Šiame straipsnyje nagrinėjamos įkalintų moterų teisės, ypatingą dėmesį skiriant teisei į gyvybę ir su ja susijusiems iššūkiams. Straipsnyje remiamasi Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK) ir Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktika, siekiant apibrėžti valstybių įsipareigojimus užtikrinant šią teisę įkalinimo įstaigose.
Įvadas: Žmogaus būtis ir teisė į gyvybę
Žmogaus būtis yra viena iš pagrindinių temų moksluose, religijoje ir mene. Teisiniu aspektu, gyvybė tampa atspirties tašku, nuo kurio prasideda diskusijos apie žmogaus teisių turinį. Sunku tiksliai apibrėžti teisės į gyvybę sąvoką tarptautinėje teisėje, nes gyvybės apsaugos standartas nuolat kinta. Tai akivaizdžiai matyti analizuojant tarptautines sutartis. Teisė į gyvybę nėra vienodai reglamentuota ir nacionalinėse valstybių teisėse. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnis skelbia, jog "žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas". Pasaulio valstybių konstitucijos gali labai detaliai apibrėžti teisės į gyvybę apsaugos ribas. Pavyzdžiui, Maltos konstitucijos 33 straipsnis skelbia, kad kiekvieno asmens gyvybė saugoma įstatymais, Maltoje netaikoma mirties bausmė, gyvybę atimti galima tik teisėtai ginantis, vykdant teisėtą areštą, malšinant riaušes ar neramumus, bandant sukliudyti įvykdyti sunkų nusikaltimą arba teisėto karo atveju. Šis žmogaus teisės į gyvybę straipsnis įtvirtina ir dar negimusio vaisiaus apsaugą (abortų draudimą). Šie pavyzdžiai rodo, kad kalbėti bendrai apie teisę į gyvybę yra gana sudėtinga. Šiame darbe teisė į gyvybę bus analizuojama tik Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK)) nuostatų kontekste. Ši konvencija priimta 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje. Vėliau ji ne kartą keista ir papildyta protokolais. EŽTK pagalba buvo sukurta ypatinga regioninė žmogaus teisių apsaugos sistema. Iki tol nebuvo efektyvaus tarptautinio mechanizmo, suteikusio privatiems asmenims galimybę ginti pažeistas teises. EŽTK nuostatų vykdymo kontrolę atlieka Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT). Jo sprendimai lemia EŽTK nuostatų interpretavimo ribas ir daro didelę įtaką Europos teisės formavimui bei plėtrai žmogaus teisių srityje. EŽTT sprendimams bylose dėl konvencijos 2 str. Temos aktualumas - Lietuva EŽTK pasirašė 1993 m. tapdama Europos Tarybos nare. 1995 m. LR Seimas ratifikavo šią tarptautinę sutartį, 1999 m. buvo ratifikuotas EŽTK šeštasis papildomas protokolas mirties bausmės taikymą numatęs tik karo metu, o 2003 m. ratifikuotas tryliktas papildomas protokolas mirties bausmę panaikinantis visais atvejais. EŽTT jau pasiekė penki skundai prieš Lietuvą, dėl galimos konvencijos 2 str. Pažeidimo, tačiau nei vieno galutinio sprendimo bylose dar nepriimta. Vienas iš jų prieš Lietuvą, yra priėmęs sprendimą dėl jo priimtinumo. Nepaisant teismo praktikos stokos bylose prieš Lietuvą, galima konstatuoti, jog kai kuris LR įstatymų atitikimas konvencijos 2 str. Kelia klausimų. Vienas toks norminis aktas - Policijos veiklos įstatymas. Darbo tikslas - apibrėžti žmogaus teisės į gyvybę reglamentavimą EŽTK. Atlikti sisteminę konvencijos 2 str. Apibendrinti ir susisteminti EŽTT praktiką bylose dėl EŽTK 2 str. Išskirti esminius reikalavimus, keliamus valstybėms dėl EŽTK 2 str. Įvardyti dažniausius EŽTK 2 str. EŽTK buvo pasirašyta daugiau kaip prieš pusę amžiaus. Šis EŽTK nuostatų traktavimas nuolat kito atsižvelgiant į EŽTT praktiką ir priimamus papildomus protokolus. Šio tik konvencijos 2 str. Dažniausiai mokslininkai savo darbuose teisei