Odeta Bložienė - žinoma ir gerbiama asmenybė Lietuvoje, pasižyminti įvairiapuse veikla. Ji yra ne tik finansų ekspertė, bet ir žurnalistė, aktyviai dalyvaujanti įvairiuose projektuose, skirtuose jaunimo švietimui ir pilietiškumo ugdymui. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime Odetos Bložienės biografiją, karjerą, indėlį į visuomenę ir asmeninio gyvenimo aspektus.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Šeima
Odeta Bložienė gimė ir augo šeimoje, kurioje buvo vertinamas darbas ir atsakomybė. Jos tėvai nuo jaunystės užsiėmė daržovių auginimu, taip įskiepydami jai darbštumą ir supratimą apie pinigų vertę. Ankstyvasis patyrimas dirbant su tėvais šiltnamiuose ir daržuose padėjo jai suprasti, kad pinigai neuždirbami lengvai ir juos reikia užsidirbti prieš išleidžiant.
Odeta turi seserį Beatą Nicholson, žinomą kulinarę ir televizijos laidų vedėją. Seserys palaiko artimus santykius ir dažnai bendradarbiauja įvairiuose projektuose. Beata Nicholson LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gimę tą pačią dieną“ prisiminė vaikystę ir seserystę su Odeta.
Pašnekovė teigia, kad atsakingą požiūrį į darbą ir pinigus išugdė tėvai: „Kartu su tėvais ir sese Beata mes dirbdavome šiltnamiuose, daržuose. Tada supratau, kad pinigai iš niekur neateina ir juos pirma reikia užsidirbti, kad galėtum išleisti. Kai, būdama 18 metų, iš Kėdainių atvykau į Vilnių, iš karto įsidarbinau ir nuo to laiko taupau.“
Būdama 18 metų, Odeta išvyko iš Kėdainių į Vilnių ir iš karto pradėjo dirbti, taip tęsdama savo įsipareigojimą taupymui ir finansinei atsakomybei.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Karjera ir Veikla
Odeta Bložienė turi ilgametę patirtį bankininkystės srityje. Ji yra dirbusi „Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadove. Šiuo metu už šeimos verslo finansus atsakinga O. Bložienė dalį pinigų pasilieka ateičiai. „Kiekvieną mėnesį nuo vaikų gimimo atsidedu nedideles sumas pinigų, kad, sulaukus 18 metų, jiems būtų lengviau pradėti savarankišką gyvenimą.“
Ji dažnai pasisako finansų valdymo temomis, pataria gyventojams, kaip teisingai tvarkyti savo biudžetą ir taupyti pinigus. „Asmeninių finansų valdymas labai nesikeičia ir ekonomikos pakilimo, ir jos recesijos metu. Keičiasi tik strategija. Pastebėjome, kad prieš kelerius metus, prasidėjus pasaulinei ekonomikos ir finansų krizei, sumažėjo gyventojų pajamos, tačiau jie pakeitė savo įpročius ir pradėjo daugiau taupyti. Norėčiau pasakyti, kad taupymas - tik viena iš asmeninių finansų valdymo sričių", - kalbėjo O.Bložienė.
Odeta Bložienė aktyviai dalyvauja įvairiose švietėjiškose iniciatyvose, skaito paskaitas mokyklose ir kitose įstaigose. Apie tai ir kitas sėkmingo asmeninių finansų valdymo peripetijas užvakar po pamokų Dzūkijos pagrindinėje mokykloje kalbėjo žinoma ekspertė „Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Ji pabrėžia, kad svarbu mokyti jaunimą atsakingai elgtis su pinigais ir planuoti savo ateitį. Ji pastebėjo, kad pinigų taupymo efektyvumas nebūtinai priklauso nuo to, kiek asmuo uždirba. Daugeliui net dideles pajamas gaunančių asmenų sunku suderinti pajamas ir išlaidas taip, kad dar liktų pinigų kaupti. „Vienas buvęs šalies mokinių parlamento prezidentas man pasakojo, kad studijuodamas universitete galėjo išgyventi už 400 litų, o dabar, uždirbdamas dešimt kartų daugiau, vos suduria galą su galu.
