Šis straipsnis skirtas apžvelgti Panevėžio laikinosios vaikų globos namų istoriją, pradedant nuo pokario laikotarpio iki šių dienų. Straipsnyje pateikiama informacija apie įstaigos steigimą, plėtrą, iššūkius ir dabartinę situaciją.
Pokario Metų Iššūkiai ir Vaikų Globos Poreikis
XX a. viduryje, pirmaisiais dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo, sovietinė valdžia Lietuvoje skatino daugiavaikes sunkiai besiverčiančias šeimas atiduoti savo vaikus į globos namus ar internatus. Švietimo sistema siekė apsaugoti jaunimą nuo galimos „politiškai kenksmingos“ įtakos, uoliai ugdė būsimos komunistinės visuomenės piliečius.
Pirmaisiais pokario dešimtmečiais vaikų prieglaudos bei kūdikių namai Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo perpildyti. Čia glaudėsi ne tik karo suirutėje pasimetę, našlaičiai ar beglobiai vaikai, kaip nurodyta dar 1948 m. patvirtintose instrukcijose. Į globos namus vis dažniau patekdavo ir vienišų motinų ar giminaičių prižiūrimi vaikai, kuriems reikėjo laikinos globos.
Tinkamos priežiūros ir auklėjimo negaunančius vaikus sovietinė valdžia siekė apsaugoti ne tik nuo blogų įpročių, bet ir nuo socialiai bei „politiškai kenksmingos“ įtakos. 1944 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio miesto Liaudies švietimo skyrius miesto valdžiai pateikė savo rugsėjo-spalio mėn. veiklos planus. Dar Miesto liaudies švietimo skyrius tarp savo pokarinių darbų nurodė, kad 1945 m. vasario-kovo mėnesiais prašys miesto valdžios skubiai spręsti našlaičiais likusių vaikų globos klausimus ir skirti patalpas vaikų namams.
Matyt, surašyti našlaičius vaikus rengtasi ilgai, nes Liaudies švietimo skyrius 1945 m. savo ataskaitoje miesto valdžiai vėl rašė, kad visuotinis našlaičių vaikų surašymas bus vykdomas sausio 24-25 d. Nurodyta, kad surašant vaikus talkininkaus Panevėžio antrosios gimnazijos ir Mokytojų seminarijos mokiniai.
Taip pat skaitykite: PGGD apžvalga
Panevėžio m. Liaudies švietimo skyrius savo ataskaitoje 1945 m. apie nuveiktą darbą gegužės mėn. miesto valdžiai rašė, kad vaikų namų pagalbiniame ūkyje vyko sėja. Tuomet buvo įprasta šalia tam tikrų įstaigų turėti pagalbinį ūkį, auginti daržoves. Taip pat pabrėžiama, kad vaikų namai persikėlė į Senamiesčio vienkiemį (buv. Petruškevičiaus vilą).
Po kelių mėnesių - spalio 20 d., Panevėžio m. Liaudies švietimo skyrius informavo miesto valdžią, kad Vaikų namų auklėtinius, nors jie gyvena „viloj už miesto“, reikia kuo skubiausiai perkelti į kitą vietą. Nurodoma, kad Vaikų namams Panevėžyje yra paskirtos patalpos Zitos g. 1 ir Tiškevičiaus a. 11, kur buvo keturi gyvenamieji namai, klėtis, tvartas ir sandėlis. Tačiau čia buvo problemų: vieni gyvenamieji namai karo metu per bombardavimą sudegė. Visi Tiškevičiaus a. 11 pastatai „Butų ūkio valdyboj yra pervesti Švietimo skyriui“, Vaikų namams, tačiau į juos savo teises reiškė šeimininkė. Švietimo skyriaus vedėjas miesto valdžios prašė išsiaiškinti šį reikalą.
Vaikų globos namų steigimas ir problemos
Pirmaisiais pokario dešimtmečiais vaikų prieglaudos bei kūdikių namai Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo perpildyti. Čia glaudėsi ne tik karo suirutėje pasimetę, našlaičiai ar beglobiai vaikai, kaip nurodyta dar 1948 m. patvirtintose instrukcijose. Į globos namus vis dažniau patekdavo ir vienišų motinų ar giminaičių prižiūrimi vaikai, kuriems reikėjo laikinos globos. Tinkamos priežiūros ir auklėjimo negaunančius vaikus sovietinė valdžia siekė apsaugoti ne tik nuo blogų įpročių, bet ir nuo socialiai bei „politiškai kenksmingos“ įtakos.
