Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas hormoninių pokyčių, kurie daro įtaką ne tik fizinei, bet ir burnos sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime acetono poveikį nėštumui, galimas burnos sveikatos problemas ir būdus, kaip užtikrinti gerą burnos higieną bei sveikatą šiuo svarbiu laikotarpiu.
Burnos Sveikata Nėštumo Metu: Kodėl Tai Svarbu?
Burnos sveikata nėštumo metu yra ne tik estetikos ar komforto klausimas, bet ir svarbi motinos ir vaisiaus sveikatos dalis. Hormonų pokyčiai, ypač estrogeno ir progesterono kiekio padidėjimas, daro įtaką dantenoms, padarydami jas jautresnes, lengviau pažeidžiamas ir imlias bakterinėms infekcijoms. Gera burnos higiena, reguliari profilaktika ir bendradarbiavimas su odontologu padeda išvengti rimtų komplikacijų tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo.
Hormonų Poveikis Burnos Sveikatai
Nėštumo metu smarkiai padidėja hormonų - ypač estrogeno ir progesterono - kiekis. Šie hormonai daro įtaką ne tik gimdos veiklai, bet ir visam organizmui, įskaitant burnos audinius. Būtent dėl didėjančio hormonų kiekio, dantenos tampa jautresnės, greičiau pažeidžiamos ir imlesnės bakterinėms infekcijoms. Padidėjęs progesterono ir estrogeno kiekis sukelia stipresnę uždegiminę dantenų reakciją į apnašą.
Nėščiųjų Gingivitas
Nėščiųjų gingivitas - tai uždegiminė dantenų liga, pasireiškianti kraujavimu, paburkimu, paraudimu. Ši liga pasireiškia nuo 36 iki 100 proc. nėščiųjų. Tai dantenų uždegimas, atsirandantis dėl dantų apnašų ir hormoninių pokyčių. Pats nėštumas dantenų uždegimo nesukelia, jo priežastis yra nenuvalytos dantų apnašos.
Pastebėta, jog besilaukiančių moterų burnoje randamas didesnis apnašų kiekis lyginant su nesilaukiančiomis moterimis. Tai aiškinama galimu pykinimu valant dantis bei dažnesniu užkandžiavimo poreikiu. Be to, nėštumo metu padidėjęs progesterono ir estrogeno kiekis pakeičia dantenų audinių reakciją į bakterinį apnašą. Nėštumo gingivitas dažniausiai pasireiškia 4-9 nėštumo mėnesį.
Taip pat skaitykite: Kraujo tyrimo nėštumo nustatymo vadovas
Kūdikio besilaukianti moteris pastebi atsiradusį ar padažnėjusį kraujavimą iš dantenų valant dantis. Neretai toks kraujavimas gali būti savaiminis ar pastebimas valgant kietesnį maistą, mechaniškai traumuojant sudirgusias dantenas. Pačios dantenos tampa ryškiai raudonos spalvos, padidėja ir išburksta tarpdančių spenelis (tarpdantinė dantena). Šie požymiai labiau pastebimi priekinių dantų srityje. Kartais yra pastebimas padidėjęs dantų paslankumas. Tai vyksta dėl to, kad viso organizmo raiščiai atlaisvėja ruošdamiesi lengvesniam gimdymui.
Kitos Galimos Burnos Problemos
- Kraštinis periodontitas: Negydant gingivito, uždegimas plinta ir pažeidžia dantį supantį kaulą ir šis ima tirpti. Toks susirgimas yra vadinamas kraštiniu periodontitu. Jo metu formuojasi periodonto kišenės, apsinuogina dantų šaknys, dantys tampa paslankūs.
- Nėštumo epulis: Tai gerybiniai dantenų dariniai, atsirandantys II trečdalyje ir dažniausiai po gimdymo išnyksta savaime. Būtina gera besilaukiančios moters burnos higiena, nes susikaupęs apnašas gali dirginti darinį ir šis ima didėti ir kraujuoti.
