Įvadas
Pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko situacijų, kai tėvai, dažnai po skyrybų ar nesutarimų, be kito tėvo sutikimo išveža vaiką į užsienį arba negrąžina jo po atostogų. Tokie veiksmai gali būti vertinami kaip neteisėtas vaiko išvežimas, o šios situacijos sprendžiamos remiantis tarptautinėmis konvencijomis, ypač 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Šis straipsnis nagrinėja, kas laikoma neteisėtu vaiko išvežimu, kokios yra valstybių pareigos pagal Hagos konvenciją, kaip sprendžiami tėvų ginčai ir kokie iššūkiai kyla taikant šią konvenciją praktikoje.
Vaiko išvežimas į užsienį: tėvų teisės ir pareigos
Norite išvykti su vaiku gyventi į užsienį, kai su vaiko tėvu ar mama esate išsiskyrę? Tėvai paprastai gerai žino apie vaiko kelionės dokumentus, kurių reikalauja pasienio kontrolės pareigūnai, net jeigu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su išvykstančiu tėvu. Šio komentaro tikslas - atkreipti pačių tėvų dėmesį, kurie savo gyvenime susiduria tokiomis situacijomis. Apie tai verta pakalbėti, nes vieno punkto, kuris aiškiu tekstu įpareigoja gauti liekančio tėvo leidimą, įstatymuose nerasite. Be to, tėvai lietuvišką „vaiko gyvenamosios vietos“ nustatymą su vienu iš tėvų, dažnai klaidingai supranta kaip tam vienam iš tėvų suteiktas vaiko globos teises.
Klaidinga būtų manyti, kad teismo sprendimu vieno iš tėvų naudai nustatyta vaiko gyvenamoji vieta yra tarsi laimėtas „aukso puodas“, kai galima vienasmeniškai spręsti su vaiku susijusius klausimus. Tiek dėl nežinojimo, tiek ir spontaniškai („ai, išvažiuosim ir nieko man nepadarys“) pasielgti yra visiškai neprasminga, nes yra gana aiški situacija koks būtų teismo sprendimas, jeigu paliktas tėvas imtųsi teisinių veiksmų. Lieka labai mažai erdvės teisinei gynybai, ir tikėtina kad teks atsidurti teisės pažeidimo situacijoje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija
Tėvams, gyvenantiems atskirai ir auginantiems nepilnamečius vaikus, yra būtina žinoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas taisykles ir jų laikytis (ypač ketinantiems išvykti su vaiku):
- CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
- Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį.
- Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų).
- Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą.
- Vienam iš tėvų ketinant su nepilnamečiu vaiku išvykti nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę, būtina išspręsti liekančio tėvo tolesnio dalyvavimo vaiko auklėjime klausimus, t. y. tėvams būtina susitarti dėl liekančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, vaikui gyvenat užsienio valstybėje.
- Pažymėtina, kad suteikti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku yra tėvo, pas kurį gyvena vaikas, pareiga ir jis neturi teisės kliudyti kitam tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku.
Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų
1980 m. buvo priimta Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (Hagos konvencija), prie kurios šiai dienai yra prisijungusios 103 pasaulio valstybės. Lietuvoje ši konvencija galioja nuo 2002 m. Pagal Hagos konvenciją vaiko grobimu pripažįstamas neteisėtas vaiko iki 16 metų išvežimas arba laikymas užsienio valstybėje.
Taip pat skaitykite: Globos ginčai ir tarptautinis vaikų grobimas
Taigi, kas yra svarbu:
- vaiko amžius;
- vaiko perkėlimas iš jo įprastinės gyvenamosios vietos valstybės į kitą šalį (šiuo atveju dėmesys kreipiamas ne į vaiko pilietybę, o į jo gyvenamąją aplinką, t. y. kur buvo vaiko įprastinė gyvenamoji vieta, preziumuojant, kad vaiko interesus atitinka jo įprastinės aplinkos išsaugojimas iki tėvai nuspręs kitaip);
- neteisėtas išvežimas ar laikymas reiškia, kad yra pažeidžiamos kito globos teises vaikui turinčio asmens teisės.