Panevėžio m. Liaudies švietimo skyrius savo ataskaitoje 1945 m. apie nuveiktą darbą gegužės mėn. miesto valdžiai rašė, kad vaikų namų pagalbiniame ūkyje vyko sėja. Tuomet buvo įprasta šalia tam tikrų įstaigų turėti pagalbinį ūkį, auginti daržoves. Taip pat pabrėžiama, kad vaikų namai persikėlė į Senamiesčio vienkiemį (buv. Petruškevičiaus vilą).
Po kelių mėnesių - spalio 20 d., Panevėžio m. Liaudies švietimo skyrius informavo miesto valdžią, kad Vaikų namų auklėtinius, nors jie gyvena „viloj už miesto“, reikia kuo skubiausiai perkelti į kitą vietą. Nurodoma, kad Vaikų namams Panevėžyje yra paskirtos patalpos Zitos g. 1 ir Tiškevičiaus a. 11, kur buvo keturi gyvenamieji namai, klėtis, tvartas ir sandėlis. Tačiau čia buvo problemų: vieni gyvenamieji namai karo metu per bombardavimą sudegė. Visi Tiškevičiaus a. 11 pastatai „Butų ūkio valdyboj yra pervesti Švietimo skyriui“, Vaikų namams, tačiau į juos savo teises reiškė šeimininkė. Švietimo skyriaus vedėjas miesto valdžios prašė išsiaiškinti šį reikalą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Panevėžio VTAS
Archyvuose gausu vienišų motinų 1953 m. rašytų pareiškimų, kuriais jos prašė vaikus priimti į Vaikų namus. Miesto valdžia rašydavo trafaretinius raštus, kuriais patenkindavo prašymus: „vieniša motina prašo patalpinti jos 1942 m.“
1953 m. Panevėžio m. valdžia aptarė, kaip mieste kovojama su vaikų ir paauglių nusikalstamumu bei skurdu. Pažymėta, kad 1952 m. sulaikyti 25 benamiai vaikai, kurie buvo pristatyti į milicijos vaikų kambarį. Per tą patį laiką sulaikyti 133 be suaugusiųjų priežiūros likę vaikai. 20 iš jų prekiavo gatvėse, išdykavo ir „chuliganiškai“ elgėsi. 7 tėvai patraukti baudžiamojon atsakomybėn už vaikų nepriežiūrą, 43 tėvai patraukti administracinėn atsakomybėn, 83 - įspėti.
Pastebėta, kad milicijos darbe yra trūkumų: būdavo atvejų, kai milicininkai gatvėse matydavo elgetaujančius vaikus, tačiau „nesiimdavo priemonių likviduoti šias negeroves, nesiaiškindavo vaikų elgetavimo priežasčių“. Pastebėta, kad Miesto milicijos vaikų kambarys dirba nepakankamai gerai. Panevėžio milicijos vaikų kambarys, įrengtas miesto tarybos pastate, nebuvo naudojamas pagal paskirtį. Jis buvo mažas, tamsus ir nejaukus, nebuvo reikalingiausių įrenginių ir baldų. Taip pat neorganizuotas budėjimas vaikų kambaryje.
Kūdikių Namų Įkūrimas ir Plėtra
Apie kūdikių namų reikalingumą Panevėžyje kalbėta jau 1943 metais. Tuo metu kūdikių namai buvo įsteigti Kaune ir Vilniuje, kurie talpino apie 300 kūdikių, tačiau buvo perpildyti. Kūdikiai buvo priimami ir iš artimiausių apylinkių. Dėl vietos stokos apie kūdikių priėmimą iš Panevėžio ir jo apylinkių net nekalbėta. Tais pačiais metais į Panevėžio vaikų prieglaudą, kurioje buvo globojami 4-16 metų amžiaus vaikai, laikinai globai buvo priimta 11 kūdikių.
Iš kitų apylinkių priimti kūdikių nebuvo galimybių, nes tokių vaikų tuo metu būta išties nemažai. Pokario metais patalpų kūdikių namams įsteigti ieškota Šiauliuose, tačiau, nerandant tinkamų, svarstyta juos įsteigti netoli Panevėžio esančiame Piniavos kaime. Jame surastos patalpos buvo tinkamos kūdikių namams įrengti. Namas - geros būklės, erdvus, įrengta net 18 kambarių. Šiame kaime Kūdikių namai taip ir nebuvo įsteigti.
