Kūdikių Iššutimai: Priežastys, Gydymas ir Prevencija

Kūdikių oda yra nepaprastai švelni ir jautri, todėl linkusi į įvairius sudirgimus. Iššutimai yra viena dažniausių problemų, su kuria susiduria tėvai. Tai sukelia diskomfortą mažyliui ir nerimą tėvams. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime kūdikių iššutimus: jų priežastis, gydymo būdus ir, svarbiausia, prevencijos priemones.

Kas yra iššutimas?

Iššutimas - tai odos sudirginimas, dažniausiai atsirandantis odos raukšlių vietose, kur oras blogai cirkuliuoja, kaupiasi drėgmė ir yra didžiausia trintis. Dažniausiai iššunta užpakaliuko oda, tačiau gali būti pažeidžiamos ir pažastys, kirkšnys, kaklas, vidinė šlaunų pusė. Mediciniškai tai vadinama vystyklų dermatitu - odos uždegimu sauskelnių srityje. Iššutimų vietose oda parausta, paburksta, gali atsirasti pūslelių, pleiskanojančių vietų, panašių į nubrozdinimus.

Iššutimų priežastys

Naujagimių ir kūdikių oda yra itin gležna, jautri ir neatspari aplinkos poveikiui. Yra daug veiksnių, galinčių sukelti iššutimus kūdikiams:

  • Drėgmė: Ilgas odos kontaktas su drėgme yra pagrindinė priežastis. Taip gali būti dėl per retai keičiamų sauskelnių ar vystyklų. Ilgalaikis kontaktas su šlapime ir išmatose esančiais fermentais dirgina gležną kūdikio odą. Tad reguliariai tikrinkite sauskelnes ir kruopščiai nuvalykite odą kiekvieno keitimo metu. Jei kūdikis viduriuoja, sauskelnes keiskite kuo dažniau. Iššutimai taip pat gali atsirasti, jei kūdikis nėra tinkamai nusausinamas po maudynių. Atminkite, kad norint, kad jūsų kūdikio oda būtų sveika, ji turi kvėpuoti ir būti sausa. Po maudymosi leiskite odai pačiai išdžiūti arba nuvalykite drėgmę švelniu rankšluostėliu, prieš uždedant sauskelnes ir drabužius.

  • Trintis: Dažna trintis, mechaninis odos įtempimas taip pat gali sukelti iššutimus.

    Taip pat skaitykite: Vaistai nuo iššutimų

  • Prakaitavimas: Padidėjęs prakaitavimas yra vienas iš pagrindinių iššutimą sukeliančių veiksnių, nes perkaitus oda tampa jautresnė dirginimui. Taip nutinka, jei kūdikis suvystomas per stipriai arba jam uždedami pernelyg aptempti drabužėliai. Pavyzdžiui, iššutimai ant kūdikio kaklo gali atsirasti dėvint aptemptus sintetinius drabužius. Tad verčiau rinkitės laisvus drabužius iš minkštų natūralių audinių. O sauskelnes reikia uždėti taip, kad nebūtų skysčių nuotėkio, bet ne pernelyg tvirtai, kad oras galėtų cirkuliuoti.

  • Cheminiai dirgikliai ir alergenai: Kūdikio odą gali sudirginti pernelyg dažnai naudojamas muilas, drėgnos servetėlės, kūdikių drabužėliams skalbti nepritaikyti skalbikliai ir kt. Netinkama apranga. Taip pat pasikeitus sauskelnių prekės ženklui, kūdikiui atsirado odos paraudimas ir patinimas, o retesniais atvejais netgi odos infekcija (bakterinė ar virusinė).

  • Mitybos pokyčiai: Labai dažnai iššutimų ant kūdikio odos galima pastebėti kintant kūdikio mitybai: pradedant vaikelį primaitinti kietu maistu ar nusprendus atjunkyti. Kūdikiui pradėjus valgyti ir kietą maistą išmatos tampa šarmingesnės. Kūdikių iššutimai taip pat gali sutapti ir su naujų maisto produktų įtraukimu į mitybos racioną.

