Pandemijos laikotarpiu nuotolinis mokymas tapo neatsiejama vaikų ugdymo dalimi. Vaikai išmoko piešti, groti ar programuoti net neišeidami iš namų - nuotoliniai būreliai tapo svarbia alternatyva, ypač ten, kur įprastų būrelių pasirinkimas ribotas. Dabar, grįžus prie įprasto gyvenimo ritmo, daug tėvų svarsto: ar virtualūs būreliai (pvz., programavimo pamokos internetu, nuotolinės meno klasės) gali pilnai atstoti gyvus susitikimus? Šiame straipsnyje aptarsime nuotolinių užsiėmimų privalumus ir trūkumus, palyginsime skirtingas veiklas pagal jų tinkamumą nuotoliniam mokymuisi bei pasidalinsime patarimais, kaip regionuose gyvenantiems vaikams išnaudoti online pamokų galimybes. Taip pat pažvelgsime į tėvų ir vaikų patirtis: motyvaciją, dėmesio išlaikymą bei bendravimą su mokytojais nuotolinės pamokos metu.
Nuotolinių būrelių privalumai
Nuotoliniai būreliai turi nemažai pliusų, dėl kurių juos pamėgo tiek vaikai, tiek tėvai.
Lankstumas
Virtualūs užsiėmimai suteikia galimybę mokytis daug laisvesniu grafiku. Galima rasti pamokų vakarais, savaitgaliais ar net asinchroninių kursų, kuriuose vaikas mokosi savo tempu jam patogiu metu. Tai ypač patogu šeimoms, derinančioms kelias veiklas - nereikia taikytis prie griežto tvarkaraščio, online pamokos prieinamos tada, kada patogu vaikui ir tėvams. Kaip teigia ekspertai, online formatu „mokiniai gali pasiekti daugybę užsiėmimų, kurių jų vietos bendruomenėje gal net nėra. Tai leidžia jiems be ribų tyrinėti naujus pomėgius”.
Prieinamumas ir pasirinkimų įvairovė
Internetu pasiekiami būreliai atveria žymiai platesnes galimybes. Nuotoliniai būreliai suteikia prieigą prie daug platesnio užsiėmimų spektro nei yra vietinėse mokyklose ar studijose - vaikai gali rinktis tai, ko galbūt išvis nėra jų mieste. Kitaip tariant, vaikas iš mažo miestelio gali lankyti programavimo kursus ar net retą meno klasę, kuri vyksta kitame pasaulio krašte.
Geriausi mokytojai ir personalizacija
Virtualiai nebesame riboti vietinių pedagogų - vaikas gali mokytis pas geriausius savo srities mokytojus iš bet kurio miesto ar net užsienio. Pavyzdžiui, talentingas pianistas ar programuotojas iš užsienio gali vesti pamokas Lietuvos vaikams nuotoliniu būdu. Daugelis online platformų leidžia rinktis mokytoją pagal specializaciją ar mokymo stilių, o grupės būna mažesnės. Tipinėje nuotolinėje klasėje dažnai mokosi vos 5-6 vaikai, todėl kiekvienam skiriama daugiau dėmesio. Vaikas drąsiau klausia, dažniau parodo savo darbus ir sulaukia asmeniškesnio grįžtamojo ryšio. Jei pageidauja, tėvai netgi gali būti šalia ir matyti pamokos eigą - namuose tai padaryti lengviau nei uždarame kabinete.
Taip pat skaitykite: Vaikų sveikatos ugdymo vadovas
Patogumas ir komfortas
Mokantis namuose vaikui suteikiama jauki aplinka. Nuotolinės pamokos leidžia mokytis patogiai įsitaisius - jei vaikas prastai jaučiasi, jis vis tiek gali sudalyvauti pamokoje neišeidamas iš lovos, tad neprarandamas tęstinumas. Tai didelis privalumas - nereikia praleisti užsiėmimo dėl slogos ar blogos nuotaikos. Be to, namų aplinka kai kuriems vaikams padeda jaustis saugiau: nedrąsiems vaikams mokymasis be būrio nepažįstamų vaikų aplink gali sumažinti stresą ir leisti labiau susikoncentruoti.
