Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Dažnai būsimos mamos susiduria su įvairiais nemaloniais simptomais, tarp kurių - padidėjęs karščio pojūtis ir gausus prakaitavimas. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti karščio ir prakaito priežastis nėštumo metu, pateikiant praktinius patarimus, kaip su šiais nemalonumais susidoroti.
Padidėjusio Prakaitavimo Priežastys Nėštumo Metu
Nėštumo metu gausus prakaitavimas tiek dieną, tiek naktį yra itin dažnas reiškinys. Tai lemia keletas veiksnių:
Hormonų lygio pokyčiai: Hormonų svyravimai, ypač estrogeno ir progesterono, turi didelę įtaką prakaito liaukų veiklai. Nuo hormonų priklausančių prakaito liaukų veikla moterims suaktyvėja antroje mėnesinių ciklo pusėje ir ypač per nėštumą.
Suintensyvėjusi kraujotaka: Nėštumo metu moters organizme cirkuliuoja daugiau kraujo, todėl šilumos pojūtis gali būti dar intensyvesnis.
Greitesnė medžiagų apykaita: Pagreitėjusi medžiagų apykaita taip pat gali būti gausesnio prakaitavimo priežastis.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Svorio padidėjimas: Judant ir nešiojant papildomą svorį, gali prireikti daugiau pastangų tiems judesiams atlikti, ypač paskutinįjį trimestrą. Šios papildomos pastangos ir sukuria daugiau šilumos.
Kiti veiksniai: Oras, fizinė veikla, nerimas, liga ar infekcija, hipertiroidizmas (skydliaukės hiperfunkcija), vaistų vartojimas, maistas ir gėrimai taip pat gali turėti įtakos prakaitavimui.
Tyrimų duomenimis, maždaug 35 proc. moterų pirmąjį nėštumo trimestrą patiria pagausėjusį prakaitavimą kaip vieną pirmųjų nėštumo požymių. Gausiai prakaituoti po gimdymo - taip pat visiškai normalu, nes tai vienas iš būdų kūnui atsikratyti skysčių, sukauptų nėštumo metu.
Naktinis Prakaitavimas Nėštumo Metu: Priežastys ir Sprendimai
Naktinis prakaitavimas nėštumo metu gali būti ypač nemalonus. Dažniausiai jį sukelia tie patys veiksniai, kaip ir dieninį prakaitavimą, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į kitas galimas priežastis:
Miegamajame per šilta: Optimaliausia temperatūra miegamajame - plius 15-21 laipsnis Celsijaus. Jei ji aukštesnė - reiškia, miegamajame per šilta. Mažiau „kvėpuojantys“ audiniai (pavyzdžiui, flanelinė pižama) taip pat gali paskatinti pagausėjusį prakaitavimą.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Hormoniniai pokyčiai: Svyruojantis estrogeno lygis yra viena iš dažniausiai pasitaikančių moterų naktinio prakaitavimo priežasčių.
Košmarai: Sapnuojant košmarus, organizmas gali reaguoti vadinamąja „kovok arba bėk“ reakcija, kuri skatina prakaitavimą.
Infekcijos: Organizmui kovojant su infekcija, pakyla kūno temperatūra, o tai sukelia gausų prakaitavimą.
Vaistų vartojimas: Pacientams, kurie vartoja antidepresantus, kaip šalutinis poveikis gali pasireikšti naktinis prakaitavimas, nes tam tikri preparatai gali sukelti adrenerginę reakciją.
Kaip Susidoroti Su Padidėjusiu Prakaitavimu Nėštumo Metu
Nors hormonų lygio svyravimų ir organizmo atsako į tai reguliuoti negalime, yra keletas būdų, kaip sumažinti diskomfortą, susijusį su padidėjusiu prakaitavimu:
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
- Tinkama higiena: Dažnai maudykitės po šiltu, bet jokiu būdu ne karštu, dušu. Labai tiktų kontrastinis dušas. Naudokite dezodorantuojamąsias priemones.