  • Virškinimo sutrikimai: Antibiotikai gali sutrikdyti virškinimą, sukelti viduriavimą. Viduriuojant kinta išmatų rūgštingumas, todėl oda greičiau ir intensyviau sureaguoja. Pastebima, kad viduriuojančių kūdikių užpakaliukas dažnai išberiamas. Todėl mažyliui pradėjus viduriuoti kaip prevencinę barjerinę priemonę būtina naudoti kremą nuo iššutimų. Išmatos išskiria tam tikras, rūgščias medžiagas, o tai reiškia, kad gali lengvai pažeisti ploną epidermio sluoksnį.

  • Ligos ir reakcijos į skiepus: Sergantys kūdikiai dažnai turi temperatūros. Jai nukritus mažyliai gausiai suprakaituoja, o prakaitas paskatina odos iššutimus įvairiose kūno vietose. Pirmųjų dantukų dygimas yra lydimas daugybės ne pačių maloniausių pojūčių. Pavyzdžiui, dėl padidėjusio seilėtekio jautresnę odą gali išberti, todėl ją reikėtų dažniau nuplauti ar nuvalyti švelnia natūralaus audinio skiautele.

    Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip prižiūrėti kūdikio odą

  • Grybelinės infekcijos: Iššutimų gali atsirasti ir užsikrėtus grybeline infekcija, ją galima įtarti, jei iššutimai vis kartojasi, o vaikas buvo neseniai gydytas antibiotikais. Candida grybelis yra virškinamojo trakto gyventojas, tad jeigu matome jo sukeltus bėrimus vystyklų zonoje, reikėtų apžiūrėti ir kūdikio burnytę - ar kūdikiui nėra pienligės - balto apnašo burnoje.

  • Jautresnė oda: Yra kūdikių, kurie linkę arba nelinkę šusti. Tai priklauso nuo imuninės sistemos, paveldėtų odos ypatybių. Kūdikiams ir mažiems vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu, taip pat dažnai kenčia nuo iššutimų. Didesnę iššutimų riziką patiria neišnešioti naujagimiai, nes tiek jų odos barjerinės funkcijos, tiek imunitetas yra silpnesni. Kai vaiko oda iš prigimties sausa, ji būna plona, persišviečianti, pleiskanojanti, jautresnė.

  • Kita: Pasitaiko retai, bet vaikutį beria dėl sauskelnėse esančių dažų ir kvapiųjų medžiagų. Dažų dažniausiai būna sauskelnių kraščiukuose apie juosmenį ir šlaunis, taip pat ant lipukų. Šio pobūdžio bėrimas atsiranda dėl neišsivysčiusių kūdikio prakaito liaukų. Tėvai žino, kad vaikučio termoreguliacija dar tik formuojasi, todėl persistengia jį šiltai rengdami ar apklodami.

Iššutimų tipai

Pagal priežastis iššutimai skirstomi į tam tikrus tipus. Labiausiai paplitęs sutrikimas, sukeliantis nepageidaujamą vaiko odos reakciją, yra sauskelnių kontaktinis dermatitas. Jis išsivysto tuomet, kai kuri nors sauskelnių sudėtyje esanti medžiaga sudirgina odą. Paprastasis prakaitinės bėrimas - mažytės skysčio pripildytos papulės - praeina savaime, jo niekaip gydyti nereikia, tik nuplauti ir patepti drėkinamuoju kremu. Būna ir agresyvesnė prakaitinės forma, kai prisideda odos grybelio Malassezia poveikis. Prakaitinė - tai signalas tėvams, kad kūdikį rengiant daromos klaidos. Reikia vaikutį rengti pagal temperatūrą, kad nebūtų per karšta, netrintų, nespaustų. Šis dermatitaspasireiškia raudonu bėrimų žiedu apie mažylio išangę.