Mažesnės išlaidos
Dažnai online pamokos kainuoja pigiau. Organizatoriams nereikia nuomoti patalpų, mokėti už komunalines paslaugas ar kompensuoti mokytojo kelionės laiko. Tėvams taip pat atkrenta kelionės išlaidos. Užsiėmimų virtualioje erdvėje lankstumas leidžia tėvams integruoti būrelius į šeimos dienotvarkę be streso - nereikia rūpintis pavėžėjimu ar tiksliu atvykimu laiku. Be to, nuotoliniai mokymai atveria galimybę semtis žinių iš geriausių specialistų, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Vaikui patogu mokytis pažįstamoje namų aplinkoje, kur jis jaučiasi saugiai, o tėvai gali stebėti pamoką ir prireikus pagelbėti.
Taip pat, vienas iš privalumų, kad mokiniai darosi savarankiškesni, tobulėja kompiuterinis raštingumas.
Nuotolinių būrelių trūkumai
Žinoma, virtualūs būreliai turi ir savų iššūkių.
Menkesnė socializacija
Vienas didžiausių nuotolinio formato minusų - tiesioginio bendravimo stoka. Vaikams, kurie mokosi namuose, trūksta gyvo kontakto su bendraamžiais. Nuotoliniai būreliai paprastai nesuteikia tokios galimybės susirasti naujų draugų, kaip tradiciniai būreliai klasėje ar studijoje. Bendraujant per ekraną sunkiau užmegzti tvirtą ryšį - nėra pertraukų kartu, fizinių žaidimų ar draugiško pasikalbėjimo po pamokos. Mažesnis socialinis sąlytis gali pristabdyti bendravimo įgūdžių lavinimą, o nuolat mokantis vien tik namie daliai vaikų ima stigti pasitikėjimo savimi viešose situacijose. Psichologai pastebi, kad vaikas, pripratusis mokytis vienumoje, vėliau gali labiau jaudintis turėdamas pasirodyti prieš kitus - pavyzdžiui, scenoje ar klasės draugų akivaizdoje.
Taip pat skaitykite: Harmoningo vaiko ugdymas
Fizinio dalyvavimo stygius
Tam tikros veiklos reikalauja tiesioginio buvimo, kurio nuotoliniu būdu suteikti neįmanoma. Pavyzdžiui, šokių ar sporto būreliuose treneris ekrane negali fiziškai pakoreguoti vaiko laikysenos ar judesio. Nuotolinėse pamokose mokytojas gali nepastebėti, jei vaikas atlieka pratimą netaisyklingai, todėl yra rizika, kad formuosis blogi įpročiai ar net kils traumų. Ypač pradedantiesiems svarbus „rankos pridėjimas“ - muzikos mokytojas per ekraną sunkiau pataisys neteisingą pirštų padėtį ant pianino klavišų, o dailės mokytoja negalės tiesiogiai parodyti teptuko judesio ant popieriaus. Taip pat stokojama praktinių potyrių: chemijos būrelio online pamokoje vaikai gal ir stebės eksperimentą, bet patys jo neatliks fiziškai.
Didesni dėmesio išblaškymo pavojai
Mokantis namuose, aplinka pilna pagundų - žaislai, broliai ir seserys, augintiniai ar televizorius gretimame kambaryje. Nuotolinėje pamokoje mokytojui sunkiau palaikyti drausmę, nes vaikai yra savo erdvėje. Tyrimai rodo, kad struktūros ir priežiūros stoka virtualiame mokyme lemia lengvesnį vaikų blaškymąs. Vaikas gali greitai nuklysti į šalį: susivilioti atsidaryti kitą langą kompiuteryje, imti vartinėti telefono programėles ar šiaip nusišalinti, kol kamera išjungta. Mažesniems vaikams išlaikyti dėmesį per ekraną ypač sunku - jiems reikia daugiau suaugusiojo pagalbos, kad susikauptų. Tuo tarpu mokytojas per nuotolį ne visada pastebi, kad mokinys svajoja ar nieko neužsirašo.
