Kūdikiui vardo parinkimas - svarbus ir jaudinantis momentas kiekvienai šeimai. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vardų mados nuolat kinta, o tėvai ieško įkvėpimo įvairiuose šaltiniuose: istorijoje, mitologijoje, gamtoje ar net šeimos tradicijose. Šiame straipsnyje panagrinėsime pagoniškų kūdikių vardų reikšmes ir tradicijas Lietuvoje, atkreipdami dėmesį į tai, kuo rėmėsi senovės lietuviai rinkdami vardus savo vaikams, ir kaip šios tradicijos atsispindi šiuolaikinėje vardų įvairovėje.
Krikščioniškosios Tradicijos Įtaka
Krikščionybė turėjo didelės įtakos vardų davimo tradicijoms Lietuvoje. Krikšto sakramentas, teikiamas „vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19), įtvirtino vardų suteikimą Bažnyčioje. Krikščioniškas vardas dažnai būdavo siejamas su šventuoju - Kristaus mokiniu, kurio gyvenimas buvo ištikimybės pavyzdys. Šventasis globėjas tampa meilės pavyzdžiu ir užtikrina užtarimą. „Krikšto vardas“ taip pat gali išreikšti krikščionišką paslaptį ar dorybę. Tėvai, krikštatėviai ir parapijos klebonas turėjo rūpintis, kad vaikui būtų duotas krikščioniškas vardas. Tačiau, nepaisant krikščionybės įtakos, lietuviai išlaikė ir savitas vardų davimo tradicijas.
Senovės Lietuvių Vardų Davimo Tradicijos
Iš istorijos šaltinių matyti, kad lietuvių vardai yra užrašyti vardais, kurių pamatas yra lietuvių kalbos leksika. Pavyzdžiui, vardas Gediminas, sudarytas iš dviejų dėmenų ged- ir min-, siejamų su gedėti, minėti, Vytenis, kurio pamatas yra Vytas, atsiradęs sutrumpėjus vardui Vytautas, Jaunutis, kurio pamatas jaun- sietinas su jaunas. Pagal išlikusią pagonišką vardų įvairovę galima manyti, kad senovės lietuviai duodami vaikams vardus stengėsi rinkti juos kuo įvairesnius.
Šaltiniuose nėra užfiksuota, dėl kokių priežasčių tėvai senovėje vaikams parinkdavo vienokius ar kitokius vardus. Tačiau užrašymai rodo, kad pasitaikydavo nemažai atvejų, kai vaikui duodavo vardą, kurio pamatinio žodžio reikšmė buvo išblukusi ar nutrupėjusi viena reikšminė žodžio dalis, pvz., Autautas, Drogaila, Žytautas, kurių pirmieji dėmenys au-, dro-, žy- gali būti aiškinami labai įvairiai. Galima įtarti, kad duodant vardus rūpėjo jų skambumas, vardais pirmiausia siekta atskirti vienus žmones nuo kitų.
Vardų Mados ir Šiuolaikinės Tendencijos
Laikai keičiasi, keičiasi ir vardų mados. Dabar tėvai dažnai vardų ieško skaitydami Lietuvos istoriją ar nagrinėdami šeimos medį. Iš tikrųjų, viskas dabar yra labai įvairu, viskas priklauso nuo šeimų ir jose kuriamų tradicijų. Tikrai yra tėvų, kurie ieško vardo iš Lietuvos istorijos, kiti - iš mitologijos, ir kartais siekdami unikalumo, bet neturėdami filologinių žinių pasirenka iškreiptą vardo formą ar vien mitologijos mėgėjų skiriamą dievo vardą. Tampame kosmopolitiški, ir nieko nestebina, kad Lietuvos vaikai turi graikų mitinių herojų, pvz., Achilas, Enėjas, Odisėjas, ar šiaurės germanų dievų, pvz., Odinas, Frėja, Toras, vardus.
Taip pat skaitykite: Skiepijimo nuo hepatito svarba
Norint nustatyti, kodėl vaikui duotas vienas ar kitas vardas, atskirai reikia tirti kiekvienos šeimos atvejį, nes tų pačių vardų davimo motyvai yra individualūs. Daugelis tėvų vaikams vardą išsirenka dėl kelių priežasčių, kurios priklauso nuo tėvų išsilavinimo, patirties, gyvenamosios vietos, namuose vartojamų kalbų, įtakos daro medijos.
Lietuviški Vardai ir Gamta
Lietuvių mentalitetui visuomet didelę įtaką darė gamta. Nesvetima buvo duoti ir vardus susijusius su mus supusia aplinka, bet XXI a. vertybės šiek tiek keičiasi. „Gamtinių“ vardų mažėja, o su jais užmarštin krenta ir mūsų istorinė atmintis.