Taip pat skaitykite: Gyvūnų globos namai
1951 m. Liepos 21-osios pr. 7 (dabar A. Jakšto g.) dviejų aukštų mediniame pastate buvo įkurti ir Panevėžio kūdikių namai. 1951 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių srities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 542 buvo skirtos 45 vietų patalpos Šiaulių srities kūdikių namams įsteigti pačiame Panevėžio mieste, adresu Liepos 21-osios prospektas Nr. 7 (dabar A. Jakšto g.). Iki tų pačių metų spalio 1 d. patalpos turėjo būti atlaisvintos ir jose gyvenančios šeimos perkeltos kitur.
1951 m. gruodžio 31 d. Šiaulių srities Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. Remiantis 1952 metų balandžio 21 d. Šiaulių srities Panevėžio kūdikių namų patikrinimo akto duomenimis, namuose buvo įkurdinti 25 vaikai nuo 3 mėnesių iki 4 metų amžiaus. Namuose dirbo 7 medicinos seserys, 4 sanitarai, vyr. gydytoja, gydytoja, virėjas su padėjėja, 2 sargai, ūkvedys ir buhalteris. Įstaigai skirtos patalpos buvo didelės - dviejų aukštų medinis pastatas, kuriame įrengti 8 kambariai, 2 virtuvės, 2 sandėliukai, šalia namų nedidelis sodas.
Tačiau pastate nebuvo vandentiekio, kanalizacijos, šildymo. Tačiau namo būklė prasta ir netinkama vaikams gyventi. Pastate nebuvo vandentiekio, kanalizacijos, nešildoma, šiukšlių dėžė pastatyta po langais, teritorija neaptverta, vandens kokybė netirta, neuždengtas šulinys. Esant tokiems trūkumams, Kūdikių namai 1956 m. buvo perkelti į kitas patalpas, esančias Pilies g. 111 (dabar Smėlynės g. Tai buvo erdvios patalpos su dideliu sodu, kuriame vasarą buvo auginamos daržovės. Vaikai gyveno grupėse, kurios buvo sudarytos atsižvelgiant į vaikų amžių. Skalbykla ir virtuvė įkurtos atskiruose pastatuose.
Tačiau patalpos neatitiko nei sanitarinių, nei priešgaisrinių saugos reikalavimų, buvo šaltos. Dėl to vaikai nuolat sirgo. Nebuvo izoliatoriaus ir karantininės grupės. 1966 m. dėl netinkamų sąlygų Kūdikių namai buvo laikinai uždaryti. Tačiau, neturint galimybių vaikus perkelti į naujas patalpas, leista laikinai naudotis patalpomis.
Todėl susirūpinta naujų, tinkamų patalpų Kūdikių namams statyba. 1964 m. liepos 7 d. Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 383 kūdikių namų statybai skiriamas 1,5 hetarų ploto sklypas, esantis Lauko gatvės trasoje. 1967 m. Žemaičių g. 12 buvo pastatyti nauji 112 vietų Kūdikių namai.
Algimanto Bandzos Indėlis
Kūdikių namams nuo 1964 metų iki mirties, 1992 metų, vadovavo vyr. gydytojas Algimantas Bandza. Dėl A. Bandzos atsidavimo savo darbui ir jo nuopelnų įstaigai Kūdikių namų darbuotojai kreipėsi į Panevėžio merą T. Josą, prašydami Panevėžio kūdikių namams suteikti A. Bandzos vardą. Darbuotojų prašymas buvo patenkintas ir 1996 gegužės 3 dienos Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. 16-17 Panevėžio kūdikių namams suteiktas A. Bandzos vardas.
2000 m. Panevėžio A. Bandzos kūdikių namai buvo sujungti su Panevėžio vaikų globos namais ir pavadinti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namais.
Šalies stacionariose globos įstaigose globojamų vaikų skaičius daugelį metų nemažėja - apie 4 tūkst. 115-os vietų A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose šiuo metu auga 120 vaikų. Per 2013-uosius įvaikinti aštuoni A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų auklėtiniai. Šiais metais neįvaikintas nė vienas A.
Dabartinė Situacija ir Iššūkiai
Archyvuose gausu vienišų motinų 1953 m. rašytų pareiškimų, kuriais jos prašė vaikus priimti į Vaikų namus. 2000 m. Panevėžio A. Bandzos Pertvarkomi dar vieni valstybiniai vaikų globos namai - Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai.