Kaip atpažinti iššutimus?

Iššutimui būdingi šie simptomai:

Taip pat skaitykite: Kaip pasirinkti IKEA čiužinį kūdikiui

  • Odos paraudimas pažeistoje srityje.
  • Oda tampa jautri, gali šerpetoti, perštėti.
  • Oda gali patinti.
  • Gali atsirasti bėrimų, pūslelių, mazgelių, įtrūkimų.
  • Sunkesniais atvejais žaizdelės gali kraujuoti, supūliuoti.
  • Vaikas gali būti neramus, irzlus, ypač pervystant.

Iššutimų gydymas

Iššutimų gydymo metodai ir jų pašalinimo laikas tiesiogiai priklauso nuo problemos sudėtingumo. Pradinėse stadijose naudojamos vietinės priemonės, pavyzdžiui, kremai, tepalai ar pabarstai nuo iššutimo. Tokiu atveju nemalonūs simptomai išnyksta per 2-3 dienas. Tačiau jei atsiranda komplikacijos, simptomai sustiprėja, atsiranda odos mikroįtrūkimai ir pan., gydytojas gali skirti stipresnį poveikį turinčių priemonių. Todėl labai svarbu pradėti gydyti iššutimus vos tik atsiradus pirmiesiems požymiams. Be specialių priemonių naudojimo be galo svarbi ir tinkama kūdikio priežiūra, kurią jau aptarėme.

Jei iššutimai vos tik atsirado, paraudimas neryškus ir apima nedidelį plotą, tokiu atveju tėvams reikės tik daugiau laiko skirti vaiko higienai - dažniau prausti, keisti sauskelnes (o dar geriau leisti kūdikiui pabūti be sauskelnių, kiek įmanoma ilgiau). Iššutimų vietas reikia tepti apsauginiais kremais, pastomis cinko oksido pagrindu arba pabarstyti pataisų sporomis. Vietose, kur pažeistas odos vientisumas (mikro įtrūkimai, erozijos), galima lokaliai naudoti priemones, kurių sudėtyje yra dekspantenolio. Tačiau dėl tokių priemonių naudojimo vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Tinkamai parinkus produktą, iššutimas paprastai išnyksta per 1-2 dienas. Tačiau jei ūmi būklė nepraeina, o simptomai tik sustiprėja, būtinai reikia kreiptis į gydytoją, kadangi iššutimai gali komplikuotis, ir tokiu atveju gali išsivystyti infekcija, kurios gydymui reikia specialių vaistų.

Priemonės nuo iššutimų

Priemonės vaikams nuo iššutimų gali būti įvairios. Pavyzdžiui, kremai, tepalai, pastos, pudros ar pabarstai, tokie kaip pataisų sporos.

  • Pataisų sporos: Pataisų sporos gaunamos iš augalo, (Lycopodium clavatum), dar vadinamo “pataisas šarkakojis” tai daugiametis sporinis, visžalis augalas. Pataisų sporos subręsta maždaug liepos - rugsėjo mėnesiais. Jos yra labai smulkūs, šviesiai geltonos spalvos milteliai. Pataisai auga sausuose miškuose, dažniausiai pušynuose. Jie auga didžiuliais sąžalynais, vidutinio drėgnumo rūgščiame, smėlėtame bei mažai derlingame dirvožemyje. Pataisų sporos gali būti barstomos iššutusios vietos, pragulos, pūliuojančios žaizdos bei kiti odos pažeidimai ir sudirgimai. Be viso to, pataisų sporos padeda numalšinti niežulį bei odos uždegimo simptomus. Jos taip pat gali būti naudojamos grybelinių bei bakterinių odos infekcijų prevencijai. Pataisų sporos tinka visiems - tiek vaikams, tiek suaugusiems. Kaip gi veikia šios priemonės? Jos sukuria permatomą apsauginį, pralaidų orui sluoksnį ant odos ir taip ją apsaugo nuo grėsmingo poveikio bei skatina odos atsinaujinimą. Be to, priemonės nuo iššutimo taip pat ir efektyviai drėkina ir maitina gležną kūdikio odelę.

