Įvadas
Vaikų globos namai atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje, suteikdami prieglobstį ir priežiūrą vaikams, kurie liko be tėvų globos arba yra iš rizikos šeimų. Šiose institucijose siekiama ne tik užtikrinti vaikų gerovę, bet ir paruošti juos savarankiškam gyvenimui, integruojant į visuomenę. Tačiau paauglystės laikotarpis, ypač globos namuose augantiems jaunuoliams, kelia specifinių iššūkių, susijusių su socialine adaptacija, tapatumo formavimusi ir pasiruošimu ateičiai. Šiame straipsnyje aptariami svarbiausi aspektai, lemiantys paauglių socialinę adaptaciją globos namuose, iššūkiai ir galimybės, siekiant užtikrinti sėkmingą jų integraciją į visuomenę.
Vaikų Globos Namų Vaidmuo Ir Specifika
Vaikų globos namai - tai institucijos, kurių pagrindinė funkcija - išauginti, išauklėti ir išugdyti vaikus našlaičius bei vaikus, likusius be tėvų globos, t. y. vaikus iš rizikos šeimų. Vaikui, likusiam be tėvų globos, reikalinga įvairiapusė ir kokybiška socialinė, pedagoginė ir psichologinė pagalba, o ypač paauglystės amžiuje, kada formuojasi asmenybė, atsiranda naujų poreikių, vidinių prieštaravimų tarp norų ir galimybių. Paauglys, augantis vaikų globos namuose, yra tokia pati asmenybė kaip ir vaikas, augantis šeimoje. Jis nori būti mylimas, suprastas, savarankiškas, pažinti ir suprasti suaugusiųjų pasaulį.
Siekiant užtikrinti efektyvią valstybės pagalbą paaugliui, netekusiam tėvų globos, būtina įvertinti ir išanalizuoti paauglių poreikius bei interesus, atrasti būdus, padedančius jiems adaptuotis globos namuose, ateityje tampant pilnaverčiais visuomenės nariais. Vaikų globos namų tema yra itin aktuali Lietuvoje, atidžiai numatant vaiko globos politikos tobulėjimą bei plėtrą, globos šeimoje bei šeimynose skatinimą. Numatyta, kad iki 2020 m. neliks globos namų, jie gyvens šeimose, šeimynose, bendruomenėse.
Socialinės Adaptacijos Iššūkiai
Paauglių socialinė adaptacija globos namuose susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių jų tolimesniam gyvenimui. Vienas iš pagrindinių iššūkių - emocinių ir elgesio problemų buvimas. Tyrimai rodo, kad praradusiems tėvų globą paaugliams būdingas aukštesnis elgesio ir emocinių problemų įverčių lygis pagal nerimo, socialinio nusišalinimo, socialinių problemų ir delinkventinio elgesio skales. Tai gali būti siejama su ankstyva neigiama psichosocialine patirtimi, meilės, šilumos trūkumu, nesaugumo jausmu ir neigiamu aplinkinių vertinimu.
Kitas svarbus iššūkis - socialinių įgūdžių stoka. Globos namuose augantys paaugliai dažnai neturi galimybių išmokti ir praktikuoti socialinius įgūdžius, kurie yra būtini sėkmingai integracijai į visuomenę. Be to, paaugliai, augantys globos namuose, dažnai susiduria su profesinio tapatumo problemomis. Jie gali negaudami pakankamai informacijos apie karjeros pasirinkimo galimybes, nesugebėdami pakankamai vertinti save, neturėdami motyvacijos daryti tai, kas patenkintų jų poreikius ir lūkesčius. Dėl to jiems gali būti sunku pasirinkti tinkamą profesiją ir sėkmingai integruotis į darbo rinką.
Taip pat skaitykite: Naujagimių raida
Galiausiai, paauglių socialinę adaptaciją globos namuose gali apsunkinti disfunkcionalios kognityvinės ir elgesio strategijos. Tyrimai rodo, kad globos namuose gyvenantys paaugliai dažniau taiko neadaptyvias kognityvines ir elgesio strategijas socialinėje srityje nei paaugliai, gyvenantys pilnose šeimose. Tai gali lemti socialinių situacijų vengimą, nerimą bendravimo metu ir sunkumus užmezgant bei palaikant santykius.