į gyvybę, kaip vienam iš EŽTK straipsnių, skiria vos keletą puslapių. Nenuostabu, kad visais atvejais remiamasi EŽTT jurisprudencija. Šios precedentinės bylos ir pateikiami bendriausi teismo suformuluoti reikalavimai. Darbą sudaro dvi dalys, jos suskirstytos skyriais. Pirmojoje dalyje apžvelgiami bendrieji teisės į gyvybę apsaugos klausimai. Joje analizuojama EŽTK 2 str. taikymo problematika, valstybės atsakomybės klausimai atskirose byls kategorijose, apžvelgiama diskusija dėl gyvybės pradžios momento ir eutanazijos bei pateikiami teismo suformuluoti mirties aplinkybių tyrimams keliami reikalavimai. Antroji darbo dalis skirta EŽTK 2 str. išimtis. Čia analizuojami valstybės atsakomybės klausimai gyvybę atėmus teisėto sulaikymo metu, ginantis arba malšinant riaušes. Čia EŽTT praktika. Kaip minėta, šio teismo sprendimai apibrėžia konvencijos interpretavimo ribas. Laikui bėgant teismui gali tekti spręsti ir tokius probleminius klausimus kaip žmogaus klonavimas, embriono panaudojimas moksliniams tyrimams bei kitus. Tai turės įtakos ir konvencijos 2 str.
EŽTK 2 straipsnio taikymo problematika
EŽTK 2 straipsnis skelbia: "Kiekvieno asmens teisę į gyvybę saugo įstatymas." Šis žmogaus teisės į gyvybę reglamentavimas tapo itin svarbus paskutinį dešimtmetį. Pavyzdžiui, Turkijoje, D. Britanijoje, o pastaruoju metu ir Rusijoje. Vienas pirmasis žingsnis buvo žengtas 1995 m. Strasbūre paskelbus sprendimą McCann v. United Kingdom byloje (ji išsamiai aptarta tolesnėse darbo dalyse). Nuo to laiko EŽTT išnagrinėjo dešimtis panašių skundų. Daugelio jų priežastimi tapo pareigūnų smurtiniai veiksmai, pasibaigę vieno ar kelių žmonių mirtimi. Pirmosios bylos paskatino EŽTT detaliai analizuoti aplinkybes, kurioms esant, galima konstatuoti EŽTK 2 straipsnio pažeidimus. Pakankamai platus konvencijos nuostatų interpretavimas leido vis daugiau pareiškėjų savo skundus grįsti galimais 2 straipsnio pažeidimais. Teismas savo praktikoje suformulavo esminius ir procedūrinius valstybių įsipareigojimus. Bendriausia prasme konvencijoje dalyvaujanti valstybė turi negatyvią pareigą susilaikyti nuo gyvybės atėmimo ir pozityvią pareigą imtis deramų priemonių teisei į gyvybę apsaugoti. Taip pat valstybei privalu sukurti teisinį režimą, kuris tinkamai saugotų asmens teisę į gyvybę. Bylose dėl galimų konvencijos 2 straipsnio pažeidimų EŽTT sprendimai dažniausiai sudaryti iš dviejų dalių. Pirma, teismas sprendžia, ar mirtis ištiko dėl valstybės esminių pareigų nevykdymo. Antra, jis įvertina, ar atliekamas mirties atvejo tyrimas atitinka įsipareigojimus pagal EŽTK. Pagal konvenciją valstybė įsipareigoja neteisėtą nužudymą laikyti nusikaltimu, užtikrinti, kad jis būtų tinkamai ištirtas ir nusikaltęs asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pirmasis konvencijos 2 straipsnio sakinys teigia, kad "Kiekvieno asmens teisę į gyvybę saugo įstatymas". Šis teiginys įpareigoja numatyti atsakomybę už neteisėtą gyvybės atėmimą. Nei atsakomybės rūšis (baudžiamoji, civilinė ar kt.), nei laipsnis (bausmės griežtumas) konvencijos tekste nenurodyti. Valstybės, vertindamos veikos pavojingumą, vadovaujasi proporcingumo principu. Svarbu pabrėžti, kad EŽTK saugo ne gyvybę, o teisę į gyvybę. Profesoriaus Paul van Dijk teigimu, ar tai reiškia bet kokios galimos rizikos eliminavimą? Atsakymas būtų neigiamas. Teisės į gyvybę apsauga nereiškia bet kokios galimos rizikos eliminavimo. Akivaizdu, kad konvencijos 2 straipsnio nuostatos pirmiausia įpareigoja valstybės pareigūnus susilaikyti nuo veiksmų, kuriais galėtų būti neteisėtai atimta gyvybė.
