Šis straipsnis skirtas tėvams, kurie susilaukė vaiko Jungtinėje Karalystėje (JK) ir planuoja grįžti arba jau grįžo gyventi į Lietuvą. Straipsnyje rasite informaciją apie reikiamus dokumentus, pilietybės klausimus ir kitus svarbius niuansus.
Įvadas
Gimus vaikui užsienyje, tėvams kyla daug klausimų dėl dokumentų tvarkymo. Grįžtant į Lietuvą su JK gimusiu vaiku, svarbu žinoti, kokius dokumentus reikia susitvarkyti, kad vaikas galėtų gyventi ir keliauti. Straipsnyje aptarsime, kokius dokumentus reikia turėti, kaip juos gauti ir kokie yra pilietybės klausimai.
Gimimo registracija ir dokumentai JK
Pirmas žingsnis - vaiko gimimo registracija JK. Gimimo liudijimas (angl. Birth Certificate) yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis vaiko gimimą JK.
- Gimimo liudijimo gavimas: Gimimo liudijimą galima gauti užregistravus vaiko gimimą vietiniame Civilinės metrikacijos skyriuje (angl. Register Office).
- Britiškas pasas: Jei planuojate keliauti su vaiku, galite išimti jam britišką pasą.
Dokumentų tvarkymas grįžus į Lietuvą
Grįžus į Lietuvą, reikia susitvarkyti keletą dokumentų, kad vaikas būtų pilnateisis Lietuvos pilietis ir galėtų naudotis visomis teisėmis.
Lietuviško gimimo liudijimo gavimas
Norint gauti lietuvišką gimimo liudijimą, reikia kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių Lietuvoje arba į Lietuvos ambasadą.
Taip pat skaitykite: Vaiko paso gavimas Airijoje: gidas
- Registracija per MEPIS: Patogiausia registruoti vaiko gimimą internetu per Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą (MEPIS).
- Kreipimasis į ambasadą: Jei kreipiatės į ambasadą, visi dokumentai - tiek dėl lietuviško gimimo liudijimo, tiek dėl paso - teikiami vienu metu.
- Dokumentai: Reikalingi dokumentai gali skirtis priklausomai nuo situacijos, tačiau paprastai reikia pateikti JK gimimo liudijimą, tėvų pasus ir santuokos liudijimą (jei santuoka buvo sudaryta užsienyje, ją reikėtų įtraukti į apskaitą Lietuvoje).
Pilietybės klausimai
Lietuvoje galioja kraujo teisė, todėl vaiko gimimo vieta nėra svarbi. Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, vaikas turi teisę į Lietuvos pilietybę.
- Dviguba pilietybė: Pagal 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimus, visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turės teisę į daugybinę pilietybę - būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos valstybės pilietybę - gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų.
- Pranešimas apie kitą pilietybę: Apie įgytą kitos valstybės pilietybę per 2 mėnesius reikia pranešti Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai per Lietuvos Migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).
Asmens dokumentai: pasas ar tapatybės kortelė?
Lietuvoje gimusiam vaikui galima išimti pasą arba asmens tapatybės kortelę.
- Pasas: Paso reikia, jei planuojate keliauti už ES (Šengeno zonos) ribų, pvz., į Turkiją.
- Asmens tapatybės kortelė: Kitais atvejais pakanka asmens tapatybės kortelės.
- Praktiniai patarimai: Daugeliui tėvų patogiau eiti su vaiku į migracijos skyrių ir ten viską susitvarkyti, nei atskirai darytis vaiko nuotraukas.
Dvigubos pilietybės dokumentai
Jei vaikas turi teisę į dvigubą pilietybę, gali reikėti papildomų dokumentų. Pavyzdžiui, vienu atveju reikėjo UK paso ir laiško iš UK pasų skyriaus.
- Laiškas iš UK pasų skyriaus: Norėdami gauti šį laišką, turėsite užpildyti formą. Jei esate ne JK, pasiskambinkite į HMPO (Her Majesty's Passport Office) ir jie pasakys tikslų pavadinimą.