Profesoriaus etnologo Liberto Klimkos manymu, visais laikais gamta lietuviui buvo svarbi. Tačiau jos svarba nuolat kito. Tai ypač pastebima šiomis dienomis. „Visa mūsų tradicinė kultūra yra pilna atodairų, tai, kas vyksta gamtoje. Tačiau laikai keičiasi, keičiasi ir žmonės. Dabartinis požiūris į gamtą yra išsigimęs. Jeigu norėtume suprasti, ką dabar lietuviui reiškia gamta, reikėtų nuvažiuoti, kad ir į Dzūkijos miškus: uogauti ar grybauti. Pamatytumėte, kokie miškai dabar… Didžiuliai miškų plotai iškirsti plynai, tai daroma dėl finansinės naudos. O likusieji plotai? Aš nerandu tokios vietos, kur nepamatyčiau išmestų padangų, plastikinių butelių, pilnos paežerės visokių atliekų - ką valgė, ką gėrė. Štai toks dabartinis lietuvio santykis su gamta. Gamta nuo to labai kenčia..,“ - nuogąstavo L. Klimka. Tačiau jis pastebi, kad noras pabūti gamtoje, lietuvių pasąmonėje visgi slypi. Juk lietuviai ne veltui, kai kurias savo šventes mielai švenčia gražios gamtos prieglobstyje.
Kaip Išsirinkti Tinkamą Vardą
Renkantis vaikui vardą, svarbu atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pirmiausia - į sveiką protą: kaip vardas skambės, kokia vardo kilmė, kaip jis derės prie pavardės, ar nesukels nereikalingų asociacijų, kaip bus trumpinamas, kokius turės variantus, ar patogu vardą ištarti ir užrašyti toje aplinkoje, kur žmonės gyvena.
Tėvams, kurie savo vaikams ieško unikalaus vienetinio vardo, reikėtų pagalvoti, ar nebus jų vaikui sunku su tuo išskirtiniu vardu gyventi, nes būna atvejų, kai žmogus nuo išskirtinio vardo pavargsta, o žmonės, nesitikėdami neįprasto vardo, dar kartą perklausią ar kalbėdami jį perdirba į panašiausiai skambantį vardą; su tuo reikia išmokti gyventi.
Taip pat skaitykite: Vežimėlių atsiliepimai ir rekomendacijos
Įdomiausi Lietuviški Vardai ir Jų Sudėtis
Vardų įdomumas, kaip ir jų grožio samprata, yra subjektyvus dalykas. Tačiau galima išskirti keletą grupių įdomių lietuviškų vardų.
- Gamtiniai vardai: Bruknė, Gruodė, Pusnė, Rūkas, Viesulas, Smiltė, Luknė, Upė.
- Naujai sukurti dvikamieniai lietuvių asmenvardžiai: Auksvaidė (auksas + vaidas), Jausmina (jausti), Teismantas (teisus), Justautė (Justė), Matautas (Matas), Titvydas (Titas), Tomantė (Tomas).
Šie vardai rodo, kad naujų dvikamienių vardų kūrimo procesas yra gyvas reiškinys, turintis ištakas pagonybėje.
Du Vardai: Tradicija ir Šiuolaikinės Tendencijos
Nuo XX a. paskutinio dešimtmečio vis daugiau Lietuvos vaikų gauna po du vardus. Sovietmečio laikotarpiu tokios tendencijos nebuvo, tačiau XX a. pirmoje pusėje tokios vardų mados būta, pasitaikydavo atvejų, kai vaikai buvo užrašyti ir trim ar keturiais vardais.
Vis dėlto anksčiau du vardus duodavo laikydamiesi tam tikrų tradicijų - vienas vardas buvo tautinis, o kitas šventasis, pvz., Jonas Vytautas, Janina Birutė, o šiais laikais tokių tradicijų nepaisoma ir vaikams gali būti suteikti ir du lietuviški, pvz., Smiltė Radvilė, ir du nelietuviški, pvz., Emilija Patricija, vardai, taip pat pasitaiko atvejų, kai vienas vardas yra užrašytas su lietuvių kalbos galūnėmis, o kitas - be, pvz., Dan Vytautas.
Vardų Dažnumas Lietuvoje
Valstybinė lietuvių kalbos komisija atvėrė visuomenei Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadą, sukauptą pãsvetainėje - vardai.vlkk.lt. Svetainėje teikiami visi Lietuvos Respublikos piliečių ir Lietuvoje 1991-2010 m. gimusių vaikų vardai. Iš viso šiuo metu sąvade 82 746 vardai, tai 3,5 mln. asmenų (tiksliau - 3 593 391 asmens) vardai. Taip pat jeigu įdomu, čia galite patikrinti vardo dažnumą. Tiesą, ši informacija pateikta tik nuo 1990-ųjų gimimo metų iki 2010 metų.
Taip pat skaitykite: Žydinčios gėlės ir kūdikių saugumas