Lytinis ciklas yra svarbus reprodukcinės fiziologijos procesas, ypač gyvulininkystėje. Šiame straipsnyje išsamiai aptariamos ovuliacijos stadijos estrus cikle, daugiausia dėmesio skiriant karvėms ir kalėms, taip pat kiaulėms.
Karvių lytinis ciklas
Karvėms ovuliacija vyksta maždaug kas 21 parą, tačiau ciklas gali trukti nuo 17 iki 24 dienų. Telyčioms ciklas šiek tiek trumpesnis - apie 20 parų. Apie 80-90% karvių lytinio ciklo trukmė yra 17-25 paros.
Estrus ciklo fazės
- Proestrus ir Estrus: Šių fazių metu sustiprėja makšties ir kaklelio gleivinės hiperemija. Gimdos kaklelio įsikišimas (portio vaginalis) pabrinksta ir atsipalaiduoja, prasiveria kaklelio spindis. Kūno temperatūra rujos metu padidėja 0,62 °C ± 0,38 °C. Makšties temperatūra pakyla 12 valandų iki ovuliacijos. Dėl kraujagyslių reakcijos pasikeičia gleivių elektrolitų koncentracija, todėl jos tampa laidesnės elektros srovei. Vertinant gleivių laidumą ir makšties kūno temperatūros impedansą, galima nustatyti rują. Rujos pradžioje gimdos kaklelio pH nukrenta nuo 7,0 iki 6,72, o įpusėjus rujai gali sumažėti iki 6,54.
- Metoestrus: Šios fazės metu, maždaug 10-15 valandų po rujos, įvyksta ovuliacija ir pradeda vystytis geltonkūnis. Kraujagyslės greitai traukiasi, ir 3-5 parą po rujos gleivinė vėl tampa šviesi.
- Dioestrus: Tai „geltonkūnio periodas“, trunkantis vidutiniškai 12 dienų. Dioestrus pirmoje pusėje didėja progesterono koncentracija. Geltonas kūnas tampa jautrus prostaglandinų F2α poveikiui.
Morfologiniai ir citologiniai pokyčiai
Didžiausi citologiniai ir morfologiniai pokyčiai vyksta rujos metu. Dėl ląstelių išbujojimo labai sustorėja makšties priekinės dalies epitelis. Hipertrofuojasi gimdos sekrecinės ląstelės. Gimda ir endometriumas prisipildo edeminio skysčio, o gimdos raumeninis sluoksnis susitraukia. Tokios būklės gimda yra parą prieš rują ir išlieka parą po jos. Telyčioms gali būti perimetriumo subserozinis kraujavimas. Po rujos prasideda leukocitinė invazija, trunkanti 2-5 paras.
Gleivių sekrecija ir kraujingos išskyros
Gleivių sekrecija gimdos kaklelyje ir priekinėje makšties dalyje prasideda parą prieš rują, maksimumą pasiekia rujos metu ir laipsniškai mažėja iki 4 paros po rujos. Rujos pradžioje ir po rujos gleivės skaidrios, pabaigoje jos tampa matinės. Gleivėse gausu neutrofilų. Šiuolaikinių veislių karvėms būdingas perimetriumo subserozinis kraujavimas. Kraujingos išskyros pastebimos 1-3 paros po ovuliacijos. Po rujos gleivės tampa skaidrios ir lengvai nuteka.
Hormoniniai pokyčiai
Priešrujo fazė trunka 2-3 dienas, kurių metu geltonkūnis regresuoja, o ovuliacinis folikulas yra paskutinėje augimo stadijoje. Sumažėja progesterono koncentracija, LH ir estrogenai veikia tarpusavyje teigiamu grįžtamuoju ryšiu. Pradedant 1-2-ą lytinio ciklo parą, folikulų augimas atsinaujina. Ovuliavusių folikulų vietoje susidaro geltoni kūnai, ir progesteronas vėl tampa dominuojančiu hormonu. Geltonojo kūno regresiją slopina gestacija. Progesteronas palaiko gimdos „ramybės“ būklę ir sudaro palankias sąlygas vaisiaus augimui. Šis hormonas stabdo folikulų brendimą, todėl veršinga nerujoja. Vis dėlto, pirmą veršingumo mėnesį dažnai karvės „rujoja“. Kol nėra placentos, estrogenų foną organizme palaiko kiaušidės.
