Ovuliacijos stimuliacija vaistais: protokolas, eiga ir galimybės

Susidūrimas su sunkumais norint susilaukti vaiko yra jautri ir neretai skaudi patirtis daugeliui porų. Pasaulyje statistiškai su vaisingumo problemomis susiduria reikšminga dalis porų (kartais nurodoma, kad maždaug viena iš šešių ar septynių). Svarbu suprasti, kad nevaisingumas yra poros, o ne vien moters ar vyro problema, o šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti įvairių pagalbos būdų. Šiame straipsnyje aptarsime ovuliacijos stimuliacijos vaistais protokolą, kuris yra vienas iš nevaisingumo gydymo būdų.

Kas yra nevaisingumas?

Pagal medicininį apibrėžimą, pora laikoma nevaisinga, jeigu gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudodama kontracepcijos priemonių, nepastoja per vienerius metus. Jeigu moteris yra vyresnė nei 35 metų arba yra žinomų rizikos veiksnių (pvz., nereguliarios mėnesinės, buvusios ginekologinės operacijos ar uždegimai, taikytas onkologinis gydymas), į gydytojus rekomenduojama kreiptis nelaukiant vienerių metų, o maždaug po 6 mėnesių nesėkmingų bandymų pastoti.

Vizitas pas gydytoją: ko tikėtis?

Atvykus pas gydytoją vaisingumo specialistą (akušerį ginekologą, urologą ar reprodukcinės medicinos gydytoją), pirmiausia bus renkama išsami informacija:

• Bendra sveikatos būklė, persirgtos ligos, atliktos operacijos (abiejų partnerių).
• Ankstesni nėštumai, gimdymai, persileidimai.
• Menstruacinio ciklo ypatumai.
• Lytinio gyvenimo dažnumas ir ypatumai.
• Vartojami vaistai, žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholis, narkotinės medžiagos).
• Darbo ir gyvenimo sąlygos (stresas, kenksmingi veiksniai).
• Šeiminė anamnezė (ar giminėje buvo vaisingumo problemų).

Ši informacija padeda gydytojui numatyti galimas nevaisingumo priežastis ir sudaryti kryptingą tyrimų planą. Tyrimai paprastai apima: vyro spermos tyrimą (spermogramą), moters ovuliacijos įvertinimą (hormonų tyrimai, ultragarsas), kiaušintakių pratekamumo patikrinimą, gimdos būklės įvertinimą, tyrimus dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų ir kt.

Nevaisingumo priežastys

Nevaisingumo priežastys yra labai įvairios ir dažnai kompleksinės:

Taip pat skaitykite: Kaip tiksliai nustatyti ovuliaciją?

Moters veiksniai (apie 30-40% atvejų):

• Ovuliacijos sutrikimai (pvz., dėl policistinių kiaušidžių sindromo (PKS), hormonų disbalanso).
• Kiaušintakių patologija (nepratekamumas ar pažeidimai dėl buvusių uždegimų, operacijų, endometriozės).
• Gimdos problemos (miomos, polipai, sąaugos, įgimtos anomalijos).
• Endometriozė.
• Amžius (vaisingumas natūraliai mažėja, ypač virš 35 m.).

Vyro veiksniai (apie 30-40% atvejų):

• Prasta spermos kokybė (maža spermatozoidų koncentracija, blogas judrumas, pakitusi morfologija).
• Spermatozoidų transportavimo sutrikimai.
• Hormonų sutrikimai.
• Genetinės problemos.

Abiejų partnerių veiksniai (apie 10-20% atvejų): Nustatomi sutrikimai abiem partneriams.

Neaiškios kilmės nevaisingumas (apie 10-15% atvejų): Nepavyksta nustatyti aiškios priežasties net atlikus visus būtinus tyrimus.

