Ovuliacijos stimuliacija ir apsigimimų rizika: išsamus žvilgsnis

Įvadas

Šiandien vis daugiau porų susiduria su sunkumais pastojant. Laimei, medicinos pažanga siūlo įvairius gydymo būdus, palengvinančius pastojimą. Vienas iš tokių būdų - pagalbinis apvaisinimas. Straipsnyje nagrinėjama ovuliacijos stimuliacija, pagalbinio apvaisinimo būdai ir aptariama apsigimimų rizika po IVF, etiniai ir moralės klausimai, bei pateikiamos specialistų rekomendacijos.

Pagalbinio apvaisinimo samprata ir būdai

Pagalbinis apvaisinimas - tai specialios priemonėmis palengvintas pastojimas. Šis metodas buvo pradėtas naudoti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai gimė pirmasis kūdikis, naudojant IVF (apvaisinimą mėgintuvėlyje). Pagalbinis apvaisinimas atliekamas dviem pagrindiniais būdais:

• Specialiai paruoštos spermos įleidimas į gimdą (intrauterininė inseminacija, IUI). Šis būdas taikomas esant gimdos kaklelio gleivių patologijai, nepakankamai spermos kokybei, lytinio gyvenimo patologijai arba neaiškios kilmės nevaisingumui. Atliekant IUI, specialiai paruoštos spermos ląstelės, naudojant specialų kateterį, patalpinamos tiesiai į moters gimdą. Procedūra gali būti atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba ovuliaciją stimuliuojant vaistais. Šis būdas yra patrauklus, nes nereikalauja chirurginės invazijos ir nejautros, yra nesudėtingas ir neskausmingas.
• Apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija, IVF). Tai metodas, kai iš moters kūno, po stimuliacijos vaistais, surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais laboratorijoje vyro spermatozoidais. Taip apvaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje. IVF taikomas esant kiaušintakių patologijai, vyrų nevaisingumui, endometriozei ar kitoms priežastims.

IVF gali būti dviejų tipų:

• Netiesioginis IVF: Hormonų injekcijomis sukėlus daugybinę ovuliaciją, iš moters kiaušidės išsiurbiama 3-12 kiaušialąsčių. Jos dedamos į mėgintuvėlius su specialia terpe, į kurią pridedama paruoštos spermos. Apvaisinimui įvykus mėgintuvėlyje, po 48 valandų, blastocistos stadijos 3-4 gemalai įvedami į gimdą, kur implantuojasi, vystosi ir būna įprastas nėštumas. Tam, kad kiaušialąstė galėtų būti apvaisinta, užtenka ją patalpinti į terpę, kurioje būtų šimtas tūkstančių spermatozoidų. Kitaip sakant, jeigu moters organizme spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę, ar jiems netinka ją supanti aplinka, tai laboratorijoje sukuriamos idealios sąlygos ląstelių susiliejimui - spermatozoido ir kiaušialąstės pasimatymas. Apvaisinimas įvyksta, kai bent vienas iš šių spermatozoidų patenka į kiaušialąstės citoplazmą ir apvaisina kiaušinėlio branduolį.
• Tiesioginis IVF (ICSI - intracitoplazminė spermos injekcija): Šis metodas taikomas, kai nepavyksta netiesioginis IVF (spermatozoidas neprasiskverbia į kiaušialąstę, vyro spermoje yra tik keli spermatozoidai arba jie nesubręsta). Tuomet į mikroskopu stebimą kiaušialąstę specialia adata įleidžiamas vienas spermatozoidas ir kiaušialąstė cheminėmis medžiagomis sužadinama. Susidariusi zigota dalijasi iki blastocistos stadijos ir transplantuojama į gimdą. ICSI pirmiausia sprendžia vyrų nevaisingumo problemas, tokias kaip prastas spermatozoidų judrumas, sumažėjęs jų skaičius ir nesugebėjimas prasiskverbti į kiaušialąstę. Ši procedūra reikalauja didelio embriologo meistriškumo ir atsakomybės tam, kad iš tiesų būtų parinktas pats tinkamiausias spermatozoidas.

Pagalbinio apvaisinimo procesas

Prieš pradedant gydymą, atliekami išsamūs abiejų partnerių tyrimai, siekiant nustatyti nevaisingumo priežastis ir parinkti tinkamiausią gydymo metodą. IVF atveju procesas apima kelis etapus:

Taip pat skaitykite: Kaip tiksliai nustatyti ovuliaciją?