Panevėžio socialinių paslaugų centro 14-os vietų Vaikų globos skyriuje glaudžiasi devyni savo šeimose meilės nejaučiantys vaikai nuo 5-erių iki 16-os metų. Čia jie gali gyventi laikinai, ilgiausiai metus. Vėliau vaikai išsiunčiami į globos namus arba grąžinami į šeimas.
Lietuvai nutarus pereiti nuo institucinių prie bendruomenėje teikiamų paslaugų globos namai persitvarkė ir šiuo metu 5 bendruomeniniuose vaikų globos namuose globojami 34 vaikai, o atsilaisvinusios patalpos skiriamos kitoms socialinėms paslaugoms teikti. Iki 2020 m. Institucinės globos pertvarka apima perėjimą prie bendruomenėje teikiamų paslaugų be tėvų globos likusiems vaikams ir neįgaliesiems, kurie daugelį metų gyveno didelėse atskirose globos institucijose.
Socialinio Būsto Problemos
D. Adomavičiaus nuomone, jeigu iš globos namų į savarankišką gyvenimą išlydimi jaunuoliai gautų iš valstybės kad ir menką pastogę, o socialinių darbuotojai ištiestų pagalbos ranką, gal ir jam nebūtų reikėję eiti tokiais klystkeliais. „Kiek žinau, į eilę socialiniam būstui gauti našlaičiai gali būti įrašomi jau septyniolikos, bet globos namai kažkodėl nesutvarkė reikiamų dokumentų. Turėjau glaustis pas draugus. Ir kiti mano likimo bičiuliai išeina į nežinią - kas kur gali, tas ten ir ieškosi stogo virš galvos“, - kalbėjo našlaitis.
D. Adomavičiaus teigimu, jeigu iš globos namų išeinantys jaunuoliai turėtų stogą virš galvos, savarankiško gyvenimo pradžia būtų daug lengvesnė. Tai būtų ir motyvacija greičiau ieškotis darbo, mat tektų ne tik pasirūpinti savimi, bet ir išlaikyti valstybės skirtą būstą. „Nakvynės namuose ar pas draugus nėra tas gyvenimas, kuris skatina siekti ko nors daugiau, motyvuoti save. Jeigu išėję iš globos namų jaunuoliai iš karto gautų socialinį būstą, jiems nereikėtų gatvėmis slankioti“, - įsitikinęs Dainius.
Šeimos Paieškos ir Realijos
Retas kuris jų bendrauja su biologine šeima. „Ne paslaptis, kad išėjusieji pirmiausia bando susirasti pačius artimiausius žmones - tėvus, bet dažnai laukia didelis nusivylimas. Jeigu gimdytojai nesidomėjo, nelankė ir nesirūpino vaikais, kol šie gyveno globos namuose, naivu būtų tikėtis, kad jiems suaugus atgims tėviški jausmai. Ta tikrąja šeima tampa vaikai, su kuriais augo globos namuose. Globotiniai labai palaiko vienas kitą. Žinau, kad nemažai yra išvykusiųjų į užsienį ir ten įsitvirtinę, tokie vėliau padeda vieni kitiems, pasikviečia pas save“, - pasakojo globos namų pavaduotoja.
XXI Amžiaus Iššūkiai
XXI amžiaus grimasos: laiko savo vaikams nebesurandantys dirbantys tėvai maištingus paauglius atiduoda į globos namus. Vaiko teisių apsaugos specialistai skambina pavojaus varpais - vien per pastarąją savaitę Panevėžyje savo atžalų panoro atsisakyti net dvi dirbančios, tvarkingos, socialinių darbuotojų akiratyje lig šiol nebuvusios šeimos. Ekonominio sunkmečio metais laikinai priglausti atžalas globos namuose prašydavo didelių finansinių problemų turintys tėvai.
Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato tėvams teisės atsisakyti savo vaikų. A. Vaiko teisių apsaugos skyrius rengia dokumentus teismui ne vien dėl tėvų valdžios apribojimo, bet ir ieškinį tėvams dėl jų atstumtų vaikų išlaikymo. Pasak A. Grainienės, vieno vaiko išlaikymas globos namuose valstybei per mėnesį kainuoja apie 2200 Lt.