Gydymo keliai

Nustačius nevaisingumo priežastį (jei tai pavyksta), parenkamas tinkamiausias gydymo būdas:

• Medikamentinis gydymas: Dažniausiai taikomas esant ovuliacijos sutrikimams (skiriami vaistai ovuliacijai stimuliuoti). Taip pat gali būti gydomos infekcijos ar hormonų disbalansas.
• Chirurginis gydymas: Gali būti atliekamas šalinant gimdos patologijas (miomas, polipus, sąaugas), kiaušintakių nepraeinamumą, endometriozės židinius ar tam tikras vyrų nevaisingumo priežastis (pvz., varikocelę).
• Pagalbinio apvaisinimo būdai (ART - Assisted Reproductive Technology): Taikomi, kai kiti metodai neefektyvūs arba yra aiškios indikacijos (pvz., nepratekami kiaušintakiai, sunkus vyro nevaisingumas). Svarbu vartoti terminą „pagalbinis apvaisinimas“, o ne „dirbtinis“, nes procedūrų metu sujungiamos natūralios lytinės ląstelės. Pagrindiniai metodai yra du:
  • Intrauterininė inseminacija (IUI)
  • Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF - In Vitro Fertilization)

Intrauterininė inseminacija (IUI)

Tai paprastesnis ir pigesnis pagalbinio apvaisinimo metodas.

Procedūra: Ovuliacijos metu specialiai laboratorijoje paruošta (pagerinta, koncentruota) vyro ar donoro sperma plonu kateteriu suleidžiama tiesiai į moters gimdą. Procedūra paprastai neskausminga.

Taip pat skaitykite: Simptomai ir būdai

Indikacijos: Lengvo laipsnio vyro nevaisingumas (sumažėjusi spermatozoidų koncentracija ar judrumas, bet vis dar pakankamas apvaisinimui - gydytojai vertina pagal naujausias PSO normas); gimdos kaklelio problemos; imuninis nesuderinamumas; neaiškios kilmės nevaisingumas.

Sąlygos: Būtini pratekami moters kiaušintakiai ir pakankamas kiekis judrių spermatozoidų po paruošimo (dažnai taikomas kriterijus - bendras judrių spermatozoidų kiekis, TMSC > 5 mln.). Ovuliacija gali būti natūrali arba stimuliuota vaistais.

Efektyvumas: Sėkmės tikimybė vienam ciklui yra palyginti nedidelė, vidutiniškai siekia apie 10-15%. Dažniausiai atliekami 3-6 IUI ciklai, ir jei jie nesėkmingi, pereinama prie IVF.

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)

Tai sudėtingesnis, brangesnis, bet ir gerokai efektyvesnis pagalbinio apvaisinimo metodas.

Procedūra:

1. Kiaušidžių stimuliacija: Moteriai skiriami hormoniniai vaistai, kad kiaušidėse subręstų ne vienas (kaip natūraliame cikle), o keliolika folikulų su kiaušialąstėmis. Stimuliacijos eiga stebima ultragarsu ir hormonų tyrimais.
2. Kiaušialąsčių aspiracija (punkcija): Kai folikulai pasiekia reikiamą dydį, suleidžiamas galutinio kiaušialąsčių subrendimo vaistas, o po maždaug 36 valandų atliekama trumpa procedūra (dažniausiai taikant intraveninę nejautrą), kurios metu per makštį specialia adata išpunktuojami folikulai ir išsiurbiamas jų turinys su kiaušialąstėmis.
3. Apvaisinimas laboratorijoje: Surastos kiaušialąstės laboratorijoje sujungiamos su specialiai paruošta vyro ar donoro sperma. Gali būti taikomas klasikinis IVF (sperma tiesiog įlašinama prie kiaušialąsčių) arba ICSI metodas (vienas spermatozoidas specialia mikroadata įšvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę - ypač esant prastiems spermos rodikliams).
4. Embrionų auginimas: Apvaisintos kiaušialąstės (zigotos, vėliau - embrionai) kelias dienas (dažniausiai 3-5) auginamos specialiomis sąlygomis inkubatoriuje. Jų kokybė nuolat vertinama.
5. Embrionų perkėlimas: Vienas ar keli (priklausomai nuo moters amžiaus, embrionų kokybės ir teisinio reglamentavimo) geriausios kokybės embrionai plonu kateteriu perkeliami į moters gimdą. Procedūra neskausminga.
6. Laukimas ir testas: Po 10-14 dienų atliekamas kraujo ar šlapimo nėštumo testas.
7. Embrionų šaldymas: Likę geros kokybės embrionai gali būti užšaldomi (vitrifikuojami) ir saugomi ateities bandymams.