Tapatumo Formavimasis Ir Profesinis Orientavimas
Paauglystė - tai laikotarpis, kai jaunuoliai aktyviai ieško savo tapatumo, bando įvairius vaidmenis ir formuoja savo vertybes bei įsitikinimus. Globos namuose augantiems paaugliams šis procesas gali būti ypač sudėtingas, nes jie dažnai neturi tvirto pagrindo ir palaikymo, kuris padėtų jiems atrasti save.
Profesinis tapatumas padeda pasirinkti profesiją, kuri yra viena iš esminių sąlygų efektyviai ir pilnavertei integracijai į darbo rinką ir visuomenę. Paauglių profesinis tapatumas apima jų nuolatinį tobulėjimo procesą, jų nuostatas, vertybes, įgūdžius, gebėjimus, domėjimosi sritis, asmenybės bruožus. Žinios apie karjeros esmę, jos dinamiką bei problemas, atsirandančias įvairiose fazėse, yra būtina vaikų profesinio tapatumo sąlyga, kurioje reikšmingą vietą užima vaiko augimas ir vystymasis, nes būtent šis laikotarpis yra pagrindinis pasirenkant profesiją, kurio metu formuojasi su karjera susijusios sąvokos ir nuostatos. Profesiniam pasirinkimui įtakos turi daugelis veiksnių, tai gali būti gyvenimo aplinkybės, asmenybės nuostatos, pasiekimai moksle ir pan. dalykai, tačiau svarbu atsižvelgti ir į šeimos kultūrinį bei socialinį kontekstus. Globos namuose gyvenantys paaugliai neturi savo šeimų, todėl tikimybė gauti reikalingą informaciją, kuri skatintų jų profesinį tapatumą yra sąlyginai nedidelė. Globos namuose gyvenantiems paaugliams dažnai iškyla profesinio tapatumo problemos, kurios yra sąlygotos socialinių įgūdžių stokos, emocijų diferenciacijos, individualizacijos ir deprivacijos. Paaugliai, augantys globos namuose dažnai susiduria su profesinio tapatumo problemomis, negaudami pakankamai informacijos apie karjeros pasirinkimo galimybes, nesugebėdami pakankamai vertinti save, neturėdami motyvacijos daryti tai, kas patenkintų jų poreikius ir lūkesčius. Profesinio tapatumo problemos dažniausiai išryškėja neturint tvirto apsisprendimo dėl savo ateities, dėl nesugebėjimo, baimės ar nenoro planuoti savo ateitį, kas tiesiogiai siejasi su jų neigiama patirtimi, netektimis.
Svarbu, kad globos namuose būtų skiriamas ypatingas dėmesys paauglių profesiniam orientavimui. Tai apima informacijos apie įvairias profesijas teikimą, konsultacijas su karjeros specialistais, galimybes dalyvauti praktinėse veiklose ir stažuotėse.
Socialinių Įgūdžių Ugdymas
Socialinių įgūdžių ugdymas yra būtinas sėkmingai paauglių socialinei adaptacijai globos namuose. Tai apima bendravimo įgūdžių, konfliktų sprendimo įgūdžių, komandinio darbo įgūdžių ir gebėjimo užmegzti bei palaikyti santykius ugdymą. Globos namuose turėtų būti organizuojami specialūs užsiėmimai ir programos, skirtos socialinių įgūdžių ugdymui. Taip pat svarbu, kad paaugliai turėtų galimybių praktikuoti šiuos įgūdžius realiose gyvenimo situacijose, pavyzdžiui, dalyvaudami savanoriškoje veikloje, sporto komandose ar kitose bendruomenės veiklose.
Taip pat skaitykite: „Spenglos“ bendruomenė
Psichologinė Parama
Psichologinė parama yra labai svarbi paaugliams, augantiems globos namuose. Jiems gali būti reikalinga pagalba sprendžiant emocines ir elgesio problemas, įveikiant traumas ir netektis, ugdant pasitikėjimą savimi ir motyvaciją. Globos namuose turėtų dirbti kvalifikuoti psichologai ir socialiniai darbuotojai, kurie galėtų suteikti individualią ir grupinę terapiją, konsultacijas ir kitą reikalingą pagalbą.