Nėštumo Komplikacijos Dėl Prastos Burnos Būklės
Negydytos periodonto ligos lemia didesnę preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir mažesnio svorio naujagimio gimimo riziką. Be to, svarbu nepamiršti, kad bakterijos, atakuojančios dantenas bei dantis, per kraujo sistemą gali nukeliauti iki vaisiaus ir sukelti komplikacijas ar netgi persileidimą bei priešlaikinį gimdymą.
Esant aktyviam uždegimui dantenose, įprastinio dantų valymosi ar kramtymo metu bakterijos patenka į kraujotaką ir pasiekia placentą. Be to, placentoje ir vaisiaus vandenyse padidėja uždegimo mediatorių kiekis, kas gali skatinti priešlaikinį gimdymą. Moksliniai tyrimai parodė tiesioginį ryšį tarp lėtinių periodonto ligų ir komplikacijų nėštumo metu.
Kaip Užtikrinti Gerą Burnos Higieną Nėštumo Metu?
Svarbiausia nepamiršti elementarios kasdieninės dantų priežiūros. Gera dantų higiena yra ypač svarbi nėštumo metu.
Dantų Valymas ir Priežiūra
- Dantis būtina valyti du kartus per dieną, kad pašalintumėte ant dantų susikaupusius nešvarumus bei bakterijas.
- Kadangi nėštumo metu dantys yra jautresni nei paprastai, būtina rinktis minkštų šerelių dantų šepetėlį bei dantų pastą, kurios sudėtis yra praturtinta fluoridu. Tiesa, būna tokiu atveju, kad dantų pastos skonis ar kvapas kelia šleikštulį būsimai mamai, tada derėtų rinktis beskonę dantų pastą.
- Svarbu nepamiršti dantų siūlo, kurio dėka išvalysite tarpdančius ir dantų šepetėliu sunkiai pasiekiamas vietas. Dantų siūlu arba tarpdančių šepetėliu reguliariai valykite tarpdančius, o dar kruopštesnei tarpdančių priežiūrai galima naudoti vandens irigatorių.
- Dantis valykite du kartus per dieną po dvi minutes. Visai nesvarbu, naudojate įprastą ar elektroninį dantų šepetėlį, bet kai kurie žmonės pastebi, kad elektroniniu dantų šepetėliu dantis išsivalo kruopščiau.
- Jei valantis dantis pykina - rinkitės šepetėlį su mažesne galvute bei mažiau putojančią dantų pastą.
- Naudokite dantų pastą, kurioje yra natūralių mineralų ir reikiamas fluoro kiekis, kuris padeda apsisaugoti nuo ėduonies. Jei nežinote, kokia dantų pasta tinkamiausia nėštumo metu, telefonu ar nuotoliniu būdu pasitarkite su savo odontologu.
Mityba ir Užkandžiavimas
- Būsimos mamos privalo laikytis sveikos ir subalansuotos mitybos principų. Rekomenduojama į dienos valgiaraštį įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, iš kurių organizmas gauna A, C ir D vitaminų, reikalingų sveikai burnos ertmei palaikyti.
- Tokios mineralinės medžiagos kaip kalis ar kalcis yra naudingos ne tik nėščiosioms dantims, bet ir dar negimusio kūdikio dantenoms bei dantukams, kurie ima kaltis septintąją nėštumo savaitę. Tad, dienos mitybos racionas turėtų būti praturtintas pieno produktais: varške, natūraliu pienu, varškės sūriu ir pan.
- Žalingi ir saldūs įpročiai kenkia ne tik dantims, bet ir kūdikiui, todėl saldumynų, kurių kartais labai norisi, saldžiųjų gėrimų, kavos ar raudono vyno derėtų atsisakyti, kadangi jie sukelia dantų ėduonį bei dantų gedimą.