Indikacijos: Nepratekami ar pažeisti kiaušintakiai; sunki endometriozė; sunkus vyro nevaisingumas (mažas kiekis, blogas judrumas/morfologija, nėra spermatozoidų ejakuliate, bet jų randama sėklidėse); nesėkmingas gydymas kitais metodais (įskaitant IUI); neaiškios kilmės nevaisingumas; genetinė preimplantacinė diagnostika; būtinybė naudoti donoro ląsteles.

Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie „Clearblue“

Sąlygos: Galimybė stimuliuoti kiaušides (įvertinama pagal amžių, hormoninius tyrimus - FSH, LH, AMH, antralinių folikulų skaičių); sveika gimda, galinti išnešioti nėštumą; esantys spermatozoidai (partnerio ar donoro); moters amžius (nors griežtos ribos nėra, sėkmė labai mažėja virš 40-42 metų).

Efektyvumas: IVF sėkmės rodikliai yra labai individualūs ir priklauso nuo daugelio veiksnių, ypač nuo moters amžiaus. Vidutinė sėkmės tikimybė (gyvo naujagimio gimimas po vieno embriono perkėlimo) gali svyruoti nuo 30-40% jaunesnėms moterims iki kelių procentų ar nulio vyresnėms nei 42-43 metų moterims. Svarbu aptarti realistiškas sėkmės galimybes su gydytoju.

Lytinių ląstelių ir embrionų donorystė

Lietuvoje nuo 2017 m. galioja Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kuris reglamentuoja ir leidžia lytinių ląstelių (kiaušialąsčių ir spermos) donorystę bei embrionų donorystę ir šaldymą pagal nustatytas sąlygas. Tai suteikia papildomų galimybių poroms, negalinčioms panaudoti savo lytinių ląstelių.

Tyrimai prieš IVF

Prieš pradedant IVF ciklą, paprastai reikia atlikti nemažai tyrimų abiem partneriams: kraujo grupės ir Rh faktoriaus, hormonų (FSH, LH, E2, prolaktino, AMH, skydliaukės hormonų), tyrimų dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų (Chlamydia, Mycoplasma, Ureaplasma), ŽIV, sifilio, hepatitų B ir C, raudonukės antikūnų, gimdos kaklelio citologinio tyrimo (PAP) ir kt. Konkretų tyrimų sąrašą nurodo gydytojas.

Galimos komplikacijos

Dažniausia IVF komplikacija yra kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS). Dėl stimuliuojančių vaistų poveikio kiaušidės gali per daug padidėti, pilvo ertmėje pradėti kauptis skystis. Lengvos formos pasitaiko dažniau, sunkesnės - rečiau (keli procentai ciklų). Simptomai - pilvo pūtimas, skausmas, pykinimas, sunkesniais atvejais - dusulys, didelis pilvo apimties padidėjimas. Sunkus KHSS reikalauja gydymo ligoninėje. Šiuolaikiniai stimuliacijos protokolai ir atidus stebėjimas leidžia sumažinti šio sindromo riziką. Kita galima rizika - daugiavaisis nėštumas (jei perkeliama daugiau nei vienas embrionas), negimdinis nėštumas, persileidimas.

Ovuliacijos stimuliacijos protokolas

Ovuliacijos stimuliacija yra svarbi pagalbinio apvaisinimo dalis, ypač IVF procedūros metu. Stimuliacijos tikslas - subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąsčių nei natūralaus moters organizmo ciklo metu. Tam naudojami hormoniniai vaistai, kurie skatina folikulų augimą kiaušidėse. Gydytojas parenka individualų stimuliacijos protokolą, atsižvelgdamas į moters amžių, hormonų tyrimų rezultatus, anamnezę ir kitus veiksnius.