1. Konsultacija ir tyrimai: Prieš pradedant gydymą, atliekami išsamūs abiejų partnerių tyrimai, siekiant nustatyti nevaisingumo priežastis ir parinkti tinkamiausią gydymo metodą.
2. Ovuliacijos stimuliacija (IVF atveju): Moteriai skiriami hormonų preparatai, skatinantys kiaušides subrandinti daugiau kiaušialąsčių nei įprastai. Tai padidina apvaisinimo tikimybę.
3. Kiaušialąsčių paėmimas (IVF atveju): Subrendusios kiaušialąstės iš kiaušidžių paimamos punkcijos būdu. Procedūra atliekama taikant vietinę arba bendrą nejautrą.
4. Spermos paruošimas: Vyro sperma specialiai apdorojama, atrenkant judriausius ir kokybiškiausius spermatozoidus. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių TESA procedūros metu.
5. Apvaisinimas: Kiaušialąstės ir spermatozoidai sujungiami laboratorijoje. IVF atveju spermatozoidai patalpinami šalia kiaušialąsčių, o ICSI atveju vienas spermatozoidas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę.
6. Gemalų auginimas: Apvaisintos kiaušialąstės (gemalai) auginami laboratorijoje kelias dienas, kol pasiekia tinkamą vystymosi stadiją. Gerai besidalijantys embrionai perkeliami į gimdą praėjus 2-3 paroms po kiaušialąsčių išėmimo.
7. Gemalų perkėlimas į gimdą: Atrinkti gemalai perkeliami į moters gimdą. Procedūra yra neskausminga ir atliekama ambulatoriškai.
8. Luteininės fazės palaikymas: Po embrionų perkėlimo vartojami medikamentai nėštumui gimdoje išlaikyti.
9. Nėštumo testas: Praėjus kelioms savaitėms po gemalų perkėlimo, atliekamas nėštumo testas.

Emociniai ir psichologiniai aspektai

Nevaisingumo gydymas sukelia daugybę emocijų. Laukimas, nerimas ir gydymo proceso reikalavimai gali sukelti nusivylimą, sumišimą ir pasipiktinimą. Tikima, kad kuo daugiau žinosite apie tyrimus ir gydymo procesą, tuo mažiau nerimo ir rūpesčių jausite dėl savo būklės. Svarbu nepamiršti, kad tik kas penktas dirbtinio apvaisinimo ciklas baigiasi vaikelio užsimezgimu ir gimdymu. Tad nepavykus procedūrai šeima išgyvena nerimą, pereinantį į depresiją. Net ir pastojusi moteris jaučia nerimą dėl dažnesnių nėštumo, gimdymo komplikacijų, kūdikio sveikatos.

Rizikos ir komplikacijos

Kaip ir bet kuri medicininė procedūra, pagalbinis apvaisinimas gali būti susijęs su tam tikromis rizikomis ir komplikacijomis:

• Kiaušidžių perstimuliavimo sindromas: Dirbtiniam apvaisinimui vartojami medikamentai padidina moters kiaušidžių aktyvumą. Taip jose vieno ciklo metu subrandinama ne viena kiaušialąstė, tačiau keletas ar net keliolika. Nuo 1 iki 10 proc. visų dirbtinai stimuliuotų ciklų galima tikėtis kiaušidžių perstimuliavimo sindromo, kuris pasireiškia skysčių kaupimusi pačiose kiaušidėse, pilvo ertmėje, inkstų darbo sutrikimais ir t.t.
• Procedūrų komplikacijos: Imant moters lytines ląsteles iš kiaušidžių tenka atlikti jų punkcijas, kai kada - chirurgines operacijas. Visa tai susiję su galimais kraujavimais, organų pažeidimais, infekcinėmis komplikacijomis bei sąaugų susidarymu.
• Daugiavaisis nėštumas: Po dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje į gimdą persodinama keletas žmogaus gemalų. Taip padidinama nėštumo sėkmės tikimybė. Tad nieko keista, kad čia dažniau užsimezga daugiavaisiai nėštumai nei yra įprasta esant natūraliems ciklams. Dažniau būna dvyniai, trynukai, atitinkamai dažniau ir persileidimai bei priešlaikiniai gimdymai, dažniau gimsta mažo svorio naujagimiai.