Bendrystė ir pagalba
Panevėžio miesto gyventojai yra patenkinti teikiamomis Panevėžio socialinių paslaugų centro paslaugomis. Pasitenkinimo rodiklis, kaip rodo atlikto tyrimo rezultatai, svyruoja nuo 4,13 iki 4,92. Spalio 8-9 dienomis Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojai ir klientai savanoriavo jau tradicija tapusioje gerumo iniciatyvoje - Maisto banko akcijoje. Jūsų gerumo dėka prekybos centruose Maxima (Respublikos g.) ir IKI (Kerbedžio g.) buvo surinkta 972 vienetų maisto produktų ir higienos prekių. Surinktą labdarą dalinsime šeimoms, patiriančioms sunkumus, bendruomeninių vaikų globos namų auklėtiniams, vaikų dienos centro lankytojams, vienišiems senyvo amžiaus asmenims ir nakvynės namų gyventojams.
Panevėžio socialinių paslaugų centro Vaikų dienos centras „Gerumo tiltai“ nuoširdžiai dėkoja Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui už gegužės 12 dieną pravestą nuotolinę paskaitą vaikams „Vaiko teisės ir pareigos“. Šios informatyvios paskaitos metu vaikai buvo supažindinti su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnybos paskirtimi ir funkcijomis, taip pat kokios funkcijas atlieka bei kur būtų galima rasti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių mūsų mieste. Vaikai išmoko kokios yra jų teisės bei pareigos, kaip tinkamai reikia elgtis bendraujat su kitais, kur gali kreiptis pagalbos ištikus nelaimei.
Gegužės 7-8 dienomis šalyje buvo organizuojama visuotinė aplinkos tvarkymo akcija „Darom“, kuri kasmet suburia gamtos mylėtojus ir puoselėtojus ir kviečia sutvarkyti savo gimtojo miesto viešąsias erdves. Jau tradicija tapusi akcija šiais metais skatina gyventojus pasirūpinti aplinkos tvarkymųsi iki galo ir šiukšles ne tik surinkti, bet ir išrūšiuoti bei priduoti - „Darom iki galo. Surink. Rūšiuok. Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojai ir bendruomeninių vaikų globos namų auklėtiniai šiukšles šeštadienį rinko prie Nevėžio pakrantės nuo Smėlynės g. tilto iki Respublikos g.
Naujas etapas: bendruomeniniai vaikų globos namai
Pastaruoju metu bendruomenė įgijo naują narį - Vaivaduose įkurti bendruomeniniai vaikų globos namai. Ir, kaip pastebi pirmininkė, šių namučių gyventojai po truputį pradeda jaustis bendruomenės dalimi. Bendruomenei surengus senių besmegenių nuotraukų konkursą, darbų sulaukta ir iš bendruomeninių globos namų , kurie ir tapo konkurso nugalėtojais. Pasinaudodami įvairiais projektais, vaivadiškiai kuria jų gyvenimui svarbią infrastruktūrą.
Ilgalakė nepriežiūra, tėvų priklausomybės, fizinis smurtas - tai dažniausios priežastys, kodėl vaikams tampa nesaugu gyventi savo šeimose, su tėvais. Anksčiau buvo manoma, kad institucinė globa yra kone vienintelė išeitis, užtikrinanti vaiko išgyvenimą tokiais skaudžiais momentais. Laikui bėgant pasikeitė vaiko teisių ir poreikių supratimas, o atlikti moksliniai tyrimai atskleidė, kad institucinė globa visada lemia prastesnę gyvenimo kokybę nei bendruomenėje teikiamos paslaugos, o dažnu atveju ir socialinę atskirtį visam gyvenimui.
Kad vaikams kur kas geriau augti šeimoje nei institucijoje, abejonių nekyla. Kol Lietuvoje dar neturime pakankamai globėjų, įtėvių, kurie galėtų šiuos vaikus globoti ar įvaikinti, savivaldybėse steigiami bendruomeniniai vaikų globos namai. „Kiekvienas vaikas turi teisę augti šeimoje, būti apgaubtas meilės ir supratingumo. O tais atvejais, kai tai neįmanoma, į pagalbą ateina budintys globotojai, globėjai ar vaikas apsigyvena nedideliuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose gali gyventi ne daugiau kaip 8 vaikai, įprastai kambaryje įsikuria 2 vaikai, dažnai - biologiniai broliai ar seserys, dažniausiai vaikams suteikiama laisvė pasirinkti kokiame kambaryje ir su kuo norėtų gyventi. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose nors vaikai neturi vienos „mamos“ ir vieno „tėčio“, tačiau žmonių nėra per daug ir galima su jais užmegzti tvirtą ryšį, - pasikeisdami dirba keli socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. Vaikas gali pasitikėti, nebebijo atsiverti, žino, kad juo besirūpinantis žmogus niekur nedings.