Iššūkiai mokytojams
Virtualioje aplinkoje pedagogams tenka taikytis prie kitokios dinamikos. Jiems sudėtingiau „prieiti“ prie kiekvieno vaiko, pastebėti nuotaikas ar neverbalinius signalus. Mokytojai praranda dalį galimybių individualizuoti dėmesį - pripažįstama, kad esant tik per atstumą sunkiau skirti pakankamai asmeninio dėmesio tiems vaikams, kuriems jo labiausiai reikia. Pavyzdžiui, per Zoom platformą mokytojas gali nepastebėti, kad tylus vaikas nieko nesuprato, nes jis tiesiog neišdrįso pasisakyti. Taip pat sudėtingiau suvaldyti grupės dinamiką: kai kurie mokiniai linkę atsitraukti į šešėlį virtualioje klasėje.
Techninės kliūtys
Nors technologijos suteikia galimybę mokytis per nuotolį, jos ne visuomet veikia idealiai. Silpnas interneto ryšys, trukdžiai su garso ar vaizdo įranga gali sutrikdyti pamoką. Staiga „užlūžęs“ kompiuteris ar sugedusi programinė įranga gali visiškai sustabdyti mokymosi procesą ir sukelti didelių nesklandumų. Vaikams tenka išmokti kantrybės - palaukti, kol vėl prisijungs mokytojas ar bus išspręstos techninės bėdos. Nors šių problemų galima išvengti pasirūpinus gera įranga ir ryšiu, visgi tai yra aspektas, kurio gyvuose būreliuose nebūna.
Kiti trūkumai
Taip pat, mokiniams sunku sukaupti ir išlaikyti dėmesį į ekraną. Tėveliai padeda atlikti užduotis pradinių klasių mokiniams, todėl nebegali suprasti ar vaikas moka dėstomą medžiagą ar ne. "Gyvo jausmo" trūkumas. Daug kas išmokstama atmestinai, nepilnai, paliekama spragų dėl skubėjimo, pilno neišaiškinimo, sunku kai kurias temas mokytis pačiam. Be to, gadina akis, būna didžiulis nuovargis.
Taip pat skaitykite: Auklių mokymas Lietuvoje
Socializacijos skatinimas nuotoliniu būdu
Reikia paminėti, kad daugelis trūkumų yra sprendžiami arba bent jau švelninami. Pavyzdžiui, siekiant skatinti socializaciją online, organizatoriai kuria virtualius klubus, kuriuose vaikai gali neformaliai pabendrauti. Apklausos rodo, kad paaugliai net ir nuotoliniu mokymosi laikotarpiu labai vertino galimybę turėti online būrelius - jiems trūko draugų ir jie norėjo daugiau progų socializuotis virtualiose klasių veiklose. Todėl daugelis mokyklų per pandemiją net integravo nuotolinius klubus į pamokų tvarkaraštį. Vienoje JAV mokykloje antradienio ir ketvirtadienio rytais buvo skirtas laikas nuotoliniams būreliams: mokiniai rinkosi jiems patinkančias veiklas (kepimo, cirko, fitneso klubą ir kt.), kurias vedė mokytojai. Rezultatas pranoko lūkesčius - kai kuriems vaikams tų būrelių laikas tapo geriausia savaitės dalimi, ir jie jautėsi pagaliau turį erdvę laisvai ir saugiai bendrauti.
Motyvacija ir dėmesio išlaikymas
Motyvacija - raktas į sėkmingą mokymąsi, nesvarbu, nuotoliniu ar gyvu būdu. Vis dėlto motyvuoti vaiką mokytis per atstumą gali būti kiek sudėtingiau. Kodėl? Nuotolinėje aplinkoje vaikas gali jaustis mažiau „įpareigotas“ - juk šalia nėra kitų vaikų, su kuriais varžytųsi ar lygintųsi pažanga. Mažiesiems dažnai trūksta išorinio paskatinimo, kurį natūraliai suteikia grupė (pvz., potraukio pasirodyti prieš draugus). Tėvų vaidmuo čia itin svarbus: reikia pasidomėti, kas vaiką „veža“, ir parinkti būrelį pagal jo pomėgius. Kaip pataria specialistai, nereikia rinktis online veiklos vien iš pareigos - geriau tegul tai būna būrelis, kurį vaikas lanko su užsidegimu, kitaip jam pritrūks motyvacijos. Taip pat verta kartu su vaiku aptarti jo tikslus, stebėti pasiekimus. Šeimoje galima sukurti tradiciją - pavyzdžiui, kiekvienos nuotolinės pamokos pabaigoje vaikas parodo, ko išmoko (nupieštą piešinį, išmoktą frazę ar programėlę), o tėvai jį pagiria ir kartu pasidžiaugia.