Apsigimimų rizika po IVF

Pastaruoju metu nerimą sukėlė informacija, kad dirbtinio apvaisinimo metu pradėti vaikai dažniau kenčia dėl įgimtų anomalijų. Apsigimimų rizika po IVF yra 2 proc. didesnė nei pastojus natūraliai. Tai yra labai mažas procentas. Individualiai būna visaip - tiek ir natūraliai pastojus, tiek ir po IVF. Štai Australijoje paskelbta, kad tokiems vaikams yra dvigubai didesnė rizika gimti su vienu iš 10 stambių apsigimimų: kiškio lūpa, diafragmos išvarža, nenusileidusiomis sėklidėmis, stuburo kanalo anomalijomis ir kt.

Etiniai ir moralės klausimai

Pagalbinis apvaisinimas kelia nemažai etinių ir moralės klausimų, ypač susijusių su:

• Gemalų likimu: Kas turėtų atsitikti su gemalais, kurie nėra panaudojami gydymui? Ar juos galima sunaikinti, paaukoti moksliniams tyrimams ar įšaldyti neribotam laikui?
• Donoro spermos ir kiaušialąsčių naudojimu: Ar vaikas turi teisę žinoti apie savo biologinius tėvus? Ar donoro spermos naudojimas yra etiškas?
• Selekcija: Ar galima atlikti gemalų genetinę atranką, siekiant išvengti genetinių ligų arba pasirinkti vaiko lytį?

Pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje ir pasaulyje

Pirmasis pasaulyje dirbtinio apvaisinimo būdu pradėtas kūdikis Louise Brown gimė Didžiojoje Britanijoje 1978 metais. Kasmet Lietuvoje atliekama apie 200 dirbtinio apvaisinimo procedūrų, nors, leidžiant finansinei padėčiai, norinčiųjų būtų apie 2 tūkstančius. Beje, Europoje tik Lietuvoje ir Latvijoje šios procedūros gydymo neapmoka valstybė.

Taip pat skaitykite: Simptomai ir būdai

„Northway“ vaisingumo centruose Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) yra teikiamos PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondo) kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos. Vaisingumo centre „Northway" Rygoje vykdomos kiaušialąsčių, spermos bei embrionų donorystės programos.

Ateities perspektyvos

Mokslas nuolat tobulėja, todėl galima tikėtis, kad ateityje pagalbinio apvaisinimo metodai taps dar efektyvesni ir saugesni. Šiais laikais rašyti apie šeimas, kurios vaikų susilaukė po dirbtinio apvaisinimo, - jokia sensacija, tačiau atvirumo dar trūksta. Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė pasidžiaugė, kad pirmiems Lietuvoje vaikams, gimusiems po dirbtinio apvaisinimo, sukako 20 metų. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas pats parenka geriausią embriono implantavimo laiką. O genetinis tyrimas atliekamas nekeliant jokio pavojaus embrionams.

Kada kreiptis pagalbos?

Jeigu labai laukiate stebuklo, bet pastoti nepavyksta 6-12 mėnesių laikotarpyje, nenaudojant apsaugos priemonių, o lytiniai santykiai vyksta reguliariai - tai yra ne rečiau kaip 2-3 kartus per savaitę, tuomet rekomenduojame atlikti išsamesnius poros tyrimus. Reikėtų nedelsti ir kreiptis jau po 6 mėnesių, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų.

Taip pat, jei yra tokie rizikos veiksniai kaip policistinių kiaušidžių sindromas, nereguliarus menstruacinis ciklas, atliktos dubens organų operacijos, diagnozuota ar operuota endometriozė, persirgtos lytinių takų infekcijos ar vyrui nustatytos sveikatos problemos, galinčios paveikti vaisingumą, reikėtų nedelsti ir kreiptis į specialistus. Dažnai pasitaiko atvejų, kai pora jau turi vaikų, tačiau susiduria su sunkumais bandydama susilaukti dar vieno. Tai vadinama antriniu nevaisingumu. Šiai diagnozei galioja tie patys laiko ir amžiaus kriterijai - jei nepavyksta pastoti per rekomenduojamą laikotarpį, verta kreiptis į specialistus, kad būtų nustatytos galimos priežastys ir pasiūlyti tinkami sprendimai.