Nors Hagos konvencija galioja jau 40 metų, bylos dėl jos taikymo vis dar kelia aistras. Apie 80 proc. tėvų, kurie pagrobia savo vaikus yra tie, kurie daugiausiai rūpinasi vaiku vieni ar kartu su kitu tėčiu/mama iki pagrobimo. Daugiausia (73 proc.) grobimų įvykdo mamos. Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko tėtis/mama ryžtasi pagrobti vaiką, yra smurtas šeimoje.
Konvencijos tikslas
Hagos konvencija siekiama sukurti atmosferą, kurioje vaiko tėvai, planuojantys persikelti į kitą šalį su vaiku, ir jų advokatai žinotų ir patartų tėvams, kad vaiko grobimas nėra tikslingas. Pagrobtas vaikas bus grąžintas ir globos byla bus sprendžiama vaiko kilmės valstybėje. Taigi Hagos konvencija siekiama atgrasyti nuo vaikų grobimo, užtikrinant, kad pagrobęs tėvas ar motina negalėtų įteisinti tokio vaiko išvežimo šalyje, į kurią vaikas pagrobiamas. Vis dėlto, tai nereiškia, kad jūs negalite persikelti į kitą šalį ar grįžti į gimtinę. Tačiau vaikas nėra vienas iš jūsų lagaminų, todėl ketindami persikelti su vaiku arba gaukite kito tėvo/motinos sutikimą, arba kreipkitės pagalbos į konsulines įstaigas, teisininkus šalyje, kurioje gyvenate, kad padėtų jums pradėti procesą dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kito tėčio/mamos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo. Arba rinkite medžiagą apie tai, kad vaiko tėtis/mama šeimoje elgiasi netinkamai, dėl ko vaikui kyla grėsmė toje aplinkoje, kad jūs ieškojote pagalbos, bet ji nebuvo tinkama, todėl negrįžus iš atostogų vaiką būtų nesaugu grąžinti į jo įprastinės gyvenamosios vietos valstybę.
Lietuvos pareigos pagal Hagos konvenciją
Prisijungdama prie konvencijos Lietuva kartu su kitomis valstybėmis sukūrė mechanizmą, skirtą kovoti su tarpvalstybiniu vaikų grobimu. „Paliktasis“ tėvas (motina) gali pasinaudoti konvencijoje numatyta priverstinio pagrobto vaiko grąžinimo į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę procedūra. Pavyzdžiui, vaiką pagrobus iš Lietuvos, joje likęs tėvas (motina) gali kreiptis į Valstybinę vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybą ir tos valstybės, kurioje atsidūrė vaikas, teisme inicijuoti bylą dėl jo grąžinimo į Lietuvą. Savo ruožtu Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti analogišką apsaugą „paliktiems“ tėvams (motinoms) tais atvejais, kai čia atsiduria neteisėtai iš kitos valstybės - Hagos konvencijos dalyvės pagrobtas vaikas.
Kas laikoma vaiko grobimu?
Pagal konvenciją tarptautiniu vaiko grobimu laikomas neteisėtas vaiko iki 16 metų išvežimas arba laikymas užsienio valstybėje. Išvežimas ar laikymas yra laikomas neteisėtu, kai tai padaroma prieš bet kurio vaiko globos teises turinčio asmens valią. Kokie asmenys laikomi turinčiais vaiko globos teises, sprendžiama pagal tos valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno iki išvežimo, įstatymus. Lietuvoje vaiko globos teises turinčiais asmenimis laikomi abu tėvai, nepriklausomai nuo jų santuokinės padėties, o tais atvejais, kai abiejų tėvų valdžia yra apribota, - vaiko globėjas (rūpintojas).