Taip pat skaitykite: Kaip tiksliai nustatyti ovuliaciją?
Įtakojantys veiksniai
Rujos trukmė priklauso nuo patelės veislės, amžiaus, metų, paros laiko ir sveikatingumo. Sąlyginai, karvių lytinį ciklą pagal pokyčius kiaušidėse ir hormonų koncentraciją kraujo plazmoje galima skirstyti į geltono kūno ir folikulinę fazes. Pirmąją ciklo fazę galima uždelsti ar sutrumpinti.
Kalių lytinis ciklas
Kalių lytinis ciklas skiriasi nuo karvių, todėl svarbu aptarti jo ypatumus. Kalių estrus ciklas susideda iš keturių pagrindinių fazių: proestrus, estrus, metestrus (arba diestrus) ir anestrus.
Estrus ciklo fazės
- Proestrus: Ši fazė trunka vidutiniškai 9 dienas (nuo 3 iki 17 dienų). Jos metu patelė traukia patinus, bet dar nesileidžia kergiama. Pastebimos kraujingos išskyros iš makšties, vulva paburksta. Citologiniame tepinėlyje randama eritrocitų, parabazinių ir tarpinių epitelinių ląstelių, taip pat neutrofilų.
- Estrus: Tai „tikroji ruja“, trunkanti vidutiniškai 9 dienas (nuo 3 iki 21 dienos). Patelė leidžiasi kergiama. Išskyros tampa šviesesnės. Citologiniame tepinėlyje vyrauja paviršinės suragėjusios ląstelės (jų kiekis siekia 100%).
- Metestrus (Diestrus): Ši fazė trunka apie 2-3 mėnesius. Jei patelė apsivaizdina, diestrus tęsiasi iki pat gimdymo. Citologiniame tepinėlyje vėl atsiranda neutrofilų, mažėja suragėjusių ląstelių.
- Anestrus: Tai ramybės periodas, trunkantis vidutiniškai 4,5 mėnesio (nuo 1 iki 9 mėnesių). Lytinė veikla nevyksta, citologiniame tepinėlyje randama tik parabazinių ląstelių.
Makšties citologija
Makšties citologinis tyrimas yra vertingas nustatant rujos ciklą. Tyrimo metu dažniausiai vertinamas makšties epitelinių ląstelių ragėjimo laipsnis, kuris parodo rujos ciklo laiką. Ląstelių ragėjimo laipsnis kinta priklausomai nuo ciklo laiko, ir dažniausiai nustatomi keturi epitelinių ląstelių tipai: parabazinės, tarpinės, paviršinės ir suragėjusios bebranduolės paviršinės ląstelės.
Ląstelių tipai ir jų kitimas
- Parabazinės ląstelės: Mažos, apvalios ląstelės su dideliu branduoliu. Jų daugiausia anestrus metu.
- Tarpinės ląstelės: Didesnės už parabazines, įvairios formos. Jų randama proestrus ir metestrus metu.
- Paviršinės ląstelės: Didelės, plokščios ląstelės su mažu branduoliu arba be jo. Jų daugėja artėjant estrus.
- Suragėjusios ląstelės: Bebranduolės paviršinės ląstelės. Jų vyrauja estrus metu.
Proestrus metu didėja paviršinių ląstelių kiekis, mažėja polimorfonuklearinių ląstelių (neutrofilų) kiekis. Estrus metu paviršinių ląstelių kiekis siekia 100 proc., ir daugiau nei pusę jų sudaro suragėjusios bebranduolės ląstelės. Porujo pirmomis dienomis užplūsta neutrofilai, bei ženkliai krenta suragėjusių ląstelių laipsnis.