Dėmesio išlaikymas nuotolinėse veiklose - kitas iššūkis. Maži vaikai natūraliai nori bendrauti gyvai, jiems sunkiau suprasti, kodėl reikia žiūrėti į ekraną ir laukti savo eilės kalbėti. Todėl jaunesniems (ikimokyklinukams, pradinukams) nuotoliniai būreliai turėtų būti trumpesni, labai interaktyvūs, su gausybe vaizdinių medžiagų, žaidimų elementų. Tėvams patartina padėti sukurti mokymosi aplinką namuose: atskiras stalas, jokių žaislų aplinkui, išjungta televizija. Taip vaikas geriau susikaups. Vyresniems vaikams dėmesio problema - per didelis ekranų naudojimas. Kai visa diena praleidžiama prie kompiuterio (pamokos mokykloje, tada būreliai, tada laisvalaikis), ne kiekvienas paauglys pajėgs likti įsitraukęs. Galbūt verta derinti: po mokyklos pamokų leisti pailsėti lauke ir tik tuomet jungtis į online būrelį. Taip pat būtina stebėti, ar vaikas nepradeda „dinginėti“ iš pamokų virtualiai - jei matote, kad neatlieka užduočių, nesidžiaugia veikla, pasikalbėkite apie priežastis.
Bendravimas su mokytoju ir tėvų vaidmuo
Bendravimas su mokytoju nuotoliniu formatu turi savų ypatumų. Viena vertus, kai kurie vaikai jaučiasi drąsiau klausdami per pokalbį raštu ar kalbėdami per mikrofoną nei gyvai akis į akį. Kitiems - atvirkščiai, ekranas sukuria barjerą ir jie drovisi, nes nemato mokytojo reakcijos pilnai. Tėvai gali padėti čia palaikydami gerą ryšį su mokytoju: nuotolinio būrelio vadovą lengviau pasiekti el. paštu, platformos žinute ar trumpu virtualiu susitikimu po pamokos. Jei pastebite, kad vaikui nesiseka ar trūksta motyvacijos, pasikalbėkite su mokytoju - gal jis duos papildomų patarimų, paskatins vaiką per pamoką. Nuotoliniai būreliai suteikia netgi daugiau skaidrumo tėvams: galima kartais paklausyti pamokos eigos, stebėti, kaip mokytojas bendrauja. Tai padeda jaustis ramiems dėl ugdymo kokybės.
Visgi, jokios technologijos neatstos tikro nuoširdaus tarpusavio ryšio. Geriausi mokytojai stengiasi kurti jaukią atmosferą ir per nuotolį - skiria laiko neformaliam pasikalbėjimui, pasidomėjimui vaiko savijauta, naudoja žaidybinius elementus, kad vaikai jaustųsi komandos dalimi net per ekraną.
Tėvų patirtis nuotoliniuose būreliuose taip pat savita. Iš vienos pusės, tėvams palengvėja logistika - nebereikia būti vairuotoju, laukti prie užsiėmimų durų po darbo. Kaip minėjome, tai didžiulis laiko taupymas. Iš kitos pusės, ypač su mažesniais vaikais, tėvams tenka tapti „mokymosi pagalbininkais“: padėti prisijungti prie Zoom, paruošti priemones, kartais ir prižiūrėti, kad vaikas atliktų užduotis. Tad svarbu realistiškai įvertinti, kiek turite laiko ir kantrybės įsitraukti. Vyresniems vaikams (paaugliams) nuotoliniai kursai suteikia didesnę autonomiją - tėvams belieka pasidomėti rezultatais. Dar vienas aspektas - ekranų balansas. Tėvai dažnai nerimauja dėl per ilgo vaikų sėdėjimo prie kompiuterio. Čia gelbsti aiškios taisyklės: pvz., po nuotolinės pamokos būrelio padaryti pertrauką be ekrano, paskatinti fiziškai pajudėti.
Nuotoliniai būreliai regionuose: galimybės ir patarimai
Gyvenantiems atokiau nuo didmiesčių ar užsienyje, kur nėra gausaus būrelių pasirinkimo, nuotoliniai būreliai - tikra dovana. Svarbiausia - pasinaudoti jų teikiamu prieinamumu protingai.