Vardai ir pavardės
Svarbu atkreipti dėmesį į užsienyje gimusių vaikų vardų ir pavardžių rašybą, nes gali būti niuansų. Gali būti atvejų, kai užsienyje susitvarkius dokumentus, Lietuvoje vis tiek neleidžiama registruoti tokio vardo.
- Pavyzdys: Jei mama norėjo duoti vardą Sofia be J raidės, Lietuvoje tokio vardo neleido registruoti, nes pagal lietuvių kalbos taisykles toks vardas rašomas su J raide.
Pilietybės įstatymo pakeitimai (nuo 2021 m. sausio 1 d.)
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, kurie supaprastino daugybinės pilietybės įgijimo tvarką vaikams.
Taip pat skaitykite: Socialinis pasas: nauda ir poreikis
- Daugybinė pilietybė: Visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turės teisę į daugybinę pilietybę - būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos valstybės pilietybę - gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų.
- Pranešimas apie pilietybę: Apie įgytą kitos valstybės pilietybę per 2 mėnesius reikia pranešti Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Tai kviečiame daryti per Lietuvos Migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).
- Pilietybės susigrąžinimas: Jeigu, gimimu įgiję Lietuvos pilietybę, vaikai jos vėliau neteko, jie Lietuvos pilietybę galės susigrąžinti, užpildę prašymą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).
- Asmenys be pilietybės: Įstatymo pakeitimais taip pat nustatoma, kad asmenų be pilietybės, teisėtai gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikai, arba vaikai, kurių vienas iš tėvų yra asmuo be pilietybės ir Lietuvoje gyvena teisėtai, o kitas yra nežinomas, Lietuvos Respublikos pilietybę įgis gimdami.
Prašymų pateikimas dėl pilietybės
Nuo 2021 m. sausio 1 d. asmenys visus prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo (natūralizacijos, supaprastinta ar išimties tvarka), grąžinimo, išsaugojimo paduos per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, t. y. Migracijos departamentą.
- MIGRIS sistema: Tokius prašymus galima greitai ir patogiai pateikti per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) www.migracija.lt.
- Atstovybės užsienyje: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės asmeniškai ir toliau galės paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas.
- Išimtys: Pagal įsigaliosiantį įstatymą, Lietuvos Respublikos pilietybę suteikiant natūralizacijos tvarka vaikams, jie bus atleidžiami nuo reikalavimo išlaikyti valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį. Be to, vaikai ir asmenys, teismo pripažinti neveiksniais, bus atleidžiami nuo reikalavimo prisiekti Lietuvos Respublikai.
Pareiga atsisakyti kitos pilietybės
Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo sausio 1 d. nustatomas terminas, per kurį asmenys privalės atlikti pareigą atsisakyti kitos valstybės pilietybės, tapus Lietuvos Respublikos piliečiu - 1 metai nuo priesaikos Lietuvos Respublikai arba, kai prisiekti nereikia (pvz., vaikams iki 18 metų) - 1 metai nuo Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos. Šis 1 metų terminas galės būti pratęstas tik ypatingais atvejais ir ne ilgiau nei 1 metams.
- Terminas dokumentams pateikti: Piliečiai, kurie prisiekė Lietuvos Respublikai iki 2021 m. sausio 1 d. neatsisakę turimos kitos valstybės pilietybės, dokumentus apie kitos valstybės pilietybės netekimą turi pateikti Migracijos departamentui iki 2022 m. sausio 1 d. Neįvykdę šios pareigos, asmenys neteks Lietuvos Respublikos pilietybės.
Praktiniai patarimai ir rekomendacijos
- Kreipkitės į specialistus: Jei turite klausimų dėl pilietybės ar dokumentų tvarkymo, kreipkitės į Migracijos departamentą arba Lietuvos ambasadą.
- Pasiruoškite dokumentus: Prieš kreipdamiesi į institucijas, pasiruoškite visus reikiamus dokumentus.
- Būkite kantrūs: Dokumentų tvarkymas gali užtrukti, todėl būkite kantrūs ir pasiruošę laukti.
Taip pat skaitykite: Paso vaikui gavimo procesas