Kraujingos išskyros ir eritrocitai
Proestrus pradžią žymi kraujingos išskyros pasirodymas iš makšties, todėl šiuo metu nustatomas didelis eritrocitų kiekis išskyrose. Pavieniai eritrocitai gali pasitaikyti rujos ir porujo periodais. Proestrus metu eritrocitų kiekis yra didžiausias. Taip pat didžiausias kiekis parabazinių ir tarpinių epitelinių ląstelių, pasitaiko neutrofilų, jų kiekis ženkliai sumažėja per pirmąsias proestrus dienas.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir būdai
Ragėjimo indeksas
Kai paviršinis ląstelių indeksas pasiekia 100 proc., tuomet prasideda ruja ir tęsiasi iki tol, kol pirmą kartą nustatomas staigus paviršinis ląstelių indekso reikšmės mažėjimas. Tyrimo rezultatai rodo, kad ruja kalėms prasideda vidutiniškai 10-11 parą ir trunka 9 paras (+/- 2).
Porujis
S. Romagnoli teigimu, nustatant nuo pirmos citologinio porujo dienos, kalė apsišuniuoja 56-58 parą. Kliniškai porujis nustatomas tuomet, kai kalė nebetraukia patinų ir nesileidžia kergiama, vulvos dydis ir išskyros kiekis sumažėja, jos tampa šviesios.
Veislės įtaka
Pastebėta, kad nėra ryškaus aptiktų ląstelių kiekio ir ciklo fazės trukmės skirtumo tarp mažų, vidutinių ir didelių veislių kalių. Didesnė skirtumų tendencija pastebėta tik individualioms kalėms, nepriklausomai nuo jų dydžio.
Praktinis pritaikymas
Priklausomai nuo rujos stadijos, kinta makšties epitelio suragėjimo laipsnis. Priešrujo metu kyla suragėjimo laipsnis ir rujos pradžioje pasiekia 80 proc., o porujo pradžia nustatoma tuomet, kai įvyksta staigus suragėjimo laipsnio kritimas. Kai suragėjimo laipsnis siekia 80 proc., kalė yra tinkamiausia kergimui. Citologinis vaizdas išlieka pastovus.
Kiaulių reprodukcinės savybės
Kiaulių reprodukcinės savybės yra svarbios kiaulininkystės ūkių pelningumui. Neapsivaisinus paršavedėms sumažėja kiaulininkystės ūkio pajamos bei investicinis pajėgumas. Todėl svarbu identifikuoti veiksnius, lemiančius paršavedžių neapsivaisinimą.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie „Clearblue“
Veiksniai, lemiantys apsivaisinimą
Kiaulių apsivaisinimą lemia daugelis veiksnių, įskaitant veislę, amžių, sezoną, laikymo ir šėrimo sąlygas, įvairias ligas. Nustatyti vieno veiksnio tiesioginę įtaką yra sunku.
Lytinė branda ir ruja
Lytiškai subręstama tada, kai patinų ir patelių lytinės liaukos pradeda gaminti lytines ląsteles. Lytinio subrendimo laikas priklauso nuo veislės, lyties, klimato, šėrimo ir laikymo sąlygų. Ruja yra svarbiausia lytinio ciklo fazė, trunkanti vidutiniškai apie dvi paras.
Ovuliacija ir apvaisinimas
Apvaisinimo sėkmė priklauso nuo tikslaus rujos pradžios ir ovuliacijos laiko nustatymo. Paprastai suaugusių paršavedžių ovuliacija įvyksta po 18-24 valandų, o jaunų - po 24-30 valandų nuo rujos pradžios. Tinkamiausias apvaisinimui laikas yra 5-10 valandų po ovuliacijos.