- Įvardinkite vaiko pomėgius ir talentus: Kaip minėta, leiskite vaikui rinktis pagal tai, kas jam iš tiesų įdomu. Jei jūsų miestelyje nėra robotikos būrelio, o vaikas dievina konstruktorius - suraskite jam nuotolinius robotikos kursus. Jei domisi japonų kalba ar piešimu skaitmeniniu būdu - internete tikrai rasite tokių pamokų.
- Įvertinkite amžių ir brandą: Mažesni vaikai greičiausiai neturės kantrybės valandos trukmės teorinei paskaitai. Paieškokite nuotolinių būrelių, pritaikytų jų amžiaus grupei - kad būtų trumpesni užsiėmimai, daug veiklos, judesio, dainelių ar pan. Vyresniems vaikams tiks ir rimtesni kursai.
- Balansuokite mokymąsi ir pramogą: Geriausia, kai nuotolinis būrelis ir lavina, ir teikia džiaugsmo. Pavyzdžiui, jei paauglys nemėgsta matematikos mokykloje, galbūt jam patiks linksmas programavimo žaidimų kūrimo kursas, kur matematiniai konceptai pritaikomi praktiškai.
- Ieškokite unikalių galimybių: Gyvenant regione, nuotolis suteikia šansą gauti tai, ko vietoje nėra. Tad rinkdamiesi, prioritetą teikite tiems būreliams, kurių offline variantų neturite netoliese. Gal jūsų mieste veikia puikus dailės būrelis? Tuomet dailės online gal ir nereikia - geriau vežkite vaiką į tą gyvą būrelį. Tačiau jei nėra, tarkime, dramos studijos anglų kalba - drąsiai rinkitės virtualų dramos klubą su užsieniečiais.
- Tikrinkite kokybę ir atsiliepimus: Pasirinkus online būrelį, verta pasidomėti, kas jį organizuoja. Paieškokite atsiliepimų, paklauskite kitų tėvų rekomendacijų. Gerai, jei platforma suteikia bandomąją pamoką - išbandykite prieš įsipareigodami. Taip pat įsitikinkite, kad techniniai dalykai aiškūs: kokią programą naudoti, ar reikės papildomų priemonių. Patikimi organizatoriai paprastai suteikia visą informaciją ir palaikymą. Juk nenorite, kad vaikas nusiviltų dėl netinkamai paruoštos programos ar nekompetentingo mokytojo.
- Aptarkite įspūdžius: Galiausiai, nepamirškite su vaiku aptarti jo paties įspūdžių. Nuotoliniai būreliai suteikia vaikams naują patirtį - vieniems ji labai patinka, kiti pasiilgsta gyvo šurmulio. Kalbėkitės apie tai, kas patinka virtualioje veikloje, o ko galbūt trūksta. Galite kartu sugalvoti būdų tą trūkumą kompensuoti (pvz., jei trūksta gyvo bendravimo - susitarti su kitais tėvais ir kartais suorganizuoti vaikų susitikimą gyvai). Svarbiausia, kad vaikas jaustųsi gerai ir augtų: tiek įgūdžiais, tiek pasitikėjimu savimi.
Išvados
Į šį klausimą vieno atsakymo nėra. Virtualūs būreliai turi akivaizdžių privalumų - jie prieinamesni, lankstesni, taupo laiką, leidžia mokytis pas geriausius mokytojus. Praktika rodo, kad online būdai gali sėkmingai ugdyti vaikus, ypač jei šie jau motyvuoti ir turi gerą palaikymą namuose. Tačiau gyvo kontaktavimo vertė išlieka didžiulė: emocinis ryšys, socialiniai įgūdžiai, praktinė patirtis - tai dalykai, kurių pilnai per atstumą atstoti neįmanoma. Todėl svarbu rasti balansą tarp nuotolinio ir tradicinio mokymo, atsižvelgiant į vaiko individualius poreikius ir galimybes.
Nuotolinis mokymas pandemijos metu
Pandemijos metu pamokų perkėlimas į virtualią erdvę atnešė nemažai iššūkių tiek mokiniams, tiek jų tėvams, tiek pedagogams. Pastebėta, jog, vykdant nuotolinį mokymą, mokiniai ir mokytojai prie kompiuterių praleidžia kur kas daugiau laiko nei įprastose pamokose.
