Įvadas
Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) - įspūdingas plėšrusis paukštis, didžiausias Lietuvoje perintis erelis, tapęs svarbiu šalies gamtos simboliu. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti jūrinio erelio gyvenimo ciklo vieną svarbiausių dalių - kiaušinį, apžvelgiant jo raidą, grėsmes ir apsaugos svarbą. Straipsnyje remiamasi ornitologų stebėjimais ir tyrimais, siekiant atskleisti šio paukščio biologijos ypatumus ir jo populiacijos išsaugojimo svarbą.
Jūrinio erelio biologija ir paplitimas
Jūrinis erelis - tarptautiniu mastu saugoma paukščių rūšis. Tai didžiausias Lietuvoje perintis plėšrus paukštis, pasižymintis masyviu snapu, trumpa pleišto formos uodega (suaugusių paukščių ji yra balta, o jauniklių - tamsi). Sveria apie 5 kg. Priklausomai nuo geografinės vietovės, suaugę paukščiai gali būti sėslūs arba migruojantys, jauniems būdingos sezoninės klajonės. Šiuo metu Lietuvoje žiemoja arti pusės tūkstančio erelių, o nuolat perinčių populiacija apie 200 porų.
Ereliai gyvena miškuose, stepėse, pusdykumėse, dykumose, kalnuose, prie vandenų. Minta smulkiais ir vidutinio dydžio stuburiniais, kartais dvėsena. Taip pat gali pagauti vištą, mažesnę lapę, kartą jūrinio erelio lizde buvo aptiktas katinas, šerno jauniklis. Specialistai pastebėjo, kad lizdus ereliai krauna senuose, stambiuose ir aukštuose medžiuose, 11-27 m aukštyje. Dažniausiai peri mišriuose, brandžiuose, tankiuose ir drėgnuose miškuose. Tačiau gali perėti ir išretėjusiuose medynuose, kur lengviau gali atskristi prie lizdo. Erelis rėksnys kasmet grįžta į tą pačią teritoriją ir, jeigu niekas netrukdo, viename lizde gali perėti kelerius metus.
Kiaušinio formavimasis ir dėjimas
Patelė padeda tik vieną kiaušinį ir patiki jį patino globai, o pati patraukia į jūrą. Lizdus ereliai krauna senuose, stambiuose ir aukštuose medžiuose, 11-27 m aukštyje. Dėtyje 2 gausiai dėmėti kiaušiniai. Peri 41-46 dienas.
Perėjimas ir jauniklių priežiūra
Perėdamas patinas badauja ir netenka iki 45 proc. kūno svorio. Jei kol jie ūgtels užteks maisto, tada viskas gerai. Tačiau jei bus sunki vasara, truks maisto, išliks tik patys stipriausi. Tokie gamtos dėsniai.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Šiemet, pavasarį, gamtos mylėtojai turėjo unikalią progą pirmą kartą stebėti gyvai vaizdo reportažą iš erelio lizdo Prienų rajone. Tačiau gaila, kad lizde buvę du jaunikliai žuvo. Vieną mama netyčia sumindė, kitas žuvo, nes nebuvo laiku apverstas kiaušinis.
Grėsmės kiaušiniui ir jaunikliams
Tačiau net ir tokių didelių ir stiprių paukščių kaip jūrinis erelis gamtoje tyko nemažai pavojų. Daugelyje šalių už erelio, jo kiaušinio ar lizdo sunaikinimą gresia baudos ar net laisvės atėmimo bausmė.
Apsaugos priemonės ir populiacijos didėjimas
Pirmosios perinčios erelių poros Lietuvoje pastebėtos tik 1985-1987 metais. Vėlesniais metais perinčių erelių skaičius tik didėjo. Per tuos metus įvairiose Lietuvos vietose iškėlėme per 120 lizdų šiems paukščiams, o sužiedavome apie 1000 erelių.
Jūrinių erelių žiedavimas ir stebėjimas
Žieduojant paukščius, jūriniai ereliai yra žymimi specialiais žiedais, kurių spalva yra skirtinga įvairiuose šalyse. Tėvai dažniausia lieka žiemoti Lietuvoje, o jaunikliai mėgsta pakeliauti nuo namų maždaug 1000 kilometrų, iki Vengrijos, Ukrainos, Lenkijos, ar kitų aplinkinių šalių. Tačiau dažniausia po kelerių metų, kai subręsta, jie grįžta į gimtinę ir čia kuria savo šeimą. Kaip sakoma - visur gerai, bet namuose geriausia.
Jūrinių erelių paplitimas Kauno rajone
Prieš 20 metų rajone nebuvo nei vienos poros, vėliau atsirado viena kita, o šiemet, daugiausia prie Kauno marių, buvo užfiksuotos jau net 7 poros. Atsakymas labai paprastas. Visų pirma tai, kad uždraudus mariose žuvų verslininkystę, jiems atsirado geras maisto šaltinis. O kur jis, ten ir gyvenimas verda. Mieste lizdų nesame pastebėję, tačiau yra ne kartą pastebėti atskridę smalsuoliai, kuriems, matyt, parūpo pasižiūrėti, kaip čia kauniečiai gyvena.
Taip pat skaitykite: Receptas: įdaryti kiaušiniai
Taip pat skaitykite: Kepto kiaušinio nauda sveikatai
tags: #paprastasis #jurinis #erelis #kiausinis