- Tinkama apranga ir patalynė: Rinkitės drabužius ir patalynę iš natūralių, „kvėpuojančių“ audinių, tokių kaip medvilnė ar linas. Jei vargina gausus naktinis prakaitavimas, įsigykite specialią drėgmę sugeriančią patalynę.
- Vėsinkite namus: Užtikrinkite optimalią temperatūrą miegamajame.
- Skysčių vartojimas: Gerkite pakankamai skysčių, ypač vandens.
- Mityba: Venkite aštraus, stipriai kvepiančio maisto, alkoholio ir kofeino, kurie gali paskatinti prakaitavimą.
- Fizinis aktyvumas: Išlaikykite gerą fizinę organizmo būklę saikingai sportuojant, atliekant specialią nėščiųjų gimnastiką. Venkite perkaitimo mankštinantis.
- Streso valdymas: Vengti streso ir įtampos darbe bei namuose. Praktikuokite atsipalaidavimo technikas, tokias kaip meditacija ar joga.
- Svorio kontrolė: Stenkitės nepriaugti per daug svorio per nėštumą.
Kada Kreiptis Į Gydytoją
Nors pagausėjęs prakaitavimas nėštumo metu dažniausiai yra normalus reiškinys, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, jei:
- Prakaitavimas yra itin didelis ir trukdo miegoti ar vykdyti kasdienę veiklą.
- Prakaitavimas tęsiasi ilgiau nei 6 savaites po gimdymo.
- Atsiranda kitų simptomų, tokių kaip karščiavimas, svorio pokyčiai, kosulys ar limfmazgių padidėjimas.
- Įtariate, kad prakaitavimą gali sukelti vartojami vaistai.
Gydytojas galės įvertinti jūsų būklę ir, jei reikia, paskirti tinkamą gydymą ar tyrimus.
Mitybos Svarba Nėštumo Metu
Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
- Svarbūs vitaminai ir mineralai: Folio rūgštis, kalcis, vitaminas D ir geležis yra ypač svarbūs nėštumo metu. Pasitarkite su gydytoju dėl papildų vartojimo.
- Venkite tam tikrų maisto produktų: Nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių, jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo.
- Kofeino kiekis: Nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg.
Kiti Nėštumo Sukeliami Nemalonumai Ir Kaip Su Jais Kovoti
Nėštumo metu moterys patiria įvairių nepatogumų, be padidėjusio prakaitavimo. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių ir patarimai, kaip su jais kovoti:
- Rėmuo: Valgykite reguliariai, nedidelėmis porcijomis, vengti aštrių, sūrių, riebių patiekalų, nevalgyti prieš miegą, pasikelti galvūgalį.
- Pykinimas ir vėmimas: Vėdinti patalpas, valgyti nedidelėmis porcijomis, vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, gerti pakankamai skysčių, turėti užkandžių, valgyti sausą užkandį prieš keliantis iš lovos, gerti imbiero arbatą.
- Nugaros skausmas: Nekilnoti sunkių daiktų, avėti patogią avalynę, sėdint paremti nugarą pagalve, reguliarus fizinis aktyvumas, Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.
- Kojų venų išsiplėtimas: Judėjimas, patogi avalynė, palaikyti kojas pakėlus aukščiau, vengti ankštų rūbų, nesėdėti užsikėlus koją ant kojos, kojų vonelės, masažas.
- Kojų tinimas: Koreguoti mitybą, valgyti daugiau vaisių, daržovių, gerti arbatas, vengti sūraus maisto, lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas, vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.
- Hemorojus: Vaistažolių vonios po tuštinimosi, dieta, kad kuo mažiau kietėtų viduriai, vengti kieto tualetinio popieriaus, pagulinėti, vengti kietų kėdžių.
