Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Vienas iš jų - padidėjęs makšties išskyrų kiekis. Tai natūralus procesas, padedantis apsaugoti tiek mamą, tiek besivystantį kūdikį nuo infekcijų. Tačiau kartais išskyros gali signalizuoti ir apie tam tikrus sveikatos sutrikimus. Tad kaip atskirti, kurios išskyros yra normalios, o kada verta kreiptis į gydytoją?
Normalios išskyros nėštumo metu
Normalios nėštumo metu atsirandančios išskyros vadinamos leukorėja - tai skaidrios ar balkšvos, bekvapės arba švelnaus kvapo išskyros. Jos primena kiaušinio baltymą, yra negausios arba vidutinės konsistencijos ir gali tapti gausesnės artėjant gimdymui. Šios išskyros neturi stipraus kvapo ar nemalonių pojūčių.
Šios išskyros susidaro dėl padidėjusio estrogeno kiekio organizme ir didesnio kraujo pritekėjimo į dubens sritį. Jos padeda apsaugoti gimdos kaklelį nuo bakterijų ir infekcijų, todėl jų padidėjimas - natūrali organizmo reakcija. Makšties išskyros ir jų gausėjimas viso nėštumo metu yra visiškai normalu, tačiau svarbu stebėti išskyrų spalvą, konsistenciją, kvapą. Makšties išskyrų (gleivių), išskiria kiekvienos sveikos moters gimdos kaklelis ir makštis. Nėštumo metu makšties išskyrų gaminasi ir išsiskiria daugiau, nei mėnesinių ciklo metu.
Kada išskyros gali kelti nerimą?
Nors daugeliu atvejų išskyros yra nekenksmingos, tam tikri jų pokyčiai gali būti įspėjamasis ženklas. Štai į kokius simptomus vertėtų atkreipti dėmesį:
- Geltonos, žalsvos ar pilkšvos išskyros: Tokios išskyros gali rodyti bakterinę infekciją arba lytiniu keliu plintančią ligą (pvz., trichomonozę ar chlamidiją). Jos dažnai būna nemalonaus kvapo ir sukelia niežulį, deginimą.
- Stiprus kvapas: Aštrus, rūgštus ar žuvies kvapas dažnai yra bakterinės vaginozės požymis. Nors ši būklė dažniausiai nekelia grėsmės, negydoma gali padidinti priešlaikinio gimdymo riziką.
- Baltos, tirštos, varškės konsistencijos išskyros: Tai gali būti grybelinės infekcijos (kandidozės) požymis. Dažnai ją lydi niežulys, paraudimas, deginimas šlapinantis.
- Kraujingos ar rausvos išskyros: Šiek tiek kraujo pirmąjį trimestrą gali būti susiję su implantacija, tačiau stiprus kraujavimas, ypač kartu su skausmu, gali rodyti persileidimą, negimdinį nėštumą ar placentos atšokimą. Antroje nėštumo pusėje bet kokios kraujingos išskyros turėtų būti vertinamos labai rimtai. Šiek tiek kraujo pirmąjį trimestrą gali būti susiję su implantacija. Praėjus keletui dienų po lytinių santykių apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi į gimdos gleivinę. Tai gali sukelti vieną iš pirmųjų nėštumo simptomų - nežymų kraujavimą ar tepliojimą, taip pat pilvo maudimą, tempimą, ar skausmą. Šis kraujavimas vadinamas implantaciniu kraujavimu. Kai kurios moterys implantacinį kraujavimą ir pilvo skausmą sumaišo su pradidedančiomis mėnesinėms, tačiau dažniausiai kraujavimas būna labai negausus ir trunka trumpiau nei mėnesinės, o skausmas ne toks intensyvus.
- Didelis išskyrų kiekio pasikeitimas su skysčio pojūčiu: Jei jaučiate, kad išskyros primena nutekantį vandenį - tai gali būti prasidėjusių vaisiaus vandenų požymis. Tai skubus atvejis, ypač jei dar nėra gimdymo termino.
Kiti ankstyvi nėštumo požymiai
Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams. Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Štai keletas kitų požymių, kurie gali įspėti apie nėštumą:
- Vėluojančios mėnesinės: Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis - vėluojančios mėnesinės. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą.