Gyvybės pradžios momento klausimas
Konvencijos 2 straipsnis neaiškiai apibrėžia, kuriuo momentu ši teisė atsiranda. Iš straipsnio teksto gali susidaryti įspūdis, kad konvencija saugo kiekvieno, t. y. ir dar negimusio žmogaus teisę į gyvybę. Su šiuo klausimu EŽTT susidūrė bylose dėl abortų teisėtumo. Praktika rodo, jog tokiose bylose pareiškėjai dažniausiai apeliuoja į konvencijos 8 arba 10 straipsnius, t. y. remiamasi teise į privataus gyvenimo apsaugą arba teise laisvai reikšti savo mintis. Pastaroji teisė itin aktuali šalyse, kuriose abortai uždrausti. Open Door and Dublin Well Woman v. Ireland byloje pareiškėjai skundė Airijos valdžios sprendimą drausti platinti informaciją apie abortus. Airijoje abortai yra uždrausti. Tokį sprendimą šalis priėmė referendumo keliu. Oper Door ir Well Woman buvo dvi savanoriškos organizacijos, kurios platino informaciją apie galimybę pasidaryti abortus užsienyje. Šioms organizacijoms konvencijos nepažeidžia. Kur kas detaliau negimusio vaisiaus gyvybės apsaugos klausimą EŽTT analizavo Vo v. France byloje. Kol kas tai viena iš nedaugelio bylų, kurioje teismas nėštumo nutraukimo klausimą sprendė konvencijos 2 straipsnio kontekste. Į teismą kreipėsi Prancūzijoje gyvenanti vietnamietė ponia Thi-Nho Vo. Ji 1991 m. kreipėsi į gydytoją, norėdama gauti konsultaciją. Laukdama priimamajame ponia Vo išgirdo savo pavardę ir nuėjo į kabinetą apžiūrai. Gydytojas, nematydamas, kad ji sunkiai kalba prancūziškai, nusprendė spiralę pašalinti be papildomos apžiūros ir pokalbio. Pašalinus spiralę paaiškėjo, kad ponia Vo laukiasi ir dėl gydytojo aplaidumo nėštumas nutrūko. Ponia Vo kreipėsi į Prancūzijos teismus. Pirmos instancijos teismui iškilo klausimas, ar vaisiaus gyvybės nutraukimas vertintinas kaip neatsargi žmogžudystė. Tam, kad tai būtų nustatyta, reikėjo apsispręsti, kokį momentą laikyti žmogaus gimimo pradžia. Apeliacinis teismas laikėsi kitos nuomonės. Jis pripažino gydytoją kaltu dėl neatsargaus įvykdymo ir poniai Vo priteisė 10 tūkstančių frankų piniginę kompensaciją. Teismo teigimu, tarp gydytojo veiksmų ir ponios Vo vaisiaus mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Gydytojas neatidžiai elgėsi su paciente. Šis sukelti pavojų veiksmas. Savo sprendimą teismas grindė ir EŽTK 2 straipsniu. Kasacinis teismas panaikino šį apeliacinio teismo sprendimą. Teismas argumentavo tuo, jog Prancūzijos įstatymuose vaisiaus gyvybė nėra saugoma. Šis norminis aktas nebuvo priimtas. Šis teisės aktas. Įstatyme numatyta, kad už neatsargią žmogžudystę gydytojui keliami nepagrįstai. Ponia Vo kreipėsi į EŽTT dėl konvencijos 2 straipsnio pažeidimo. Pagrindinis jos skundo motyvas buvo faktas, kad jos vaisiaus sunaikinimas Prancūzijos įstatymų kontekste nebuvo laikomas nužudymu ir už jį nenumatyta bausmė. Pareiškėja apeliavo į 2 straipsnį. Vyriausybė atsiliepime nurodė, kad pareiškėja neturi pagrindo