Asmeninių Finansų Patarimai
Odeta Bložienė pabrėžia, kad žmonės labiausiai bijo netekti darbo ir neapmokėti sąskaitų, o šią problemą sprendžia dar kita problema - skolomis, kurias paskui vėluoja atiduoti, LRT televizijai teigia asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė. Pasak jos, skubant kažką įsigyti, pasiduodama greitam malonumui, o taupymui, kuris daug naudingesnis, reikia kantrybės.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
„Leisti pinigus yra labai lengva, o taupyti - priešingai. Be to, leidžiant ir taupant pinigus, žmogų aplanko labai skirtingos emocijos: leisdami pinigus jaučiame pasitenkinimą, kad kažką įsigijome, o taupant pasitenkinimas ateina tik po laiko. Taupyti ir sulaukti rezultato reikia mokytis“, - tikina finansų ekspertė. Keliolikos metų patirtį darbo banke turinti O. Bložienė teigia, kad taupyti pinigus svarbu ir tam, kad sugebėtume atsispirti dominuojančiai vartotojiškai visuomenei ir pasijaustume saugesni: „Žmonės labiausiai bijo netekti darbo, kad negalės apmokėti savo kasdienių įsipareigojimų, kad susidurs su skolomis. Taupymas ir nuolatinio rezervo turėjimas padeda žmonėms jaustis saugesniems.“
Anot pašnekovės, lietuviai daug drąsiau ir daugiau skolinasi, bet taip pat ir gerokai vėluoja tas skolas atiduoti. „Sunkiausiai išsimokėti sekasi jaunuoliams iki 24 metų. Jiems paskolos suteikiamos lengvai, o pinigai uždirbami ne taip paprastai“, - pabrėžia O. Bložienė.
Kita vertus, taupyti be tikslo - neprasminga, tačiau jaunuolių noras įsigyti nuosavą būstą turėtų būti gerai apgalvotas: „Apsvarstykite, ar jau tikrai atėjo laikas keliasdešimčiai tarnystės bankui metų. Aš nemanau, kad jaunas žmogus turėtų anksti įsigyti savo būstą - prisirišti prie vieno objekto, turėti rimtų finansinių įsipareigojimų ir mažiau pinigų skirti pasaulio pažinimui.“
Pasak finansininkės, lietuviai labai nori, kad jiems priklausytų kažkas apčiuopiamo - 97 proc. Lietuvos gyventojų siekia įsigyti nekilnojamojo turto, o 90 proc. jį turi.
Šeimos Biudžeto Valdymas
Dažnoje šeimoje bandymai sustyguoti namų ūkio finansus kartais virsta į nuolat besisukantį nesutarimų ir diskusijų ratą. Pasak O.Bložienės, priežasčių gali būti įvairių - nesutarimus gali lemti ir skirtingas indėlis į šeimos biudžetą, ir tai, kad vienai pusei, dažniausiai moterims, tenka daugiau atsakomybės už šeimos finansus. Ginčų šeimoje objektu gali būti ir finansinė „neištikimybė". Atsiradus bankų kortelėms, apie trečdalis vyrų nuo sutuoktinės ar partnerės pradėjo slėpti dalį savo gaunamų pajamų. Moterys nuo vyrų dažnai slepia išlaidas avalynei, kosmetikai ir drabužiams.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui
„Tinkamai valdyti šeimos biudžetą padeda nuolatinis bendravimas, bendras pajamų ir išlaidų planavimas, pasitikėjimas, saugumo jausmas. Svarbu nepamiršti, kad abu partneriai vienodai atsakingi už namų ūkio finansų valdymą. Į šį procesą vertėtų įtraukti ir vaikus.
MEPA Projekto Veikla
Odeta Bložienė aktyviai dalyvauja Mokyklos - Europos Parlamento ambasadorės (MEPA) projekte. Ši kasmetinė tarptautinė šventė simbolizuoja ne tik taiką, bet ir vienybę. Pradėjome Europos savaitę apsilankydami Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje, ir taip skleidėme žinią apie artėjančią Europos dieną. Progimnazijos mokiniai išklausė vyresniųjų MEPA ambasadorių paruoštą pristatymą, atsakinėjo į įvairius gimnazistų uždavinėtus klausimus, o dar labiau savo žinias pasitikrinti galėjo sužaisdami integruotą Kahoot viktoriną.
Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos MEPA komandos nariai, minėdami artėjančią Europos dieną, pratęsė visą savaitę vykstančių renginių virtinę apsilankymu Šilalės lopšelyje-darželyje „Žiogelis“. Projekto ambasadoriai vyriausiems darželio vaikams labai paprastai ir trumpai pristatė Europos Sąjungą - paaiškino, kas ji, kokie jos pagrindiniai tikslai ir veiklos jiems suprantama kalba. Darželio ugdytiniams itin patiko naudingai bei linksmai praleistas laikas.
Odeta Bložienė prisideda prie jaunimo pilietiškumo ugdymo, skatindama domėtis Europos Sąjungos veikla ir dalyvauti įvairiose iniciatyvose. Jaunieji MEPA ambasadoriai noriai prisidėjo prie šventės rengimo gimnazijoje. Vadovaujami technologijų mokytoja V. Gedeikienė gamino ir papuošė vėliavėlėmis kabinetus.
Dalyvavimas Euroscola Renginyje Strasbūre
Šių metų gruodžio 5 dieną Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos projekto Mokyklos - Europos Parlamento ambasadorės(MEPA) komanda dalyvavo Euroscola renginyje, Europos Parlamento būstinėje Strasbūre. Rytinė sesija buvo pradėta dirbtuvėmis su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros sklaidos specialiste Dimitra Liveri. Mokiniai aktyviai uždavė tiksliai suformuluotus klausimus, o Liveri atsakymai buvo aiškūs, suprantami bei detalūs. Šilalės Simono Gaudėšiaus MEPA komandos narys Jurgis Bergelis pasidomėjo, kaip ES yra pasirengusi potencialiomis kibernetinėms atakoms iš agresorių valstybių, tokių kaip Rusija ar Kinija. Antroje rytinės sesijos dalyje su mokiniais bendravo Europos Parlamento viceprezidentas Javi Lopez. Mūsų komandos narė Emilija Gedvilaitė viceprezidento paklausė apie galimus JAV tarifų didinimus importuojamoms prekėms bei kaip tai galėtų paveikti ES. Antroje sesijoje mokiniai turėjo galimybę susipažinti su Europarlamentarų darbu ir dalyvauti debatų simuliacijoje. Euroscola dalyviai galėjo balsuoti dėl siūlomų pataisų įstatymams dėl kibernetinio saugumo ir rezultatai buvo perduoti J. Lopez. Renginio pabaigoje mokiniai diskutavo apie savo patirtį su lyčių nelygybę. Savo mintis išsakė Šilalės MEPA atstovai Vykintas Mylimas ir Emilija Gedvilaitė. Renginio metu mokiniai ugdė lyderiškumo, kūrybiškumo, kompromiso ieškojimo, komandiškumo kompetencijas. SGG MEPA nariai įsigilino į kibernetinio saugumo svarbą ir iššūkius, pajuto motyvaciją dar labiau domėtis ES aktualiomis problemomis ir jų sprendimu, užmezgė vertingus ir daug žadančius ryšius su kitomis mokyklomis ambasadorėmis iš įvairiausių Europos valstybių, tokių kaip Kipras, Italija, Nyderlandai.
Sugrįžę iš kelionės MEPA jauniejį ambasadoriai pasidalino savo įspūdžais su kitais Europos klubo nariais. Susitikimo metu dalintasi “Euroscolos” renginio atsiliepimais, įsimintiniausiomis akimirkomis ir patirtomis emocijomis.
Kita MEPA veikla
Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos MEPA komanda aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, skirtose ugdyti mokinių pilietiškumą ir domėjimąsi Europos Sąjungos veikla:
- Demokratijos, Socialinio Teisingumo ir Kovos su Korupcija Pristatymai: MEPA komanda paruošė skaidres apie demokratiją, Europos socialinį teisingumą ir korupciją, siekdama supažindinti gimnazijos bendruomenę su Europos Parlamento veikla šiose srityse.
- Viktorina „Kahoot“ apie Korupciją: Gimnazistai dalyvavo protmūšyje „Kahoot“, skirtame patikrinti žinias apie korupciją.
- Viktorina apie Dezinformaciją: Komanda prisijungė prie ,,Debunk.org” organizuojamos viktorinos, kurioje pažvelgė į šiuolaikinę dezinformacijos ir neapykantos ekosistemą.
