Nevaisingumas - jautri ir aktuali problema, su kuria susiduria vis daugiau porų visame pasaulyje. Lietuvoje tikslios statistikos nėra, tačiau manoma, kad situacija panaši į kitų Europos šalių. Apytiksliai kas penkta pora susiduria su sunkumais natūraliai susilaukti vaikų, o mokslininkai prognozuoja, kad šis skaičius gali išaugti iki kas trečios poros. Laimei, šiuolaikinė medicina siūlo įvairius pagalbos būdus, o vienas iš jų - dirbtinis apvaisinimas. Nors Lietuvoje ši procedūra taikoma jau daugiau nei du dešimtmečius, vis dar gajūs mitai ir klaidingi įsitikinimai. Šiame straipsnyje aptarsime, nuo ko pradėti, jei susidūrėte su nevaisingumo problema, kokie yra dirbtinio apvaisinimo būdai, jų privalumai ir trūkumai, bei ko tikėtis iš šio proceso.
Nevaisingumo priežastys ir diagnostika
Prieš pradedant bet kokį gydymą, svarbu nustatyti nevaisingumo priežastis. Konsultuoja vaisingumo klinikos vadovė gydytoja ginekologė Gražina Bogdanskienė, nevaisingumo priežastys skirstomos taip: 40 proc. šeimų nevaisingos yra moterys, 40 proc. - vyrai, 10 proc. šeimų nevaisingumo priežastys yra neaiškios, dar 10 proc. šeimų yra nevaisingos dėl abiejų bėdų.
Pora laikoma nevaisinga, kai moteris, gyvendama su vyru reguliarų lytinį gyvenimą ir nevengdama nėštumo, per dvejus metus nepastoja. Tokiu atveju rekomenduojama kreiptis į specialistus - akušerį ginekologą, urologą ar reprodukcinės medicinos gydytoją.
Vizito metu gydytojas rinks išsamią informaciją apie:
- Bendrą sveikatos būklę, persirgtas ligas, atliktas operacijas (abiejų partnerių).
- Ankstesnius nėštumus, gimdymus, persileidimus.
- Menstruacinio ciklo ypatumus.
- Lytinio gyvenimo dažnumą ir ypatumus.
- Vartojamus vaistus, žalingus įpročius (rūkymas, alkoholis, narkotinės medžiagos).
- Darbo ir gyvenimo sąlygas (stresas, kenksmingi veiksniai).
- Šeiminę anamnezę (ar giminėje buvo vaisingumo problemų).
Atsižvelgiant į surinktą informaciją, gydytojas sudarys tyrimų planą, kuris paprastai apima:
Taip pat skaitykite: Batukų mezgimo schemos
- Vyro spermos tyrimą (spermogramą): įvertinama spermos kokybė - spermatozoidų koncentracija, judrumas, morfologija.
- Moters ovuliacijos įvertinimą: atliekami hormoniniai tyrimai, ultragarsinis tyrimas.
- Kiaušintakių pratekamumo patikrinimą.
- Gimdos būklės įvertinimą.
- Tyrimus dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų.
- Laparaskopiją, histeroskopiją ir kt. (jei reikia).
Nevaisingumo priežastys gali būti įvairios:
- Moters veiksniai (30-40% atvejų):
- Ovuliacijos sutrikimai (pvz., dėl policistinių kiaušidžių sindromo (PKS), hormonų disbalanso).
- Kiaušintakių patologija (nepratekamumas ar pažeidimai dėl buvusių uždegimų, operacijų, endometriozės).
- Gimdos problemos (miomos, polipai, sąaugos, įgimtos anomalijos).
- Endometriozė.
- Amžius (vaisingumas natūraliai mažėja, ypač virš 35 m.).
- Vyro veiksniai (30-40% atvejų):
- Prasta spermos kokybė (maža spermatozoidų koncentracija, blogas judrumas, pakitusi morfologija).
- Spermatozoidų transportavimo sutrikimai.
- Hormonų sutrikimai.
- Genetinės problemos.
- Abiejų partnerių veiksniai (10-20% atvejų): nustatomi sutrikimai abiem partneriams.
- Neaiškios kilmės nevaisingumas (10-15% atvejų): nepavyksta nustatyti aiškios priežasties net atlikus visus būtinus tyrimus.
Dirbtinio apvaisinimo būdai
Nustačius nevaisingumo priežastį, parenkamas tinkamiausias gydymo būdas. Daugelis nevaisingumo priežasčių yra pagydomos. Jeigu moteriai nustatyti nelaidūs kiaušintakiai, gali būti vyro sperma sušvirkščiama tiesiai į gimdą (IUI - intrauterininė inseminacija). Dirbtinis apvaisinimas (IVF) taikomas arba rekomenduojamas tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jeigu nevaisingumo priežastys nėra žinomos, jeigu vyro sperma yra nekokybiška arba kai neįmanoma išgydyti nevaisingumo.
Pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo būdai (ART - Assisted Reproductive Technology) yra du:
Intrauterininė inseminacija (IUI)
Tai paprastesnis ir pigesnis pagalbinio apvaisinimo metodas. Šios procedūros metu specialiai paruošta vyro sperma yra sušvirkščiama tiesiai į gimdą, t.y. apvaisinimas vyksta moters kūne.
- Procedūra: Ovuliacijos metu specialiai laboratorijoje paruošta (pagerinta, koncentruota) vyro ar donoro sperma plonu kateteriu suleidžiama tiesiai į moters gimdą. Procedūra paprastai neskausminga.
- Indikacijos: Lengvo laipsnio vyro nevaisingumas (sumažėjusi spermatozoidų koncentracija ar judrumas, bet vis dar pakankamas apvaisinimui); gimdos kaklelio problemos; imuninis nesuderinamumas; neaiškios kilmės nevaisingumas.
- Sąlygos: Būtini pratekami moters kiaušintakiai ir pakankamas kiekis judrių spermatozoidų po paruošimo. Ovuliacija gali būti natūrali arba stimuliuota vaistais.
- Efektyvumas: Sėkmės tikimybė vienam ciklui yra palyginti nedidelė, vidutiniškai siekia apie 10-15%. Dažniausiai atliekami 3-6 IUI ciklai, ir jei jie nesėkmingi, pereinama prie IVF.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF - In Vitro Fertilization)
Tai sudėtingesnis, brangesnis, bet ir gerokai efektyvesnis pagalbinio apvaisinimo metodas.
Taip pat skaitykite: Kada pradėti kūdikio burnos higieną?
- Procedūra:
- Kiaušidžių stimuliacija: Moteriai skiriami hormoniniai vaistai, kad kiaušidėse subręstų ne vienas (kaip natūraliame cikle), o keliolika folikulų su kiaušialąstėmis. Stimuliacijos eiga stebima ultragarsu ir hormonų tyrimais.
- Kiaušialąsčių aspiracija (punkcija): Kai folikulai pasiekia reikiamą dydį, suleidžiamas galutinio kiaušialąsčių subrendimo vaistas, o po maždaug 36 valandų atliekama trumpa procedūra (dažniausiai taikant intraveninę nejautrą), kurios metu per makštį specialia adata išpunktuojami folikulai ir išsiurbiamas jų turinys su kiaušialąstėmis.
- Apvaisinimas laboratorijoje: Surastos kiaušialąstės laboratorijoje sujungiamos su specialiai paruošta vyro ar donoro sperma. Gali būti taikomas klasikinis IVF (sperma tiesiog įlašinama prie kiaušialąsčių) arba ICSI metodas (vienas spermatozoidas specialia mikroadata įšvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę - ypač esant prastiems spermos rodikliams).
- Embrionų auginimas: Apvaisintos kiaušialąstės (zigotos, vėliau - embrionai) kelias dienas (dažniausiai 3-5) auginamos specialiomis sąlygomis inkubatoriuje. Jų kokybė nuolat vertinama.
- Embrionų perkėlimas: Vienas ar keli (priklausomai nuo moters amžiaus, embrionų kokybės ir teisinio reglamentavimo) geriausios kokybės embrionai plonu kateteriu perkeliami į moters gimdą. Procedūra neskausminga.
- Laukimas ir testas: Po 10-14 dienų atliekamas kraujo ar šlapimo nėštumo testas.
- Embrionų šaldymas: Likę geros kokybės embrionai gali būti užšaldomi (vitrifikuojami) ir saugomi ateities bandymams.
- Indikacijos: Nepratekami ar pažeisti kiaušintakiai; sunki endometriozė; sunkus vyro nevaisingumas (mažas kiekis, blogas judrumas/morfologija, nėra spermatozoidų ejakuliate, bet jų randama sėklidėse); nesėkmingas gydymas kitais metodais (įskaitant IUI); neaiškios kilmės nevaisingumas; genetinė preimplantacinė diagnostika; būtinybė naudoti donoro ląsteles.
- Sąlygos: Galimybė stimuliuoti kiaušides (įvertinama pagal amžių, hormoninius tyrimus - FSH, LH, AMH, antralinių folikulų skaičių); sveika gimda, galinti išnešioti nėštumą; esantys spermatozoidai (partnerio ar donoro); moters amžius (nors griežtos ribos nėra, sėkmė labai mažėja virš 40-42 metų).
- Efektyvumas: IVF sėkmės rodikliai yra labai individualūs ir priklauso nuo daugelio veiksnių, ypač nuo moters amžiaus. Vidutinė sėkmės tikimybė (gyvo naujagimio gimimas po vieno embriono perkėlimo) gali svyruoti nuo 30-40% jaunesnėms moterims iki kelių procentų ar nulio vyresnėms nei 42-43 metų moterims. Svarbu aptarti realistiškas sėkmės galimybes su gydytoju.