- Atsisakykite saldžių gėrimų, nealkoholinio vyno arba alaus ir saldumynų. Jei tarp pagrindinių valgių išalkote, užkandžiaukite daržovėmis, vaisiais arba nesaldintu jogurtu. Paprastieji angliavandeniai (cukrus, saldūs kepiniai, miltiniai produktai, makaronai, balti ryžiai, traškučiai, sultys ir pan.) yra patys didžiausi dantų priešai. Stenkitės kuo mažiau užkandžiauti.
Kova Su Rytiniu Pykinimu
Daugelis nėščiųjų su rytinio pykinimo padariniais kovoja valydamos dantis. Visgi, odontologai to nepataria daryti, kadangi skrandžio rūgštis ėda danties emalį, o sąžiningas dantų šveitimas dantų šepetėliu gali negrįžtamai pažeisti danties paviršių. Todėl po rytinio pykinimo geriausia burną praskalauti šiltu vandeniu arba sodos tirpalu, kadangi jis neutralizuoja į burną patekusias skrandžio rūgštis. Tik praėjus mažiausiai 10 min. Jei kamuoja rytinis pykinimas arba vėmimas, kiekvieną kartą po vėmimo skalaukite burną vandeniu. Tai padės išvengti dantų pažeidimų, kurie gali atsirasti dėl skrandžio turinyje esančios rūgšties. Iškart valytis dantų nepulkite, nes skrandžio rūgštis minkština emalį ir dantys tampa labiau pažeidžiami.
Taip pat skaitykite: Maisto paramos galimybės vaikams
Dantenų Priežiūra
Kaip jau buvo minėta, dantenos nėštumo metu tampa jautresnės, todėl patartina jas nuolatos apžiūrėti, kad būtų galima įsitikinti ar jos nekraujuoja. Pajutus, kad dantenos tapo itin jautrios, pradėjo kraujuoti ar tinti, būtina nedelsiant kreiptis pas odontologą, nes tikėtina, kad prasidėjo dantenų uždegimas. Tiesa, nevertėtų išsigąsti, jei ant dantenų atsirado raudoni bei neskausmingi patinimai. Jie vadinami „nėščiųjų navikais“, tačiau jie nepavojingi ir tikrai nesukelia onkologinių susirgimų. Kasdienis skalavimas druska (1 arbatinis šaukštelis druskos vienam šilto vandens puodeliui) gali sumažinti dantenų uždegimą. Keletą kartų paskalavę burną, tirpalą išspjaukite. Jei susiduriate su dantenų problemomis, kelis kartus per dieną burną skalaukite dantų skalavimo skysčiu. Nors medikų bendruomenėje kyla diskusijos, ar sveikas dantenas turintiems žmonėms būtina naudoti šį skystį (jis apnašų nepašalina, tai padaryti gali tik mechaninis valymas dantų šepetėliu), bet besilaukiančios moterys patenka į didesnę rizikos zoną susidurti su dantenų pažeidimais, todėl naudodamos dantų skalavimo skystį gali sumažinti lipnios apnašų medžiagos, leidžiančios bakterijoms kauptis ant dantų paviršiaus, susidarymą. Rinkitės dantų skystį, kuriame nėra alkoholio.
Vizitai Pas Odontologą
Nederėtų laukti, kada prasidės pirmieji skausmai burnos ertmėje, todėl pas odontologą rekomenduojama lankytis reguliariai bei nepamiršti atlikti profesionalią burnos ertmės higieną. Kita vertus, jei nėštumas planuojamas, moteriai dar prieš pastojant derėtų susitvarkyti ėduonies pažeistus dantis bei pasikeisti „įtartinas“ dantų plombas. Visgi, jei dantų gydymas reikalingas nėštumo metu, rekomenduojama jį pradėti tik antrajame nėštumo trimestre, kadangi tai saugiausias laikotarpis dantų taisymui. Tuo tarpu, jei odontologinė pagalba reikalinga pirmajame ar trečiajame nėštumo trimestre, būtina prieš tai pasikonsultuoti su ginekologu. Klinikos specialistai rekomenduoja profilaktinį apsilankymą pas odontologą per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius ir profesionalią higieną bent kartą nėštumo metu.