Išsamūs tyrimai abiem partneriams

Daugelis negalinčių pastoti porų į konsultaciją atvyksta jau pasiruošusios, tai yra susipažinusios su informacija ir galimybėmis. Tačiau jei kyla klausimų, kokių tyrimų reikia, parenkamas individualus ištyrimo planas. Vaisingumo tyrimai atliekami abiem partneriams, nes tai - bendras poros „projektas“.

Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie „Clearblue“

Svarbiausia įvertinti tokius pagrindinius aspektus, kaip ar vyksta ovuliacija? Tai nustatyti padeda ultragarsinis tyrimas ir progesterono kiekio kraujyje rezultatai. Kiaušintakių pratakumo tyrimas padės nustatyti ar gali susitikti lytinės ląstelės. Dar vienas svarbus aspektas, ar gimda ir jos gleivinė yra tinkamos embrionui įsitvirtinti ir vystytis. Moterims atliekami kraujo hormonų tyrimai (FSH, LH, estrogenai ir kiti hormonai ciklo pradžioje, progesteronas - likus 7 dienoms iki menstruacijų), gimdos ir kiaušidžių ultragarsinis tyrimas, kiaušintakių praeinamumo įvertinimas. Jei reikia, atliekamos minimaliai invazinės diagnostinės operacijos tokios kaip histeroskopija (gimdos ertmės ištyrimas) ir laparoskopija (mažojo dubens bei pilvo ertmės įvertinimas).

Vyrams svarbiausias tyrimas yra spermograma, kuri padeda nustatyti apie 30 proc. nevaisingumo priežasčių. Tyrimo metu vertinama spermos kokybė, spermatozoidų kiekis, judrumas ir jų forma. Jei spermogramos rezultatas pakitęs, tuomet vyrą gali tirti ir konsultuoti urologas, endokrinologas ar genetikas. Šių specialistų pagalbos kartais prireikia ir moterims - tai priklauso nuo nevaisingumo priežasčių. Tyrimai paprastai pradedami po 6-12 mėnesių nesėkmingų bandymų pastoti.

Dažniausios nevaisingumo priežastys

Daugiausiai nevaisingumą lemia įvairios priežastys. 1/3 priežasčių gali lemti moters ligos - ovuliacijos sutrikimai (apie 25 proc. atvejų), policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės veiklos sutrikimai, padidėjęs prolaktino kiekis, priešlaikinis kiaušidžių išsekimas, gretutinės ligos, kiaušintakių problemos (apie 20 proc.), endometriozė (10-15 proc.). Kitą 30 proc. lemia vyrų nevaisingumo priežastys, susijusios su spermos kokybės sutrikimais, tarp jų tai yra sumažėjęs spermatozoidų kiekis, pakitęs spermatozoidų judrumas, netaisyklinga jų forma. Likusius 30-40 proc. sudaro abiejų partnerių veiksniai ar neaiškios priežastys.

Moterų ir vyrų atsakomybė - vienoda

Moteris dažnai kaltinamos, kad būtent jos negali pastoti, tačiau nevaisingumas yra bendra poros problema, todėl ją spręsti reiktų kartu. Statistika rodo, kad maždaug 30 proc. atvejų priežastis slypi moters organizme, 30 proc. - vyro, o dar 30 proc. - abiejų partnerių sveikatoje arba lieka nenustatyta. Gydytojai sako, kad moterų kaltinimas yra nepagrįstas ir pasenęs požiūris ir džiugu, kad šiandien šis klausimas kyla vis rečiau ir vis daugiau porų į specialistus kreipiasi kartu, suprasdamos, jog vaisingumo ištyrimas - abiejų partnerių atsakomybė.

Partnerių nesuderinamumas gali paveikti pastojimo galimybę

Partnerių suderinamumas yra plati tema, apimanti kelis svarbius aspektus. Yra imunologinis nesuderinamumas, kuomet tam tikri antikūnai gali trukdyti pastojimui, tuomet yra genetinis, kai tam tikri genetiniai pokyčiai gali turėti įtakos vaisingumui. Yra psichologiniai veiksniai - stresas, įtampa santykiuose, kas gali neigiamai veikti pastojimo galimybes. Ir yra lytinių santykių įpročiai ir dažnis - skirtingi partnerių poreikiai gali turėti įtakos pastojimo procesui. Šie veiksniai gali trikdyti natūralų pastojimą, todėl svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti galimus sutrikimus, įskaitant autoimunines ligas ar celiakiją. Jei pastoti nepavyksta, efektyviausią pagalbą dažnai suteikia pagalbinio apvaisinimo procedūros.