Pasiruošimas Savarankiškam Gyvenimui
Vienas iš pagrindinių globos namų tikslų - paruošti paauglius savarankiškam gyvenimui. Tai apima finansinio raštingumo, buities įgūdžių, darbo paieškos įgūdžių ir kitų svarbių kompetencijų ugdymą. Globos namuose turėtų būti organizuojami specialūs užsiėmimai ir programos, skirtos pasiruošimui savarankiškam gyvenimui. Taip pat svarbu, kad paaugliai turėtų galimybių praktikuoti šiuos įgūdžius realiose gyvenimo situacijose, pavyzdžiui, dalyvaudami darbo stažuotėse, savarankiškai tvarkydami savo finansus ar rūpindamiesi buitimi.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip globos namų auklėtiniai jaučiasi labiau pasiruošę savarankiškam gyvenimui ir išmoksta pagrindinių įgūdžių ir vertybių, reikalingų suaugusiojo gyvenime.
Bendradarbiavimas Su Bendruomene
Sėkminga paauglių socialinė adaptacija globos namuose priklauso nuo bendradarbiavimo su bendruomene. Tai apima bendradarbiavimą su mokyklomis, darbdaviais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitais bendruomenės nariais. Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai. Jeigu 1500 vaikų, kurie šiuo metu gyvena institucijose būtų štai tokie, tai mums tikrai Lietuvoje nebūtų saugu gyventi. Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus. Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį. Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus. Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausyti jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito. Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams. Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti. Žinoma, jeigu neturite patirties, tikėtina, kad galite nerimauti. Tačiau nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas. Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku. Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu. Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalbos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį. Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko. Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi. Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę. Šis mitas yra vienas seniausių ir labiausiai paplitęs. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose. Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams. "Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?" Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir pan. Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą.
Viktorijos Istorija: Nuo Globos Namų Auklėtinės Iki Socialinės Darbuotojos
Būdama 17-os Viktorija užvėrė vaikų globos namų duris, bet vėl jas pravėrė jau būdama 29-erių. Tik šįkart - kaip socialinė darbuotoja, pasirengusi į suaugusiųjų gretas palydėti bendruomeniniuose globos namuose gyvenančius paauglius.
Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla
Viskas prasidėjo nuo pajuokavimo. Viktorija Malachovska nėra viena tų globos namų auklėtinių, kurie ten praleistų metų nė prisiminti nenori, - ji iki šiol yra dėkinga, kad ten atsirado, turėjo sąlygas augti, pamatyti gerų pavyzdžių, o ir buvusią auklėtoją vis aplankydavo. Vieno tokio apsilankymo metu ji prasitarė, kad ieško savęs, nori papildomai užsiimti kokia nors prasminga veikla. Auklėtoja iš pradžių juokaudama, o vėliau jau visai rimtai pasiūlė buvusiai auklėtinei ateiti dirbti į vaikų globos namus. Iš pradžių viską nuleidusi juokais, šio pasiūlymo Viktorija vis negalėjo pamiršti - juk ji viską pati perėjo, tad kas tuos vaikus supras geriau nei ji? „Ir štai vieną dieną nuėjau į darbo pokalbį tuose pačiuose vaikų globos namuose“, - šypsosi Viktorija. Jau pirmomis dienomis ji sako pajutusi, kad sprendimas buvo geras. Galiausiai tapo pirmoji iš visų globos namų, su vaikais perkelta į bendruomeninius vaikų globos namus - nebe į instituciją, o į šeimos aplinką primenantį butą, kuriame nebėra nei valytojų, nei virėjų, o vaikų - jau nebe šimtai, o iki 10. Taip ji tapo VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ bendruomeninių vaikų globos namų vadove. Labiausiai panoro dirbti su paaugliais.