- Pristatymas apie Sacharovo Premiją: Komanda paruošė pristatymą apie Sacharovo premiją, supažindindama gimnazijos bendruomenę su premijos istorija ir reikšme.
- Europos Judumo Savaitė: Dalyvavimas tarptautinėje iniciatyvoje, didinančioje piliečių sąmoningumą besirenkant aplinkai naudingesnes judėjimo priemones.
- Europos Kalbų Diena: Gimnazijoje buvo galima pasigrožėti Europos žemėlapiu bei įvairių šalių vėliavomis išpuoštu stendu. Mepa komandos nariai vedė viktoriną skirtingų klasių mokiniams.
- Tarptautinė Taikos Diena: Komanda parengė pristatymą apie taikos dienos atsiradimą, jos simbolius bei prasmę.
- Europos Klubo Susitikimas: Susitikimo metu buvo aptarti praėjusių metų pasiekimai bei rezultatai, taip pat iškelti šių metų veiklos tikslai.
- Apklausa apie MEPA Veiklą: Atlikta apklausa-tyrimas siekiant įsivertinti savo veiklą ir jos rezultatus šiais mokslo metais.
- Europos Diena: Komandai priklausantys nariai dalijo skirtukus praeiviams ir asmenims, dirbantiems įvairiose įstaigose.
Asmeninis Gyvenimas ir Įvaizdis
Odeta Bložienė visuomet stengiasi atrodyti stilingai ir originaliai. Ji nebijo eksperimentuoti su savo įvaizdžiu, kartais nustebindama aplinkinius netikėtais pokyčiais. Štai, šviesiaplaukė Odeta iš kirpyklos šįsyk išėjo beveik neatpažįstama - švelnios rožinės spalvos plaukais. DELFI pakalbinta moteris tikino, jog net jos kirpėjas pergyveno dėl šių pokyčių. „Sakiau: tepk!“, - juokėsi moteris. Tiesa, ši spalva - laikina, mat plaukai rožinę spalvą įgavo panaudojus dažantį šampūną, kuris palaipsniui nusiplauna. Tad savaitėlė ar kita - ir Odeta vėl bus šviesiaplaukė. Bložienė buvo pasirodžiusi ir mėlynais plaukais. Tiesa, tai tebuvo su specialia programėle sukurtas efektas.
Pomėgis Motociklams
Be finansų ir švietimo, Odeta Bložienė turi ir kitų pomėgių. Ji vairuoja ne tik automobilį, bet ir motociklą. Esant geriems orams, ji visuomet pirmenybę skiria miesto motociklui „Suzuki Gladius“. Su draugais ji jau keliavo Molėtų keliais ir keliukais.
Susidomėjimas motociklais prasidėjo dar vaikystėje, kai klasės draugas turėjo motociklą „Jawa“. Vėliau, kai motociklą įsigijo jos vyras, ji taip pat panoro išmokti važinėti. Galiausiai ji susipažino su merginomis, kurios vairuoja motociklus, atsirado naujų pažinčių ir veiklos. Su savo vyru ir drauge ji keliavo per Švediją ir Daniją.
Ji pasakoja, kad jai patinka kitaip pamatyti miestą. Kai sėdi automobilyje, tavo matymo laukas yra vienoks, o kai važiuoji motociklu - visai kitoks, matai kitas detales. Tai yra savotiškas smegenų perkrovimas, važiavimas motociklu yra didžiulis poilsis.