kreiptis į EŽTT, nes konvencija nesaugo negimusio vaiko gyvybės. Su šiais argumentais ponios Vo atstovai nesutiko. "Momentas, nuo kurio prasideda gyvybė, yra aiškus. Ir sveikas protas, ir moksliniai tyrimai sako, kad gyvybė prasideda nuo apvaisinimo. Dar negimęs kūdikis nėra nei ląstelių rinkinys, nei daiktas. Jis - žmogus. Priešingu atveju būtų konstatuota, jog šiuo atveju motina nieko neprarado. "Šiose nešiojamo vaisiaus gyvybė. Vyriausybės atstovai prisiminė ir Calvelli bylą (ji išsamiai aptarta tolesnėse darbo dalyse), kurioje teismas pasisakė, kad tokiais atvejais, kaip medicinos darbuotojo neatsargumas, nebūtina taikyti baudžiamąją atsakomybę. Svarbu atlyginti žalą nukentėjusiai pusei, o medikas gali būti traukiamas civilinėn ar drausminėn atsakomybėn. Šioji šalis. Tai reprodukcinis teisės centras. Šios moters privatus gyvenimas ir jos teisės bei laisvės neatsiejamos nuo nešiojamo vaisiaus teisių ir laisvių. Tačiau tai nereiškia, jog vaisius pripažįstamas žmogumi EŽTK kontekste. Šiai moteriai. Tai siekiant išgelbėti motinos gyvybę. Pripažinus, jog vaisiaus gyvybę saugo konvencijos 2 straipsnis, kiltų neišsprendžiama dilema, kurio - motinos ar vaisiaus - gyvybė svarbesnė. Šios motinos noru, o dėl medikų klaidos. Tam, kad atsakytų, ar tokiu būdu buvo pažeistas konvencijos 2 straipsnis, teismas privalo spręsti, nuo kurio momento atsiranda teisė į gyvybę. Teismo manymu, atsakyti į šį klausimą nėra nei pageidautina, nei būtina. Gyvybės pradžios klausimas yra ne tik teisinis, bet ir medicininis, filosofinis, etinis ar religinis. Kiekvienoje valstybėje gali būti skirtingas požiūris į gyvybės pradžią. Atskirojoje nuomonėje teisėjas Costa pabrėžė, kad nemato teisinio pagrindo ar aiškių politinių aplinkybių, dėl ko byloje vaisiaus apsaugai neturėtų būti taikomas konvencijos 2 straipsnis. Teisėjo teigimu, daugelis supranta, kad ir iki gimimo momento egzistuoja gyvybė, todėl ji turėtų būti ginama. Atskirojoje nuomonėje teisėjas Rees pabrėžė, kad atsižvelgiant į mokslo raidą, daromas genetines modifikacijas, galimybes eksperimentuoti su žmogaus embrionu, EŽTK 2 straipsnio interpretacija turėtų būti platesnė. Tik taip įmanoma užkirsti kelią realiems pavojams žmogaus gyvybei. Gyvybės pradžios klausimas apima ir tokias problemas kaip dirbtinis apvaisinimas ar žmogaus klonavimas. Šiuos klausimus savo straipsniuose yra nagrinėjusi profesorė Toma Birmontienė. "Naujos technologijos kartais itin agresyviai veržiasi į įvairius žmogaus gyvybės aspektus ir suformuoja naujas teisės problemas. Pavyzdžiui, dirbtinio apvaisinimo technologijas. Su jomis glaudžiai siejasi žmogaus klonavimo klausimas. Europos Tarybos Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos 2 straipsnis formuluojamas svarbus konstitucinio lygmens principas, kad žmogaus interesai ir gerovė turi būti svarbesni už išimtinius visuomenės ir mokslo interesus.