Hormonų įtaka
Estrogeniniai hormonai didina paršavedžių dirglumą lytiniams veiksmams. Apvaisinimas vyksta kiaušintakiuose, nors sperma įvedama į gimdą.
Nėštumas
Nėštumu vadinama patelės organizmo būklė nuo apvaisinimo iki vaisiaus gimimo. Paršingos trukmė yra 114,6 dienos (svyruoja nuo 103 iki 122 parų).
Reprodukcinis produktyvumas
Reprodukcinis produktyvumas priklauso nuo paveldimų faktorių ir aplinkos faktorių sąveikos. Svarbūs rodikliai yra vados dydis, atvesto paršelio svoris, paršelių išsaugojimo procentas, paršavedės pieningumas ir motinystės instinktas.
Aplinkos veiksniai
Paršavedžių lytinės sistemos išsivystymui įtakos turi auginimo sąlygos. Svarbu užtikrinti kuo įvairesnį racioną, mocioną, vasarą - auginimą stovyklose.
Hormoniniai preparatai
Kumelingų kumelių kraujo serumas (KKKS) gali būti naudojamas lytiniam ciklui atstatyti. Naudingiausia rują skatinti suleidžiant paršavedėms KKKS praėjus 24 val. po paršelių nujunkymo.
Karvių rujos sinchronizavimas
Karvių lytinis produktyvumas yra svarbiausias veiksnys, įtakojantis fermos ekonomiką. Dėl sutrikusios karvių reprodukcijos ar pavėluoto sėklinimo ūkininkai patiria nemažus nuostolius. Todėl taikomi rujos sinchronizavimo metodai.
Rujos sinchronizavimo tikslai
- Sutrumpinti laikotarpį nuo veršiavimosi iki sėklinimo.
- Gauti iš karvės po vieną veršelį per metus.
- Pagerinti bandos genetinę vertę.
Hormoniniai preparatai rujos sinchronizavimui
- Gonadotropino hormonas (GnRH): Stimuliuoja hormonų LH ir FSH gamybą.
- Prostaglandinai (PGF2α): Sukelia ankstyvą geltonojo kūno regresiją.
Rujos sinchronizavimo schemos
Šiuo metu yra sukurta daugybė rujos stimuliavimo ir sinchronizavimo preparatų bei jų vartojimo schemų.
Lytinio ciklo reguliavimas
Lytinį ciklą reguliuoja vidinės sekrecijos liaukos (pogumburis, hipofizė, sėklidės ir kiaušidės) ir nervų sistema. Didžiausią įtaką lytinėms funkcijoms turi hipofizis ir lytinės liaukos.
Folikulinės bangos
Lytinio ciklo metu kyla 2-3 folikulų augimo bangos. Folikulai neauga tol, kol intensyviai funkcionuoja geltonasis kūnas. Vėliau gimda išskiria prostaglandiną PGF2α, kuris tirpdo geltonąjį kūną.
Geltonasis kūnas
Ovuliavusio folikulo vietoje susiformuoja naujas geltonasis kūnas, kuris yra sudarytas iš dviejų tipų ląstelių, kurios gamina progesteroną. Progesterono kiekis kraujyje didėja 2-3 paras po ovuliacijos ir pasiekia piką maždaug 8-10 parą.
GnRH ir LH
Gonadotropino hormonas (GnRH) veikia į priekinę hipofizio dalį ir taip stimuliuoja hormonų LH ir FSH gamybą. Didelė LH koncentracija sukelia ovuliaciją. LH kartu su FSH skatina folikulo augimą kiaušidėje.
Sintetiniai analogai
Pagal tarptautinę nomenklatūrą, sintetinė medžiaga, atitinkanti natūralius organizmo hormonus ir skatinanti FSH bei LH sekreciją, buvo pavadinta gonadorelinu. Buserelino endokrininis aktyvumas yra didesnis negu gonadorelino, todėl galima duoti mažesnes preparato dozes rujai stimuliuoti ar sinchronizuoti.
tags: #ovuliacijos #stadijos #estrus