  • Cinko oksido tepalai: Veikia kaip apsauginis sluoksnis, ramina sudirgusią odą ir skatina jos gijimą. Cinkas yra žinomas dėl savo raminančių savybių ir gebėjimo apsaugoti odą nuo tolesnio dirginimo. Tokios priemonės dažnai naudojamos jautriose kūno vietose, kur oda gali trintis arba būti ilgą laiką veikiama drėgmės, pavyzdžiui, po sauskelnėmis. Dažniausiai iššutimų pažeista oda būna ne tik drėgna, bet ir sudirgusi, pleiskanojanti. Kad gydymas būtų kompeksiškesnis, rinkitės priemonę, kuri, be cinko oksido, turi ir kitų sudėtinių dalių, minkštinančių, maitinančių, raminančių odelę. Priemonės su dvejopu veikimu daug geriau gydo. Vienos sudedamosios dalys veikia antiseptiškai (cinkas), kitos drėkina (pantenolis, vitaminas E, alyvuogių aliejus).

Šias priemones rekomenduojama naudoti pagal poreikį. Tačiau jos gali būti naudojamos ne tik iššutimams atsiradus, bet ir iššutimų profilaktikai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei per kelias dienas uždegimo nepavyksta suvaldyti cinko turinčia priemone ir oro voniomis, siūloma pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti infekcija, sukelta stafilokoko, streptokoko ar Candida grybelio.

Jei iššutimas nepraeina per kelias dienas arba situacija pablogėja, tuomet kreipkitės į gydytoją. Gydytojas nustatys iššutimo priežastį ir paskirs tinkamą gydymą. Patyręs gydytojas pagal matomus simptomus nustatys, kokia yra iššutimų priežastis ir paskirs tinkamą gydymą. Kartais, norėdamas parinkti tinkamą vaistą, gydytojas paima tepinėlį nuo odos paviršiaus, vėliau laboratorijoje juo nustatomas infekcijos sukėlėjas.

Jei odos sudirgimas nepraeina ir simptomai sustiprėja, turi įtakos vaiko miegui, apetitui ir bendrai savijautai, turėtumėte skubiai kreiptis į gydytoją. Rimtesnių odos pažeidimų gydyti savarankiškai nereikėtų. Specialistas greitai ir tiksliai nustatys priežastį ir paskirs tinkamas gydymo priemones bei suteiks rekomendacijas tolimesnei kūdikio priežiūrai.

Kaip ilgai gali trukti iššutimas?

Dažniausiai, tinkamai prižiūrint, naudojant specialius kremus ar tepalus, iššutimas kūdikiams išnyksta per kelias dienas.

Iššutimų prevencija

Geriausias būdas kovoti su iššutimais - užkirsti jiems kelią. Štai keletas patarimų, kaip to išvengti:

  • Dažnai keiskite sauskelnes: Jas rekomenduojama keisti iš karto po tuštinimosi. Kuo dažniau keisti sauskelnes, t. y. bent 6-8 kartus per dieną, dar geriau - kaskart kūdikiui pasišlapinus ar pasituštinus, nes odai liečiantis su šlapimu ar išmatomis iššutimų rizika gerokai išauga. Tyrimai rodo, kad bėrimų rečiau būna kūdikiams, kurie pervystomi 8 kartus per dieną. Paprastai rekomenduojama pervystyti kūdikį kiekvieną kartą jam pasišlapinus ar pasituštinus, nes net menkiausias odos sąlytis su šlapimu ar išmatomis padidina dermatito riziką. Rizika tuo didesnė, kuo ilgiau odą veikia ekskrementai.