Valstybės atsakomybė už įkalinimo įstaigose mirusius asmenis
Kaip jau minėta, konvencijos 2 straipsnis pirmiausia įpareigoja valstybės pareigūnus susilaikyti nuo veiksmų, kuriais gali būti atimta gyvybė. EŽTT praktikoje itin dažnas ir probleminis klausimas - valstybės atsakomybė dėl įkalinimo įstaigose mirusių asmenų. Bendras principas, pakartotas ne vienoje byloje, skelbia, kad valstybė, suvaržiusi asmens laisvę, prisiima ir atsakomybę dėl jo saugumo. Tačiau ne visais atvejais įkalinimo įstaigose mirus asmeniui valstybė pripažįstama pažeidusi konvencijos 2 straipsnį. Antai Notingemo universiteto viešosios tarptautinės teisės profesorius D. J. Harris savo knygoje sprendžia klausimą dėl kalinių paskelbtos bado akcijos. Ar tokiu atveju valstybė turi prievarta maitinti nuteistuosius? Primindamas, jog konvencija saugo ne gyvybę, o teisę į gyvybę, profesorius konstatuoja, jog svarbu, kad kaliniams būtų sudaryta galimybė pavalgyti. Valstybės atsakomybės klausimą dėl įkalinimo įstaigoje mirusio asmens EŽTT sprendė Salman v. Turkey byloje. Į teismą kreipėsi ponia Salman, kurios 45-erių vyras ponas Agit buvo parai sulaikytas Turkijos antiteroristinės pajėgų pareigūnų. Vyras apkaltintas ryšiais su nelegaliomis kurdų organizacijomis. Išleistas namo ponas Agit savo žmonai pasakojo, kad kalėjime buvo mušamas ir kankinamas. Esą pareigūnai jį jėga nardino į ledinį vandenį, o naktį jis praleido vilkėdamas šlapiais drabužiais. Po kurio laiko ponas Agit susirgo plaučių uždegimu. Praėjus kelioms savaitėms į ponios Salman namus vėl atvyko antiteroristinės pajėgų pareigūnai ir suėmė jos vyrą. Jis buvo nuvežtas į kalėjimą. Pareigūnų teigimu vyriškis nesipriešino. Prieš uždarant įtariamąjį į kamerą papildoma medicininė apžiūra nebuvo atlikta. Naktį pono Agit kameroje bu…
Taip pat skaitykite: Kada nėštumo testas rodo klaidingą rezultatą?
Įkalintų moterų padėtis ir iššūkiai
Įkalinimas yra sunkus išbandymas bet kuriam žmogui, tačiau moterys įkalinimo įstaigose susiduria su specifiniais iššūkiais. Šiame skyriuje aptariami įkalintų moterų padėtis, jų teisės ir su tuo susiję sunkumai.
Nėštumas ir motinystė įkalinimo įstaigose
Nėštumas yra ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Tačiau, ką daryti, kai nėštumas užklumpa moterį, esančią įkalinimo įstaigoje? Ši situacija kelia daug klausimų, susijusių su moters teisėmis, priežiūra ir vaiko gerove.
Nėščiųjų teisės įkalinimo įstaigose
Į įkalinimo vietą patekusioms nėščiosioms suteikiama pirmenybė gyventi „Motinos ir vaiko“ skyriuje. Tačiau svarbu paminėti, kad sprendimą vaiką apgyvendinti kartu su mama Panevėžio pataisos namuose padeda priimti Vaikų teisių apsaugos tarnyba, kuri tikrina, kur ir su kuo, kokiomis sąlygomis vaikas gyvena laisvėje, ar juo tinkamai rūpinamasi. Atsižvelgiant į vaiko teises ir interesus, jis su mama pataisos namuose gali gyventi iki trejų metukų.
Mityba ir sveikata nėštumo metu
Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Nėštumą prižiūrinčiam specialistui nusprendus, maisto papildai su geležimi gali būti skiriami ir profilaktiškai.
Žalingi įpročiai ir vaistų vartojimas
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Saugi alkoholio dozė vaisiui nežinoma, todėl būtina visiškai atsisakyti jo vartojimo. „Rūkymas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas taip pat gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos pirmeigą ar priešlaikinį jos atsidalinimą, vaisiui - apsigimimus ar net žūtį, naujagimiui - protinės, neurologinės ir fizinės raidos atsilikimą, staigią mirtį, vaikams - intelekto sumažėjimą, mąstymo sutrikimą, atminties susilpnėjimą“, - įspėja akušerė ginekologė. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
Taip pat skaitykite: Nėštumo testo patikimumo vadovas
Fizinė veikla ir poilsis
S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Tačiau jei kelionės metu numatoma aukšta aplinkos temperatūra, gali tekti daug vaikščioti, patirti įtampą, stresą, užsiimti rizikingomis veiklomis, pasak šeimos gydytojos, leistis į ją tikrai nepatartina. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Tačiau galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau.