Pagrindiniai ovuliacijos stimuliacijos vaistai:

• Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH): Šis hormonas skatina folikulų augimą kiaušidėse. Preparatai, kurių sudėtyje yra FSH:
  • BRAVELLE: Sudėtyje turi urofolitropino (išgryninto FSH, išskirto iš moterų šlapimo). Gydomas nevaisingumas moterų, kurios negali pastoti dėl to, kad kiaušidės negamina kiaušinėlių (įskaitant sergančias policistinių kiaušidžių liga). BRAVELLE gydomos pacientės, kurioms klomifeno citratas buvo neveiksmingas. Taip pat moterų, kurioms reikia atlikti dirbtinį apvaisinimą (pvz., apvaisinimą in vitro ir embriono perkėlimą (angl. IVF/ET), gametos perkėlimą į kiaušintakį (angl. GIFT) arba spermos injekciją į citoplazmą (angl. ICSI). BRAVELLE padeda kiaušidėse vystytis daugeliui kiaušinėlių maišelių (folikulų), kuriuose bręsta kiaušinėlis (tai vadinama dauginių folikulų vystymusi).
  • MENOPUR: Galima vartoti kartu su BRAVELLE.
• Liuteinizuojantis hormonas (LH): Šis hormonas svarbus kiaušialąsčių subrendimui ir ovuliacijai.
• Žmogaus chorioninis gonadotropinas (ŽCG): Suleidžiamas, kai folikulai pasiekia reikiamą dydį, kad sukeltų ovuliaciją (kiaušinėlio išsiskyrimą iš folikulo).

Ovuliacijos stimuliacijos protokolų tipai:

• Ilgas protokolas: Šio protokolo metu, kiaušidžių slopininimas pradedamas ne tame pačiame cikle, kuriame planuojama punkcija, o cikle prieš tai. Dazniausiai 21 ciklo dieną pradedami leisti slopinantys vaistai, kurie visiskai "uzmigdo" kiausides. Stimuliacija pradedama naujame cikle. Ilgas protokolas suteikia daugiau proceso kontroles nei trumpas, nes kiausidziu veikla pilnai reguliuojama vaistais. Gydytojai patare ilga protokola, kad isvengtume sios bedos, nes ilgame protokole musu naturali sistema neturi daug reiksmes.
• Trumpas protokolas: Šio protokolo metu, ir slopinimas, ir stimuliacija vyksta tame paciame cikle. Per trumpą protokolą - nuo ~3 c.d. prasideda vaistų vartojimas.
• Protokolas su gonadotropinus atpalaiduojančio hormono (GAH) agonistais: BRAVEELLE reikia pradėti gydyti maždaug per 2 savaites nuo gydymo agonistais pradžios. Rekomenduojama pradinė BRAVELLE paros dozė yra 150 - 225 TV. Ja būtina gydyti mažiausiai 5 paras iš eilės. Tolesnę dozę reikia nustatyti atsižvelgiant į pacientės reakciją į vaistinį preparatą, t. y. klinikinio sekimo duomenis.
• Protokolas su gonadotropinus atpalaiduojančio hormono (GAH) antagonistais: Klinikinių BRAVELLE tyrimų, kurių metu aktyvumui mažinti vartota GAH antagonistų, duomenimis, BRAVEELLE reikia pradėti gydyti maždaug per 2 savaites nuo gydymo agonistais pradžios.

Svarbūs aspektai ovuliacijos stimuliacijos metu:

• Stebėjimas: Stimuliacijos eiga atidžiai stebima ultragarsu ir hormonų tyrimais, kad būtų galima įvertinti folikulų augimą ir koreguoti vaistų dozes.
• Individualus požiūris: Gydytojas parenka individualų stimuliacijos protokolą, atsižvelgdamas į moters amžių, hormonų tyrimų rezultatus, anamnezę ir kitus veiksnius.
• Galimas šalutinis poveikis: Svarbu žinoti apie galimą šalutinį poveikį, pvz., kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą (KHSS), ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei atsiranda simptomų.