Taip pat skaitykite: Neteisėtas abortas: teismų perspektyva
Pažymėtina, kad nuo 2017 m. įsigaliojusiuose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimuose aiškiai apibrėžta, kad teisę išvežti vaiką į užsienį nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą, o tuo atveju, jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, nepaisant to, su kuriuo iš tėvų teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, abu tėvai turi kartu spręsti dėl galimo vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo ir kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Tiek minėtų įstatymo pakeitimų, tiek teismų praktikos tikslas - užtikrinti tėvų lygiateisiškumą ir švelninti tėvų ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos, išvengiant situacijos „laimėtojas pasiima viską“, kuri dažnai skatina tėvus itin aršiai bylinėtis.
Ar tėvas arba motina gali pagrobti savo vaiką?
Taip - konvencijos prasme bet kuriam asmeniui, o tai reiškia - ir tėvui arba motinai, neteisėtai išvežus ar laikant vaiką užsienio valstybėje, tai laikoma vaiko grobimu.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir vaiko išvykimo teisėtumas
Tai, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai nesustabdė tėvo (motinos), išvykstančio su vaiku iš Lietuvos, nebūtinai reiškia, kad išvykimas yra teisėtas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrina išvykimo teisėtumą tik labai siaura apimtimi - ar išvežimas atitinka Vyriausybės patvirtinto Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo reikalavimus. Tačiau jiems nepavesta tikrinti, pavyzdžiui, ar tėvas (motina) su vaiku iš Lietuvos išvyksta laikinai, ar nuolatiniam gyvenimui, ar yra gautas kito, Lietuvoje pasiliekančio tėvo (motinos), sutikimas, galiausiai, jie neprivalo tikrinti išvykimo į valstybes, priklausančias Šengeno erdvei, aplinkybių. Aptariama prasme reikia atskirti du dalykus: pirmiau nurodytą aprašą, skirtą apsaugoti, kad vaikas neatsidurtų užsienyje apskritai be teisėto atstovo ar jo paskirto lydinčio asmens, ir Hagos konvenciją, skirtą vaiko teisei į šeimos ryšius su abiem tėvais apsaugoti.
Tėvų ginčai dėl leidimo išvykti su vaiku į užsienį nuolatiniam gyvenimui
Kaip minėta, tėvams nepavykus susitarti gražiuoju, ginčą sprendžia teismas pagal vaiką išvežti siekiančio tėvo (motinos) ieškinį. Naujausioje teismų praktikoje formuojami kriterijai, kuriais remiantis spręstinas toks tėvų ginčas, pavyzdžiui:
- ar vaiko perkėlimas yra būtinas;
- ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas;
- ar yra pagrindas riboti vaiko bendravimą su Lietuvoje liekančiu tėvu (motina);
- ar Lietuvoje liekantis tėvas (motina) vykdo jam nustatytas pareigas;
- ar tėvų tarpusavio santykiai nėra konfliktiški (tokiu atveju, vienam iš tėvų kartu su vaiku išvykus į užsienio valstybę, tai galėtų turėti įtakos ne tik tiesioginio, bet ir nuotolinio bendravimo apsunkinimui);
- kokia vaiko pozicija dėl galimo persikėlimo ir šios pozicijos susiformavimo prielaidos.
Tokiais atvejais pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tenka tėvui (motinai), siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą.
Taip pat skaitykite: Abortų prieinamumas Lietuvoje
Ar pagal Hagos konvenciją pagrobtas vaikas visada grąžinamas į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę?
Pagal bendrąją taisyklę - taip. Tačiau Konvencijos 12 ir 13 straipsniuose apibrėžtas išimčių sąrašas, kada teismas gali nenurodyti grąžinti vaiką:
- jei procesas buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, ir įrodoma, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos;
- jei „paliktasis“ tėvas (motina) neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas;
- jei yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją.