Odeta Bložienės Indėlis į Visuomenę
Odeta Bložienė yra pavyzdys, kaip galima sėkmingai derinti karjerą, šeimą ir visuomeninę veiklą. Apie tai ir kitas sėkmingo asmeninių finansų valdymo peripetijas Dzūkijos pagrindinėje mokykloje kalbėjo žinoma ekspertė „Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. „Asmeninių finansų valdymas labai nesikeičia ir ekonomikos pakilimo, ir jos recesijos metu. Keičiasi tik strategija. Pastebėjome, kad prieš kelerius metus, prasidėjus pasaulinei ekonomikos ir finansų krizei, sumažėjo gyventojų pajamos, tačiau jie pakeitė savo įpročius ir pradėjo daugiau taupyti. Norėčiau pasakyti, kad taupymas - tik viena iš asmeninių finansų valdymo sričių", - kalbėjo O.Bložienė. Kitos sritys - draudimas, investavimas ir skolinimasis. Kaip sakė instituto vadovė, pajutusi šiltesnius ekonomikos atsigavimo vėjus, dalis gyventojų lengviau atsipūtė - jokių taupymo, kaupimo ir investicinių priemonių šiuo metu neturi apie 37 proc. šalies gyventojų. Taigi, daugiau negu trečdalis tautiečių gyvena šia diena. Recesija jų dar neišmokė taupyti. Paklausta, kiek litų vertėtų turėti juodai dienai netekus darbo ar atsitikus nelaimei, O.Bložienė tikino: „Vienas gali susirasti darbą ar kitus pajamų šaltinius greitai, kitam ir metų neužteks, tačiau tyrimais nustatyta, jog reikėtų turėti tiek pinigų, kad neblogindamas savo gyvenimo kokybės galėtum pragyventi 3-6 mėnesius. Kalbant apie taupymą, vertėtų prisiminti, kad laisvų pinigų atrandame tuomet, kai peržiūrime savo pajamas ir išlaidas, keičiame brangiai kainuojančius įpročius ar atsisakome nebūtinų poreikių. Paprastas pavyzdys - atsisakykite vienos cigaretės per dieną ir per metus sutaupysite 150 litų.
Jos darbas finansų srityje, švietėjiška veikla ir dalyvavimas MEPA projekte rodo jos įsipareigojimą Lietuvos visuomenei ir norą prisidėti prie jos gerovės. Odeta Bložienė skatina jaunimą domėtis finansais, būti atsakingais piliečiais ir siekti savo tikslų.
Knygos - Gera Investicija
Finansų ekspertė Odeta Bložienė teigia, kad knygos yra tikrai labai gera investicija. Ji pasidalijo šiais patarimais įkvėpta ką tik pasirodžiusios T. Dirgėlos knygos „Lukas Šiaudelis laimi milijoną“.
O. Bložienė pataria vaikams ir suaugusiems pirmiausia pagalvoti, ką daryti su dideliais pinigais. Reikėtų savo norus padėti į šoną ir pagalvoti bent 24 valandas. Dideliems pinigams reikia didelių tikslų ir labai gerai apmąstyti ir apgalvoti. Tad skirkite tam laiko, kad paskui nesigailėtumėt.
Knygos - gera dovana ir iš senelių, ir iš draugų, ir kitam labai smagu padovanoti gerą knygą. Geros knygos mus ne tik praturtina žiniomis, bet ir sukelia juoką, kaip Domo ir Tomo istorijos. Geros knygos turtina žodyną ir mąstymą.
Vaikų Uždarbis ir Tikslai
Odeta Bložienė teigia, kad kiekvieną dieną turime galimybių užsidirbti, ypač vaikai. Daugelis tėvų džiaugiasi, kai vaikai įsitraukia į buities darbus, ir už tai duoda kišenpinigių. Galima užsidirbti aštuoniasdešimtųjų stiliumi ir nupjauti žolę. Tikrai neverta laukti Kalėdų, galima užsidirbti savo tikslams dabar. Tiesa, išleisti uždirbtus pinigus paprasta, kur kas sunkiau juos suturėti ir sugalvoti tikslą, kam juos išleisti.
Laimė ir Pinigai
Įvairūs pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad pasiekus tam tikrą turto ribą, laimingesni netampame. Labai svarbu, kad galėčiau nusipirkti maisto, kad turėčiau už ką apsirengti ir patenkinti kitus būtiniausius poreikius, bet labai dideli pinigai laimės tikrai neatneša. Svarbiausia mokėti džiaugtis šia diena, esama situacija ir mokėti kasdienybėje surasti laimę. Juk ir be pinigų galima sugalvoti daug smagių dalykų. Daiktai laimės nesuteikia, jie gali būti priemonė, kad pasijustume laimingesni. Net ir pinigai yra priemonė tikslams pasiekti. Todėl visiems vaikams linkėčiau pagalvoti apie pigesnius tikslus ir visada prisiminti, kad pinigai nėra vienintelis dalykas, kuris mums sukuria laimę.