Vaistai ovuliacijai stimuliuoti

• BRAVELLE: BRAVELLE tiekiamas milteliais, kuriuos prieš vartojimą reikia ištirpinti pakuotėje esančiame tirpiklyje. Paruoštas tirpalas leidžiamas po oda. BRAVELLE sudėtyje yra folikulus stimuliuojančio hormono (FSH). FSH yra natūralus hormonas, gaminamas vyrų ir moterų organizme. Jis padeda normaliai funkcionuoti lyties organams. BRAVELLE sudėtyje esantis FSH yra išskirtas iš moterų, kurioms prasidėjusi menopauzė, šlapimo. Šis hormonas labai išgrynintas ir vadinamas urofolitropinu. BRAVELLE gydomas nevaisingumas: moterų, kurios negali pastoti dėl to, kad kiaušidės negamina kiaušinėlių (įskaitant sergančias policistinių kiaušidžių liga). BRAVELLE gydomos pacientės, kurioms klomifeno citratas buvo neveiksmingas; moterų kurioms reikia atlikti dirbtinį apvaisinimą (pvz., apvaisinimą in vitro ir embriono perkėlimą (angl. IVF/ET), gametos perkėlimą į kiaušintakį (angl. GIFT) arba spermos injekciją į citoplazmą (angl. ICSI). BRAVELLE padeda kiaušidėse vystytis daugeliui kiaušinėlių maišelių (folikulų), kuriuose bręsta kiaušinėlis (tai vadinama dauginių folikulų vystymusi).
  • Dozavimas ir vartojimo metodas: BRAVELLE turi pradėti gydyti gydytojas, turintis moterų nevaisingumo gydymo patirties. BRAVELLE milteliai tirpinami pakuotėje esančiame tirpiklyje. Paruoštas tirpalas leidžiamas po oda. Miltelius reikia tirpinti prieš pat injekciją. Vengiant leisti didelį kiekį tirpalo, pakuotėje esančiame tirpiklyje galima tirpinti net 6 flakonų miltelius. Jei paruoštas tirpalas yra neskaidrus arba jame yra dalelių, jo leisti negalima. Paruoštas tirpalas turi būti skaidrus. Tos pačios moters ir atskirų moterų kiaušidžių reakcija į egzogeninius gonadotropinus labai kinta, todėl vienodą dozavimo schemą nustatyti neįmanoma. Dozę kiekvienai pacientei reikia nustatyti atskirai, atsižvelgiant į kiaušidžių reakciją, kurią reikia sekti ultragarsu, nors geriau kartu matuoti ir estradiolio kiekį. Galima gydyti vien BRAVELLE arba kartu su gonadotropinus atpalaiduojančio hormono (GAH) agonistais arba antagonistais kontroliuojamai kiaušidžių hiperstimuliacijai sukelti. Šios indikacijos atveju BRAVELLE vartojimo kartu su GAH antagonistais klinikinių tyrimų patirties nesukaupta. Dozavimo ir gydymo trukmės rekomendacijos gali skirtis priklausomai nuo faktinio gydymo protokolo. Klinikinė gydymo BRAVELLE patirtis kiekvienos indikacijų atveju yra paremta vienu gydymo ciklu. Nevaisingumas, atsiradęs dėl anovuliacijos (įskaitant PKL) Gydymo BRAVELLE tikslas yra subrandinti vieną Graafo folikulą, iš kurio kiaušinėlis išsiskiria pavartojus žmogaus chorioninio gonadotropino (ŽCG). BRAVELLE reikia pradėti gydyti per pirmas 7 mėnesinių ciklo paras. Rekomenduojama pradinė paros dozė yra 75 TV. Ja būtina gydyti ne trumpiau kaip 7 paras. Po to dozę reikia keisti, atsižvelgiant į pacientės reakciją į vaistinį preparatą, t. y. klinikinio sekimo, įskaitant kiaušidžių tyrimo