Motinos ir vaiko skyriai
Moterims, auginančioms mažylius iki trejų metų, įkurti Vaiko ir motinos namai. Jie įkurti Pelkių gatvėje, vadinamajame Rožyno mikrorajone, Panevėžyje. Lygiai prieš metus beveik 200 kv. metrų dviejų aukštų privatų ištaigingą namą nuteistosioms, auginančioms mažylius iki trejų metų, nupirko ir įrengė norvegai. Tai kainavo daugiau kaip 120 tūkst. eurų. Pataisos namų direktorius Edvardas Norvaišas gali nuteistosioms leisti likti namuose be grotų tol, kol vaikui sukaks ketveri metai. Šalia kalinių namo gyvenantys kaimynai su nuteistosiomis mandagūs, sveikinasi, pakalbina vaikus.
Nuteistosios istorija: nuo vaikų namų iki kalėjimo
Rima Krikvienė, 48 metų moteris iš Kauno, Panevėžio pataisos namuose kalėjusi 16 metų, sutiko pasidalinti savo istorija. Ji pasakoja apie savo klystkelius, gailestį ir požiūrį į gyvenimą. Rima teigia, kad kalėti jai buvo lengviau nei vaikų namuose, kur patyrė daug sunkumų ir prievartos. Sulaukusi 15 metų, Rima paliko internatą ir atsidūrė Kauno profesinėje technikos mokykloje, kur pateko į asocialią aplinką ir pradėjo klysti. Būdama 17-os jau sūpavo kūdikį. Rima tikina iš valstybės negavusi jokio kraičio, nors pagal tuomečius įstatymus vaikų namų auklėtiniams savarankiško gyvenimo pradžiai skirdavo tam tikrą pinigų sumą ir duodavo butą. Rima nė neabejoja, kad galėjo nugyventi visai kitokį gyvenimą, jei jai laiku būtų buvusi ištiesta pagalbos ranka.
Priklausomybės ir nusikaltimai
Irma, 36 metų moteris, gyvena kūdikio laukimu ir puoselėdama viltį pradėti laisvą gyvenimą be svaigalų. Prieš puspenktų metų ji buvo nuteista kalėti už patėvio nužudymą. Nusikaltimo ji nepamena, nes buvo neblaivi - gėrė drauge su patėviu. Irma pasakoja, kad vaikystėje namie nuolat matė girtaujančius artimuosius. Laikui bėgant Irma susilaukė dukters, tačiau neilgtrukus ją iš motinos paėmė. Pirmiausia po teismo Irma atsidūrė Kauno izoliatoriuje, vėliau - Panevėžio kalėjime. Kad Irma prabiltų, prireikė ne vienų metų darbo su psichologe, socialine darbuotoja. Specialistės padėjo moteriai atsiverti. Pokytis nebuvo lengvas, netgi tiksliau - labai sunkus. Kaip pasakojo Irma, pirmiausia įgyji galimybę kartkartėmis iš kalėjimo išeiti į laisvę aštuonioms valandoms.
Pagalba krizinio nėštumo atveju
Zita Tomilinienė, nuolat besišypsančio veido moteris, dirba su moterimis, kurias ištinka neplanuotas nėštumas. Ji pasakoja, kad net jei vaikas ir planuotas, bet tą minutę, kai moteris pamato dvi nėštumo testo juosteles, suvirpa širdis. O jei bijojo pamatyti teigiamą rezultatą - išvis pakerta kojas, iš po kojų pradeda slysti žemė: kas dabar bus? Įsijungia baimių scenarijus: nežinau, kaip bus, dar nesu pasiruošusi. Bijau. Kodėl dabar? Ir ką pirmiausia moteris daro - pasako vyrui, nuo kurio laukiasi. Nuo jo reakcijos priklauso, kaip veiksmas vystysis toliau. Kai moterys paskambina į mūsų centrą, kartais būna dar niekam nepasakiusios dėl spaudimo, smerkimo ar nepalaikymo baimės. Arba būna tokių situacijų, kai artimoje aplinkoje jau būna pasikalbėjusios, bet negavusios palaikymo, ir vis dar svarsto, ką daryti.
Taip pat skaitykite: Ankstyvieji nėštumo simptomai