Svarbu! Nepriklausomai nuo trimestro, esant dantų skausmui, dantenų uždegimui - kreipkitės kuo skubiau į gydytoją odontologą.
Pagrindiniai Vizitų Pas Odontologą Aspektai:
- Vos sužinojus apie nėštumą, rekomenduojama apsilankyti apžiūrai.
- Geriausia profesionalią burnos higieną atlikti antrame trimestre.
- Jei kraujuoja dantenos, atsiranda blogas kvapas, jautrumas ar skausmas - nelaukite.
- Periodonto ligų gydymo procedūros yra efektyvios ir nekelia rizikos bendrajai sveikatos būklei.
- Nėštumą prižiūrintis gydytojas akušeris-ginekologas turėtų pacientės istorijoje įtraukti duomenis apie burnos sveikatą bei vizitų metu ją apžiūrėti.
Acetono Poveikis Nėštumui
Nėštumo metu ketonų kiekis šlapime tiriamas, jei kraujyje aptinkamas neįprastai didelis gliukozės kiekis arba pasireiškė dehidratacijos požymių. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį ir į nėštumo trukmę.
Kas Yra Ketonai ir Kodėl Jie Atsiranda Šlapime?
Įprastai organizmas kaip energijos šaltinį naudoja gliukozę (cukrų). Tačiau, kai organizmas neturi pakankamai gliukozės, jis pradeda skaidyti riebalus, o šio proceso metu susidaro ketonai. Nedidelis ketonų kiekis šlapime nėštumo metu gali būti normalus, ypač rytais.
Taip pat skaitykite: Nėščiųjų teisės darbe Lietuvoje
Priežastys, Kodėl Nėštumo Metu Padidėja Ketonų Kiekis Šlapime:
- Nepakankama mityba: Jei nėščioji nepakankamai vartoja angliavandenių, organizmas pradeda skaidyti riebalus.
- Dehidratacija: Skysčių trūkumas organizme gali lemti ketonų kaupimąsi.
- Rytinis pykinimas ir vėmimas: Stiprus pykinimas ir vėmimas gali sutrikdyti mitybą ir sukelti dehidrataciją.
- Gestacinis diabetas: Ši būklė, kai nėštumo metu išsivysto diabetas, gali sutrikdyti gliukozės apykaitą ir padidinti ketonų kiekį.
- Badavimas: Ilgesnis nei 8-10 valandų badavimas gali būti pavojingas.
Galimas Poveikis Vaisiui
Kol kas moksliniuose tyrimuose dar tiksliai neatsakyta, ar padidėjęs ketonų kiekis kenkia vaisiui. Tačiau drastiškai šoktelėjęs ketonų kiekis šlapime gali būti susijęs su diabetine ketoacidoze - sunkia diabeto komplikacija, kai dėl didelio insulino trūkumo ima gamintis ketoniniai kūnai. Diabetinė ketoacidozė gali turėti neigiamos įtakos vaisiaus smegenų vystymuisi.
Kaip Sumažinti Ketonų Kiekį Šlapime?
- Reguliariai valgykite: Dienos metu reikėtų valgyti bent 3 pagrindinius patiekalus ir 3 kartus užkandžiauti.
- Valgykite kuo įvairesnių angliavandenių: Pavyzdžiui, ryžių, avižų, viso grūdo dalių duonos ar makaronų. Per dieną reikėtų suvartoti bent 150-175 g angliavandenių.
- Pasistenkite suvartoti ir daugiau baltymų: Mėsos, kiaušinių, pieno produktų, pupelių, tofu ir t.
- Gerkite daug skysčių: Stenkitės išgerti bent 8-12 stiklinių vandens per dieną.
- Tinkamas diabeto gydymas: Sergant gestaciniu diabetu būtina koreguoti mitybą ir griežčiau kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
- Pykinimo gydymas medikamentais: Jei stipriai pykina, gydytojas gali skirti vaistų šiam nemaloniam reiškiniui malšinti.