  • Tinkama higiena: Nuėmę sauskelnes kruopščiai nuplaukite kūdikio odą ir leiskite jai visiškai išdžiūti ir visuomet įsitikinkite, kad jūsų kūdikio oda yra sausa. Kūdikio higiena yra be galo svarbi, kadangi išmatose ir šlapime yra medžiagų, kurios dirgina odą. Jei jos ilgą laiką liečiasi su oda, gali atsirasti odos paraudimas - iššutimai. Geriausia kūdikio odelę prausti drungnu vandeniu, tik retkarčiais naudojant bešarmį muilą. Po vandens procedūrų vaiko oda turi būti kruopščiai išdžiovinta. Jei vystyklų bėrimas jau atsirado, jo netrinkite: perteklinė drėgmė tokiose vietose turi būti pašalinta švelniais judesiais, nuvalant medvilniniu vystyklu ar minkštu rankšluosčiu. Prieš keisdami sauskelnes, turite kruopščiai nuplauti kūdikio odelę arba nuvalyti odą drėgnomis kūdikių servetėlėmis, tačiau jas reikėtų naudoti retai, išskirtiniais atvejais, kuomet nėra galimybės nuprausti kūdikio vandeniu.

  • Oro vonios: Net ir šaltuoju metų laiku stenkitės kasdien kūdikį palaikyti nuogu užpakaliuku. Raskite namuose šilčiausią vietelę (vonią, virtuvę) ir ten vaikučiui leisti pabūti nuogam kelias minutes. Kuo dažniau leisti kūdikiui ar vaikui pabūti pliku užpakaliuku, t. y. daryti oro vonias. Ideali oro vonios trukmė - 10-20 min. Galima oro vonias daryti keliais etapais: leisti kūdikiui pabūti nuogam iki pusės, paskui nuo pusės. Kūdikis greitai siunčia termoreguliacinius signalus, kai jam šalta, oda greitai tampa marmurinė, atvėsta galūnės. Dar geriau nurengti kūdikį ir 10-15 minučių paguldyti jį nuogu užpakaliuku ant pilvuko, pasukus galvytę į šoną. Denverio nacionalinės auklių akademijos koordinatorė Ann Price teigia, kad tokia iššutimų profilaktika pati veiksmingiausia.

  • Apsauginiai kremai: Po vystyklais ir sauskelnėmis naudokite specialius kūdikių kremus ir tepalus, kad išvengtumėte iššutimo - tokios priemonės padeda nuraminti odą, sukuria apsauginį barjerą ir apsaugo kūdikio odą nuo grėsmingų išorinių veiksnių bei pašalina diskomfortą. Kremai nuo iššutimų turi būti tepami tik po to, kai nuplovėte ir nusausinote pažeistą odą. Jeigu iššutimai stiprūs, tai reikėtų daryti kiekvieną kartą prieš keičiant sauskelnes. Tepalai, geliai, putos nuo iššutimų kartu ir apsaugo nuo jų, nes sukuria apsauginį barjerą tarp odos ir sauskelnių neleisdami ant odos s patekti drėgmei. Kai kurie iš jų dar ir ramina sudirgusią odą, ją minkština. Kremai nuo iššutimų savo sudėtyse dažniausiai turi cinko oksido, vario, mangano, pantenolio, lanolino, glicerino, propolio, įvairių vaistinių augalų ekstraktų, pasižyminčių priešuždegiminiu, dezinfekuojančiu, raminančiu poveikiu - medetkų, svilarožių, alavijo, ramunėlių. Cinko oksidas turi antiseptinių, sutraukiančių savybių, veikia kaip fizinis barjeras, apsaugantis odą nuo sąlyčio su išoriniais dirgikliais. Lanolinas palaiko odos drėgmę.