Vertinant nuotolinio mokymosi laikotarpį nuo 2020 m. Lietuvos tėvų forumo atstovai tvirtina, kad 2020 m. gruodžio 19 d. „Girdėjome, kad žadama švelninti karantino reikalavimus. Ir tik Vyriausybė lems, kada vaikai sugrįš į mokyklas. Lauksime Vyriausybės nutarimo. O tai, kas mums priklausė, padarėme. Kai kurie 5-12 klasių mokiniai, kuriems rekomendavo Vaiko gerovės komisija, kuriems nesiseka mokytis ar specialiųjų poreikių vaikai mokosi mokyklose. Tikimės, kad nuo pirmadienio tokių vaikų dar padaugės.
2020 m. kovo mėnesį prasidėjęs nuotolinis ugdymas mokyklose įnešė nemažai sumaišties - mokykloms teko ne tik pergalvoti ugdymo turinį, susitarti su mokytojais, kaip jie turi dirbti, tačiau atrasti ir tinkamiausius technologinius sprendimus.
Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos mokytojai, siekdami plėtoti ugdymo įvairovę ir užtikrinti pamokų ir žinių kokybę, žinias gilino seminaruose, skatino savivaldų mokymąsi taikydami IKT, kitus aktyviuosius metodus, analizavo nuotolinio mokymo teigiamus ir neigiamus aspektus, ieškojo būdų, kaip ugdymo turinį įgyvendinti nuotoliniu būdu.
Kovo 25 d. gimnazijos mokytojai dalinosi gerąja patirtimi Kauno pedagogų kvalifikacijos centro organizuotame gerosios patirties sklaidos renginys „Ugdymo turinio įgyvendinimas nuotoliniu būdu“.
Juozo Grušo meno gimnazija įgyvendina savitos pedagoginės sistemos - Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla - sampratos elementus, tad sprendimai, organizuojant nuotolinį dailės mokymą, buvo saviti, pritaikant vaizduojamosios ir taikomosios dailės sritis visose klasėse.
Pradinių klasių mokytojos metodininkės Erikos Gylienės pranešime ,,Bendradarbiavimo galimybės, ugdant nuotoliniu būdu“ akcentuojama mokytojo glaudaus bendradarbiavimo su kolegomis, mokiniais, jų tėvais svarba ir teigiama įtaka mokinių pasiekimams.
Bendradarbiaujant su kolegomis ir vyresniųjų klasių mokiniais organizuojamos akcijos, viktorinos, su dailininkais vedamos dailės ir technologijų pamokos, organizuojamos virtualios parodos, renginiai. Mokiniai, pasirinkę jiems patinkančią sritį, tampa mokytojais ir veda pamoką ar jos dalį: kasdienę rytinę mankštą, mokomųjų dalykų bei menų pamokas. Skiriamas laikas pokalbių valandėlėms mokiniams aktualiomis temomis. Į veiklą įtraukiami ir tėvai: nuotoliniu būdu organizuojamos šeimų kūrybinės dirbtuvės.
Geografijos mokytojos Indrės Adomaitienės pranešime ,,Nuotolinė geografija: praktika ir sėkmės“ kalbėjo apie geografijos ugdymui atrinktas ir sėkmę pamokos organizavimui nešančias skaitmenines aplinkas, kurios sukuria motyvuojančią ir sudominančią pamoką mokiniams. Išnaudojamos Ofice365 galimybės padeda sukurti dalyko temų nuoseklumą. Komandinio darbo organizavimas per Teams kambarių sudarymą ir pamokų bloknoto bendradarbiavimo galimybės suteikia daug progų mokytis bendravimo, pagarbos kitam, susitarimų, vieningo tikslo siekimo ir gebėjimų išklausyti kitus. Dalyko turinio įvairovę papildo bendraminčiai iš kitų Lietuvos mokyklų, kurie geba, nori ir padeda sukurti įdomesnę pamoką mokiniams.
Matematikos mokytoja ekspertė Odeta Stanevičienė kalbėdama apie „Ugdymo medžiagos ruošimą, pateikimą bei vertinimą nuotolinėse matematikos pamokose“ pristatė plačiai naudojamą Moodle aplinką, kuri padeda kuriant dinamiškus kursus, talpinant dokumentus ir mokomąją medžiagą, sekant ir analizuojant mokinių pasiekimus ir pažangą. Taip pat kalbėjo apie Teams platformos galimybes ir panaudojimą matematikos pamokose: suburtas komandas, sukurtas užduotis (individualias ir grupines), išsaugomą pamokų medžiagą.
Lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Rasa Urbutienė kalbėdama apie „Mokinių įgalinimą, sutelkiant jų dėmesį nuotoliniu būdu“ akcentavo didžiausią nuotolinio mokymo trūkumą - dėmesio nesutelkimą ir dalinosi patirtimi, kaip padėti mokiniams sukaupti dėmesį ilgesnį laiką ir kokie būdai šią problemą padeda spręsti. Kahoot, Socrative - smagūs internetiniai įrankiai, kurie lietuvių kalbos pamokoje tarnauja mokymuisi, žinių įtvirtinimui, knygų analizei, darbui grupėse, projektinei veiklai ir žinių tikrinimui. Nuotolinis mokymas parodė tiesą - pamokos jau negalės būti tokios, kokios buvo anksčiau.
Alternatyvos nuotoliniam mokymui
Artėjant rugsėjo 1-ajai, šimtai Vilniuje gyvenančių vaikų vis dar nežino, ar šiemet turės kur mokytis. Kai kurios gimnazijos, net ir esančios šalia namų, nepriima net gerai besimokančių vaikų dėl vietų stokos. Situacija ypač opi devintokams ir vienuoliktokams, kurių klasės formuojamos rečiau, o reikalavimai - griežtesni. Nors daugeliui tai gali atrodyti kaip kraštutinė priemonė, nuotolinis mokymasis - reali, legali ir vis labiau prieinama galimybė. Ministerija formaliai pripažįsta, kad visiems vaikams turi būti užtikrinta teisė į mokslą. Ji pažymi, kad savivaldybės privalo garantuoti vietą ugdymo įstaigoje visiems pagal gyvenamąją vietą deklaruotiems vaikams. Valstybinės mokyklos, teikiančios dalinį ar pilną nuotolinį mokymą. Reikia iniciatyvos. Galima derinti mokymą iš namų. Svarbu dokumentuoti. Jei vaikas nelanko mokyklos dėl to, kad nepavyko gauti vietos - būtina turėti tai patvirtinančius atsakymus. Dalis vaikų iš tiesų atranda save nuotolinio mokymosi aplinkoje. Jie gali mokytis savo tempu, gilintis į dominančias temas, dirbti iš bet kur, nesiblaškyti klasės triukšme. Nors mokyklų trūkumas Vilniuje kelia daug rūpesčių, tai gali tapti postūmiu apsvarstyti alternatyvias ugdymo formas. Šeimoms, kurios atsidūrė tokioje pat situacijoje, verta ne tik laukti savivaldybės sprendimo, bet ir aktyviai ieškoti alternatyvų. Kuo daugiau žmonių išreikš aiškią ir argumentuotą poziciją, tuo didesnė tikimybė, kad sprendimai bus priimami greičiau ir efektyviau. Svarbu: prieš renkantis nuotolinį mokymąsi, rekomenduojama konsultuotis su ugdymo specialistais ir įvertinti vaiko asmenybės ypatumus bei poreikius.
Ugdymas šeimoje
Tėvams, kurie nori, kad jų vaikai būtų ugdomi namuose, reikia kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Ji išduos informacinio pobūdžio pažymą, jog per pastaruosius 2 m. Tad tėvams (globėjams) tiesiog reikia kreiptis į VSAT teritorinį skyrių, pateikiant prašymą dėl reikiamos informacijos. Prašymą galima pateikti ne tik atvykus į skyrių, bet ir paštu bei el. Paprastai informacija apie (ne)nustatytus vaiko tiesių pažeidimus parengiama per 5 darbo dienas. Tėvai turi užpildyti specialią anketą (joje klausiama, kodėl pasirenkamas ugdymas šeimoje, kaip planuojama mokyti ir t. Reikia pasirinkti mokyklą, su kuria bus pasirašoma sutartis. Taip pat nustatytas reikalavimas, kad namuose vaikui būtų įrengta ne mažesnė nei 4 kv. Tėvai, savarankiškai šeimoje ugdantys vaikus, konsultuojasi su mokytojais.
tags: #nuotolinis #mokymas #vaikams