Tiriant nevaisingumo priežastis, beveik pusėje atvejų nustatomi tam tikri genetiniai pokyčiai. Šie pokyčiai gali būti susiję su krešėjimo sistemos sutrikimais, turinčiais įtakos nėštumo eigai, policistinių kiaušidžių fenotipu ir priešlaikiniu kiaušidžių išsekimu, Y chromosomos mikrodelecijomis, veikiančiomis spermos kokybę, MTHFR geno pokyčiais, susijusiais su folinės rūgšties apykaita, genais, lemiančiais hormonų receptorių pokyčius, kurie gali daryti įtaką vaisingumui. Genetinių tyrimų dėka galima geriau suprasti nevaisingumo priežastis, tačiau genų redagavimas išlieka ateities gydymo perspektyva.

Vyresnės moterys turi įvertinti rizikas ir tirtis

Moters amžius veikia vaisingumą ir natūraliai mažėja - ypač po 35 metų, tačiau kiekvienos moters situacija yra individuali. Vyresnėms poroms rekomenduojama nedelsti kreipiantis į specialistus, tačiau tyrimų esmė išlieka ta pati. Vyresnėms moterims didėja persileidimo, nėštumo ir vaisiaus vystymosi sutrikimų rizika, tačiau šiolaikinė medicina siūlo vis tikslesnius tyrimus ir pažangią diagnostiką, leidžiančią šias rizikas įvertinti, laiku diagnozuoti ir rasti geriausią sprendimą, svarbiausia nedelsti ir nebijoti kreiptis į specialistus.

Planuojant nėštumą vyresniame amžiuje svarbu įvertinti moters kiaušidžių rezervą ir jose esančių folikulų skaičių. Tam įvertinti atliekamas AMH hormono tyrimas. Tai ypač svarbu toms moterims, kurios dar tik planuoja motinystę ateityje, o rezervas yra sumažėjęs. Jei moteris yra sulaukusi 35 metų, verta apsvarstyti galimybę išsaugoti lytines ląsteles ateičiai. Pastojus vyresniame amžiuje, taip pat dažnai rekomenduojami papildomi genetiniai tyrimai bei genetiko ar perinatologo konsultacijos. Dėl pažangios medicinos šiandien saugiai susilaukti vaikų gali ir vyresnės moterys, todėl svarbiausia - laiku įvertinti savo vaisingumą ir priimti tinkamus sprendimus.

Sveikas gyvenimo būdas didina pastojimo tikimybę, tačiau jos negarantuoja

Nors gyvenimo būdas daro didelę įtaką sveikatai ir yra reikšmingas, tačiau tai nėra lemiantis vaisingumą veiksnys. Sveikesni įpročiai didina pastojimo tikimybę, tačiau jos negarantuoja. Vienas iš svarbių veiksnių yra mityba ir kūno svoris: tiek per mažas, tiek per didelis kūno svoris gali trukdyti pastoti. Kūno masės indeksas (KMI) yra svarbus rodiklis: per mažas KMI gali sukelti menstruacinio ciklo sutrikimus, todėl rekomenduojama priaugti svorio. Didelis KMI išbalansuoja hormonų sistemą, mažina kiaušidžių atsaką į gydymą, didina nėštumo ir gimdymo komplikacijų riziką, taip pat gali neigiamai paveikti vaisiaus raidą.

Taip svarbus yra fizinis aktyvumas. Vidutinis fizinis aktyvumas yra naudingas, tačiau per didelis sportinis krūvis gali išbalansuoti hormonų sistemą, trikdyti menstruacinį ciklą ir sekinti organizmą. Tiek stiprus, tiek ilgalaikis stresas gali turėti neigiamos įtakos tiek natūraliam pastojimui, tiek vaisingumo gydymo rezultatams. Dėl to kartais rekomenduojama psichologo pagalba. Kantrybė, pasitikėjimas gydymo procesu ir įsiklausymas į specialistų rekomendacijas taip pat prisideda prie geresnių rezultatų.

Žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, alkoholis, narkotinės medžiagos neigiamai veikia tiek moters, tiek vyro vaisingumą ir lytinių ląstelių kokybę. Elektroninės cigaretės nėra išimtis - jos taip pat mažina vaisingumą. Planuojant nėštumą rekomenduojama visiškai atsisakyti šių įpročių. Pernelyg didelis kofeino vartojimas (daugiau nei 500 mg arba 5 puodeliai kavos per dieną) gali padidinti nevaisingumo ir persileidimų riziką, todėl kofeino turinčius gėrimus rekomenduojama riboti arba jų atsisakyti.

Folio rūgštis gerina lytinių ląstelių kokybę ir mažina tam tikrų vaisiaus apsigimimų riziką. Vitamino D palaikymas yra svarbus tiek moterims, tiek vyrams. Vyrams gali būti rekomenduojami antioksidantai ir vitaminai, gerinantys spermos kokybę. Esant poreikiui, spermogramai atlikti gali būti papildomai skiriamas oksidacinės pažaidos (MiOXSYS) testas, padedantis įvertinti spermos būklę.

Kaip gydomas nevaisingumas

Nevaisingumo gydymas pasirenkamas atsižvelgiant į jo priežastį. Pagrindiniai metodai apima hormoninį gydymą, kuris naudojamas ovuliacijos stimuliacijai, kai nevaisingumą lemia ovuliacijos sutrikimai. Yra chirurginis gydymas, kuris taikomas, kai yra nustatytos endometriozės, miomų ar pakitusių kiaušintakių problemos. Tuomet intrauterinė inseminacija (IUI) - ši procedūra suteikia 4-19 proc. pastojimo tikimybę, priklausomai nuo poros sveikatos būklės. IVF ir ICSI (intracitoplazminė spermos injekcija) yra vieni aktyviausių gydymo metodų. Šiuolaikinės IVF technologijos yra labai pažangios ir saugios, o sėkmės rodikliai nuolat gerėja. Paskutinį dešimtmetį Europoje IVF ciklo sėkmės rodiklis, t. y. gyvo gimusio kūdikio tikimybė, siekia 23 proc.

Pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūros bijoti tikrai nereikia

Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) yra vienas efektyviausių ir saugiausių nevaisingumo gydymo metodų, kurio tikrai nereikia bijoti. Procedūra paprastai trunka apie 4-6 savaites ir prasideda nuo poros ištyrimo. Po poros ištyrimo vyksta hormoninė stimuliacija, kuomet moteriai 10-12 dienų po oda pilvo srityje leidžiami medikamentai, skatinantys folikulų augimą. Tuomet ateina eilė folikulų surinkimui - kai folikulai pasiekia tinkamą dydį, atliekama kiaušialąsčių paėmimo procedūra - punktuojant jas adata ultragarso kontrolėje. Procedūra atliekama su nuskausminimu, todėl moteris nejaučia skausmo.

Tada ateina vyro eilė sudalyvauti procese, nes vyksta spermatozoidų surinkimas - dažniausiai vyras pats surenka spermą, tačiau kartais dėl medicininių priežasčių reikia atlikti sėklidžių punkciją. Po visų etapų vyksta apvaisinimas ir embrionų auginimas - surinktos lytinės ląstelės perduodamos į laboratoriją apvaisinimui ir embrionų auginimui. Embrionai auginami 3-5 dienas, po to paruošiami šaldymui arba perkėlimui į moters gimdą. Tuomet pagal planą atliekamas šviežio arba atšildyto embriono perkėlimas į gimdą.

Gali užtekti vieno IVF, o gali prireikti ir kelių

Sėkmės tikimybė priklauso nuo nevaisingumo priežasties, moters amžiaus ir kiaušidžių rezervo. Kai kurioms poroms užtenka vieno gydymo ciklo, kitoms gali prireikti 2-3 ar net 6 ciklų. Paskutinį dešimtmetį Europos statistika byloja, kad gimusio kūdikio tikimybė po vieno embriono perkėlimo yra 23 proc. iki 35 metų amžiaus ir tik 6 proc. moterims, vyresnėms nei 40 metų.