- Po valgio bent 15 min. pasivaikščiokite
Cukrinis Diabetas ir Nėštumas
Visos reprodukcinio amžiaus moterys, nepriklausomai nuo to, serga cukriniu diabetu ar ne, turi planuoti nėštumą. 1 ir 2 tipo cukrinis diabetas (CD), nustatytas iki pastojimo, yra vadinamas pregestaciniu. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje (hiperglikemija) nuo pat nėštumo pradžios gali sukelti embriono organų ir sistemų pažeidimus. Tokie pažeidimai susiformuoja 3-6 nėštumo sav., kai dažna moteris dar net nežino, kad nėščia. Dėl šios priežasties labai svarbu nėštumą planuoti ir pastoti tikslinės glikemijos fone.
Vėliau, išliekant hiperglikemijai, didelis gliukozės kiekis lengvai prasiskverbia per placentą ir patenka į vaisiaus kraują, stimuliuoja vaisiaus kasą skirti daugiau insulino. Didesniais kiekiais išsiskirdamas vaisiaus insulinas (hiperinsulinemija) veikia kaip augimo hormonas, sužadina kitus augimo veiksnius, didėja vaisiaus svoris, sutrinka kai kurių kitų organų funkcijos.
Rekomendacijos Cukriniu Diabetu Sergančioms Nėščioms Moterims:
- Pasiekti HbA1c <6,5 %, glikemijas nevalgius <5,3 mmol/l, po valgio 1 valanda <7,8 mmol/l, 2 valandos <6,7 mmol/l.
- 2 tipo cukriniu diabetu sergančioms moterims nutraukti geriamuosius dėl diabeto vaistus ir skirti insuliną.
- Nėščiąsias prižiūri tretinio lygio paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos gyd. endokrinologai, ginekologai, diabetologai. Endokrinologas pirmą nėštumo trimestrą konsultuoja kas 4 sav., antrą ir trečią trimestrais kas 2 sav., po 36 sav. kas 1 sav.
- Rekomenduojamas gydymas Endokrinologijos skyriuje tik pastojus ir 24 sav., Nėštumo patologijos skyriuje - 34 nėštumo sav.
- Mityba turi būti subalansuota: ne mažiau kaip 175 g angliavandenių, 71 g baltymų, 28 g skaidulų.
- Pavojinga badauti ilgiau nei 8-10 val.
- Kiekvieną nėštumo trečdalį kalorijų kiekis pagal apskaičiuotą energijos poreikį skiriasi, todėl koreguojama dieta. Pirmame trimestre skaičiuojama pagal kūno masės indeksą (KMI kg/m2) iki nėštumo. Jeigu KMI < 18,5-24,9, reikalingas kcal kiekis 40-30 kcal/kg/d, jeigu KMI >25 - 22-25 kcal/kg/d, jeigu >40 - 12-18 kcal/kg/d.
- Insulino poreikis nuo nėštumo pradžios iki gimdymo keičiasi. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali padidėti ląstelių jautrumas insulinui, mažėti insulino poreikis, todėl didėja hipoglikemijos rizika ir gali tekti sumažinti įprastinę insulino dozę. Antrame ir trečiame nėštumo trimestrais dėl padidėjusio kortizolio, prolaktino, progesterono ir placentos hormonų kiekio didėja ląstelių atsparumas insulinui, todėl gali tekti didinti insulino dozes.
- Naudojant insulino pompą, nėštumo metu rekomenduojama infuzijos komplektą keisti kas 2 dienas, o jei oda labai jautri - kasdien. Siekiant išvengti hipoglikemijų nakties metu, reiktų sumažinti bazinį insuliną nuo 24 iki 3 val., o nuo 3 val. ryto gali tekti didinti net 2-3 kartus.
- Rekomenduojama ryte tikrinti ketonus šlapime, nes nakties metu gali užsilenkti ar užsikimšti pompos vamzdelis.