Be to, teismas gali atsisakyti nurodyti grąžinti vaiką, jei nustato, kad vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę. Minėtų išimčių taikymas priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių ir teismo atlikto jų įvertinimo. Kadangi išimtis taiko kiekvienos valstybės nacionaliniai teismai, jų aiškinimas gali skirtis. Tai yra problema, kuri sprendžiama įvairiais būdais.
Pavyzdžiui, siekiant suvienodinti atskirų valstybių teismų praktiką, Tarptautinis Hagos teisėjų tinklas rengia gerosios praktikos gaires. Be to, tam tikrus standartus šioje srityje padeda išgryninti Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).
EŽTT praktika
Pavyzdžiui, sprendime, priimtame byloje Neulinger ir Shuruk prieš Šveicariją, EŽTT vertino, ar Šveicarijos teismų nurodymas grąžinti vaiką Izraelyje gyvenančiam tėvui buvo priimtas pakankamai gerai ištyrus šeimos situaciją ir visus veiksnius: emocinius, psichologinius, materialinius, ir ar grąžinant vaiką nebus pažeista jo ir motinos teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Teismas pažymėjo, kad nors vaiko amžius (7 metai) yra toks, kad adaptuotis kitoje šalyje jam nebūtų sunku, tačiau įvertino ir tai, kad vaikas buvo gerai integravęsis į Šveicarijos visuomenę, taigi tikrai nebūtų suderinama su geriausiais vaiko interesais ištraukti jį iš aplinkos, kurioje jis jau priprato. Be to, EŽTT atkreipė dėmesį, kad pagal Izraelio teisę egzistuojantis vaiko motinos įkalinimo už vaiko grobimą pavojus gali turėti rimtų neigiamų pasekmių vaikui jo grąžinimo atveju.
Kitame sprendime, priimtame byloje X prieš Latviją, EŽTT nusprendė, kad Latvijos teismai, spręsdami iš Australijos į Latviją motinos pagrobto vaiko grąžinimo klausimą, tinkamai neįvertino vaiko motinos pateiktų duomenų dėl rizikos, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytos Konvencijos 12 ir 13 straipsniuose įtvirtintos išimtys taikomos siauriau, kai sprendžiama dėl iš vienos ES valstybės narės į kitą neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo. Pavyzdžiui, tokiais atvejais teismas negali atsisakyti grąžinti vaiką motyvuodamas didele žalos vaikui rizika, jei nustatoma, kad imtasi priemonių užtikrinti vaiko apsaugai jį sugrąžinus į valstybę, iš kurios buvo neteisėtai išvežtas. Be to, tokiais atvejais „paliktajam“ tėvui (motinai) užtikrinama antrojo šanso galimybė, t. y. net jei valstybės, į kurią vaikas neteisėtai išvežtas, teismas atsisako jį grąžinti motyvuodamas didele žalos vaikui rizika, „paliktasis“ tėvas (motina) gali kreiptis į savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismą, kuris turi tėvų ginčą dėl vaiko išspręsti galutinai. Tuo atveju, jei priimamas teismo sprendimas, reikalaujantis grąžinti vaiką, jis visoje ES būtų vykdomas priverstinai, nereikalaujant jokios papildomos pripažinimo procedūros.
Teismo sprendimų vykdymas dėl neteisėtai į Lietuvą atvežto ar čia laikomo vaiko grąžinimo
Šios kategorijos bylose teismų priimti sprendimai vykdomi be išlygų, jei tai neišvengiama - panaudojant prievartą. Laikoma, kad teismo sprendimas yra įgyvendintas, kai vaikas perduodamas „paliktajam“ tėvui (motinai). Apie tokių teismų sprendimų vykdymui keliamus reikalavimus plačiai pasisakyta 2020 m. EŽTT sprendime byloje Rinau prieš Lietuvą. Joje 2007-2009 metais Lietuvoje vykusios vaiko grąžinimo procedūros politizavimas, išnaudojant visuomenėje vis dar gajus stereotipus ir nacionalinius jausmus, buvo pripažintas Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimu, priteisiant pažeidimo aukoms iš Lietuvos net ir Strasbūro teismo standartais solidžią 30 000 Eur kompensaciją bei turėtų išlaidų, kurios sudarė dar 93 000 Eur, atlyginimą.