Lytinių ląstelių ir embrionų donorystė
Lietuvoje nuo 2017 m. galioja Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kuris reglamentuoja ir leidžia lytinių ląstelių (kiaušialąsčių ir spermos) donorystę bei embrionų donorystę ir šaldymą pagal nustatytas sąlygas. Tai suteikia papildomų galimybių poroms, negalinčioms panaudoti savo lytinių ląstelių.
Dirbtinio apvaisinimo etapai ir trukmė
Pagalbinio apvaisinimo procesas yra individualus ir priklauso nuo pasirinkto metodo bei poros situacijos. Paprastai jis apima:
- Diagnozės nustatymą: Atliekami išsamūs tyrimai.
- Gydymo plano sudarymą: Atsižvelgiant į diagnozę, parenkamas tinkamiausias gydymo būdas.
- Kiaušidžių stimuliaciją (IVF atveju).
- Kiaušialąsčių surinkimą (IVF atveju).
- Apvaisinimą laboratorijoje (IVF atveju).
- Embrionų auginimą (IVF atveju).
- Embrionų perkėlimą.
- Nėštumo patvirtinimą ir tolimesnę nėščiosios priežiūrą.
Tikslus dirbtinio apvaisinimo ciklo laikas gali svyruoti, tačiau apytiksliai jis gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Diagnozė ir tyrimai gali trukti kelias savaites. Stimuliacija trunka 10-14 dienų. Kiaušinėlių surinkimas yra nedidelė chirurginė procedūra, kuri trunka apie 20-30 minučių. Apvaisinimas ir embrionų auginimas ir implantavimas trunka 3-5 dienas. Dirbtinio apvaidinimo trukmę koreguoja ir pasirinktinas metodas. Įvairių metodų (IVF, ICSI ir kt.) trukmė gali skirtis. Kiekviena pora yra unikali, todėl ir gydymo procesas gali skirtis.
Galimos komplikacijos ir rizikos
Kaip ir bet kuri medicininė procedūra, dirbtinis apvaisinimas gali būti susijęs su tam tikromis komplikacijomis ir rizikomis. Dažniausia IVF komplikacija yra kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS). Dėl stimuliuojančių vaistų poveikio kiaušidės gali per daug padidėti, pilvo ertmėje pradėti kauptis skystis. Lengvos formos pasitaiko dažniau, sunkesnės - rečiau (keli procentai ciklų). Simptomai - pilvo pūtimas, skausmas, pykinimas, sunkesniais atvejais - dusulys, didelis pilvo apimties padidėjimas. Sunkus KHSS reikalauja gydymo ligoninėje. Šiuolaikiniai stimuliacijos protokolai ir atidus stebėjimas leidžia sumažinti šio sindromo riziką.
Kita galima rizika - daugiavaisis nėštumas (jei perkeliama daugiau nei vienas embrionas), negimdinis nėštumas, persileidimas.
Taip pat skaitykite: Kaip palengvinti pykinimą nėštumo metu
Kai kurie tyrimai rodo, kad po dirbtinio apvaisinimo pradėti vaikai dažniau kenčia dėl įgimtų anomalijų, tačiau šis klausimas vis dar diskutuojamas ir reikalauja išsamesnių tyrimų.
Dirbtinio apvaisinimo kaina ir finansavimas Lietuvoje
Dirbtinio apvaisinimo procedūra yra gana brangi. Atsižvelgiant į sudėtingumą ji kainuoja 5000-7000 Lt, dar 3000-7000 Lt kainuoja vaistai, kurių kainą lemia jų suvartotas kiekis, o tai labai priklauso nuo pacientės amžiaus, nes vyresnėms moterims reikia daugiau medikamentų. Deja, Lietuvoje valstybė neapmoka šios procedūros, todėl finansinė našta tenka pačioms poroms.
Tačiau „Northway" vaisingumo centruose Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) yra teikiamos PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondo) kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos.
Mitas prieš tikrovę: ar vaikai po dirbtinio apvaisinimo yra nesveiki?
Gydytoja Gražina Bogdanskienė teigia, kad mitas, jog vaikai, pradėti tokiu būdu, gali būti nesveiki, yra klaidingas. Jos patirtis rodo atvirkščią rezultatą - šie vaikai ir sveikesni, ir imlesni mokslams, ir įvairioms papildomoms veikloms - jie sportuoja, muzikuoja, gerai mokosi.
Psichologinis aspektas
Nevaisingumas ir dirbtinio apvaisinimo procesas gali būti emociškai sudėtingi. Laukimas, nerimas ir gydymo proceso reikalavimai gali sukelti nusivylimą, sumišimą ir pasipiktinimą. Todėl svarbu pasirūpinti savo psichologine sveikata, kreiptis pagalbos į specialistus, dalyvauti paramos grupėse, dalintis savo patirtimi su artimaisiais.