusios informacijos gavimą ir padeda mažinti nerimą darbe, tačiau kartu mažina suvokiamą naujų darbuotojų kompetenciją. Pastebėta, kad į pasiekimus orientuotas vadovavimas gali suformuoti neigiamas nuostatas tiek atliekamo darbo, tiek pačios organizacijos atžvilgiu.