Dar vaikų globos namuose dirbusi su įvairaus amžiaus vaikais socialinė darbuotoja įsitikino, kad geriausiai supranta paauglių problemas: puikiai prisimena, kokias matė suaugusiųjų klaidas, kai pati 13 metų atsidūrė tokioje institucijoje. Viktorija nuo pat pradžių vienais didžiausių prioritetų darbe laikė labai konkrečią pagalbą jaunuoliams ruošiantis pradėti gyventi savarankiškai. Būtent pagalbos ieškantis darbo, pasirūpinant būstu ar gaunant vairuotojo pažymėjimą prieš keliolika metų ji buvo pasigedusi pati. Socialinės darbuotojos darbas tikrai neapsiriboja tomis funkcijomis, kurios surašytos oficialiuose dokumentuose. Dažnai tenka verstis per galvą ieškant rėmėjų, kad vaikai gyventų taip, kaip įprastai gyvena šeimose. Viktorija Malachovska jau ne kartą pagalbos kreipėsi į savo draugus ir pažįstamus. „Dabar man tai yra ne darbas, o gyvenimo dalis“, - pabrėžia ji. Viktorija įsitikinusi, kad šiandien vaikams iš globos namų paprasčiau įsilieti į suaugusiųjų gyvenimą. Ir ne tik dėl jos pastangų - pats gyvenimas bendruomeniniuose namuose, kai vaikai savimi ir buitimi rūpinasi savarankiškai, padeda pasijusti lygiaverčiams tarp bendraamžių ir suteikia reikiamų įgūdžių savarankiškam gyvenimui. Pavyzdys, kurį galima „pačiupinėti“. Tvirtą ryšį su vaikais užmegzti Viktorijai pavyko dar tada, kai vaikai nė nenumanė, kad jos gyvenimo istorija labai panaši į jų. Kai auklėtoja pasiryžo pasidalyti savo išgyvenimais, tai vaikams padarė neišdildomą įspūdį. „Jie bet kada gali manęs paklausti, ką aš dariau tokioje situacijoje ar kaip buvo mano laikais“, - pasakoja socialinė darbuotoja. Ir tie klausimai, atvirauja ji, kartais būna labai asmeniški, tarsi priverčiantys viską išgyventi iš naujo. „Tikrai būna tokių dalykų, kuriuos jie ištraukia į dienos šviesą, ir būna nemalonu, nes tuos išgyvenimus, atrodo, užspeitei į tokią slaptą kertelę ir labiausiai norėtum, kad jie ten ir pasiliktų“, - širdį atveria Viktorija. Tačiau judindami tas skaudžias temas vaikai išmokė pačią socialinę darbuotoją į praeitį žiūrėti negailint savęs, be didesnių emocijų. Nors jaunuoliai Viktoriją gerbia ir laiko pavyzdžiu, darbe ji neišvengia ir sudėtingesnių momentų. Labiausiai rankos nusvyra, pasak jos, kai ne vienus metus stengiesi vaikui padėti, kuo išgali, motyvuoji, viską suteiki, bet jis ima ir „atkrinta“ - pradeda elgtis taip, lyg viso darbo kartu nebūtų buvę. Tokiais atvejais, pasak jos, svarbu rasti savyje motyvacijos. Didžiausias į priekį ją stumiantis varikliukas - vaikų pasiekimai, pavyzdžiui, kai jie išlaiko egzaminus, susiranda darbą, atranda mėgstamą veiklą. „Vakar, kai po darbo jau buvau namuose ir telefonu kalbėjau su čia likusiu darbuotoju, viena mergaitė šalia jo tiesiog spirgėjo, kaip norėjo su manimi pasikalbėti. Tą dieną aš ją nusivedžiau į šokių treniruotę ir ten palikau, o ji labai norėjo man papasakoti įspūdžius. Ir jai taip patiko, ji tarsi sproginėjo džiaugsmingiausiomis emocijomis - sakė, net kojos drebėjo, kaip patiko“, - šypsosi socialinė darbuotoja. Ir nors ta pati auklėtinė visai neseniai savo elgesiu buvo Viktoriją labai nuvylusi, širdis dainavo abiem - ir naujai iškepta šokėjai, ir Viktorijai.
Mitai Apie Paauglių Globą
Visuomenėje gajūs mitai apie institucijose augančius vyresnius vaikus atgraso daugelį asmenų nuo globos, nors jie galėtų suteikti paaugliui namus. Tai didžiulė netektis paaugliams ir vaikams, artėjantiems prie paauglystės, kuriems reikalingas globėjas - norintis ir pasiryžęs keisti paauglio gyvenimą, suteikti galimybę kurti savarankišką gyvenimą. Aptarkime dažniausiai pasitaikančius mitus:
- 1 mitas: Globojami paaugliai yra netinkamo elgesio žmonės. Tai neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai - dėl tėvų nepriežiūros, skriaudos ar apleidimo.
- 2 mitas: Paaugliai yra visiškai susiformavusios asmenybės. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai vis dar labai reikalinga pagalba, rūpestis ir parama. Gera rutina, mylinti ir puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms.
- 3 mitas: Globėjas turi būti vyresnio amžiaus. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus globėjas. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus.
- 4 mitas: Norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Svarbu, kad vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams. Tačiau visiškai nesvarbu, ar jūs esate būsto savininkas ar nuomojatės.
