Pastaraisiais metais vis dažniau pasigirsta istorijų apie vaikus, paimtus iš šeimų Norvegijoje. Šios istorijos dažnai apipintos gandais ir mitais, todėl svarbu panagrinėti faktus ir statistiką, kad susidarytume objektyvų vaizdą apie situaciją. Šiame straipsnyje aptarsime Norvegijos globos namų statistiką, vaikų teisių apsaugos sistemą ir dažniausiai pasitaikančius mitus.
Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistema
Norvegijoje už vaikų globos procesus atsakingos savivaldybių institucijos. Nors vaiko globą pačiais rimčiausiais atvejais gali perimti vaiko apsaugos institucijos, jų pagrindinis tikslas - padėti tėvams, siūlant įvairias pagalbos priemones ir taip išvengti sprendimų dėl vaiko paėmimo iš šeimos ir jo globos perėmimo. Tai gali būti vaikų dienos priežiūros įstaigos, padedančio asmens paskyrimas, "kontaktinės šeimos" trumpalaikei priežiūrai ir papildomos atitinkamai šeimai skirtos paramos priemonės.
Sunkiais atvejais savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucijos viršininkas turi teisę priimti sprendimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos. Tokie sprendimai nedelsiant perduodami Apygardų socialinės rūpybos taryboms. Šios tarybos yra administracinės institucijos, kurių funkcijos panašios į teismų. Joms negali būti duodami Ministerijos nurodymai, o jų sprendimus gali peržiūrėti tik bendrosios kompetencijos teismai. Posėdžiams taryboje vadovauja komiteto pirmininkas, kuris yra teisininkas. Į tarybos sudėtį taip pat įeina du nenuolatiniai nariai: psichologas ir visuomenės atstovas. Visi trys nariai turi po tiek pat balsų.
Taryba sprendimus dėl vaiko paėmimo iš šeimos skubos tvarka preliminariai peržiūri per 48 valandas nuo sprendimo priėmimo. Sprendimą patvirtinus, laikina globa pratęsiama ne daugiau kaip iki šešių savaičių. Kai kurie sprendimai dėl vaiko paėmimo iš šeimos skubos tvarka per šį laikotarpį būna panaikinami.
Apygardų socialinės rūpybos tarybų sprendimus galima apskųsti bendrosios kompetencijos teismuose. Teismai šiuos sprendimus gali peržiūrėti, o šalys turi teisę gauti privačia praktika užsiimančio advokato pagalbą. Viena bylos šalis yra vaiko teisių apsaugos institucija, kita - tėvai. Kaip ir tarybos atveju, teismą sudaro vienas profesionalus teisėjas ir du tarėjai: psichologas ir visuomenės atstovas.
Taip pat skaitykite: Vaikų knygos dienos istorija
Vaiko teisių apsaugos įstatyme ir Ginčų įstatyme šių klausimų nagrinėjimui taryboje ir teisme nustatyti griežti procesiniai terminai, o vaiko globos perdavimo ir lankymo teisių klausimai gali būti peržiūrimi kiekvienais metais. Vaiko teisių apsaugos institucijų darbą prižiūri Norvegijos sveikatos priežiūros taryba, savivaldybių vaiko teisių apsaugos institucijų sprendimus galima apskųsti kiekvieno regiono apskrities valdytojui, kuris prižiūri, kad kiekviena savivaldybė veiktų pagal įstatymų nustatytą tvarką. Manydamos, kad jų teisės pažeistos, šalys gali pateikti skundą Parlamento ombudsmenui.
Statistika apie vaikų globą Norvegijoje
Norvegijos vaiko teisių apsaugos institucijos nacionaliniu mastu per metus vykdo apytiksliai 50 000 pagalbos priemonių, iš kurių 8500-9000 sudaro su vaikų globa susijusios priemonės. 2012 m. Apygardų socialinės rūpybos tarybos priėmė apytiksliai 1000 sprendimų dėl vaikų globos perdavimo valstybei ir 1200 sprendimus dėl vaikų paėmimo iš šeimų skubos tvarka.