Tarptautinis Hagos teisėjų tinklas ir jo svarba
Tarptautinis Hagos teisėjų tinklas - 88 valstybių atstovus jungianti organizacija, užtikrinanti tarpvalstybinį teismų bendradarbiavimą įgyvendinant 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir 1996 m. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje. Tinklas padeda koordinuoti atskirų valstybių teismų veiksmus sprendžiant klausimus, susijusius su neteisėtai į užsienį išvežtų ar iš ten negrąžintų vaikų grąžinimu, keičiantis informacija apie nagrinėjamas bylas, užsienio valstybės teisę ir kt. Darbas tinkle - savotiška diplomatinė misija, nes neretai tenka spręsti klausimus, susijusius su valstybių pasitikėjimu viena kitos teisingumo sistema. Pavyzdžiui, teko ieškoti išeities iš situacijos, kai ginčas dėl neteisėtai į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę negrąžinamo vaiko globos tarp Lietuvoje jį laikančios tetos ir Nyderlanduose gyvenančio tėvo vienu metu buvo nagrinėjamas dviejų valstybių, t. y. Lietuvos ir Nyderlandų, teismuose, atskirose bylose. Kiekvienas suprantame, kad tokia situacija yra sudėtinga tiek bylos šalims, tiek ir pačiam vaikui. Be to, kyla rizika, kad atskirų valstybių teismai priims skirtingus sprendimus dėl to paties ginčo.
Smurtas šeimoje ir Hagos konvencija
Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko tėtis/mama ryžtasi "pagrobti" vaiką, yra smurtas šeimoje. Esant smurtui šeimoje, Hagos konvencija padeda apginti ne auką, o smurtautoją. Ir dažniausiai tai būna mamos, kurios turi priimti sprendimą: arba likti su vaiku ir grįžti į užsienio šalį iki baigsis visos teisinės su santuoka ir vaiko globa susijusios procedūros, arba atsiskirti nuo vaiko, kas gali turėti neigiamą įtaką vėliau sprendžiant vaiko globos klausimus. Jei mama nusprendžia grįžti su vaiku, dažniausiai ji susidurs su daugybe įvairių iššūkių užsienio valstybėje, t. y. ji neturi darbo, būsto ir finansinių išteklių arba ji tampa finansiškai priklausoma nuo vaiko tėčio ir rizikuoja vėl atsidurti smurtaujančiame santykyje, jai trūksta emocinės paramos ir ji turi menkesnes galimybes dalyvauti teisiniuose procesuose užsienio valstybėje ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad smurtas šeimoje byloja apie vertikalų smurtautojo ir aukos jėgos santykį, kur smurtautojas yra aukštesnėje pozicijoje nei auka, kas sąlygoja šalių nelygybę, taip pat ir mediacijos procesuose.
Teisėjas Mits atkreipia dėmesį į tai, kad vargu, ar dažnu atveju smurtą šeimoje patirianti moteris, gyvenanti užsienio valstybėje, sugalvos skambinti į policiją, medikus, ieškoti krizių centrų ir pan., kad būtų surinkti pakankami įrodymai smurtui šeimoje pagrįsti. Be to, smurtas šeimoje paprastai vyksta ciklais, t. y. jo dažnumas, intensyvumas ir pavojingumas auga bėgant laikui.