Sėkmingas moters pastojimas pagalbinio apvaisinimo būdu gali būti pasiektas tiek naudojant savo lytines ląsteles, tiek pasitelkiant donorus. Kartais dėl medicininių priežasčių, naudojamos donorinės kiaušialąstės ar spermatozoidai, o kai kuriais atvejais - ir donorinis embrionas. Poros gali rinktis gydymo būdą pagal savo poreikius, o daugelis porų pasirenka bandyti kelis ciklus. Dažnai dėl moters amžiaus, ligų ar blogo rezervo taikomas kiaušialąsčių ir embrionų optimizavimo arba dvigubo stimuliavimo protokolas.

Argumentais atremia sklandančius mitus

Dažniausiai pasitaikantis mitas apie dirbtinį apvaisinimą, kad IVF vaikai visada gimsta neišnešioti, kas yra netiesa. Dauguma vaikų, gimusių pagalbinio apvaisinimo būdu, gimsta laiku. Pagrindinė priešlaikinio gimdymo priežastis dažniausiai yra daugiavaisis nėštumas. Skatiname poras įvertinti riziką ir kelti tik po vieną geros kokybės embrioną.

Dar vienas sklandantis melagingas mitas, kad po IVF dažniau gimsta neįgalūs vaikai: Nėra moksliškai patvirtinta, kad pagalbinio apvaisinimo metu gimę vaikai būtų labiau linkę turėti sveikatos sutrikimų. Pasaulyje apie 2 iš 10 vaikų gimsta po pagalbinio apvaisinimo, ir ilgalaikė šių vaikų stebėsena rodo, kad jie gimsta ir auga sveiki.

Dar viena netiesa, kad po IVF negalima natūraliai pastoti. Pasitaiko atvejų, kai poros, kurios jau buvo atlikusios pagalbinį apvaisinimą, vėl pastoja savaime, ypač kai nevaisingumo priežastis yra neaiškios kilmės. Kiti galvoja, kad po dirbtinio apvaisinimo dažniausiai gimsta dvynukai, bet tai irgi nėra tiesa, nes tai priklauso nuo perkeliamų embrionų skaičiaus. Jei perkeliamas tik vienas geros kokybės embrionas, daugiavaisio nėštumo tikimybė yra itin maža.

Apskritai, dvynukų gimimo tikimybė yra maždaug 3 iš 100 gimdymų, arba 1 iš 33. Dvynukų gimimas yra ypatingas įvykis, kurį lemia daugybė faktorių. Nors tikimybė susilaukti dvynukų yra palyginti nedidelė, tam tikri paveldimi, biologiniai ir aplinkos veiksniai gali padidinti šią tikimybę.

Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos dvynukų gimimui, yra paveldimumas. Jei jūsų šeimoje jau buvo dvynukų, ypač jei motina ar jos linija yra linkusi turėti dvynukus, jūsų tikimybė susilaukti dvynukų yra didesnė. Vyresniame amžiuje (ypač po 30 metų) moterys turi didesnę tikimybę susilaukti dvynukų. Moterys, turinčios didesnį kūno masės indeksą (KMI) arba aukštesnio ūgio, gali turėti didesnę tikimybę susilaukti dvynukų.

Daugiavaisiu vadinamas toks nėštumas, kai moters organizme auga du ar daugiau vaisių. Šie sudaro 0,7-1,6 proc. visų nėštumų: dvynukai pasitaiko apytikriai vienąkart iš 80, trynukai - vienąkart iš 6400, o ketvertukas - vienąkart iš 512 000 atvejų. Didžiausios įtakos tam turi paveldimumas ir vyresnis moters amžius. Taip pat daugiavaisio nėštumo atvejų paskutiniais dešimtmečiais daugėjo dėl vis dažniau taikomo nevaisingumo gydymo.

Vaistais stimuliuojant ovuliaciją dažnai vienu metu kiaušidėse susiformuoja keli folikulai su kiaušialąstėmis, todėl apvaisinamos iškart kelios kiaušialąstės ir vystosi keli apvaisinti kiaušinėliai. Taip gali atsitikti ir bandant pastoti pirmą mėnesį po ilgesnio geriamųjų kontraceptinių tablečių vartojimo nutraukimo. Pagal galiojančius nuostatus, maksimaliai į gimdą galima talpinti 2-3 embrionus. 75 proc. atvejų gimdoje įsitvirtina tik vienas iš jų.

tags: #ovuliacijos #stimuliacija #apsigimimu #rizika