Svarbu pažymėti, kad didžioji dauguma sprendimų dėl vaikų paėmimo iš šeimų skubos tvarka buvo susiję su atvejais, kai vaiko motina buvo gimusi Norvegijoje (80 proc.). Tik 8 proc. atvejų motina buvo gimusi Europos valstybėje (išskyrus Norvegiją). Apygardų socialinės rūpybos tarybų statistika rodo, kad per penkerių metų (2008-2013 m.) laikotarpį, 30 sprendimų dėl vaikų paėmimo iš šeimų skubos tvarka buvo susiję su tais atvejais, kai motina buvo gimusi Lietuvoje. Tačiau daug daugiau tokių sprendimų siejami su vaikais, kurių tėvai kilę iš Somalio, Irako, Irano, Lenkijos ir Rusijos.
Statistikos duomenimis, nepaisant šalies dydžio, tikimybė, kad vaikas iš netvarkingos šeimos pateks į globos namus, didesnė Lietuvoje nei Norvegijoje. Europos Tarybos ataskaita rodo, kad Norvegija yra viena iš grupės šalių, turinčių mažiausią skaičių globos namuose gyvenančių vaikų.
2013 metais Lietuvoje buvo 624 281, Norvegijoje - 1 256 650 vaikų (atitinkamai 21 ir 24,6 proc. nuo visų gyventojų), iš kurių Lietuvoje globoje buvo 10 146 vaikai, o Norvegijoje - 8 183. Anksčiau Norvegijoje vaikų statistika nebuvo išskiriama pagal tėvų tautybę, tačiau 2012 metų pabaigoje tai buvo pradėta fiksuoti. Turimais duomenimis, šiuo metu Norvegijoje globoje gyvena 11 lietuvių vaikų, iš viso Norvegijoje gyvena apie 50 tūkst. lietuvių.
Taip pat skaitykite: Knygos vaikams istorija
Dažniausiai pasitaikantys mitai apie Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistemą
Aplink Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistemą sklando daug mitų ir gandų. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių:
- Mitas: Norvegijos vaiko gerovės tarnybos siekia grobti iš imigrantų vaikus.
- Faktas: Norvegijos vaiko gerovės tarnybos neturi tikslo grobti iš imigrantų vaikus. Jų pagrindinis tikslas - užtikrinti vaikų gerovę ir saugumą.
- Mitas: Vaikai gali būti atimami iš savo šeimų be adekvataus pagrindo, kad norvegų šeimos galėtų juos įvaikinti ir iš to užsidirbti.
- Faktas: Tėvų globos panaikinimas visuomet yra tik paskutinė išeitis, o tėvų globos panaikinimui yra keliami griežti reikalavimai. Be to, globa nėra susijusi su finansine nauda globėjams. Gaunama finansinė parama vaikų globėjams tesudaro trečdalį vidutinio mėnesinio norvegiško atlyginimo.
- Mitas: Norvegijoje vaikų gimstamumas itin žemas, todėl vaikai atimami iš imigrantų ir atiduodami globėjams norvegams.
- Faktas: Pagal „Eurostat“ statistiką Norvegijoje 2012 metais gimstamumas vidutiniškai buvo 1,85 vaiko - tai daugiau nei bendras ES vidurkis.
Imigrantų šeimų iššūkiai Norvegijoje
Imigrantų šeimos, susidūrusios su Norvegijos vaiko teisių apsaugos institucijomis, gali jaustis bejėgiškiau ir beviltiškiau nei norvegų šeimos. Joms kyla kalbinių sunkumų, nepakanka žinių apie jų teises ir Norvegijos visuomenę bendrai paėmus. Taip pat Norvegijos vaiko teisių apsaugos institucijoms gali trūkti žinių apie kitų šalių kultūrą ir visuomenę.
Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dag Malmer Halvorsen pabrėžia, kad nuolatinis bendradarbiavimas su Lietuvos institucijomis leidžia Norvegijoje gyvenantiems lietuviams suteikti kuo daugiau informacijos apie turimas teises ir Norvegijos įstatymus. Jis taip pat teigia, kad visiškai nesvarbu, kokios šalies pilietis žmogus yra - jis turi jausti, kad Norvegija rūpinasi juo.
Taip pat skaitykite: Dingusių vaikų diena
tags: #norvegu #tarptautine #statistika #globos #namai