- 5 mitas: Globėjai globoja vaikus dėl pinigų. Globėjai gauna finansinę paramą vaikų poreikiams tenkinti, tačiau dažniausiai globėjai globoja vaikus, nes supranta, kad padeda tiems, kam pagalba labai reikalinga.
- 6 mitas: Jūs turite turėti patirties, kaip pasirūpinti vaiku. Nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtumėte juos globoti. Ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti.
- 7 mitas: Globodamas paauglius negali turėti darbo. Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais.
- 8 mitas: Negalėsite mylėti globojamo vaiko kaip šeimos nario. Meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje.
- 9 mitas: Globoti gali tik poros. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje.
- 10 mitas: Paauglių globa neigiamai paveiks mano esamus vaikus. Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje, draugai kieme ar socialiniuose tinkluose.
Iniciatyva "Suteik Namus Užaugti Laisvei"
Iniciatyva kviečia suaugusiuosius pamąstyti apie vyresnių nei 10 metų vaikų globą. Emocinei vaiko gerovei būtina šeima. Šiuo metu Lietuvos globos institucijose globojama apie 1380 Lietuvos vaikų, iš kurių daugiau nei 80 proc. sudaro vyresni nei 10 metų vaikai. Pasak globos ekspertės R. Ladauskienės, fiziniais vaiko poreikiais institucijose pasirūpinama, bet emocinė vaiko gerovė negali būti užtikrinta jokioje institucijoje. Sulaukę pilnametystės tokie vaikai išeina į gyvenimą neturėdami nieko, gal tik geriančius tėvus… Nė vieno stabilaus, artimo ryšio, namų, į kuriuos galėtum sugrįžti, kur tavęs lauktų. Taigi, būtina kalbėti apie tai, kad globos institucijose dirbantys žmonės, kad ir kiek jie savęs atiduotų vaikams, niekada nesukurs ryšio ir santykio gyvenimui, nesuteiks namų - saugumo uosto.
Utenos Šeimos ir vaiko gerovės centro globos koordinatorius Modestas Norgėla sako, kad be šeimos augantis paauglys šiandien yra paliktas likimo valiai: jam neaišku, kaip planuoti savo gyvenimą, už ko kabintis. Jam reikia bendravimo su suaugusiu žmogumi, jo dėmesio, supratimo ir žmogiškos šilumos. Nykstant tautai, kiekvieno pilietine pareiga tampa pagalba šiems vaikams užaugti ir surasti savo vietą pasaulyje.
Ryšius kuria meilė. Anot M. Norgėlos, traumuotų vaikų praeities žaizdų ir nuoskaudų nepakeisime, bet kantriai ir rūpestingai bendraudami galime kalbėti apie sėkmingesnį vaikų gyvenimo modelį ateityje. Būtent ryšys su globotiniu, žinomos edukologės dr. Austėjos Landsbergienės teigimu, yra raktas, galintis padėti išspręsti visas kylančias problemas su paaugliu: „Jei gebate užmegzti nuoširdų pokalbį, apie viską galite pasikalbėti. Nereiktų už vaiką gyventi jo gyvenimo, tai jo pasirinkimai, o suaugusiojo vaidmuo yra būti šalia kaip mokytojui, patarėjui, bet jokiu būdu ne autoritarui, diktuojančiam ar nurodinėjančiam jaunam žmogui.“
Ruošiami laimingesnei ateičiai. Tyrimai rodo, kad paauglystėje žmogaus smegenys yra ypač plastiškos, kintančios, apimančios ir priimančios labai daug informacijos ir pajėgios įsividujinti naujas ir pozityvias patirtis. „Paauglystė nėra ta riba, kai žmogus nebesikeičia. Padedami specialistų, globojami jaunuoliai mokosi kurti sėkmingesnio gyvenimo modelį“, - pozityviai nuteikė socialinis psichologas ir lektorius Edvardas Šidlauskas.
Paauglys nori, kad jį ne tik matytume, bet ir girdėtume. Anot globėjos Eglės Vaitkevičienės, formuojant ryšį su paaugliu svarbu pabrėžti, jog nenorime jo pakeisti, bet, jei prireiks, visada būsime šalia, pasiruošę padėti. Paauglys nori, kad jį ne tik matytume, bet ir girdėtume. Labai svarbu, kad jis jaustų, jog yra svarbus, mylimas, lygiavertis.
tags: #paaugliai #gyvenantis #globos #namuose