Ne paslaptis, kad vaikai į bendruomeninius vaikų globos namus dažniausiai patenka iš tokių šeimų, kuriose stokojo rūpesčio, dėmesio, kur negalėjo pasitikėti suaugusiais. Pokalbis su socialiniu darbuotoju, pasitikėjimą kelianti atmosfera, ramybė - geriausi vaistai, gydantys traumas. Vaikai mokosi savarankiškumo: maistas, drabužiai, avalynė, higienos reikmenys ar kiti daiktai, perkami į parduotuvę einant drauge su vaiku, atsižvelgiant į jo pageidavimus, o vyresni vaikai, įvertinus jų brandą, gali apsipirkti patys. Bene labiausiai vaikai džiaugiasi galimybe auginti naminį gyvūną ar, jei nėra tokios galimybės, tapti savanoriu gyvūnų prieglaudoje.
Grupinio gyvenimo namai Liūdynėje
Spalio 9 d. Liūdynėje įvyko grupinio gyvenimo namų atidarymas. Renginyje dalyvavo Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius ir vicemeras Rimantas Pranys, socialinės apsaugos ir darbo viceministrai Vilma Augienė ir Domantas Katelė, LR Seimo nariai, Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius Alvydas Masiulis, Panevėžio rajono savivaldybės tarybos nariai, Panevėžio ir Utenos regionų tinklaveikos specialistė Tamara Gaivoronskaja. Grupinio gyvenimo namų direktorę Iną Kulikauskienę, darbuotojus, gyventojus taip pat sveikino Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Virginija Savickienė, Socialinių paslaugų centro direktorius Gintaras Navickas, Panevėžio rajono vietos veiklos grupės pirmininkas Vaidas Virbalas, kiti svečiai, Liūdynės kaimo gyventojai.
Renginio dalyviai pasidžiaugė, kad grupinio gyvenimo namų steigimas - svarbi institucinės globos pertvarkos dalis, padedanti neįgaliesiems integruotis į bendruomenę, ugdyti socialinius įgūdžius ir gyventi visavertį gyvenimą namams artimoje aplinkoje. Liūdynėje įsteigtoje įstaigoje jau gyvena penki asmenys, atvykę iš institucinės globos įstaigų. Lapkričio mėnesį apsigyvens dar penki - taip bus užpildytos visos galimos 10 vietų socialiai pažeidžiamiems ir atskirtį patiriantiems asmenims. Įstaigoje dirbs 4 individualios priežiūros specialistai ir 1 socialinis darbuotojas. Įstaiga įsteigta rekonstravus seną pastatą, atlikus lauko aplinkos sutvarkymo darbus.
Taip buvo įgyvendintas VšĮ „Miežiškių bendruomeniniai vaikų globos namai“ projektas „Socialinio verslo plėtra“, kurį finansavo Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai, pagal Panevėžio rajono vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijos 2016-2023 m. Bendra vietos projekto vertė su PVM - 177 594 Eur.
Svarbiausi faktai apie Algimanto Bandzos vaikų globos namus
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1951 | Panevėžio kūdikių namų įkūrimas Liepos 21-osios pr. 7 |
| 1956 | Kūdikių namų perkėlimas į Pilies g. 111 |
| 1964 | Algimantas Bandza pradeda vadovauti Kūdikių namams |
| 1967 | Naujų Kūdikių namų pastatymas Žemaičių g. |
Globos skatinimas ir visuomenės įtraukimas
Siekiant atkreipti dėmesį į vaikų globą ir globėjus, keisti neigiamas visuomenės nuostatas apie vaikų globą, pastaruosius penkerius metus kiekvienoje savivaldybėje globos centrai skelbia vaikų globos renginių savaitę, Globėjo dienai paminėti. Šiais metais nuo birželio 30 d. iki liepos 6 d. kiekvienoje savivaldybėje vyks vaikų globos renginių savaitė, kurios tikslas - šviesti savivaldybių gyventojus vaikų globos tema bei paminėti Globėjo dieną.
Žmogaus ryšys su žmogumi yra vienas iš pagrindinių socialinių sąveikų elementų, o akių kontaktas - ypač svarbus.
Yra vaikų, kuriems trūksta ne tik saugių namų, bet ir nuoširdaus žvilgsnio - tokio, kuris mato, priima ir rūpinasi. Kviečiame tapti globėjais ir atverti savo širdis vaikams, kuriems reikalingi mylintys suaugusieji.
tags: #panevezio #laikinieji #vaiku #globos #namai