ultragarsu ir estradiolio kiekio matavimo, duomenis. Dažniau negu kas 7 paros jos keisti negalima. Kiekvieną kartą dozę rekomenduojama didinti 37,5 TV. Daugiau negu 75 TV didinti negalima. Didesne negu 225 TV paros doze gydyti negalima. Jeigu po 4 gydymo savaičių organizmo reakcija yra nepakankama, gydymą reikia nutraukti. Pasireiškus optimaliai organizmo reakcijai, pirmą dieną po paskutinės BRAVELLE dozės injekcijos reikia suleisti vieną 5 000 - 10 000 TV dozę ŽCG. ŽCG injekcijos parą ir paros laikotarpiu po jos pacientei rekomenduojama turėti lytinį aktą, tačiau galima atlikti ir intrauterinį apvaisinimą. Suleidus ŽCG, moterį reikia atidžiai prižiūrėti ne trumpiau kaip 2 savaites. Pasireiškus per stipriai reakcijai į BRAVELLE, gydymą šiuo vaistiniu preparatu reikia nutraukti, ŽCG neleisti ir pacientei patarti iki kitų mėnesinių pradžios naudoti barjerinį kontracepcijos būdą arba neturėti lytinių santykių. Kontroliuojamos kiaušidžių hiperstimuliacijos sukėlimas, siekiant subrandinti kelis folikulus, būtinus dirbtiniam apvaisinimui atlikti Klinikinių BRAVELLE tyrimų, kurių metu aktyvumui mažinti vartota GAH agonistų, duomenimis, BRAVEELLE reikia pradėti gydyti maždaug per 2 savaites nuo gydymo agonistais pradžios. Rekomenduojama pradinė BRAVELLE paros dozė yra 150 - 225 TV. Ja būtina gydyti mažiausiai 5 paras iš eilės. Tolesnę dozę reikia nustatyti atsižvelgiant į pacientės reakciją į vaistinį preparatą, t. y. klinikinio sek.
  • Galimas šalutinis poveikis: Gydymo BRAVELLE metu galimas didelis kiaušidžių aktyvumas, ypač moterims, sergančioms policistinių kiaušidžių liga. Jo simptomai yra pilvo skausmas, pilvo padidėjimas, vėmimas, viduriavimas, kūno svorio didėjimas, kvėpavimo pasunkėjimas ir šlapinimosi suretėjimas. Didelio kiaušidžių aktyvumo komplikacija yra kraujo krešulių atsiradimas ir kiaušidžių užsisukimas. Jeigu tokių simptomų atsiranda net ir kelių parų laikotarpiu po paskutinės injekcijos, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Šis vaistas gali sukelti alerginę (padidėjusio jautrumo) reakciją. Jos simptomai gali būti išbėrimas, niežėjimas, gerklės sutinimas ir kvėpavimo pasunkėjimas. Jeigu kuris nors iš minėtų simptomų pasireiškia, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Labai dažnas (pasireiškia daugiau negu 10 iš 100 gydomų pacienčių) šalutinis poveikis: pilvo skausmas, galvos skausmas. Dažnas (pasireiškia 1-10 iš 100 gydomų pacienčių) šalutinis poveikis: Šlapimo takų infekcija, gerklės ir nosies uždegimas, karščio pylimas, pykinimas, vėmimas, nemalonus pojūtis pilve, pilvo padidėjimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, išbėrimas, raumenų spazmai, mažojo dubens skausmas, per didelė kiaušidžių stimuliacija (didelis aktyvumas), krūtų jautrumas, kraujavimas iš makšties, išskyros iš makšties, skausmas, injekcijos vietos skausmas ir reakcija: paraudimas, mėlynė (kraujosruva), sutinimas ir (arba) niežėjimas.