- Reikėtų nepamiršti, kad viena grėsmingiausių ūmių diabeto komplikacijų yra diabetinė ketoacidozė (DKA). Tai ūmus angliavandenių, baltymų, riebalų apykaitos sutrikimas. Dėl insulino trūkumo vystosi hiperglikemija, kuri sukelia organizmo dehidrataciją ir elektrolitų netekimą. Insulino trūkumas taip pat suaktyvina gliukagono skilimą į gliukozę ir baltymų skilimą į amino rūgštis, iš kurių gaminama nauja gliukozė, dėl to dar labiau didėja gliukozė. Gaminamos riebiosios rūgštys ir glicerolis, kuris taip pat yra gliukozės gamybos šaltinis. Dėl atsparumo insulinui gliukozė blogiau įsisavinama audiniuose. Į kepenis patenka daugiau riebiųjų rūgščių, ten jos oksiduojamos ir gaminasi acetono rūgštis ir beta hidroksi sviesto rūgštis, atsiranda ketonemija, ketonurija ir pasireiškia jų pertekliaus toksinis poveikis.
- Jeigu neprasideda natūralus gimdymas, o glikemija sunkiai koreguojama, nustatomas polihidramnionas, stambus vaisius, preeklamsija, gimdymas sužadinamas 37-38 sav. + 6 d.
- Planinė Cezario pjūvio operacija atliekama, jeigu numatomas vaisiaus svoris > 4200 g.
Moterys, sergančios 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu, gali sėkmingai išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį.
Kitos Nemalonaus Burnos Kvapo Priežastys Vaikams (ir Potencialiai Nėščioms Moterims)
Nors straipsnis daugiausia dėmesio skiria nėštumui, verta paminėti ir kitas galimas nemalonaus burnos kvapo priežastis, kurios gali būti aktualios ir nėščioms moterims:
- Svetimkūnis nosyje: Kokio nors smulkaus, mažylio į nosies landą įsikišto daiktelio tėvai gali ir nepastebėti, jo kartais nejunta nė jis pats. Tačiau svetimkūnis trikdo įprastai kvėpuoti, „traukia“ infekcijas, skatina uždegiminius procesus, dėl to gaminasi daugiau gleivių, nosis „užsikemša“, vaikas kvėpuoja per burną.
- Ėduonis ir netinkama burnos higiena: Net jei ir neskauda dantukų, bent kartą per metus vaiką patariama nuvesti pas odontologą, kad šis apžiūrėtų, ar nėra ėduonies, ar nesusidėvėjo jau sugydytų dantukų plombos. Pažeisti dantys tampa puikia bakterijų veisykla, kurių iš ten patiems neįmanoma pašalinti, ypač tada, jei vaiko dantukai yra valomi paskubomis arba jis dar nėra įgudęs tinkamai naudotis dantų šepetėliu, per trumpai juos valo. Verta mažylį išmokyti naudotis tarpdančių siūlu, nuo liežuvio nuvalyti apnašas.
- Skysčių trūkumas: Vyresnis nei pusantrų metų amžiaus vaikas per dieną turėtų išgerti apie 1,5 l skysčių. Tinkamiausias - paprasčiausias švarus vanduo.
- Karščiavimas, vėmimas ar viduriavimas: Šie negalavimai sutrikdo viso organizmo veiklą, mat šiam pradeda trūkti skysčių. Vaikui būtina kuo daugiau gerti.
- Vartojami antibiotikai: Jų pavartojus iš burnos taip pat gali sklisti nemalonus kvapas, mat antibiotikai organizme pakeičia gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrą. Norint juos atkurti, vaikui geriant antibiotikus būtina duoti produktų, kurių sudėtyje yra gerųjų bakterijų (tinka jogurtas, kefyras) arba specialių preparatų.
- Tam tikri negalavimai: Kvėpavimo organų ligos, gastroezofaginis refliuksas ir kitos sveikatos problemos.