Nėštumas - ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime, lydimas daugybės pokyčių ir naujų patirčių. Besirūpinant būsimo kūdikio sveikata, nėščiosioms atliekama įvairių tyrimų. Vienas iš jų - B grupės streptokoko (BGS) tyrimas, skirtas nustatyti, ar moteris nėra šios bakterijos nešiotoja. Nors BGS dažnai aptinkamas sveikų žmonių organizme, nėštumo metu jis gali kelti riziką tiek motinai, tiek naujagimiui. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime BGS nėštumo metu, jo keliamas rizikas, tyrimo svarbą ir galimus prevencijos būdus.
Kas yra B grupės streptokokas?
B grupės streptokokas (BGS), dar vadinamas Streptococcus agalactiae, yra bakterija, kuri natūraliai gyvena žmogaus organizme, dažniausiai storojoje žarnoje. Tai yra žmogaus storosios žarnos natūralios mikrofloros dalis, galinti lengvai patekti į makštį ar šlapimo takus. BGS paplitęs reiškinys - įvairių tyrimų duomenimis, BGS bakterijų aptinkama maždaug 20-30 proc. nėščiųjų makštyje.
Dažniausiai BGS nesukelia jokių simptomų ir žmogus net nežino, kad yra jo nešiotojas. Tačiau nėštumo metu ši bakterija gali tapti pavojinga, nes gali būti perduota kūdikiui gimdymo metu.
BGS keliami pavojai nėštumo metu
Nors daugeliui suaugusiųjų, neturinčių imuninių sutrikimų, BGS dažniausiai nesukelia jokių ligų, nėštumo metu situacija skiriasi. Nėščiosioms šie streptokokai gali sukelti:
- Šlapimo takų infekciją: BGS gali sukelti besimptomę bakteriuriją (bakterijas šlapime) arba simptominę šlapimo takų infekciją.
- Priešlaikinį gimdymą: BGS gali padidinti priešlaikinio gimdymo riziką.
- Persileidimą: Kai kuriais atvejais BGS infekcija gali sukelti persileidimą.
- Pogimdymines infekcijas: Moterims po gimdymo BGS gali sukelti infekcijas.
Tačiau didžiausią pavojų BGS kelia naujagimiams. Gimdymo metu bakterijos gali būti perduotos kūdikiui, sukeldamos rimtas infekcijas.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
BGS infekcijos naujagimiams
Bakterijomis užkrečiamas maždaug vienas iš dviejų naujagimių, kurių motinos yra BGS nešiotojos. Apie 50 % naujagimių, kurių motinos turėjo BGS, po gimimo būna kolonizuoti, 1-2 % iš jų suserga ankstyvąja BGS sukelta infekcija. Ankstyvoji BGS infekcija pasireiškia per pirmąsias 72 valandas po gimimo. Apskritai tikimybė, kad išnešiotam naujagimiui išsivystys BGS sukelta infekcija, yra maždaug 0,14 proc. (1 atvejis iš 700 gimdymų). Nors infekcija kyla santykinai nedidelei daliai naujagimių, tačiau komplikacijos - labai grėsmingos.
BGS infekcija naujagimiams gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Sepsis (kraujo užkrėtimas): Tai sunki infekcija, kuri gali greitai plisti po visą organizmą ir sukelti gyvybei pavojingą būklę.
- Pneumonija (plaučių uždegimas): BGS gali sukelti plaučių uždegimą, kuris apsunkina kvėpavimą ir gali būti pavojingas naujagimiui.
- Meningitas (smegenų dangalų uždegimas): Tai labai sunki infekcija, galinti sukelti ilgalaikius neurologinius pažeidimus arba net mirtį.
BGS tyrimas nėštumo metu
Siekiant sumažinti BGS infekcijos riziką naujagimiams, visoms nėščiosioms rekomenduojama atlikti BGS tyrimą. Valstybinių ligonių kasų kompensuojamą (nemokamą) B grupės streptokoko tyrimą visoms besilaukiančioms moterims siūloma atlikti 35-37 nėštumo savaitę. Pasaulinėje praktikoje taikoma nėščiųjų patikra dėl kolonizacijos BGS - 35-37 nėšt. savaitę atliekamas β hemolizinio streptokoko pasėlis iš makšties.
Tyrimo metu iš makšties ir išangės imamas tepinėlis. Iš jo bandoma auginti bakterijų koloniją. Tam sukuriama palanki terpė. Bakterijos paprastai išauga per kelias dienas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad tyrimas nėra labai patikimas. Teigiamas 35-37 savaitę atlikto B grupės streptokoko tyrimo rezultatas nereiškia, kad gimdymo metu makštyje ši bakterija vis dar yra. Taip pat, kaip ir neigiamas tyrimo rezultatas negali užtikrinti, kad iki gimdymo šios bakterijos gimdymo takuose neatsiras.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Ką daryti, jei BGS tyrimas teigiamas?
Jeigu gavote atsakymą, kad mėginyje rasta bakterija, į paniką pulti tikrai nereikėtų. Tiesiog tokiu atveju prevencijai gimdymo metu į veną per kateterį bus leidžiami antibiotikai. Dėl to nėščiosioms, kurioms aptiktas BGS, rekomenduojama į gimdymo namus vykti skubiau, kad būtų spėta sulašinti kuo daugiau antibiotikų.