Vaiko nuomonė
Vaiko nuomonės išklausymas tokio pobūdžio bylose yra itin svarbus, tačiau čia taip pat kyla daug įvairių sunkumų tinkamai, atsižvelgiant į vaiko amžių, brandumą, gebėjimą suprasti netik veiksmų pasekmes, bet ir jų priežastis, įvertinti vaiko nuomonę bei ištirti, ar ji nėra paveikta vaiko „pagrobėjo“. Visgi svarbu prisiminti, kad vaikas turi teisę dalyvauti priimant sprendimą ne tik išvykti atostogų, bet ir iš jų negrįžti, todėl tiek vaiko tėvai, tiek su tokiomis bylomis dirbantys specialistai turi nepamiršti laiku išklausyti vaiką.
Tarptautinis elementas ir teismų kompetencija
Tėvų pilietybė turi palyginti nedidelę reikšmę teismui sprendžiant ginčus dėl vaiko, ypač kai kalbame apie Europos Sąjungos teisinę erdvę. Šiuo atveju gerokai svarbesnis aspektas, kurioje valstybėje yra vaiko ir tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta. Būtent nuo jos, o ne nuo pilietybės labiausiai priklauso tiek Lietuvos teismo galimybė nagrinėti konkrečią bylą, tiek pačios bylos eiga, tiek galimybė priverstinai įvykdyti joje priimtą sprendimą. Tarptautinių skyrybų atveju teismas pirmiausia sprendžia, ar byla apskritai priklauso Lietuvos teismų kompetencijai. Šiuo atveju Europos Sąjungos teisėje įtvirtinta bendroji taisyklė - ginčus dėl vaiko turi nagrinėti tos valstybės teismas, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.
Naujausios tendencijos ir iššūkiai
Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų dėl neteisėtai išvežtų ar negrąžintų vaikų skaičius turi potencialą augti. Daugėja atvejų, kai anksčiau iš Lietuvos emigravę ir užsienyje vaikų susilaukę asmenys grįžta į Lietuvą kartu su vaikais, nepaisydami ankstesnėje gyvenamojoje vietoje liekančio tėvo (motinos) valios, neišsprendę vaiko globos klausimų pagal tos užsienio valstybės, kurioje iki tol gyveno, teisę. Tai padarę, Lietuvos teismuose bando inicijuoti bylas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), kartu prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones - laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su jais, kol bus išnagrinėtas ginčas. Toks gudravimas draudžiamas tiek pagal Hagos konvenciją, tiek pagal ES teisę, kurių esmė paprasta: tėvų ginčus dėl vaiko globos turi spręsti teismai tos valstybės, kurioje buvo vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iki neteisėto išvežimo.
Be abejonės, pasitaiko situacijų, kai buvę sutuoktiniai susiranda naujus partnerius ir apsigyvena nebūtinai Lietuvoje. Šiuo klausimu įstatymas kalba vienareikšmiškai: bet kuris iš tėvų turi teisę išvežti vaiką į kitą valstybę nuolat gyventi tik gavęs antrojo sutikimą. Jei tokio sutikimo nėra, tėvų ginčą dėl galimybės išvežti vaiką į užsienio valstybę sprendžia teismas. Tai taikoma ir tais atvejais, kai ankstesniu teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta jau yra nustatyta su vienu iš tėvų.
Pavyzdžiai iš teismų praktikos
Lietuvos apeliacinis teismas
Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo bylą, kurioje motina neteisėtai iš JAV į Lietuvą išvežė vaiką. Teismas nusprendė, kad vaikas turi būti grąžintas į JAV, nes ten yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Teismas atsižvelgė į tai, kad tėvas nebuvo nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo, o vaiko grąžinimas į JAV nepadarys jam psichologinės žalos. Teismas pabrėžė, kad svarbiausia yra vaiko interesai ir jo ryšio su abiem tėvais išsaugojimas. Šioje byloje teismas konstatavo, jog vaiko išvežimas iš JAV į Lietuvą yra neteisėtas, jo nuolatinė gyvenamoji vieta iki jo išvežimo buvo JAV.
#