Kiaušialąsčių paėmimas (punkcija)

Taikant bendrąją nejautrą bei kontroliuojant ultragarsu per makštį specialia adata kiaušialąstės išsiurbiamos iš folikulų. Procedūra įprastai trunka iki 15 min. Po to kiaušialąstės dedamos į talpą su specialiu tirpalu, o talpa - į inkubatorių. Po kiaušinėlių paėmimo (punkcijos) pasireiškiantys nemalonūs simptomai: lengvas pilvo pūtimas, maudimas; dėl didesnio estrogenų kiekio atsiradęs krūtų jautrumas; nedidelis tepliojimas; vidurių užkietėjimas.

Apvaisinimas ir embrionų auginimas

Kiaušialąstės yra patalpinamos į mėgintuvėlius su specialiomis terpėmis ir į juos sulašinama sperma. Mėgintuvėlis laikomas inkubatoriuje, kontroliuojant drėgmę ir temperatūrą. Įvyksta toks apvaisinimas, koks vyksta ir moters kūne, tačiau procesas vyksta mėgintuvėlyje. Neretai atliekama kiek sudėtingesnė procedūra - intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI), kuomet spermatozoidas sušvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę. Šis metodas pasitarnauja, jeigu partnerio spermos kokybė yra prasta, apvaisinimui tinkamų spermatozoidų yra mažai ir kt. Sėkmės atveju apvaisintos kiaušialąstės ims dalintis ir paaugusios galės būti perkeltos į moters gimdą. Ateinančias kelias dienas embrionai auginami laboratorijoje, inkubatoriuje iki kol jie bus tinkami perkėlimui į moters gimdą. Atsižvelgus į konkrečią situaciją, į gimdą perkeliami geriausios kokybės 2-5 dienų embrionai.

Embriono perkėlimas į gimdą

Šaldytų embrionų perkėlimas - dažnesnė praktika, nes jie į gimdą gali būti perkeliami net ir po metų ar vėliau. Be to, moteris prieš tai dar turi vartoti hormoninius preparatus, paruošiančius gimdą embriono implantacijai. Įprastai 14-21 d. skiriama geriamųjų preparatų ir dar 6 d. leidžiamos injekcijos (nors terminai gali skirtis). Pats embriono perkėlimas - gana paprasta procedūra, atliekama be nuskausminimo ir primenanti PAP tyrimo ėmimą. Per makštį į gimdos kaklelį įvedamas plonas kateteris, o prie jo pritvirtintame švirkšte būna vienas ar keli embrionai. Embrionai per kateterį įšvirkščiami į gimdą.

Rekomendacijos po embriono perkėlimo

Po isodinimo grieztai jokio sekso. Net natur pastoje pirma antra men pasimyleje ligoninese atsiduria, buna praranda zirniukus. Nestukiu skyriuj jau ne viena atveji paskaiciau, kiek asaru ir skausmo merginu pasisakymuose, kad nesusilaike. Alkoholio grieztai ne. O rukymas. Ne viena straipsni skaiciau, kad mazina sansus pastot, be to ilgiausiai laikosi organizme, toks nuodas tam zirniukui, kuris bando isikurti Jusu pilvelyje. Ir istisai gulet negerai. Kraujukas necirkuliuoja, o zirniukui kibt tai butina. Is lovos lipt per sona, ne gulint ant nugaros, kad pilvas kuo maziau gautu itempimo. Pasedejus kelias val, pavaikscioti butina. Jokios vonios, tik dusas. Kava leido, tik su saiku. Visi vaistai grieztai pagal valandas. Jei stresuoji leido melisa pagert. Jokiu pirciu,baseinu.

Nėštumo patvirtinimas

Moteris pastoja, kai embrionas sėkmingai implantuojasi į gimdos gleivinę. Po embriono perkėlimo praėjus maždaug 9-14 d. atliekamas nėštumo testas.

Pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje

„Northway" vaisingumo centruose Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) yra teikiamos PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondo) kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos.

tags: #ovuliacijos #skatinamieji #vaistai #eiga