  • Tinkama apranga: Taip pat venkite vaiko perkaitimo. Patalpa turi būti gerai vėdinama ir palaikoma tinkama oro temperatūra. Labai svarbu aprengti vaiką pagal orą, aprengti šilčiau, jei oras vėsus bei nurengti šiltus drabužius šiltoje patalpoje. Taip pat, labai naudingos yra oro vonios kūdikiui, kuomet oda yra atvira ir kvėpuoja. Todėl, kai vaikas nemiega, pravartu jį palikti su medžiaginėmis kelnaitėmis arba be jų ir leisti odelei pakvėpuoti. Be to, kūdikio drabužėliai ir patalynė turi būti pasiūti iš natūralių audinių, kad būtų pralaidūs orui ir nesukeltų dirginimo. Vaikiški drabužiai turi būti skalbiami specialiais hipoalerginiais plovikliais.

  • Hipoalerginės priemonės: Prausiant ir maudant kūdikį būtina naudoti specialią kosmetiką vaikams, kuri yra hipoalerginė ir saugios sudėties. Taip pat drabužėlių skalbimui neturi būti naudojamos priemonės, galinčios sukelti alergiją. Skalbimui reikėtų rinktis specialias priemones be šiurkščių komponentų. Be to, reikėtų vengti sintetinių audinių.

  • Tinkamos sauskelnės: Rinktis ne per ankštas sauskelnes, jų stipriai nesuveržti, neapspausti. Sauskelnių nereikia stipriai suveržti, kad oras laisvai judėtų. Rasti tobulai jūsų kūdikiui tinkančias sauskelnes nėra lengva užduotis. Pasitaiko ir taip, kad populiariausio prekės ženklo produktas, kurį naudoja daugelis - jūsų kūdikiui netinka: trina ar atsiranda bėrimai. Taigi, į ką atsižvelgiant reikia pasirinkti sauskelnes? Visų pirma, sauskelnes turėtumėte rinktis pagal dydį. Jei sauskelnės per mažos arba per didelės, gali pratekėti skysčiai. Taip pat atsižvelkite į kūdikio sudėjimą: jei jūsų vaikas, sveriantis 5 kg, yra gana lieknas ir didesnio ūgio, tarp 3-6 kg ir 4-9 kg dydžių, greičiausiai tiks pirmasis variantas. Jei sauskelnes perkate pirmą kartą arba nusprendėte pakeisti į kito gamintojo, nepirkite didelio kiekio iš karto. Geriau paimkite nedidelę pakuotę, kad įvertintumėte kokybę ir suprastumėte, ar sauskelnės tinka jūsų mažyliui. Didelį kiekį galite įsigyti tik įsitikinę, kad jūsų kūdikis nėra alergiškas ir sauskelnės jam patogios. Tinkamai parinktos sauskelnės turi būti švelnios jūsų kūdikio odai ir nesukelti jokios žalos. Galite išbandyti pastaruoju metu daugelio tėvų pamėgtas Moony sauskelnes.

  • Mitybos stebėjimas: Taip pat turėtumėte atsargiai įvesti naujus maisto produktus ir atidžiai stebėti vaiko reakciją į naujų maisto produktų įvedimą. Jei į mitybą įtraukus naują produktą vaikui atsiranda iššutimų, būtina nedelsiant pradėti gydymą, o maisto produkto, kuris sukėlė iššutimą reikėtų vengti.

  • Apžiūrėkite kūdikio odą: Apžiūrėkite kūdikio odą kiekvieną kartą, kai jį perrengiate ar keičiate sauskelnes, atkreipkite dėmesį ar nėra paraudimų.

Ką daryti, jei iššutimų nepavyksta išvengti?

Tačiau kartais iššutimai kūdikiams atsiranda net tinkamai juos prižiūrint. Tokiu atveju svarbiausia nedelsiant reaguoti, ir suprasti, kas konkrečiai sukėlė iššutimą. Nuo lengvo odos paraudimo padės įvairios priemonės nuo iššutimų - pudra, kremas, tepalas ar speciali pasta. Jas reikia tepti ant švarios odos, nuprausus kūdikį po tekančiu šiltu vandeniu ir švelniai nusausinus odą.

tags: #nuo #issutimu #kudikiams