Visoms nėščiosioms, kurių 35-37 sav. BGS tyrimas yra teigiamas arba bet kuriuo nėštumo metu BGS išaugo šlapimo pasėlyje, arba anksčiau gimę vaikai turėjo ankstyvą BGS infekciją - gimdymo metu rekomenduojama į veną leisti antibiotikus. Antibiotikai 80-90 proc. sumažina ankstyvosios BGS infekcijos riziką naujagimiui.
Antibiotikų naudojimo rizika
Svarbu suvokti, kad antibiotikai veikia ne tik potencialų infekcijos sukėlėją, kurį norima sunaikinti, bet ir visus organizme esančius mikroorganizmus. Gerosios bakterijos, palaikančios natūralią organizmo terpę ir saugančios mus nuo ligų taip pat susiduria su naikinančiu antibiotikų poveikiu. Kadangi antibiotikai per placentą patenka į kūdikio kraujotaką - jie gali sutrikdyti naujagimio žarnyno mikroflorą ir atverti kelią grybeliniams susirgimams burnytėje, pilvelyje ar aplink išangę. Tokie žarnyno mikrofloros pokyčiai gali pasireikšti pienlige, viduriavimu ar pilvuko skausmais.
Gimdymo metu nuolat prijungtos lašinės sukelia judėjimo per sąrėmius apribojimus ir gali sulėtinti bei apsunkinti gimdymo veiklą. Nejudant sunkiau ištverti sąrėmių skausmą, dažniau prašoma nuskausminimo.
Ką daryti po gimdymo?
Nepriklausomai nuo to, ar jums nėštumo metu buvo rastas BGS ir ar jums gimdymo metu buvo leidžiami antibiotikai, jūsų naujagimis gali užsikrėsti BGS ir gali susirgti BGS sukelta infekcine liga. Tačiau 98-99 kūdikiams iš 100 užsikrėtusiųjų BGS nebus nieko.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Siekiant sumažinti riziką naujagimiui, rekomenduojama:
- Atsisakyti nebūtinų naujagimio apžiūrų ir tyrimų.
- Žindyti. Per motinos pieną naujagimis gauna antikūnius (apsaugą) nuo mamos organizme esančių infekcijų sukėlėjų.
- Kiek įmanoma anksčiau (idealiu atveju nuo pirmų akimirkų po gimimo) ir kiek galima ilgiau išlaikyti naujagimį odos kontakte su mama.
Kada verta atlikti BGS tyrimą?
Medicinoje tyrimus verta atlikti tik tada, kai iš anksto žinoma, kaip nuo tyrimo rezultatų priklausys tolimesnė sveikatos priežiūros taktika. Jeigu į klausimus atsakėte NE - reiškia jūsų pasirinkimai, susiję su jūsų gimdymo ir jūsų naujagimio priežiūra bus tokie pat, nepriklausomai nuo šio tyrimo rezultato.
Kiti nėštumo metu rekomenduojami tyrimai
Nėštumo metu tikrai tenka susidurti su daug reikalingų ir rekomenduojamų tyrimų. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų, tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka.
Yra laboratoriniai tyrimai, kuriuos specialistai tik rekomenduoja, tačiau jie kelia didelę grėsmę nėščioms moterims. Bakterijų ir virusų nešiojimas labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, dažnai subklinikinis, nustatomos tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.
Be BGS tyrimo, nėštumo metu rekomenduojami ir kiti tyrimai, padedantys užtikrinti motinos ir kūdikio sveikatą:
- Toksoplazmozės tyrimas: Toksoplazmozė gali sukelti vaisiaus apsigimimus, persileidimą ar priešlaikinį gimdymą.
- Raudonukės tyrimas: Raudonukės virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus.
- Citomegalo viruso (CMV) tyrimas: CMV infekcija gali sukelti vaisiaus organų pažeidimus, širdies ydas.
- Hepatito B tyrimas: Hepatitas B gali sukelti kepenų uždegimą, cirozę, kuri vėliau gali išvirsti į kepenų vėžį.
- Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai: Padidėję kepenų fermentai gali rodyti kepenų pažeidimą.
- Gonorėjos ir chlamidiozės tyrimai: Šios lytiškai plintančios infekcijos gali sukelti pogimdymines infekcijas.
- Ureaplasma urealyticum ir Mycoplasma hominis PGR tyrimai: Šios bakterijos gali sukelti uretritus ir cervicitus.
- RPR ir TPHA tyrimai sifilio diagnostikai: Sifilis gali pažeisti vidaus organus ir sukelti paralyžių bei mirtį.
- Tyrimas dėl ŽIV: ŽIV pažeidžia kraujyje esančius limfocitus, kurie atsakingi už organizmo apsaugą nuo svetimkūnių.
- Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas: Jeigu moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+), todėl motina gali gaminti antikūnius prieš vaisiaus eritrocitus.
- Bendras kraujo tyrimas: Parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas, parodo mažakraujystę.
- Glikemijos tyrimas ir gliukozės tolerancijos mėginys: Svarbūs cukrinio diabeto diagnostikai.
- ENG (eritrocitų nusėdimo greitis): ENG pagreitėja sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis.
- Makšties tepinėlis: Matomos makšties gleivinės ląstelės, makšties lazdelės, leukocitai, bakterijos.
- PRISCA I arba II: Kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką.
- Skydliaukės funkcijos tyrimai: Skydliaukės funkcijos sutrikimas gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui.