Grupinio Gyvenimo Namai Lietuvoje: Integracija ir Iššūkiai

Šiame straipsnyje nagrinėjami grupinio gyvenimo namai Lietuvoje, jų tikslai, veikla ir iššūkiai, su kuriais susiduriama siekiant sėkmingos neįgaliųjų integracijos į visuomenę. Dėmesys skiriamas konkrečiam atvejui Kelmės rajone, kur Aukštelkės socialinės globos namai įgyvendino pilotinį projektą, įkurdami grupinio gyvenimo namus. Taip pat aptariama Pagryžuvio filialo situacija, jo galimas uždarymas ir su tuo susiję rūpesčiai.

Grupinio Gyvenimo Namų Koncepcija ir Tikslai

Grupinio gyvenimo namai neįgaliesiems - tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamas projektas, skirtas neįgaliųjų integracijai į visuomenę. Šio projekto esmė - sukurti neįgaliesiems kuo artimesnę namų aplinką, kurioje jie galėtų ugdyti savarankiškumo įgūdžius, integruotis į bendruomenę ir gyventi visavertį gyvenimą. Sovietmečiu protinę ir psichikos negalią turintys žmonės dažnai būdavo uždaromi į atokiau nuo miestų įkurtas gydymo įstaigas ir atskiriami nuo visuomenės. Grupinio gyvenimo namai siekia pakeisti šią praktiką ir suteikti neįgaliesiems galimybę gyventi oriai ir pilnavertiškai.

Aukštelkės Socialinės Globos Namų Iniciatyva Kelmėje

Kelmėje duris atvėrė pirmieji grupinio gyvenimo namai, kuriuose apgyvendinta 20 neįgaliųjų. Aukštelkės socialinės globos namai Kelmėje nupirko du gyvenamuosius namus, kuriuose įkurti grupinio gyvenimo namai: vienas - Nepriklausomybės gatvėje, kitas - S. Neries gatvėje. „Tai lyg maži dvareliai”, - taip grupinio gyvenimo namus jų šventinimo metu pavadino Kelmės dekanas Mindaugas Grigalius.

Šie būstai vaikų globos namuose, vėliau socialinės globos įstaigose gyvenusiems žmonėms - pirmieji, kurie iš tikrųjų primena namus. Atvykus ministro komandai ir Kelmės bažnyčios dekanui, namuose kvepėjo pačių naujakurių gamintais pyragais, kalėdiniais meduoliais ir kalėdaičiais. Šiltai sutikti svečiai susėdo vaišėms prie bendro stalo.

Ministras džiaugėsi tuo, kaip Aukštelkės socialinės globos namai įgyvendino pilotinį projektą. Aukštelkės socialinės globos namai vertina ministro L. Kukuraičio sprendimą, kuriuo įstaiga pasirinkta kaip pilotinio projekto įgyvendintojas. „Džiaugiamės ministro iniciatyva leisti mums dalyvauti pertvarkoje", - teigia įstaigos atstovai.

Taip pat skaitykite: Aukštelkės SGN apžvalga

Grupinio gyvenimo namų gyventojai mokomi pasigaminti maistą, planuoti savo dienotvarkę, laisvalaikį, užmegzti ryšius su miesto gyventojais, planuoti darbus ir kitas veiklas. Jiems padeda visą parą dirbantis personalas. Dviejų pastatų pirkimui bei jų pritaikymui socialinei globai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė 160 tūkstančių eurų.

Aukštelkės socialinės globos namai planuoja įkurti dar du grupinio gyvenimo namus, vienas iš jų turėtų atsirasti ir Šiauliuose. Pilotinį projektą įgyvendinę Aukštelkės socialinės globos namai tikisi, kad tai leis neįgaliesiems sparčiau integruotis visuomenėje.

Pagryžuvio Filialo Situacija: Uždarymo Grėsmė ir Darbuotojų Rūpesčiai

Kelmės rajono Pagryžuvio gyvenvietėje tvyro nerimas dėl Aukštelkės globos namų Pagryžuvio filialo ateities. 26 darbuotojai nežino, ar turės darbo. Praėjusį trečiadienį Kelmėje vyko Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvažiuojamasis posėdis, kuriame domėtasi pagryžuviškių problemomis. Pagryžuvio filiale globojami 44 žmonės.

Tarp darbuotojų kilo panika, nes iš užuominų suprato, jog filialas gali būti uždaromas. Esą pastatas - avarinės būklės. Darbuotojams bus įteikti atleidimo lapeliai. Darbuotojus šie skaičiai šokiravo, nes jie teigia, kad mūrinių seno dvaro sienų ir su buldozeriu neišverstum. Vienintelė problema, jog neveikia vienas dušas. Problemų kiltų ir darbuotojams, nes darbo netektų 26 nedidelės Pagryžuvio gyvenvietės žmonės.

Darbuotojai nusprendė netylėti. Jie paaiškino, jog keltuvas - avarinės būklės. Norėta uždaryti ir antrąją dušo patalpą, tačiau darbuotojai pasipriešino. Redakcija paklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kieno nurodymu ketinama vykdyti tokias reformas. Ar jų priežastis tikrai sugedęs dušas?

Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla

Aukštelkės socialinės globos namų iniciatyva atlikta Pagryžuvio filialo pastato patalpų dalinė ekspertizė. UAB „Pastatų konstrukcijos“ parengtame ekspertizės akte pažymėta, kad kai kurios Pagryžuvio filialo pastato vietos (dviejų patalpų perdangos, veranda, skirta evakuaciniam išėjimui iš pastato) yra avarinės būklės. Todėl kyla pavojus ten gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms. Dušo patalpa įrengta ant medinės perdangos. Gal tai projektuotojų kaltė, kad ant medinės perdangos suprojektuota dušo patalpa? Nestabilios grindys ir rūkomajame.

Skaitytojams primenama, jog pastarąjį dešimtmetį Pagryžuvio dvaro pastatas buvo remontuotas porą kartų. Pirmą kartą remontui skirta 310 tūkstančių litų. Suremontavus persigalvota. Tuomet taip pat ėmė sklandyti kalbos, jog kažkam prireikė suremontuoto dvaro pastato. Tuomet sugalvota Pagryžuvyje įkurti Aukštelkės socialinės globos namų filialą.

Seimo narė A. Monkauskaitė ir Kelmės rajono meras V. Dėl Pagryžuvio ir kitų rajono globos įstaigų padėties Kelmėje surengtas išvažiuojamasis Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis. Seimo nariai, atvažiavę į Pagryžuvį, buvo nustebinti puikių globotinių gyvenimo sąlygų. Stebėjosi ir tuo, kad filialas neturi jokio vadovo. Vienas komisijos narių, apžiūrėjęs neva avarinės būklės keltuvą, tvirtino jog tokiu keltuvu galima naudotis dar šimtą metų. Prie mūrinio dvaro pastato prikergta medinė veranda nėra kultūros paveldas.

„Norėjome įsitikinti, ar tikrai avarinės būklės pastatai, ar tikrai kyla grėsmė gyventojų ir darbuotojų saugumui, - sakė Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė. - Sąlygos gyventojams - puikios. Patalpos išlaikytos tvarkingos. Yra tvarkytinų dalykų, bet nemanau, jog dėl to reikėtų uždaryti globos įstaigą."

Pagryžuvio Dvaro Istorija ir Dabartis

Pagryžuvys - kaimas Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje. Išlikę dvaro pastatai ir parkas. Gryžuvos kairiajame krante yra archeologinis paminklas - piliakalnis, vadinamas Kalvinų kalnu, Pilies kalnu. Pagryžuvio kaimas pirmąkart paminėtas 1575 m. 18 a. Pagryžuvio dvaras priklausė didikams Šemetoms, vėliau - Pšeciševskių šeimai, nuo 1878 - Römeriams. Per I pasaulinį karą (1915) sunaikinta didelė dvaro biblioteka. Po I pasaulinio karo dvaras nacionalizuotas ir atiduotas jėzuitams. 1929-48 veikė jėzuitų vienuolynas. 1951 dvare įsikūrė Respublikinė plaučių tuberkuliozės sanatorija (nuo 2006 - pensionas), vėliau - Aukštelkės socialinės globos namų filialas.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir ateities vizija Pabrades globos namuose

tags: #pagryzuvio #globos #namai