- Dantenų kraujavimas: Rūpintis burnos higiena, valyti dantis švelniu šepetėliu, naudoti dantų pastas, skirtas kraujuojančioms dantenoms, mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus, praskalauti burną vandeniu po vėmimo.
- Spuogai: Spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti.
- Pigmentacija: Naudoti apsaugos nuo saulės priemones.
- Kojų mėšlungis: Atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį, pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti, pagnaibyti, pamasažuoti skaudamą vietą, pasivaikščioti, daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas dirbant sėdimą darbą.
- Paruošiamieji sąrėmiai: Įvertinti, kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų, dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.
- Dažnas šlapinimasis: Stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).
- Vidurių užkietėjimas: Dieta, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto, gerti pakankamai skysčių, mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto.
- Strijos: Naudoti specialius kremus, aliejus, masažą.
- Makšties išskyros: Nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius, naudoti specialius prausiklius intymiai higienai, dažnai keisti įklotus, nesiprausti pernelyg dažnai.
- Odos jautrumas: Odai reikia daugiau priežiūros, po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos, visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.
- Krūtų jautrumas: Patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės, natūralus audinys, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.
- Nuovargis: Eiti anksčiau miegoti, numigti dienos metu.
- Padidėjęs apetitas: Nereikia valgyti “už du”, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug.
- Nuotaikų kaita: Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau, išeiti pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.
Miego Kokybės Gerinimas Nėštumo Metu
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas.
Emocinė Būsena Nėštumo Metu
Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.
Svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz., piešimas ar mezgimas, taip pat gali padėti sumažinti stresą.
Saugus Fizinis Aktyvumas Nėštumo Metu
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Prieš pradedant bet kokią fizinę veiklą, būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu.
Kelionės Nėštumo Metu
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką.
Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas.
Buvimas Saulėje Nėštumo Metu
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.
Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Būtina naudoti apsaugos nuo saulės priemones.
Perkaitimas Nėštumo Metu
Nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose.
Galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės.
Karščio Bangos Po Gimdymo
Daugelis vaikelio susilaukusių mamų mano, kad visi su gimdymu susiję negalavimai - jau praeityje, tačiau tuo metu gali išlįsti dar vienas neretai pasitaikantis negalavimas - karščio bangos.
Po kūdikio gimimo hormonų lygis stipriai krenta, dėl to ir pila karštis. Hormonai, skatinantys pieno gamybą, taip pat gali sukelti karščio bangas. Nutraukus žindymą, vidutiniškai per 6-8 savaites hormonų lygis stabilizuojasi.
Kaip Susidoroti Su Karščio Bangomis Po Gimdymo
- Vėsinkite namus.
- Atkreipkite dėmesį į naudojamą tekstilę: Dėvėkite drabužius iš prakaitą sugeriančių audinių.
- Gerkite pakankamai skysčių.
- Venkite tam tikrų maisto produktų: Stebėkite, koks maistas potencialiai provokuoja prakaitavimą, ir stenkitės šių produktų vartoti kuo mažiau.
- Pasistenkite suvaldyti stresą.
- Gerai išsimiegokite.
- Augalinės kilmės priemonės: Pasitarkite su gydytoju dėl augalinės kilmės preparatų vartojimo.
Karščio Bangos Kaip Ligos Požymis
Kartais jaučiama karščio banga gali tapti ir vienu iš pirmųjų ligų požymių. Jeigu jūs pabundate naktį išpiltas prakaito ir jaučiatės lyg pirtyje, sukluskite, nes organizmas siunčia jums įspėjimą.
Karščio bangos gali simbolizuoti ir apie tam tikras ligas ar būti vienu iš vaistų šalutinių poveikių. Jas gali sukelti įvairios sisteminės uždegiminės ligos, endokrininės ligos, diabetas, skydliaukės hiperfukcija, antinksčių ligos, onkologinės ligos arba gydymai onkologinių ligų, medikamentai širdies ir kraujagyslių ligoms.