- Nuovargis: Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės). Jaustis labai pavargusiai pirmus nėštumo mėnesius yra normalu. Moteris gali didžiulį nuovargį praėjus savaitei po apvaisinimo. Nuovargį sukelia padidėjęs hormono progesterono kiekis, taip pat padidėjusi kraujo gamyba ir sumažėjęs kraujo spaudimas pirmosiomis nėštumo savaitėmis.
- Pykinimas ir vėmimas: Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija. Rytinis pykinimas yra vienas žinomiausių nėštumo simptomų. Jį patiria apie 70 procentų besilaukiančiųjų. Rytinis pykinimas pasireiškia dėl pasikeitusios hormonų pusiausvyros ir sulėtėjusios skrandžio ir žarnyno peristaltikos.
- Padidėjęs jautrumas kvapams: Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas. Ėmėte kur kas labiau jausti įvairius kvapus? Net tuomet kai kiti dar nieko nejaučia? Kvapai jūs pradėjo labiau erzinti?
- Krūtų jautrumas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas. Krūtų pokyčiai gali būti dar vienas ankstyvo nėštumo simptomas.
- Dažnesnis šlapinimasis: Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
- Nuotaikų kaita: Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės. „Padidėjęs emocingumas, ašarojimas dėl menkniekių, kurių anksčiau nesureikšmindavote. Nėštumas padidina estrogeno ir progesterono hormonų lygį, o tai gali sukelti daugiau emocijų nei įprastai.
- Spazmai pilvo apačioje: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje.
- Potraukis tam tikram maistui: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Kodėl taip vyksta? Nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą.
- Kiti požymiai: Ankstyviausiu nėštumo požymiu gali būti staiga atsiradusi nemiga ar pakitęs miego režimas, kuomet nėra jokios kitos priežasties šiam pokyčiui atsirasti. Kūno temperatūra pakyla ovuliacijos metu, o jei esate nėščia, ji išlieka aukštesnė ir po to. Turbūt ne kartą teko girdėti apie motinos intuiciją. Taip, kad ir kaip tai būtų stebėtina, visų pirma kiti žmonės pastebės kad kažkas jumyse pasikeitė ar kaip tik patys ims su jumis kitaip elgtis. Kai kurios jaučia poreikį dažniau šlapintis (ypač naktį), vidurių užkietėjimą, galvos skausmą ir galvos svaigimą.
Visi aukščiau išvardyti požymiai toli gražu nėra vieninteliai galimi nėštumo ženklai. Atminkite, kad ankstyvieji nėštumo simptomai kiekvienai yra skirtingi. Ne visos moterys patirs visus šiuos simptomus arba bent kurį iš jų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nedelskite ir pasitarkite su gydytoju ar akušere, jei pastebite:
- Spalvos, kvapo ar konsistencijos pokyčius
- Niežulį, deginimą, skausmą šlapinantis
- Kraujingas ar rusvas išskyras
- Įtartiną vandeningą skystį
- Diskomfortą lytinių organų srityje
- Pasikeitė išskyrų spalva.
- Pasikeitė išskyrų tekstūra.
- Išskyros tapo nemalonaus, intensyvaus kvapo.
Gydytojas atliks tyrimus (pvz., tepinėlio ar šlapimo), kad nustatytų, ar reikalingas gydymas.
Nėštumo testo atlikimas ir ultragarsinis tyrimas
Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Pirmasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę - tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra. Šį tyrimą paprastai atlieka nėštumą prižiūrintis gydytojas akušeris - ginekologas. Ypač svarbu nedelsti, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų arba turi padidintos rizikos nėštumo istoriją - yra patyrusi persileidimą, Cezario pjūvį ar turėjusi kitų su nėštumu susijusių komplikacijų.
Svarbi pastaba dėl makšties higienos
Svarbu prisiminti, kad nėštumo metu nereikėtų plauti makšties, ypač dušo srove. Makšties plovimas tik pažeidžia natūralų balansą, dėl to padidėja infekcijų tikimybė, be to, dušo srovė gali sukelti oro emboliją - itin retą, bet labai pavojingą sutrikimą, kai į kraujotakos sistemą patenka oro burbuliukas. Dėl tos pačios priežasties reiktų vengti ir sūkurinių vonių.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas